tag:blogger.com,1999:blog-51496738022205422772024-03-14T06:01:05.569+00:00Žiupsnelis DruskosMildahttp://www.blogger.com/profile/11531097368576442996noreply@blogger.comBlogger124125tag:blogger.com,1999:blog-5149673802220542277.post-1993843777228002952013-05-29T20:57:00.001+01:002013-05-29T21:12:54.674+01:00(Gal net visai) vestuvinis sūrio pyragas<p><img src="http://farm8.staticflickr.com/7377/8856513561_005185f40a_z.jpg" width="612" height="418"></p> <p align="justify">Iki jungtuvių liko du menesiai su trupučiu, galėčiau parašyti darbų ataskaitą, bet deja nelabai yra ką rašyti; panašu, kad labai daug ką paliekam paskutinei minutei.. Na bet, vieta yra, bilietus turim, šeimos nariai bilietus turi (draugai šiuo atžvilgiu baisingai atsilieka), suknelę turim, kostiumą turim, fotografę turim, 10 minučių metrikacijos biure turim, netgi muzikantus turim (nors ne tuos, kurių labai labai norėjau..). Net kvietimus pagaliau išsiuntėm! Žodžiu, kažkaip turbūt vistiek susituoksim. (Ir medaus mėnuo užsakytas!!)</p> <p align="justify">Pats smagiausias darbas iki šiol buvo kvietimų pakavimas ir pašto ženklų klijavimas. Kam gėlės, kam Mikė Pūkuotukas, kam muzikos albumo viršelis, kam dizainerių drabužiai, žodžiu kiekvieną apkalbėjom ir mano pašto ženklų kolekciją gerokai aptirpdėm, bet tam ji ir buvo skirta. Man baisingai patinka siųsti laiškus, dar labiau – sveikinimus (gauti taip pat!). Netgi <em>lovefilm</em> voką į pašto dėžutę metant širdelė sukirba, - fetišas, ne kitaip!! </p> <p align="justify"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm3.staticflickr.com/2838/8857124746_c9d6773bae_z.jpg"> </p> <p align="justify">Grįžtant prie vestuvinių reikalų - lyg tyčia - kažkurį vakarą truputį nerimaudama dėl vangios darbų eigos, atsiverčiau Molly Wizenberg <em><a href="http://www.amazon.co.uk/Homemade-Life-Stories-Recipes-Kitchen/dp/1416551069" target="_blank">Homemade life</a></em> ir, beieškodama pyrago recepto, radau:</p> <p><em>…if the best day of lives is our wedding day, we thought, what the hell comes afterwards? … We wanted to have a beautful wedding, but we don’t need to be utter perfection. It needed to colebrate what we bring to each other in the truest way possible, with some food and dancing. But it didn’t need to be the best day <strong>ever</strong>. In fact, we sincerely hoped that, in the long term scheme of things, it wouldn’t be. </em></p> <p><em></em><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm3.staticflickr.com/2869/8857124498_ce7da4f501_z.jpg" width="392" height="481"></p> <p align="justify">Bingo! Susiradau gerą knygą (visokeriopai <a href="http://www.amazon.co.uk/Bring-Up-Bodies-Hilary-Mantel/dp/0007315104" target="_blank">rekomenduoju</a>!!), susiraičiau ant sofutės ir nusprenžiau, kad tikrai, visai nenorėčiau, kad mūsų jungtuvės pati pačiausia diena gyvenime<strong>.</strong> Lai būna graži, šviesi ir džiaugsminga, bet tobula..? Nebūtinai.</p> <p align="justify"><img src="http://farm9.staticflickr.com/8134/8857124862_a63617d218_z.jpg" width="610" height="412"> </p> <p align="justify">O prie ko čia sūrpyragis? Na, pvz, prie to, kad būtent sūrio pyragas bus mūsų vestuvinis tortas. Kuris receptas, nežinau, pasitikiu <a href="http://www.kepejai.lt/" target="_blank">Laura</a> (<em>bet paslapčia galvoju, gal mestelt žinutę su šituo..? PATS skaniausias sūrio pyragas, kurį tik esu ragavusi. Tiesa, pas Laurą, nebandėm, jeigu ką!)</em></p> <p align="justify"><strong>New Yorko sūrio pyragas</strong></p> <p align="justify"><u>Reikės:</u></p> <p align="justify"><u><em>Pagrindui</em></u></p> <p align="justify">85g sviesto</p> <p align="justify">140g sausainių (labiausiai čia tinka <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Digestive_biscuit" target="_blank">Digestive Biscuits</a> kurie susitrupina į labai smulkius trupinius, praktiškai miltus; lietuviško atitikmenio nežinau, bet girdėjau, kad kiti blogeriai sėkmingai naudoja Selgą)</p> <p align="justify">šaukšto cukraus</p> <p align="justify"><u><em>Sūrio sluoksniui</em></u></p> <p align="justify">900g kreminio varškės sūrio (geriausia - Philladelphia)</p> <p align="justify">250g cukraus</p> <p align="justify">3 šaukštų miltų</p> <p align="justify">1.5 šaukštelio vanilės ekstrakto</p> <p align="justify">tarkuotos vienos citrinos žievelės</p> <p align="justify">1.5 šaukštelio citrinos sulčių</p> <p align="justify">3 didelių kiaušinių + vieno trynio</p> <p align="justify">200ml grietinės</p> <p align="justify"><u><em>Viršutiniam sluoksniui</em> (</u>jis nėra būtinas, bet aš labai rekomenduoju išbandyti)</p> <p align="justify">230ml grietinės</p> <p align="justify">šaukšto cukraus</p> <p align="justify">2 šaukštelių citrinos sulčių</p> <p align="justify"><u>Gaminame:</u></p> <p align="justify"><em>Pagrindui</em> ištirpiname sviestą, sumaišome su sutrupintais sausainiais (aš supilu į plastikinį maišelį ir patrankau kočėlu) ir cukrumi. 23cm skersmens pyrago kepimo formą* ištepame riebalais ir išklojame kepimo popieriumi. Sudedame trupinių mišinį ir gerai įspaudžiame pirštais arba šaukštu (dar geriau – abiem). Šauname į 180C laipsnių karščio orkaitę (160C, jei orkaite su fenu) dešimčiai minučių. Paliekame atvėsti.</p> <p align="justify"><em>Įdarui</em> sūrį išsukame su cukrumi, supilame miltus, įberiame druskos ir gerai išmaišome. Įmaišome vanilę, įtarkuojame citrinos žievelę, supilame citrinos sultis. Po vieną įmaišome kiaušinius ir kiaušinio trynį. Supilame 200ml grietinės, dar sykį atsargiai permaišome (bet ne per daug). </p> <p align="justify">Kepimo formos kraštus patepame riebalais (aš tokiems reikalams paprastai naudoju sviestą) ir padengiame kepimo popieriumi. Atsargiai supilame sūrio mišinį ir šauname į iki 240C įkaitintą orkaitę (jei orkaite su fenu, tereikės 200C). Kepame 10 minučių, tuomet sumažiname temperatūrą iki 110C (jei orkaitė su fenu - iki 90C) ir kepame dar 25 minutes. Švelniai krestelėjus kepimo formą pyrago vidurys tebeturi banguoti. </p> <p align="justify">Išjungiame orkaitę ir, jei norime kreminio pyrago, paliekame pyragą orkaitėje su pravirom durim dar dviems valandoms. Jei norime sausesnio pyrago, orkaitės duris paliekame uždarytas. Aš naudojau maišytą variantą, valandai orkaitės duris palikau uždarytas, po valandos kiek pravėriau, mano nuomone, įdaro tekstūra buvo tobula, bet siūlau paeksperimentuoti!</p> <p align="justify"><em>Pyrago viršui</em> grietinę išmaišome su cukrumi ir citrinos sultimis. Supilame ant sūrio sluoksnio, taip, kad pasidengtų visas paviršius. Paliekame šaldytuve per naktį. </p> <p align="justify">Štai ir viskas. Prieš nešdami ant stalo atsargiai atidarome formą ir nulupame kepimo popierių (patarčiau prieš tai kraštus perbraukti aštriu peiliu). </p> <p align="justify">Kadangi esu truputėlį <em>atgrabaila</em> nerizikavau ir palikau ant kepimo formos apačios; dar papuošiau uogom, kad nukreipti dėmesį. Pažadu, kad niekas nepastebėjo. O A. užsisakė gimtadieniui. </p> <p align="justify">* Rekomenduoju naudoti formą su atsegamu šonu – taip bus žymiai paprasčiau jį išlaisvinti. </p> <p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm4.staticflickr.com/3732/8856512857_525e98fb78_z.jpg" width="374" height="490"></p> <p><u>Šaltinis</u>: <a href="http://www.bbcgoodfood.com/recipes/2869/new-york-cheesecake" target="_blank">BBC Good Food.</a></p> Mildahttp://www.blogger.com/profile/11531097368576442996noreply@blogger.com18tag:blogger.com,1999:blog-5149673802220542277.post-82770911021714384082013-03-09T18:20:00.001+00:002013-03-09T18:21:52.701+00:00Beprotiškai paprastas desertas: šokolado putėsiai<p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm9.staticflickr.com/8505/8536654493_2b15a90be5_z.jpg"> </p> <p align="justify">Kaimynai pakvietė vakarienės, aš, žinoma, pasisiūliau atnešti desertą. Planavau kepti pyragą, bet išvakarėse patingėjau ir nusprendžiau paieškoti, ką čia galėčiau akimirksniu sumakaluoti ir palikti šaldytuve iki rytojaus. Dar sugalvojau, kad noriu ko nors šokoladinio. Ir pirmą kartą gyvenime pagaminau šokolado putėsius.</p> <p align="justify">Ir vos paragavus stipriai save išbariau. Kodėl šitiek laukiau?! Nagi pats paprasčiausias receptas PASAULYJE. Trys ingredientai, penkios minutės darbo, o rezultatas pranoksta bet kokius lūkesčius. Pagyras čiulbėjo netgi tamsaus šokolado nemėgstantis A., o kaimynai prašė recepto ir sakė pirksiantys deserto stiklines vien dėl šitų putėsių. <em>Result!</em></p> <p align="justify">Tiesa, akivaizdžios problemos su komunikacija, nes jie paruošė ne tik superinį raugintų kopūstų ir kiaulienos apkepą (pagal tradicinį vokišką receptą, nes mūsų kaimynė - vokietė/šveicarė), bet ir desertą. Ką galiu pasakyti. Šokolado putėsiai puikiai dera su morenginiu citrinų pyragu! Įveikę dvigubą apkepo porticiją ir DU sočius desertus parsiridėnom namo ir pagalvojom, kad gal laikas pagalvoti apie dietą..? </p> <p align="justify"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm9.staticflickr.com/8521/8537758104_300a6c36f9_z.jpg"> </p> <p align="justify"><strong>Šokolado putėsiai*</strong></p> <p align="justify"><u>Keturiems asmenims reikės:</u></p> <p align="justify">100g tamsaus šokolado (ieškokite 70% kakavos masės, jei bus daugiau – tirpdant gali susidaryti grūdeliai, jei mažiau – putėsiai bus skystesni ir nelabai laikys formą. Tiesa, šokoladas turi būti <u>labai geros kokybės</u>, nes patiekale su trimis ingredientais prasto šokolado nepaslėpsi)</p> <p align="justify">4 <u>šviežių</u> vidutinio dydžio kiaušinių*</p> <p align="justify">4 šaukštelių cukraus</p> <p align="justify"><u>Gaminame:</u></p> <p align="justify">Šokoladą sulaužome plytelėmis, dedame į metalinį dubenį, kurį dedame ant puodo su ant vidutinės ugnies burbuliuojančiu vandeniu. Dubuo vandens liesti neturėtų. Pakaitiname, kol šokoladas ims tirpti, nukeliame nuo ugnies.</p> <p align="justify">Kiaušinius atskiriame. Baltymus švariame dubenyje išplakame iki standžių putų, suberiame cukrų, dar kiek paplakame. Putos turi būti labai standžios.</p> <p align="justify">Trynius paplakame ir sumaišome su ištirpdytu šokoladu. </p> <p align="justify">Imame dar vieną dubenį, metaliniu šauktu sudedame trečdalį baltymų, supilame kiaušinių ir šokolado mišinį. Gerai išmaišome. Tuomet labai labai atsargiai metaliniu šaukštu įmaišome likusius baltymus. Jokiu būdu nepermaišome, nes išmušim oro burbuliukus ir putėsiai nebebus pasipūtę. </p> <p align="justify">Atsargiai supilame į stiklines ir paliekame šaldytuve bent keturioms valandoms, geriausia – nakčiai. </p> <p align="justify">Štai ir viskas. Labai labai skanu. Jei norite, galite papuošti. Aš naudojau sutrupintą <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Crunchie" target="_blank">crunchie</a> batonėlį, kuris ne tik gražiai atrodo, bet ir suteikia papildomo traškesio, kuris čia labai tinka. </p> <p align="justify">Skanaus!</p> <p align="justify">Šaltinis: rėmiausi Elizabeth David receptu, per <a href="http://www.guardian.co.uk/lifeandstyle/wordofmouth/2010/jul/22/how-to-make-chocolate-mousse" target="_blank">Guardian</a>. </p> <p align="justify">* Putėsiuose naudojami žali kiaušiniai, todėl jie nerekomenduojami neščioms moterims, mažiems vaikams ir sunkiems ligoniams. Visi kiti gali valgyti drąsiai, bet patarčiau pasirūpinti kuo šviežesniais kiaušiniais ir prieš naudojimą juos gerai nuplauti. </p> Mildahttp://www.blogger.com/profile/11531097368576442996noreply@blogger.com7tag:blogger.com,1999:blog-5149673802220542277.post-15154400261086590452013-03-02T18:05:00.001+00:002013-03-02T18:05:22.806+00:00Pusryčių pyragas su kukurūzais. Amerikietiškas, žinoma.<p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm9.staticflickr.com/8232/8521923136_f39639310f_z.jpg"> </p> <p align="justify">Rašau ant sofos, su puodeliu ramunėlių arbatos, vilnonėm kojinėm, ištinusia gerkle ir varvančia nosim. Ironiška, bet apsirgau savaitę po sugrįžimo iš Vilniaus, nepaisant to, kad viešnagę Lietuvoje praleidau šaltom ir šlapiom kojom braidydama po pusnis su savo plonyčiais angliškais batukais, nes čia tokio dalyko kaip žieminiai batai nelabai ir būna..</p> <p align="justify">O ką mes darėme Lietuvoje? Nagi Žiupsnelis Druskos planuoja vestuves! Nes mes aišku, negalime nieko daryti paprastai. Oi ne. Jei pirkti namą, tai būtinai sutrūnijusį, tuomet pusę metų kariauti su statybininkais. Jei organizuoti vestuves, tai būtinai kitoje šalyje, nepaisant to, kad nei atostogos, nei biudžetas neleidžia ten priskraidyti tiek, kad galima būtų viską ramiai suplanuoti. Ne ne. Visą savaitę nuo ryto iki vakaro begiojome į susitikimus, apžiūrinėjome viešbučius, ragavome vyną, tortą, nerealius <a href="http://www.kepejai.lt/" target="_blank">Tų Kepėjų</a> keksiukus, važinėjomės užpustytais Varėnos miškų keliukais, rinkomės žiedus ir … intensyviai intensyviai ieškojome visažistės. Buvau įsitikimusi, kad esu labai pareiginga nuotaka ir kad viską darau labai iš anksto. Dar pernai vasarą išsirinkome datą, sodybą, nunešėme <em>pareiškimus</em>, susitarėme su talentingaja <a href="http://aiduke.blogspot.co.uk/" target="_blank">Aiduke</a>. Atrodė, visa kita palauks. Klydau! Pasirodo, Lietuvoje kažkoks mistinis visažisčių deficitas ir pačias geriausias, t.y. <em>išgirtąsias,</em> reikia susirasti ne vėliau, nei padėjus parašiuką metrikacijos skyriuje. Taigi aš šiuo metu truputį <em>ant ledo.</em> Nelabai norisi pirkti katės maiše, todėl rekomendacijos <em>super welcome.</em> Idealiu atveju, norėčiau rasti visažistę su darbų <em>profiliu</em>, į kurį pažiūrėjus galėčiau ramia galva atsiduoti į jos (arba, žinoma, jo) rankas. Va taip va. Nes Jūsų gerbiamoji blogo rašytoja nemoka net akių padoriai pasidažyti, ką jau bekalbėti apie vestuvinio veido nupaišymą! <em>Ha-hah!</em> Nors būtų gerai, jei tas nupaišymas toks minimalus būtų.. </p> <p align="justify">Mainais dovanoju Pusryčių Pyragą. Su amerikiečių taip mėgiamais kukurūzais, arba polenta, kuri ir mano širdį pakerėjo. Super geras dalykas bet kokiams trupininiam pyragui arba paprasčiausiam <em>crumble. </em>Traškios pyragų viršūnės – kas gali būti geriau? Tiesa, šiame pyrage traškumą nugesina grietinėlės sluoksnis, kurį amerikiečiai vaidina custard, bet aš drystu nesutinkti, nes čia – Jungtinėje Karalystėje – custard turi būti saldus ir neįsivaizduojamas be kiaušinių. Nepaisant netikslaus pavadinimo, pyragas labai skanus ir tikrai vertas dėmesio. Jei netikite manimi, patikėkite <a href="http://www.amazon.com/Homemade-Life-Stories-Recipes-Kitchen/dp/1416551050" target="_blank">Molly</a>, <a href="http://www.sweetamandine.com/2011/05/your-attention-please.html" target="_blank">Jess</a> arba <a href="http://www.lottieanddoof.com/2012/01/custard-filled-cornbread/" target="_blank">Tim</a>. Pyragas pusryčiams – nesakykit, kad būna geriau (ir sutikit su manim, kad tik amerikiečiai galėtų tokį dalyką sugalvoti!). </p> <p align="justify"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm9.staticflickr.com/8238/8520811059_4e06fe75e3_z.jpg"> </p> <p><strong>Kukurūzinis pusryčių pyragas</strong></p> <p><u>Reikės:</u></p> <p>dviejų kiaušinių</p> <p>trijų šaukštų ištirpdyto sviesto</p> <p>trijų šaukštų cukraus (jei mėgstate saldžiai, siulyčiau dėti kiek daugiau, nes pyragas pats savaime nėra saldus, todėl valgomas su saldžiais priedais, pvz klevų sirupu arba uogiene)</p> <p>žiupsnelio druskos</p> <p>sviejų stiklinių pieno</p> <p>pusantro šaukšto balto acto</p> <p>3/4 stiklinės smulkių kukurūzų kruopų (polentos)</p> <p>šaukštelio kepimo miltelių</p> <p>pusės šaukštelio sodos</p> <p>stiklinės miltų</p> <p>stiklinės riebios grietinėlės</p> <p><u>Gaminame:</u></p> <p>Orkaitę įkaitiname iki 175 laipsnių karščio. Kepimo indą (bent 20cm skersmens) ištepame sviesu ir dedame į orkaitę, kad įkaistų.</p> <p>Kiaušinius išplakame su ištirpdytu (bet būtinai atvėsintu) sviestu, suberiame cukrų, druską, pieną, actą ir gerai išmaišome. Suberiame kukurūzų kruopas, kepimo miltelius ir sodą, įsijojame miltus. Atsargiai išmaišome.</p> <p>Tešlą supilame į įkaitintą kepimo indą. Tuomet labai labai atsargiai į pyrago vidurį supilame grietinėlę. Jokiu būdu nemaišome. Patarčiau tai daryti, kuo arčiau orkaitės, nes didžiausias iššūkis – į orkaitę pašauti ramiai ramiai, taip, kad tešla ir grietinėlė per daug (tiksliau – visai, bet nežinau, ar tai įmanoma) <em>nesusimakaluotų </em>į vienumą. </p> <p>Kepame apie valandą arba kol viršus gražiai rustels. Valgome su uogiene arba (jei jaučiames ypatingai <em>amerikoniškai</em>) su klevų sirupu (labai LABAI skanu!!). Asmeniškai man pyragas skanesnis šaltas.</p> <p>Skanaus! </p> <p><u>Šaltinis:</u> Marion Cunningham <em>The Breakfast Book</em> (New York, 2011).</p> Mildahttp://www.blogger.com/profile/11531097368576442996noreply@blogger.com14tag:blogger.com,1999:blog-5149673802220542277.post-65497169752321788272013-02-09T19:10:00.001+00:002013-02-09T19:10:20.957+00:00Ricottos blyneliai. Tingiems rytams.<p> <img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm9.staticflickr.com/8366/8459191932_46c39c3040_z.jpg"> </p> <p></p> <p>Ilgą laiką svajojau apie savus namus, į kuriuos, sakiau, kviesiu svečius, sodinsiu prie didelio stalo ir maitinsiu maitinsiu maitinsiu! Taip ir buvo. Nuo įkurtuvių praėjo beveik du mėnesiai, o mes per tą laiką neturėjome nei vieno laisvo savaitgalio. Jei ne statybininkai, tai svečiai, kas man yra didelis džiaugsmas, bet, panašu, paveldėjau savo mamos maniją, tad bet kokia viešnagė man reiškia intensyvų namų tvarkymą ir kiekvieno pakampio plovimą. Tad, jei atsilankysite sekmadienį, žinokit, aš visą šeštadienį praleisiu šveisdama veidrodžius, siurbdama kilimus ir valydama laiptus (kurie vis dar neturi jokios dangos ir tebėra apšlakstyti cementu..ehem..) . Dar visai neseniai toks mamos elgesys varydavo į neviltį, dabar gi pati iš proto vedu A., kuris geranoriškai pasisiūlo nuvalyti dulkes. Aš, mat, einu iš paskos ir pervalau, nes <em>pamiršai nuvalyti už televizoriaus! </em>Atspėkit, prašau, kas tai elgiasi mano šeimoje?!</p> <p>Žodžiu, mano 2013-ųjų rezoliucija - atsipalaiduoti ir neiti iš proto dėl trijų neišplautų puodelių kriauklėje ir batų po stalu. Ir nesinervinti dėl niekaip nesibaigiančių statybų, nes jos<strike> turbūt</strike> taip niekada ir nesibaigs. Kai pagaliau sulyginsim visus įbrėžimus ir įtrūkimus, uždengsim skylę stoge, nudažysim kolidoriaus grindis ir uždengsim laiptus, teks užsiimti prieangiu, griūvančiom tvorom ir byrančiu tinku ‘išeiginėje’ namo pusėje. Ir jeigu kažkada svaigau apie dieną, kai viskas bus padaryta, pabaigta ir ‘tobula’, dabar suprantu, kad taip paprasčiausiai nebūna. </p> <p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm9.staticflickr.com/8380/8458089197_d93717c78f_z.jpg"> </p> <p>Bet britai sako <em>count your blessings</em> (~”suskaičiuok gerus dalykus”) ir jie, žinoma, yra teisūs. 2012-ieji buvo nepaprasti, ir aš vis dar užsiimu savižala, kai kasryt žengdama į <em>savo </em>svajonių virtuvę žnybu sau į šoną, kad tikrai pabudau ir nesapnuoju. O kasvakar skubu <em>namo</em>, nes niekur kitus nėra <em>geriau. </em></p> <p align="left">Nukrypau nuo temos. Iš tiesų tenorėjau pasakyti, kad šį savaitgalį – pagaliau – esame vienui vieni, laisvi nuo mano <em>omg-svečiai-tvarkom-tvarkom-tvarkom!!</em> psichozės. A. tebedėvi pižamą, o aš pagaliau radau laiko ir energijos pagaminti tikrus naminius pusryčius ir netgi išsitraukiau palėsiu dvelkiančioje dėžėje visą šį laiką kalintą fotoaparatą. Kadangi vienas kambarys vis dar tebeskendi dežėse, nerandu nei pakrovėjo, nei atsarginių atminties kortelių, bet buvo visai smagu įsijungti <a href="http://www.skyle.lt/naujas/index.php?option=com_content&view=article&id=429%3Abroliai-cd&catid=39%3Abio&Itemid=59" target="_blank">Skylės Brolius</a> ir ritmiškai tarškinti puodus su fotoaparatu ant kaklo. </p> <p align="left"> <img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm9.staticflickr.com/8372/8459191976_1c5de42d51_z.jpg"> </p> <p>O šiandienos pusryčiai gimė po sekmadienio pietų su svečiais, kuomet sugalvojau, kad ricottos sūrio likučius galima įmaišyti į blynų tešlą. Tuomet juos valgėm vakarienei, bet pusryčiams blynai kažkaip skaniau ir ne taip nuodėminga! Švelni kreminė ricotta (kodėl nepabandžius pakeisti gerai ištrinta riebia lietuviška varške?) + plakti baltymai = <em>debesys lėkštėje. </em>Nepaprastai puru ir lengva.</p> <p>BEJE. Jei netyčia skaitote šį įrašą ir esate arba planuojate būti mūsų svečių sąraše, būkit geri, nekreipkit dėmesio į mano blevyzgas, nes mes Jūsų laukiam. Rimtai. Su pašluoste rankoj!!!</p> <p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm9.staticflickr.com/8093/8458088905_398ae4e72b_z.jpg"></p> <p><strong>Itin purūs ricottos blyneliai</strong></p> <p><u>Reikės:</u></p> <p>trijų kiaušinių</p> <p>pusės stiklinės cukraus arba daugiau, jei mėgstat saldžiai</p> <p>indelio ricottos (250g)</p> <p>poros šaukštelio vanilinio cukraus</p> <p>žiupsnelio cinamono</p> <p>žiupsnelio malto muskato</p> <p>~100g miltų</p> <p><u>Gaminame:</u></p> <p>Kiaušinius atskiriame į baltymus ir trynius.</p> <p>Trynius išplakame su cukrumi, sudedame ricotta, cukrų, prieskonius, gerai išmaišome. Suberiame arba – dar geriau – įsijojame miltus, išmaišome.</p> <p>Baltymus išplakame iki standžių putų. Atsargiai metaliniu šaukštu supiame į ricottos ir kiaušinių mišinį, labai labai atsargiai išmaišome, bet jokiu būdu nepermaišome.</p> <p>Kepame įkaitintoje keptuvėje ant nedidelės ugnies su šlakeliu aliejaus (ne alyvuogių). Rustelėjus pakraščiams verčiame ant kito šono, pakepiname dar pora minučių ir verčiame ant lėkštės. </p> <p>Valgome su medumi, uogiene arba ledais! </p> <p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm9.staticflickr.com/8384/8459192050_308ff6fd1c_z.jpg"> </p> <p>Tingiai išsidrėbiam su lėkštė blynų, stipria kava ir žurnalu parankėj. <a href="http://www.bbc.co.uk/programmes/b006v5y2" target="_blank">Saturday Kitchen</a> neprivaloma. Bet nepakenks!</p> Mildahttp://www.blogger.com/profile/11531097368576442996noreply@blogger.com18tag:blogger.com,1999:blog-5149673802220542277.post-62688379442031577972012-11-23T22:12:00.001+00:002012-11-23T22:12:14.132+00:00Be atsiprašymų. Su naujienom.<p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm9.staticflickr.com/8478/8211181967_52f51f1e59_z.jpg"> </p> <p>Braukiam dulkes?</p> <p align="justify">Sugebėjimas rašyti ir fotografuoti, tarytum raumuo, nenaudojamas nyksta. Jeigu ligonį paguldytume į lovą pusei metų, jam, ko gero, iš naujo tektų mokytis žingsniuoti. O gal po tų šešių mėnesių vaikščioti jau ir nebesinorėtų?</p> <p align="justify">Nežinau. Man norisi rašyti. Gražiai ir rišliai. Spalvingai papasakoti, apie tai, kaip šią vasarą mes per didelius vargus ir nuotykius nusipirkome namą. Apie tai, kad jame vis dar negyvename. Apie lenkus statybininkus, keistuolį inžinierių, jo klaidas, nudistus kaimynus ir gatvėje besibastančią gražuolę lapę. Apie gyvenimą nesibaigiančiais rūpesčiais ir laukimu. Apie tai, kaip nusibodo gyventi bendrame name ir periodiškai rašinėti “mieli kambariokai, nepamirškite suplovę indus sutvarkyti kriauklės, labai ačiū”. Apie tai, kaip kažkur pradingo mano numylėta storapadė keptuvė, kurios niekas “nematė ir nenaudojo”. Apie tai, kaip per visus rūpesčius neliko nei laiko, nei noro, nei polinkio gaminti. Apie tai, kaip savaitę iš eilės valgėme kaimyniniame turkų restoranėlyje keptą vištą su ryžiais. Akcija. </p> <p align="justify">Ai betgi parašysiu. Gal ne šiandien ir ne rytoj, bet.. šiemet? O gal kitamet? </p> <p align="justify">Bet prieš tai pasidalinsiu naujiena. Matote sausainius nuotraukoje? Norite recepto? Prašom – surasite <a href="http://www.knyguklubas.lt/gyventi+skanu+geriausi+tinklarastininku+receptai.html" target="_blank">čia</a>! Taip, knygoje!</p> <p align="justify"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://www.knyguklubas.lt/out/1/html/0/dyn_images/z1/cdb_Gyventi-yra-skanu_z1.jpg"> </p> <p align="justify">Drauge su dar trimis mano receptais (kukurūziniai blyneliai, lipnūs vištienos sparneliai ir cukinijų pyragas) ir devyniom galybėm kolegų tinklaraštininkų. Tiesa, pati nei popierinės knygos, anei galutinio maketo nemačiau, prašau paieškoti, pavartyti, paskaityti ir man papasakoti!</p> <p align="justify">O aš, kaip kokia senutė, keliauju į lovą - penktadienio vakarą, dešimtą valandą. <em>E-hem.</em> Kur mano protezai? Rytoj laukia ankstyvas susitikimas su statybininkais ir ilgos ILGOS I.L.G.O.S diskusijos besirenkant sienų spalvą(as) – aš tirpstu kaip noriu baltų (ir kaltinu <a href="http://pinterest.com/search/?q=white+walls" target="_blank">pinterest</a>!), bet matau, kad teks leistis į kompromisą. </p> <p align="justify"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm9.staticflickr.com/8062/8212271800_5653b5d65b_z.jpg"> </p> <p></p> <p>Kokios spalvos Jūsų sienos????</p> Mildahttp://www.blogger.com/profile/11531097368576442996noreply@blogger.com16tag:blogger.com,1999:blog-5149673802220542277.post-61054929745256362852012-05-22T22:23:00.001+01:002012-05-23T07:58:41.939+01:00Karamelinis bananų pyragas – nebūtinai pusryčiams!<p> <img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7213/7250680040_6796228912.jpg" width="443" height="443"></p> <p align="justify">Pagaliau, po ilgų laukimo savaičių pavydžiai žvalgantis po Lietuvoje gyvenančių draugų nuotraukas Facebooke, į Londoną atėjo vasara! Deja, ne viena. Lyg nujausdamas puikią progą papokštauti, saulę ir šilumą atlydėjo Ponas Gripas.</p> <p align="justify">Nežinau, kaip Jums, bet mano valgymo grafikas ligos metu išsibalansuoja iki kraštutinumų. Šiandien <em>trečią nakties</em> nuslinkau į virtuvę ir išsikepiau kiaušinį. Pietums – avižų košė, vakarienei – sūris. Užtat pusryčiams valgiau pyragą! </p> <p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7215/7250679518_7d994794a8.jpg" width="425" height="425"></p> <p></p> <p></p> <p align="justify">Karamelinis bananų pyragas mano virtuvėje atsirado beveik netyčia. Pyrago pagrindo tešlos likutis šaldytuve, pora pernokusių bananų, atidarytas riebios grietinėlės pakelis. Desertas, dėl kurio nereikia eiti į parduotuvę? <em>Yes, please!</em></p> <p align="justify">O rezultats pranoko lūkesčius. Saldus, bet stebėtinai lengvas karamelinis kremas. Traškus pagrindas. Pats tas su devyniom galybėm čiobrelių ir aviečių arbatos gripui išbaidyti. Be to, realybėje kur kas gražesnis nei telefono nuotraukose.</p> <p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7234/7250679776_7842a48c9e.jpg" width="420" height="420"></p> <p></p> <p><strong>Karamelinis bananų pyragas</strong> <p><u>Trapiam pagrindui reikės:</u> <p>70g cukraus pudros <p>90g sviesto <p>210g miltų <p>Vieno kiaušinio <p><u>Įdarui reikės:</u></p> <p>100g cukraus</p> <p>25ml vandens</p> <p>dviejų – trijų labai prinokusių bananų</p> <p>25g sviesto</p> <p>50ml pienao</p> <p>šaukšto krakmolo</p> <p>150g maskarponės sūrio arba pačios riebiausios grietinėlės (aš naudojau 50% riebumo grietinėlę)</p> <p><u>Ruošiame pagrindą:</u></p> <p align="justify">Cukraus pudrą, miltus ir kubeliais supjaustytą sviestą triname pirštų galiukais, kol gausime kažką panašaus rupius duonos trupinius arba smėlį. Įmaišome kiek paplaktą kiaušinį, užminkome tešlą. Suformuojame kamuolį, suvyniojame į maistinę plėvelę ir paliekame šaldytuve bent pusvalandžiui.</p> <p align="justify">Iškočiojame apskritą “blyną”, nuklojame riebalais išteptą 20-25 cm skersmens pyrago formą, patrumpiname kraštus, pagrindą pabadome šakute ir paliekame šaldytuve bent 10-15 minučių (antraip kepdamas pagrindas gali susitraukti). </p> <p align="justify">Susiruošę kepti, pagrindą uždengiame kepimo popieriumi, priberiame žirmių, pupelių ar kitokių “balastų” ir šauname į iki 200C įkaitintą orkaitę. Po 10 minučių nuimame popierių ir pupeles, sugražiname į orkaitei dar 10 minučių, kol švelniai rustels. Pagrindas paruoštas. </p> <p align="justify"><u>Ruošiame įdarą:</u></p> <p align="justify">Cukrų su vandeniu supilame į prikaistuvę (patarčiau, jei turit, paieškoti puodo su storesniu dugnu). Užviriname ant vidutinės ugnies (<u>jokiu būdu nemaišom</u>!). Paviriname, kol cukrus ištirps, o visa masė įgaus karamelinę spalvą (kas nutiks akimirksniu, tad jokiu būdu nepaleiskit iš akių). </p> <p align="justify">Nukeliame nuo ugnies, suberiame sviestą ir gabalėliais supjaustytus bananus, išmaišome ir sugražiname ant <u>mažos</u> ugnies. Paviriname, kol bananai suminkštės. Nukeliame nuo ugnies.</p> <p align="justify">Pieną sumaišome su krakmolu, supilame į karamelės ir bananų mišinį. Įmaišome maskarponės sūrį arba grietinėlę. Dar kartą sugražiname ant ugnies, užviriname, paverdame pora minučių ir nukeliame nuo ugnies. </p> <p align="justify">Supilame į pagrindą formą, šauname į iki 180C įkaitintą orkaitę ir pakepame apie 15-20 minučių. </p> <p align="justify"><em>Ta-dam!</em> Prieš jus – pritrenkiančio skonio bananinis pyragas! </p> <p align="justify"> </p> <p align="justify">Nesirkit. </p> <p align="justify">Šaltinis: pagrindas – pagal John Burton Race & Angela Hartnett (2007), <em><a href="http://www.amazon.co.uk/First-Crack-Your-John-Burton/dp/1844005216" target="_blank">First crack your egg!</a></em>; įdaras pagal Dan Lepard (2011), <em><a href="http://www.amazon.co.uk/Short-Sweet-Dan-Lepard/dp/0007391439" target="_blank">Short & Sweet</a></em>.</p> Mildahttp://www.blogger.com/profile/11531097368576442996noreply@blogger.com14tag:blogger.com,1999:blog-5149673802220542277.post-81019678884994810192012-05-17T20:11:00.001+01:002012-05-17T20:47:47.342+01:00Blynas, kuris norėjo (turėjo?!) būti pyragas<p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7214/7216781662_82a0a6819f_z.jpg"> </p> <p align="justify">Dar neparagavusi galutinio rezultato žinojau, kad bus be proto skanu. O kaip kitaip, jei kepiau blynus, o namai – nuo laukujų durų iki skylėto stogo - kvepėjo obuolių pyragu. </p> <p align="justify">Nesu rytinis žmogus, bet net ir aš, prasikrapščius akis, galėčiau šitą iš pat ankstyvo ryto suraityti. Ypač savaitgalį.</p> <p align="justify">Pora obuolių, neprivaloma kriaušė, cukrus, blyninė tešla ir <em>viola</em> – kažkas nepaprasto. Obuolių pyragas keptuvėj. Gal net į lovą! Jei būčiau vyras, pati save įsimylėčiau. </p> <p align="justify">Idėją pasufleravo <a href="http://www.goodreads.com/book/show/158935.The_Breakfast_Book" target="_blank">pati pačiausia knyga</a>, kurioje nei vienos išgražintos maisto nuotraukos, užtat patys nerealiausi receptai. Ir viskas pusryčiams! </p> <p align="justify">Nesu rytinis žmogus, bet gal imsiu ir persigalvosiu.</p> <p align="justify"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7241/7216781468_861c67cd8d_z.jpg" width="367" height="544"> </p> <p align="justify"><strong>Obuolių pyragas keptuvėj</strong></p> <p align="justify"><u>Reikės:</u></p> <p align="justify">Penkių-šešių šaukštų sviesto (apie 80g)</p> <p align="justify">poros didelių obuolių (galima pamaišyti su kriaušėm)</p> <p align="justify">trijų šaukštų citrinos sulčių</p> <p align="justify">pusės šaukštelio cinamono</p> <p align="justify">šlakelio vanilės ekstrakto arba šaukštelio vanilinio cukraus</p> <p align="justify">penkių – šešių šaukštų cukraus (priklausomai nuo obuolių rūgštumo/saldumo)</p> <p align="justify">trijų kiaušinių</p> <p align="justify">pusės stiklinės miltų</p> <p align="justify">pusės stiklinės pieno</p> <p align="justify">žiupsnelio druskos</p> <p align="justify"><u>Gaminame:</u></p> <p align="justify">Obuolius nulupame, supjaustome riekelėmis, sumaišome su citrinos sultimis ir trimis-keturiais šaukštais cukraus (daugiau, jei obuoliai ypač rūgštūs). Užberiame cinamonu ir vaniliniu cukrum arba vanilės ekstraktu. Pamaišome.</p> <p align="justify">Keptuvėje išlydome sviestą, atidedame pora šaukštų tešlai.</p> <p align="justify">Obuolius suberiame į keptuvę su likusiu sviestu ir kepiname ant nedidelės ugnies atsargiai pamaišydami tris keturias minutes, kol vaisiai suminkštės, bet dar nesutiš <em>(kvapas šiame etape FANTASTIŠKAS!).</em></p> <p align="justify">Užmaišome tešlą: išplakame kiaušinius, įmaišome miltus, pieną, likusį cukrų, atidėtą sviestą ir žiupsnelį druskos. </p> <p align="justify">Obuolius paskirstome keptuvėje kuo lygiau, supilame tešlą, pakepiname ant nedidelės ugnies apie minutę. </p> <p align="justify">Nukeliame nuo ugnies ir šauname į iki vidutinio karščio (~175C) įkaitintą orkaitę. <u>Svarbu:</u> jeigu jūsų keptuvė nepritaikyta orkaitei, apvyniokite rankeną kepimo folija! Kepame apie 20 minučių arba kol blynas išsipūs, viršus parus, o į keptuvės kraštus pabėgę obuoliai pasidengs karamėle. <em>Pasaka, o ne blynas!</em></p> <p align="justify"><font size="2">(galima valygyt su vaniliniais ledais. ypač sekmadienio rytą. arba šeštadienį. o gal pirmadienį?!)</font></p> <p align="justify"><font size="2">(galima valgyt ketvirtadienio vakarą, kai n-tąjį kartą – valandos begyje – inirtingai darinėji spinteles ir šaldytuvą ieškodama ‘<em>ko nors skanaus’</em>)</font></p> <p align="justify"><font size="2"></font> </p> <p align="justify">Šaltinis: adaptuota pagal Marion Cunningham, <em>The Breakfast Book</em> (1987).</p> Mildahttp://www.blogger.com/profile/11531097368576442996noreply@blogger.com5tag:blogger.com,1999:blog-5149673802220542277.post-69075069072038245392012-05-06T17:24:00.001+01:002012-05-06T17:24:13.443+01:00Gegužės meniu: šparagai<p> <img src="http://farm8.staticflickr.com/7234/7148620117_d34fb32277_c.jpg" width="611" height="478"></p> <p></p> <p align="justify">Jau skundžiausi<em> (booo!)</em> baisingai lietingu oru po Londono dangum. Jis mano skundų akivaizdžiai neišgirdo, nes debesys tebekaba, lietus tebelyja, į<em> žieminio</em> palto kišenes sugrįžo <em>pirštinės</em>, o namie jau turbūt savaitę mane gelbėja<em> elektrinis</em> <em>šildytuvas</em>. Taip, gegužę!!! </p> <p align="justify">Vienintelis besikeičiančių metų laikų rodiklis – parduotuvių lentynas pamažu nuklojantys šparagai. Nežinau, kaip čia atsitiko, kad per daugiau kaip tris (<em><a href="http://ziupsnelisdruskos.blogspot.co.uk/2009/04/pagaliau-saldusis-blogo-atidarymas-arba.html" target="_blank">rimtai?!!</a></em>) šito puslapio <strike>gyvavimo</strike> egzistavimo metus nesu užsiminusi apie vieną mylimiausių daržovių – šparagus. Dėl daržovės statuso turbūt galėtume pasiginčyti, auga ir atrodo šparagai kaip stora žolė, o skonis irgi kiek žolinis, bet pačia geriausia prasme.</p> <p align="justify">Dar pasakysiu, kuo ilgiau gyvenu Britanijoje, tuo labiau galvoju, kad mes lietuviai esam baisingai drovi ir baikšti tauta, nes aš niekaip neįsivaizduoju lietuvaičių viešai diskutuojančių apie.. <em>e-hem</em>.. tam tikro maistų produktų įtaką <em>virškinimo trakto ypatumams</em>.. O čia ramiausiu veidu <em>prie pietų stalo</em> jums pasakys, kad nuo jeruzalės artišokų pučia pilvą, o šparagai.. keičia.. šlapimo kvapą. Ha! Va, paklausykit gerbiamo Nigel Slater:</p> <blockquote> <p><em>I might get tired of its side effects—it contains methyl mercaptan, which makes most people’s pee stink—but its flavor is the strongest sign yet that summer has started. (iš <a href="http://www.amazon.co.uk/Tender-Volume-cook-vegetable-patch/dp/0007248490" target="_blank">Tender</a>)</em></p></blockquote> <p align="justify">Bet, jeigu įdomu, aš tokio poveikio nepatyriau; kažkur perskaičiau, kad efektas individualus ir genų nulemtas, tad gali būti, kad mes – lietuviai - genetiškai atsparūs šparago išdaigom. Patvirtinkit arba paneikit! <p align="justify"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7071/7148619921_24540b79a3_z.jpg"> <p align="justify">O šiaip šparagai – daržovė neišranki, kad kuo paprasčiau paruošite, tuo skaniau suvalgysite. Aš darau taip:</p> <p align="justify"><strong>Reikės:</strong></p> <p align="justify">šparagų</p> <p align="justify">plonai supjaustytos rūkytos šoninės (nebūtinai)</p> <p align="justify">kiaušinių</p> <p align="justify">šlakelio alyvuogių aliejaus</p> <p align="justify">druskos, pipirų</p> <p align="justify"><strong>Gaminame:</strong></p> <p align="justify">Keptuvėje apkepiname šoninę, jei naudojame.</p> <p align="justify">Šparagus sumetame į <u>verdantį</u> pasūdytą vandenį ir paviriname apie tris minutes, ne ilgiau, antraip šparagai sutiš, o mes norim šiek tiek traškesio. </p> <p align="justify">Kiaušinius pakepiname, bet ne per ilgai, nes norim skysto trynio. Kitas variantas, kiaušinius galima apvirti (be lukšto) – aš darau taip: gilioje keptuvėje (arba tiesiog puode, bet keptuvėj paprasčiau) užvirinu vandenį, primažinu ugnį, atsargiai įmušu kiaušinį ir <em>voila!</em> po keleto minučių baltymas bus išviręs, o trynys skystutėlis.. (tikrinam baksnojimo būdu)</p> <p align="justify">Štai ir viskas, viską verčiam į lėkštę, dosniai pabarstom druska ir šviežiai maltais pipirais, šliūkštelim alyvuogių aliejaus ir valgom pasigardžiuodami. (Pirštais.) Šparagus mirkydami kiaušinio tryny.. Mmmm.</p> <p align="justify">Galima, jei turit, ant šparagų įlašinti citrinos sulčių. Skanaus!</p> <p align="justify"> </p> <p align="justify">P.S. Tik dabar netyčia perskaičiau, kad lietuviškai šparagai – visai ne šparagai, o smidrai! Man atrodo, kad šitai nusprendę (sugalvoję?) kalbininkai nėra genetiškai atsparūs.. žinom kam! </p> Mildahttp://www.blogger.com/profile/11531097368576442996noreply@blogger.com7tag:blogger.com,1999:blog-5149673802220542277.post-70814678308449774042012-04-27T14:51:00.001+01:002012-05-06T23:29:17.779+01:00Chalviniai javainiai (dar vienam lietingam savaitgaliui?)<p><img src="http://farm7.staticflickr.com/6158/6182206961_d08bd32935_z.jpg" width="581" height="412"> </p> <p>Kai nėra apie ką kalbėti, visada galima pakalbėti apie orą.</p> <p align="justify">Tai štai Londone lyja. Jau turbūt dvi savaites. O gal tris. KASDIEN. Labai smagu stebėti upėmis pavirtusiais keliais besitaškančius autobusus su užrašu <em>‘We Are Now In Drought’</em>. Nes po itin sausos žiemos Britanijoje oficialiai paskelbta sausra ir uždrausta naudoti laistymo žarnas. Sako, kad reikia bent mėnesį besitęsiančio lietaus, kad susinormalizuotų upių ir kitų vandens telkinių lygis. Tai ką – dar savaitė ir plakatų nebeliks?</p> <p align="justify">Sausra ir mano virtuvėj, nes paskutiniu metu neturiu jokio noro, nei įkvėpimo gaminti. Nežinau, kas čia yra, bet kaltinu virtuvę, kuri šitam name tamsi ir šalta. Dar prieš savaitę kaltinau nuovargį, bet dabar nebegalioja, nes po pusės metų žiauraus krūvio darbe nebeturiu ką veikti (bet niekam nesakykit o tai atleis – arba mane, arba mano asistentus, kurių dabar turiu visus du, na negi paliksi žmones be darbo!). Nors gal reikėtų kaltinti vidinį tinginį, nes, pavyzdžiui, šiandien galvoju ‘o kaip seniai ką nors kepiau, gal ką iškept, a?’ ‘Ne, – savo Vidinis Tinginys, – nekepk, o tai cukrus, sviestas, žinai, apsunkėsi, tada reikės sportuoti, geriau eik va paskaityk knygą arba filmą kokį pažiūrėk’. </p> <p align="justify">Dar man atrodo, kad tikrai gaminčiau, jei kas nors nueitų supirkti produktus, o paskui sutvarkytų virtuvę. </p> <p align="justify">Bet radau šiandien archyve receptą – labai seniai gamintą, bet nuo to ne prastesnį. Kepiau aš jį <a href="http://ziupsnelisdruskos.blogspot.co.uk/2010/09/sokoladainis-su-surio-pyrago-virsune.html" target="_blank">Pyragų Dienai</a>, šiek tiek rizikuodama, nes čia chalva nėra tokia populiari, kaip Gimtinėj, bet buvo suvalgyta iki paskutinio trupinio. O dienos pabaigoje kolegė iš kito skyriaus parašė <em>meilą</em>, kad jų direktorius pats vienas suvalgė daugiau nei pusę padėklo. Man irgi patiko.</p> <p align="justify"> <img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7219/7118475301_7196b8ab55_z.jpg"> </p> <p align="justify"><strong>Avižiniai chalvos kvadratėliai</strong></p> <p align="justify"><u>Reikės:</u></p> <p align="justify">100g sviesto</p> <p align="justify">75g rudojo cukraus</p> <p align="justify">200g saldyto kondensuoto pieno</p> <p align="justify">75g sezamų pastos (<a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Tahini" target="_blank">tahini</a>)</p> <p align="justify">50g medaus</p> <p align="justify">100g džiovintų datulių</p> <p align="justify">100g graikiškų riešutų</p> <p align="justify">25g sezamų sėklų </p> <p align="justify">200g avižų</p> <p align="justify"><u>Gaminame:</u></p> <p align="justify">Prikaistuvėje ištirpiname sviestą, cukrų ir kondensuotą pieną. Nukeliame nuo ugnies, įmaišome sezamų pastą, medų ir gerai išmaišome. Suberiame smulkiai supjaustytas datules, riešutus ir sezamo sėklas, išmaišome. Galiausiai įmaišome avižas, turėtų būti būti gana tiršta, jei reikia – įberiame kiek daugiau avižų.</p> <p align="justify">Kepimo formą išklojame sviestiniu popieriumi, suberiame avižų mišinį, tvirtai apspaudžiame. </p> <p align="justify">Šauname į iki 180C įkaitintą orkaitę, kepame 15-20 minučių, kol viršus švelniai parus.</p> <p align="justify">Pilnai atvėsiname, supjaustome (nerekomenduoju pjaustyti dar šilto, nes subyrės į gabalėlius), suvalgome!</p> <p align="justify"> </p> <p></p> <p>Šaltinis: <a href="http://www.guardian.co.uk/lifeandstyle/2010/jul/24/halva-flapjacks-recipe-dan-lepard" target="_blank">Dan Lepard</a></p> <p>P.S. Jei nežinot, ką daryti su likusia sezamų pastą – visada galit išsikepti <a href="http://ziupsnelisdruskos.blogspot.co.uk/2011/06/chalvos-sausainiai-kai-atves.html" target="_blank">sezaminių sausainių</a>!</p> Mildahttp://www.blogger.com/profile/11531097368576442996noreply@blogger.com6tag:blogger.com,1999:blog-5149673802220542277.post-85389243453885357012012-04-21T18:21:00.001+01:002012-04-21T21:55:37.962+01:00Greitkelis į vyrų širdis – Londone!<p><img src="http://farm8.staticflickr.com/7053/6810843902_46a3718369_z.jpg" width="602" height="407"> </p> <p>Šimtą metų! Šitiek laiko, rodos, čia nesivaidenau.</p> <p align="justify">Per tą laiką įvyko daug GERŲ dalykų, bet nesibaigiantys darbai neleido prisėsti prie liūdno laptopo, kuriame palaipsniui kaupėsi taip ir neaprašytos nuotraukos, neišpasakoti įspūdžiai.. </p> <p align="justify">Šiandien lipniais pirštais vartydama žurnalą, kitoje rankoje laikydama pernokusį mangą, supratau, kad realiai neturiu nei vienos priežasties neparašyti. Darbe, bent jau laikinai, baigėsi viršvalandžiai; ką tik sugrįžom iš fantastiškos kelionės – truputį įdegę ir labai pailsėję; ir nors už lango jau (kiek šaltokas) pavasaris, užsisėdėjęs peršalimas leidžia ramia sąžine nekišti (varvančios) nosies už durų. Tai štai – <em>Labas, Windows Live Writer!!</em></p> <p> <img src="http://farm8.staticflickr.com/7202/6956954015_bb03e8c8eb_z.jpg" width="592" height="400"></p> <p align="justify">Šiandien noriu papasakoti apie <strong><a href="http://pittcue.co.uk/" target="_blank">Pitt Cue Co</a></strong>. Jau seniai žinojau, kad įrašas vadinsis arba bent prasidės žodžiais ‘Kelias į vyro širdį eina per…’, nes – patikėkit manimi – neįsivaizuoju jokio (nevegetaro) vyro, kurio šita vieta nenukeltų į Vyrų Rojų, kuriame kvepia rūkyta mėsa, viskiu, o daržovės vartojamos tik raugintame ar marinuotame pavidale.</p> <p align="justify"><img src="http://farm8.staticflickr.com/7051/6810844404_57539e7906_c.jpg" width="599" height="404"> </p> <p align="justify">Pirmą kartą <em>Pitt Cue Co</em> šedevrų ragavau seniai seniai, kai vyrukai tik pradėjo savo amerikietiško <em>barbekju </em>verslą vagonėlyje po Hungerford tiltu. Buvo šalta, lijo, bet jau pirmas kąsnis nukėlė į saulėtą Teksasą.</p> <p align="justify">Antrą, trečią, ketvirtą ir n-tąjį kartą susitikome mažyčiame restorane, kurį atidaryti paskatino neįtikėtina vagonėlio sėkmė. Jau pačia pirmą jo gyvavimo savaitę už durų nusidriekė eilė. Ir ne be reikalo! Viskas labai paprasta – renkiesi vieną iš skirtingų mėsų (kiaulienos šonkauliai, jautienos šonkauliai, BBQ padaže troškinta jautiena, troškinta jautiena, ar specialus tos dienos kepsnys/dešrigalis), garnyrų (be konkurencijos skaniausia - ‘apdegusių galiukų bulvių košė’ (angl.<em> burnt end mash</em>), bet galite rinktis pupeles, kopūstų salotas ir dar kažką, bet, pažadu, neteksit amo paragavę fantastiško skonio bulvių košės su saldžiai lipniu dūmais kvepiančiu užpilu… Vienas patiekalas kainuoja 9-10 svarų, papildomai už nedidelę kainą galima užsisakyti raugintų agurkų, kopūstų, grybų stiklainiuką arba papildomą dozę mėsos (nors girdėjau, kaip padavėja vienam labai alkanam klientui siūlė gerai pagalvoti, nes porcijos čia – milžiniškos!). </p> <p align="justify">Tiesa, gaila, bet teturiu troškintos kiaulienos nuotrauką, o, mūsų nuomone, skaniausia čia visgi šonkauliukai. Man – kiaulienos, vyriškai publikai – jautienos. Minkšta, nuo kaulo slystanti mėsa, saldžiai aštrokas padažas ir nepakartojamas dūmų aromatas, kurį savo rankose galima užuosti net visą savaitę po. </p> <p align="justify">Užsigeriam <em>Wisky Sour</em> kokteiliu, linguojam pagal roką arba swingą (priklausomai, nuo to, kuris barmenas pirmasis įgarsino savo i-phoną) ir stebim savus, svetimus, esamus ir būsimus vyrus neriančius į ekstazę. </p> <p align="justify"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7065/6956954553_822581c9f5_z.jpg" width="590" height="471"> </p> <p><strong><u>Pitt Cue Co</u></strong></p> <p align="justify">1 Newburgh St, Soho, London, W1F 7RB (artimiausios stotelės – Oxford Circus arba Piccadilly Circus)</p> <p>Pirmadieniais – šeštadieniais (12 – 15 val; 18 – 23 val).</p> <p align="justify">Rezervacijos nepriimamos, geriausia ateiti ir stoti į eilę kokią 17:40 (ypač penktadieniais ir šeštadieniais), antraip lauksite ILGAI. Restorane tik 30 vietų!</p> Mildahttp://www.blogger.com/profile/11531097368576442996noreply@blogger.com7tag:blogger.com,1999:blog-5149673802220542277.post-68188967355794794892012-02-25T18:12:00.001+00:002012-02-25T18:16:07.039+00:00Šiltas šaltas Budapeštas (antra dalis)<p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7037/6911783105_3bd935f9d6_z.jpg" width="408" height="597"> </p> <p align="justify">Antrą rytą Budapešte pradėjome cukrainėje <a href="http://www.gerbeaud.hu/" target="_blank">Gerbaud</a>, kurioje, pasak knygos, nuo 1858-ųjų sukosi ir ledais bei šokoladu vaišinosi Austrijos-Vengrijos imperijos grietinėlė. Mes ‘pasitenkinome’ sočiais pusryčiais su šviežia duona, vietine dešra, minkštais pyragaičiais ir namine aviečių uogiene. </p> <p align="justify"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7069/6911782157_4711d2559e_z.jpg" width="404" height="599"> </p> <p align="justify"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7193/6911788659_beeafe14ba_z.jpg" width="596" height="402"> </p> <p align="justify">Po tokių pusryčių tik į kalnus kopti. Ką mes, žinoma, ir padarėme!</p> <p align="justify">Tik štai, beplanuodami skrydį, viešbutį ir trijų dienų programą pamiršome suplanuoti.. orą. Tad dieną, kada planavome grožėtis nuo Budos kalno atsiversiančia panorama (‘nepamirškit fotoaparato!’ ragino knyga), mieste įsisiautėjo sniego pūga.</p> <p align="justify"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7040/6912010521_62e49e0795_z.jpg" width="584" height="393"> </p> <p align="justify"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7042/6912002841_22dbf96e77_z.jpg"> </p> <p><img src="http://farm8.staticflickr.com/7038/6912002365_8807c1aa67_z.jpg" width="604" height="407"> </p> <p></p> <p>Ta-dam! Ten kažkur už sniego paklodės - žavusis Pestas ir žymieji jo paminklai. </p> <p>O čia – Buda.</p> <p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7207/6912003239_1c86f3d064_z.jpg" width="558" height="376"> </p> <p align="justify">Išklaidžioję Budos takus vakare sugrįžome į kiek anksčiau išbandytą restoraną/kavinę/barą <a href="http://maps.google.co.uk/maps/place?rlz=1C1RNPN_enGB381&um=1&ie=UTF-8&q=castro+bistro+budapest&fb=1&gl=uk&hq=castro+bistro&hnear=0x4741c334d1d4cfc9:0x400c4290c1e1160,Budapest,+Hungary&cid=14938929417650424917" target="_blank">Castro Bisztro</a>. Turiu pasakyti, kad ši vieta – vienas laimingiausių atradimų Budapešte: jauki aplinka (itin gerai <em>įsipaišanti</em> į Budapešto kavinių kultūrą – maži mediniai staliukai, vintažinės staltiesės, užuolaidos ir popieriniai briedžiai(?!), gera muzika, labai draugiškas personalas, pigus ir SUPER skanus maistas. </p> <p align="justify"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7206/6928723437_51320eee9d_z.jpg"></p> <p align="justify">Jei prisimenate, <a href="http://ziupsnelisdruskos.blogspot.com/2012/02/siltas-saltas-budapestas-pirma-dalis.html" target="_blank">ankstesniame įraše</a> skundžiausi kieta perkepta mėsa, apie kurią, beje, įspėjo netgi mūsų kelionės vadovas (t.y. knyga). Mūsų didžiai nuostabai <em>Castro Bisztro</em> kiekvienas patiekalas buvo paruoštas idealiai – minkštutėlis kiškis su medumi ir džiovintais vaisais, Cydnyvesalica (nežinau, ar teisingai nurašiau pavadinimą – kiaulienos troškinys su šonine, bulvėm, džiovintom slyvom ir labai skaniu padažu, kurio sudėties taip ir neiššifravom), džiuvėsiuose apvoliotas keptas Camembert sūris su spanguolių uogiene, graikiškos salotos su be galo skaniu padažu ir mus visiškai nukautavusi burokėlių ir bulvių mišrainė. Taip – burokėlių, kurių aš, beje, <em>nemėgstu.</em> Pasaka. </p> <p align="justify">(Tik negalvokit, prašau, kad mes šitiek per vieną kartą suvalgėm, gi sakiau – įsimylėjom, sugrįžom ir grįžtume dar ne kartą, jei tik gyventumėm kur arčiau). </p> <p align="justify">(o maisto nuotraukų nėra todėl, kad iš to skanumo pamiršau įamžint)</p> <p align="justify"> <img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7192/6928724079_8b0fe824e0_z.jpg" width="580" height="417"> </p> <p align="justify">Dar vienas atradimas – <em>grogas</em> : šiltos obuolių sultys su karštam vynui priderančiais prieskoniais (gvazdikėlis + cinamonas + imbieras?) ir romu. Pats tas po šaltos ir snieguotos dienos, ypač rekomenduoju nelaimėliams su šlapiom kojom ir varvančiom nosim. Labai prašom.</p> <p align="center"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7060/6782604560_217ae693ac_z.jpg" width="566" height="411"></p> <p align="center">******</p> <p align="justify">Tai štai toksai tas Budapeštas. Šiltas draugiškais veidais, garuojančiais baseinais ir gėrimais. Šaltas plasdančiom snaigėm, girgždančiom pusnim ir kapsančiais varvekliais. Mums patiko. </p> <p align="justify"><img src="http://farm8.staticflickr.com/7186/6903006425_5a62e9fb0e_z.jpg" width="578" height="419"> </p> <p></p> <p></p> <p><u><strong>Rekomendacijos</strong></u></p> <p><em>Nakvynei</em></p> <p><strong><a href="http://www.budapestcitycentral.com/" target="_blank">Budapest City Central</a> </strong>(tik netikėkit užrašu prie laiptų, viešbutis ne pirmame, ne antrame, o <u>trečiame</u> namo aukšte!)</p> <p>Budapest, Károly Körút 3/A; Tel: +36-1-327-0930</p> <p><em>Pilvui</em></p> <p><b>Castro Bisztró</b></p> <p>Budapest, Madách Imre tér 3; Tel: +36 1 215-0184 <p><strong><a href="http://www.gerbeaud.hu/" target="_blank">Gerbaud</a></strong> <p>Budapest Vörösmarty tér 7-8; Tel: +36-1/429-9000 <p><strong><a href="http://www.centralkavehaz.hu/" target="_blank">Centrál Kávéház</a></strong> <p>Budapest, Károlyi Mihály u. 9; Tel: +36 1 266 2110 <p><em>Kūniškiems malonumams</em> <h4><font size="2"></font> </h4> <h4><font size="2"><a href="http://www.szechenyibath.com/" target="_blank">Szechenyi Bath and Spa</a></font></h4> <p>Budapest, Állatkerti krt. 11; Tel: +36 1 363-3210</p> Mildahttp://www.blogger.com/profile/11531097368576442996noreply@blogger.com10tag:blogger.com,1999:blog-5149673802220542277.post-72026113932688892312012-02-19T19:00:00.001+00:002012-02-19T19:03:49.829+00:00Šiltas šaltas Budapeštas (pirma dalis)<p><img src="http://farm8.staticflickr.com/7054/6903007121_5b7ce440f1_z.jpg" width="599" height="404"> </p> <p align="justify">Jei tektų keliais žodžiais apibudinti Budapeštą, sakyčiau: XIX – XX amžiaus sandūra, prabangios kavinės, Art Deco, <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Grog" target="_blank">grogas</a>, tortai ir guliašo sriuba. Sniegas ir garuojantys mineralinių vandenų baseinai po atviru dangum. Arba Barselona sumaišyta su Viena ir užpilta Vidurio/Rytų Europos padažu! </p> <p align="justify">O kelionė beveik neįvyko! Maždaug 10 dienų iki skrydžio subankrutavo mus skraidinti turėjusios Vengrijos avialinijos. Maždaug po savaitės šią naujieną pranešė turizmo agentūros darbuotojai, prieš pora dienų išsiuntę pakartotinį kelionės patvirtinimą! Po to sekė milijonas skambučių, mat kadangi bilietą ir viešbutį pirkome kartu – agentūra privalo pasirūpinti, kad kelionė įvyktų. Be jokių papildomų išlaidų. Nežinau, kaip jiems, bet man valandos praleistos klausant atsakiklių muzikėlės ir absoliučiai situacijoje nesigaudančių darbuotojų verblenimo bei milžiniška telefono sąskaita dienos pabaigoje visgi yra išlaidos ir dar nemažos! Prisipažinsiu, kad kalbėdama su penktu-šeštu darbuotoju ir girdėdama dar kitokias tolesnių veiksmų instrukcijas, jau norėjau atsiimti pinigus ir niekur nevažiuoti. Dabar džiaugiuosi, kad nepasidaviau (tačiau su <a href="http://www.expedia.co.uk/" target="_blank">Expedia</a> daugiau niekur neskrisiu, nebent jie savo skambučių centrą perkels bent jau į Europą! Dabar gi panašu, kad veiksmas vyksta kažkur giliam giliam Indijos kaime, darbuotojai nelabai suvokia kas per daiktas yra lėktuvai ir skrydžių kompanijos, bet puikiai ištreniruoti kas minutę kartoti ‘thank you for providing your name’, ‘thank you for providing your address’, ‘thank you for providing your itinerary number’, o į klausimus atsakyti ‘please wait five minutes I will speak to technical center’ arba ‘this is wrong department, we will call you back’ (liet. ‘aš nesuprantu, ką man sakai, padėsiu ragelį ir apsimesiu, kad nieko neįvyko, niekas tau neperskambins, gali bandyti dar kartą, gal po 40 min įkyrios muzikėlės kas nors ims ir atsilieps arba tu prarasi kantrybę ir atstosi nuo mūsų’).</p> <p align="justify">Kitas netikėtums laukė atvykus į oro uostą, kuriame sužinojome sniegai užpulstė Ciurichą, kuriame turėjome persėsti į kita lėktuvą. Laimei, šis siurprizas buvo dar ir kaip teigiamas, mat be jokių problemų buvome perkelti į tiesioginį skrydį su British Airways. Visgi net kai nusileidome Budapešte, suradome savo pasislėpusį viešbutį, aš vis dar negalėjau patikėti, kad jau galiu sakyti ‘op’.</p> <p align="justify"> </p> <p align="justify">Pirmąjį vakarą nusprendėme netaupyti, tad susiradome turbūt turistiškiausią Budapešto restoraną – <a href="http://www.gotohungary.co.uk/matyas-pince-etterem-090612-111205-1?HIGH=&folderID=84541" target="_blank">Matthias Cellar Restaurant</a>. Kaip ir pridera turistų spąstams, restoranas pasižymėjo įspūdingu interjeru, nepriekaištingu aptarnavimu, išimtinai angliakalbiais klietais ir folkloro programa. </p> <p align="justify"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7176/6903608767_427a02406a_z.jpg"> </p> <p align="justify"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7060/6903573399_2818c32c9e_z.jpg"> </p> <p align="justify"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7177/6903572939_91f25ff8a0_z.jpg" width="576" height="388"> </p> <p align="justify">O maistas, kaip priklauso, buvo tragiškas ir siaubingai brangus. Guliašo sriuba su neįkandamais jautienos gabalėliais, negailestingai perkepta ėrienos koja, sausa kiauliena, gerokai per sūrūs balandėliai su dešros įdaru ir labai sūriais raugintais kopūstais. Gal tik karpių sriuba pasirodė visai nebloga, – na bet gavom, ko nusipelnėm!</p> <p align="justify"> </p> <p align="justify">Visgi be konkurencijos skaniausia ir gražiausia atostogų dalis buvo pusryčiai! Kaip ir Prahoje ar Vienoje, Budapeštas kažkada garsėjo įspūdingo dydžio kavinėmis, kuriame sukose vietiniai ir iš kitų kraštų atkeliavę intelektualai, menininkai, mokslininkai ir dailios poniutės su skėčiais (irgi intelektualės ir menininkės, tik, deja, paslapčia). Ir nesvarbu, kad keitėsi mados ir santvarkos, Budapešte kavinių kultūra ypač gyva, tad net ir prabangiose kavinėse, sukasi ne tik turistai, bet ir kavutę gurkšnojantys bei rytinius laikraščius vartantys vietiniai. </p> <p align="justify">Pirmąją pažinties su Budapeštu rytą pusryčiavome <a href="http://www.centralkavehaz.hu/" target="_blank">Central</a> ir, apsupti devyniolikto amžiaus pabaigos dekoro, fantazavome, kokius gandus čia aptarinėjo to laikmečio miesto grietinėlė. <p></p> <p></p> <p></p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7053/6903683607_26e2712fb8_z.jpg"> <p></p> <p align="justify">Vėliau tyrinėjome Vengrijos nacioninį muziejų. Ypač įdomu pažvelgti į Antrajį Pasaulinį karą, kuriame Vengrija dalyvavo Vokietijos pusėje ir, mano nuomone, dėl visai teisėtų priežasčių (siekdama atgauti po Pirmojo Pasaulinio karo gerokai apkarpytas teritojas); visgi muziejuje Vengrija save pateikia kaip negailestingų aplinkybių auką, kuri visai nenorėjo kariauti ir karą skelbė ‘šiaip, simboliškai’, bet buvo priversta imtis realių veiksmų ir taip toliau, ir panašiai. Man, kaip istorijos moksliukei ir socialinio konstruktyvizmo fanei, buvo žiauriai įdomu. Bet kokiu atveju, muziejus pranoko mūsų lūkesčius, rekomenduojam!</p> <p align="justify"> </p> <p align="justify">Atgal į šaltuką! Apsivynioję šalikais, dviem-trim megztiniais bei pėdkelnėm po džinsais (čia, žinoma, aš, ir senas geras lietuviškas paprotys!) išvaikščiojome Pesto senamiestį, aplankėme turgų, išlandžiojome įspūdingo grožio baziliką.</p> <p align="justify"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7062/6904324659_f345ee2a5b_z.jpg"> </p> <p align="justify"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7193/6903826773_4cb501381e_z.jpg"> </p> <p align="justify"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7199/6903819433_b0cc25fd5b_z.jpg" width="507" height="342"> </p> <p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7062/6903812263_a3a75b868a_z.jpg"> </p> <p></p> <p align="justify">O tada patraukėme į pačia nerealiausią Budapešto atrakciją – šilto mineralinio vandens vonias <a href="http://www.szechenyibath.com/" target="_blank">Szechenyi</a>. Fotoaparatas buvo paliktas viešbutyje, tad jums beliks įsivaizduoti (arba pagooglinti) didžiulius garuojančius baseinus po atviru dangum ir galybę mažesnių įvairios sudėties ir temperatūros baseinėlius milžiniškame komplekse. Aš net nežinau, kur pradingo keturios valandos besimurkdant tai viename, tai kitame baseine (ypač patiko +35 laipsnių baseinas su ‘romėniškom kolonom’), gulinėjant pirtyse, lakstant basom po sniegą iš vieno atviro baseino į kitą (su pakrykštavimais). O kur dar viena ‘atrakcija’ - Vengrijos vyrų itin mėgstamos mini trumpikės alia 1980-ieji! Ir, žinokit, kuo didesnis pilvas, tuo mažesnės trumpikės. Atrakcija, ne kitaip! </p> <p align="justify">Super hedoništišką vakarą pabaigėm profesionaliu masažu ir namo, t.y. į viešbutį, patraukėm pastriksėdami – jaučiausi gaivi, švari ir lengva kaip pūkas. Prisipažinsiu, jau vien dėl tų pirčių norėčiau gyventi Budapešte ir mirkti bent kartą per mėnesį. Nepakartojamas jausmas!! </p> <p align="right"><em>(bus daugiau..)</em></p> Mildahttp://www.blogger.com/profile/11531097368576442996noreply@blogger.com11tag:blogger.com,1999:blog-5149673802220542277.post-40568702309481576572012-02-05T18:43:00.001+00:002012-02-05T18:46:56.005+00:00Šakšuka, arba Kepti Kiaušiniai Kitaip<p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7170/6823863983_a4b47f0936.jpg"> </p> <p align="justify">Pasnigo!!! Lauke turbūt kokie 10cm sniego, vaikams džiaugsmo, tik va kelionė į darbą rytoj bus idomi, nes bent jau kol kas turbūt pusė metro linijų įspėja apie problemas dėl <em>adverse weather conditions, </em>t.y. blogo oro.</p> <p align="justify">Bet ką aš čia, Vilniuje vakar buvo –30C?! ‘Nieko keisto, kad emigravai’, sako bendrabarbiai, o kolegė, kuriai draugas padovanojo savaitgalį Taline nusiaubė slidininkų parduotuvę ieškodama sriukės, kelnių, batų, kojinių, pirštinių ir kepurės. Laukiu įspūdžių.</p> <p align="justify">Savaime suprantama, tokiu oru geriausia nekišti nosies laukan, sėdėti namie apsikabinus radiatorių, gerti arbatą ir <strike>žalias devyniarias.</strike> Idealu, jeigu pusryčiai/pietūs/vakarienė pagaminami per dešimt minučių, pernelyg nenutolus nuo jau minėto radiatoriaus. Arba lovos su šilta kaldra. </p> <p align="justify">Aišku, jeigu esate tarp tų nelaimingųjų (o panašu, kad tokių Lietuvoje ne vienas ir ne du!), kuriems šaltukas nugvelbė vandenį, būtų gerai, jei viską paruoštume vienoj keptuvėj. Nedidelis džiaugsmas pirktiniam vandeny indus plauti. </p> <p align="justify">Iš didelio solidarumo receptas, kuriuo šiandien dalinuosi atitinka visus aukščiau išvardintus reikalavimus. Viena keptuvė, kasdieniai ingredientai, šaltam orui privalomas čili, dešra ir sotūs kiaušiniai. </p> <p><em>(kažkodėl tik nuotraukoj pasimato, kokia purvina mūsų viryklė, prašom ignoruoti)</em></p> <p> <img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7015/6823864457_a115266a42.jpg"> </p> <p><strong><em>Šakšuka</em>, arba Kepti Kiaušiniai Kitaip</strong></p> <p><u>Dviems labai alkaniems valgytojams reikės:</u></p> <p>šlakelio aliejaus</p> <p>žiupsnelio kumino sėklų (tiks ir kmynai!) </p> <p>keleto riekių rūkytos dešros (tiks šoninė ar panašiai)</p> <p>šaukštelio rūkytos paprikos miltelių (jei turit)</p> <p>čili (jei naudojat)</p> <p>pusės svogūno</p> <p>vienos - dviejų paprikų</p> <p>skardinės konservuotų pomidorų savo sultyse</p> <p></p> <p align="justify">prieskoninių žolelių (kokių turit, labai skanu su čiobreliuais, super tinka šviežia kelendra, bet nelabai tikiu, kad atrasit vidury šaltos lietuviškos žiemos)</p> <p>keturių – penkių kiaušinių</p> <p>druskos</p> <p>pipirų</p> <p>petražolių ar kelendros papuošimui (jei turite)</p> <p><u>Gaminame:</u></p> <p align="justify">Keptuvėje įkaitiname šlakelį aliejaus, suberiame kuminą, pamaišome, suberiame smulkiai supjaustytą dešrą arba šoninę, paprikos miltelius, čili, išmaišome ir pakepiname apie minutę. </p> <p>Suberiame smulkiai supjaustytą svogūną. Kepame apie pora minučių.</p> <p>Suberiame kubeliais supjaustytą papriką, išmaišome, pakepiname dar pora minučių.</p> <p align="justify">Supilame pomidorus, patraiškome, suberiame prieskonius, kokius tik naudojame, užviriname. </p> <p align="justify">Šaukštu padarome duobutę, įmušame kiaušinį, kartojame kol nebeliks vietos arba kiaušinių. Užberiame druskos, pipirų, uždengiame keptuvę ir kepame apie 3-4 minutes, arba kol trynys bus tokio kietumo/skystumo, kaip jums patinka.</p> <p align="justify">Skanaus ir nesušalkit!!!</p> <p align="justify">Šaltinis: įkvėpimas iš <a href="http://www.rocketandsquash.com/chorizo-shakshuka/" target="_blank">Rocket & Squash</a>, interpretacija mano, tad į autentišką <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Shakshouka" target="_blank">šakšuką</a> nepretenduoju</p> Mildahttp://www.blogger.com/profile/11531097368576442996noreply@blogger.com6tag:blogger.com,1999:blog-5149673802220542277.post-82564365919995931102012-01-23T19:44:00.001+00:002012-01-23T19:44:25.793+00:00Šiltos pelėsinio sūrio ir karamelizuotų kriaušių salotos<p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7161/6742941709_7ed635f95a_z.jpg"> </p> <p align="justify">Tuoj po Kalėdų ir Naujųjų valgymo maratono, prisižadėjau sau, kad sausis bus be mėsos, makaronų, sūrio, pyragų, traškučių ir panašių sunkenybių. Ne todėl, kad kada nors tuo piktnaudžiaučiau, o todėl, kad tenorėjau daržovių, daržovių ir dar kartą daržovių. Ir jau pirmąją naujų metų dieną grįžusi iš viešnagės Bristolyje įpuoliau į krautuvę ir į krepšį susikroviau viską, kas žalia: špinatus, salierus, agurkus, avokadus, briuselio kopūstus.. Po to sekė keletas dienų, kuomet tevalgiau daržovių sultinyje apvirtas daržoves, kurias skaninau sojos padažu, imbieru ir vadinau sriuba. Pietums – smulkiai supjaustytas salieras su obuoliais, riešutais ir visokiais po ranka pasitaikusiais žalumynais. Kiek vėliau prasidėjo eksperimentai, šaldytuvą pripildė naujos ir jau kadai pamėgtos salotos, vegetariškos sriubos ir daržovių troškiniai. Viskas ėjosi puikiai. <a href="http://ziupsnelisdruskos.blogspot.com/2012/01/kaip-as-nepietavau-auberge-du-lac.html" target="_blank">Iki jau aprašyto šeštadienio</a>. </p> <p align="justify">Kai po dviejų dienų priverstinės dietos jo didenybė skrandis pagaliau sutiko priimti kažką daugiau nei sultinį ir ryžių traškučius, mano akys pakrypo į paukštieną. Tų dienų receptas skambėtų maždaug taip: ‘imame dvi vištos kulšeles, dedame į verdantį pasūtą vandenį, verdame apie 15 minučių, valgome su kuskusu, pakartojame rytoj ir poryt’. Mmmm.. </p> <p align="justify">Dabar gi tenoriu mėsos ir angliavandenių. Sūrio. Keptų bulvių su kiaušiniais. Picos. Blynų. <a href="http://ziupsnelisdruskos.blogspot.com/2009/12/lipnus-kiaulienos-sonkauliukai.html" target="_blank">Kiaulienos šonkauliukų</a>. Dešrelių. Saldžių makaronų(!). Drėgno šokoladinio pyrago. Daržovių? Pamirškit! </p> <p align="justify">Tad receptas šiandien atitinkamas. Keptas! Su sūriu. Ir mėsa! Daržolių galit nedėt. Užteks poros kriaušių. Ir saujos salotų lapų. Dėl kvapo. </p> <p align="justify"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7015/6742941015_2a4f70e06c_z.jpg" width="531" height="359"></p> <p><strong>Šiltos karamelizuotų kriaušių ir mėlynojo sūrio salotos su kepta šonine</strong></p> <p><u>Vienai porcijai reikės:</u></p> <p>saujos smulkiai supjaustytos šoninės</p> <p>pusės raudono svogūno (tiks ir paprastas)</p> <p>šaukšto medaus arba – ideliu atveju – karamelizuotų raudonų svogūno marmalado arba čatnio (skaniausias - <a href="http://www.britishsupermarketworldwide.com/acatalog/Marks_and_Spencer_Caramalised_Red_Onion_Chutney_340g.jpg" target="_blank">Marks & Spencers</a>)</p> <p>didelės kriaušės</p> <p>saujelės graikiškų riešutų (nebūtinai)</p> <p>poros šaukštų balzaminio acto</p> <p>citrinos sulčių</p> <p>salotų lapų</p> <p>mėlyno sūrio</p> <p>šlakelio alyvuogių aliejaus</p> <p> <u>Gaminame:</u></p> <p align="justify">Šoninės gabaliukus sumetame į keptuvę, pakepame, kol pasileis riebalai. Suberiame smulkiai supjaustytą svogūną, kepiname ant nedidelės ugnies, kol svogūnas iškeps, o šoninė – apskrus. Jei reikia – galima įpilti šlakelį aliejaus. </p> <p align="justify">Sudedame medų arba svogūnų čatnį/marmaladą. Išmaišome. Sudedame griežinėliais supjaustytą kriaušę ir, jei naudojame, riešutus. Pakepiname 3 - 4 minutes karts nuo karto pamaišydami. Supilame balzaminį actą, pamaišome, išjungiame ugnį. Ispaudžiame bent pora šaukštų citrinos sulčių, atsargiai išmaišome.</p> <p align="justify">Į lėkštę dedame salotų lapus, pašlakstome alyvuogių aliejumi, įlašiname citrinos sulčių, suverčiame kriaušes ir padažą, suberiame supjaustytą sūrį. Ta-dam! Ir jokių sausio rezoliucijų! </p> <p align="justify"> </p> <p align="justify">Šaltinis: ant kaklo</p> Mildahttp://www.blogger.com/profile/11531097368576442996noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-5149673802220542277.post-39250651751000622992012-01-21T11:36:00.001+00:002012-01-21T11:36:24.343+00:00Kaip aš (ne)pietavau Auberge du Lac (*)<p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7158/6702818415_0406ac837b_z.jpg"> </p> <p align="justify">Sužinojusi, kad esame kviečiami pietų <em><a href="http://www.aubergedulac.co.uk/" target="_blank">Auberge du Lac</a></em>, netvėriau džiaugsmu.<em> </em>Pagaliau, pagaliau, mano pirmasis <em>Mišelinas!</em> Iš tos laimės jau prieš keletą dienų išsirinkau suknelę, nušveičiau batus ir Twiterio pagalba užsitikrinau oficialų šefo Philo Thompsono leidimą fotografuoti. </p> <p align="justify">Galite įsivaizduoti mano nerimą, kai naktį prieš lauktąjį šeštadienį pabudau nuo veriančių pilvo skausmų.. Ir paniką, kai aštuntą ryto apsikabinusi klozetą supratau, kad pietų šiandien aš visgi nevalgysiu.. </p> <p align="justify">Ir visgi. Pasirodo, esu užsispyrusi. Jei žadėjau, kad važiuosiu, tai ir važiuosiu. Nesvarbu, kad nevalgysiu. </p> <p align="justify"> <img src="http://farm8.staticflickr.com/7025/6702819589_19e8c44189_z.jpg" width="606" height="409"> </p> <p align="justify">Itin gražioje Hertfordshire grafystės vietoje įsikūręs restoranas teritoriją dalijasi su elegantišku <a href="http://www.brocket-hall.co.uk/" target="_blank">Brocket Hall dvaro</a> parku ir jį juosiančiais golfo aikštynais. Didingų medžių alėjos, didžiulis, gulbių pamėgtas prūdas, saulėje paskendę laukai prašyte prašė pasivaikščioti, pasidžiaugti ir pasifotografuoti, deja, autorė – ištvėrusi britų taip mėgstamus transporto žiedus – šiems prašymams liko kurčia ir abėjinga. </p> <p align="justify">Vos atvykę buvome pakviesti į labai jaukų laukiamąjį su didžiuliu dūmais kvepiančiu židiniu. Vasarą gal ir molis, bet šįkart tikrai brolis, nes sausis, visgi, ir pavėsyje tebesidabravo bei nosis žnaibė tikras žieminis šaltukas. </p> <p align="justify">Sulaukę kompanijos gavome ir pirmąjį maisto davinį. Užkandžių padėkle puikavosi elnienos ir dar-kažkieno pyragaičiai bei sūrio traškučiai su moliūgų ir triufelių aliejaus mirkalu. Ir kuomet kiti atidžiai tyrinėjo meniu ir rinkosi vyną, aš siurbčiojau pirmąjį ramunėlių arbatos puodelį ir guodžiausi, kad man taip bloga, kad net nepavydu.</p> <p align="justify"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7141/6721857675_289d7a13e2_z.jpg" width="376" height="557"> </p> <p align="justify">Tai kas čia per apžvalga, sakot? Dalinai iš antrinių šaltinių, atsakau. Dalinai, nes visgi atgnybau ir paragavau po mažytį kiekvieno čia aprašyto patiekalo kasnelį. Nes negi nuvilsiu <em>žiupsniečius</em>? O jei rimtai, negi tikrai tikėjotės, kad sėdėsiu <em>Mišeliniame</em> restorane ir nieko neparagausiu?! </p> <p align="justify">Labai gaila, bet pamiršau įamžinti meniu, tad valgių pavadinimų ir visų sudedamųjų dalių neprisimenu. Bet man iš dešinės sėdėjęs A. pirmuoju patiekalu pasirinko raudoname vyne apvirtą kriaušę su ožkos pieno sūriu ir lazdyno riešutų nebeprisimenu-kuo. Išsyk sakau, labiausiai nuvylęs patiekalas. Saldoka kriaušė ir itin švelnius (t.y. beskonis) sūris ryškiai stokojo pagrindinio akcento ir prašyte prašėsi žiupsnelio <em>Kažko</em>.. </p> <p> <img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7163/6721906039_e44dc2b878_z.jpg" width="398" height="548"> </p> <p align="justify">Vegetarai nusisukit, bet aš – prisiekusi kepenų, inkstų, plaučių, širdžių, liežuvių ir kitų antrinių mėsos produktų gerbėja. Ypač kai kalba eina apie savo amatą išmanančių šefų darbą, nes – nenuginčysit – nėra nieko nieko NIEKO blogiau, už prieš-anglinės būklės perkeptus kepenis aliejaus klane.. (nepyk, mama!)</p> <p align="justify">Tad ne visai be mano įtakos antruoju numeriu ant A. lėkštės gulėjo veršiuko inkstai su kiaulienos šonine, šalavijais ir nebeprisimenu-kuo paskanintais kopūstais. Deja, dėl pirmoje pastraipoje išvardintų priežasčių tedrįsau paragauti gabalėlį inkstų; o šie buvo dieviški – idealiai apkepti, minkšti ir sultingi. Turint omeny mano delikačią būseną – komplimentas gigantiškas. Visgi apie bendrą patiekalo kompoziciją nuomonės neturiu, bet, pasak A., itin riebus padažas kiek gadino bendrą skonių balansą.</p> <p align="justify"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7035/6702893545_bb110dca69_z.jpg" width="370" height="505"> </p> <p align="justify">Desertui – Baileys likerio ledai su traškia karamėlės kepure, tamsaus šokolado padažu ir balto šokolado šerbetu. Ką galiu pasakyti – atgnybtas gabalėlis buvo skanus, o ir kiti valgytojai nesiskundė, tik trynė patenkintus pilvus ir reiškė užuojautas. Man.</p> <p align="justify"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7003/6710791075_c89f2dc035_z.jpg" width="386" height="571"> </p> <p align="justify">Ir vis dėlto, jei iki šiol nuoširdžiai sakiau, kad man taip bloga, kad visai nepavydu, situacija pasikeitė įriedėjus ‘sūrio padėklui’. Jei matote nuotrauką viršuje, sutiksite, kad ten visai ne padėklas, o stalas. SŪRIO STALAS. Va tada jau nebeliko nieko kito, kaip nusigraužti rankų ir kojų nagus iš begalinės savigailos. Taip, aš Mišelino žvaigždute apdovanotam restorane; taip, aš negaliu valgyti; taip, prieš mane fantastiškas sūrios stalas; o ne, aš vis dar negaliu valgyti!!! </p> <p> <img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7015/6702893837_d9a0930142_z.jpg" width="554" height="304"></p> <p align="justify">Sūris patiekiamas su kriaušių čatniu, naminiais sausainiais, salierų ir vynuolių salotom bei gana originaliu itin stipraus skonio salierų šerbetu. Atgnybusi po gabalėlį turiu pasakyti, kad sūriai – kaip ir galima tikėtis – buvo dieviški, o va čatnis gerokai per silpnas (ir išvis, mano nuomone, niekas taip neparyškina stipraus pelėsinio sūrio kaip raudonųjų svogūnų čatnis arba marmeladas. Kriaušės? Nea, duokit geriau svogūnų…).</p> <p align="justify">Pietus pasibaigėme karštais gėrimais (įsk. ketvirtu puodeliu ramunėlių arbatos man) ir <em>petit fours – </em>mažyčiais karamėliais sausainiais, naminiais kokosiniais zefyrais ir morenginiais citrinų pyragaičiais, dalį kurių mano kompanionai supakavo į servetėlę ir padovanojo straipsnio autorei, kuri juos sėkmingai sudorojo kitą dieną sugrįžusi į gyvųjų karalystę. <em>Yay!</em></p> <p align="justify"> <img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7004/6702823575_f4862c3bb7_z.jpg"> </p> <p align="justify">Verdiktas? Tiesa sakant, <em>Auberge du Lac</em> nepribloškė. Norom nenorom ėmėm lyginti su <a href="http://ziupsnelisdruskos.blogspot.com/2011/09/corner-room-intriguojanti-gastronomija.html" target="_blank">Corner Room</a>, kuris visgi gerokai lenkia <em>Auberge</em> virtuvę originalumu, prezentacija ir – svarbiausia - skonių palete. <em>Auberge du Lac</em> man pasirodė kiek per daug formalus, senamadiškas, gal net stagnavęs. Taip, vyriausias šefas Phil Thompson gal ir dalyvavo <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Great_British_Menu" target="_blank">the Great British menu</a>, bet ir namo keliavo jau po pirmojo turo. </p> <p align="justify">O aš gi A. tėčiui, kuris ir organizavo visą išvyką, palikau puikų įspūdį: “nusivedi į prabrangų restoraną, o ji ten nieko nevalgo.<em> Bargain</em>!’ </p> <p align="justify"> </p> <p align="justify"><a href="http://www.aubergedulac.co.uk/" target="_blank"><u><strong>Auberge du Lac</strong></u></a></p> <p>Brocket Hall Brocket Park, Welwyn, Hertfordshire AL8 7XG<br>tel: 01707 368 888 <p><strong>Antradieniais - Ketvirtadieniais:<br></strong>Pietūs (12:00 - 14:30)<br>Vakarienė (19:00 - 21:30) <p></p> <p>Trijų patiekalų pietų meniu kainuoja £35, sūris vietoj deserto +£5, kaip atskiras patiekalas +£12. </p> Mildahttp://www.blogger.com/profile/11531097368576442996noreply@blogger.com7tag:blogger.com,1999:blog-5149673802220542277.post-49325339244743854372012-01-13T16:53:00.001+00:002012-01-13T16:53:22.651+00:002011-ųjų restrospektyva nr. 1<p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7171/6680749343_8b9ac05d31_z.jpg" width="594" height="406"> </p> <p align="justify">Kažkaip maniau - buvo nebuvo tie Nauji Metai, leisiu seniesiems praslįsti nepastebėtiems. Bet ne, persigalvojau. Tad šiandien dalinuosi krūvele 2011-ųjų akimirkų. </p> <p align="justify">Prisipažinsiu, būtent šiais (t.y. praėjusiais) metais išmokau džiaugtis savo gyvenamąja vieta, ištryniau daugybę o bet tačiau JEIGU. Kol man čia gerai, o vėliau – matysim.</p> <p align="justify">Taigi šiemiet buvo kaip niekad daug skanių švenčių ir renginių – ypač maisto festivalių. </p> <p align="justify">Pavyzdžiui, Jamie Oliver festivalis Londone, kurio bilietus laimėjau the Taste of London loterijoje. Iš esmės šis festivalis tai bandymas sujungti maistą ir muziką, - sakyčiau, puiki formulė sėkmingam renginiui. Visgi kadangi dovatam arkliui dantų netyrinėjam, festivalis patiko, bet visos kainos tikrai nemokėčiau, nes viduje parduodamas maistas – brangus, pasirinkimas – skurdus, o nemokamų pramogų mažoka. </p> <p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7029/6661323385_af1266536a_z.jpg" width="591" height="499"></p> <p><img src="http://farm8.staticflickr.com/7172/6661324241_f37b11a04e_z.jpg" width="601" height="405"></p> <p><img src="http://farm8.staticflickr.com/7028/6661323939_dd82732db8_z.jpg" width="602" height="411"> </p> <p><img src="http://farm8.staticflickr.com/7019/6689919957_d914b4575a_z.jpg" width="597" height="452"></p> <p></p> <p></p> <p></p> <p align="justify">Žinoma, jokiais būdais negaliu nepaminėti The Taste of London 2011. Manau, išsamią ataskaitą ir vėl pateiksiu vasarą (taip sužadindama apetitą artėjančiam renginiui), bet, jei reikėtų apibudinti keliais žodžiais, sakyčiau buvo šlapia, brangu, bet labai skanu.</p> <p align="justify"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7152/6680871909_1edd5f6572_z.jpg" width="388" height="537"> </p> <p>O kur dar visai nepaminėta ir nepagirta kelionė į mano širdį pavergusią Barseloną! </p> <p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7166/6680751063_0d7625e945_z.jpg"> </p> <p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7149/6680750703_b301682c5c_z.jpg"> </p> <p></p> <p align="justify">Mano patarimas, kad ir ką bedarytumėt, kad ir kur bevalgytumėt, kad ir kur benakvotumėt, būtinai būtinai BŪTINAI apsilankykite <em>la Boqueria</em> turguje. Idealiausia – pietų metu. Pasivaikščiokite, pasidairykite į įspūdingus vaisių, daržovių bei – svarbiausia – jūros gėrybių stendus ir, neišvengiamai sugurguliavus pilvams, keliaukite prie mini restoranų/valgyklų. Ten prieš pat jūsų akis virėjai čiumpa šviežutėles žuvis, vėžiagyvius, krevetes, moliuskus, meta į puodus ir keptuves ir po kelių minučių ant jūsų stalo - tikrų tikriausia jūros skanybių PUOTA. Šie stendai labai populiarūs, tad gali tekti luktelėti, bet – neskauto garbės žodis – verta!</p> <p align="justify"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7165/6680749711_f534b58dee_z.jpg" width="583" height="398"> </p> <p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7017/6680750345_366ca2d15d_z.jpg" width="574" height="387"> </p> <p><img src="http://farm8.staticflickr.com/7153/6680749993_ce8562c794_z.jpg" width="593" height="400"> </p> <p align="justify">Kava ten taip pat pritrenkianti. Mudvi su E. įgavom kofeino priklausomybę, sustodavom turbūt kas antroj kavinukėj ir maukdamos n-tąjį puodelį (arba stiklinę!) sukom galvas, kodėl Londone nieko panašaus nerasi. Pupelės? Vanduo? Ispanės bobulės-baristos?</p> <p align="justify"><img src="http://farm8.staticflickr.com/7165/6680751239_946191136f_z.jpg" width="597" height="384"> </p> <p><em>(Atleiskit, bet bus pratęsimas. Įsijaučiau!)</em></p> Mildahttp://www.blogger.com/profile/11531097368576442996noreply@blogger.com7tag:blogger.com,1999:blog-5149673802220542277.post-6484838644819071432012-01-08T13:35:00.001+00:002012-01-08T18:34:53.927+00:00Lęšių ir degintų baklažanų salotos sveikai pradžiai<p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7017/6653870075_e5de718096_z.jpg" width="589" height="398"> </p> <p>Tai štai, 2012-ieji! </p> <p>Kad ir kaip mėgstu sąrašus, nesu iš tų, kurie surašo Naujųjų Metų pažadus. </p> <p align="justify">Bet tikiuosi, kad Naujieji bus kupini puikaus maisto, restoranų, teatro, filmų, knygų, kelionių, džiaugsmo, tikrų draugų ir mylimų žmonių. </p> <p align="justify">Dar tikiuosi, kad rasiu daugiau laiko ir įkvėpimo Žiupsneliui.</p> <p align="justify">Ir saulėtų dienų fotografijai. </p> <p align="justify"><img src="http://farm8.staticflickr.com/7011/6653870771_151e879236_z.jpg" width="609" height="421"> </p> <p align="justify">Po itin sočių Kalėdų, nė pažiūrėti nenoriu į mėsą, sūrį, traškučius ir saldumynus. Tad jau savaitę maitinosi vegetariškom salotom ir sriubom. </p> <p align="justify">Kalėdų Senelis šiemet buvo kaip niekad <em>knygingas</em>. Todėl ir šis salotų receptas atkeliauja iš vienos šviežiausių knygų mano lentynoj - Yotam Ottolenghi ‘Plenty’. Gaivios, sočios – pats tas sveikam sausiui. </p> <p align="justify"><strong>Lęšių salotos su ‘degintais’ baklažanais</strong></p> <p align="justify"><u>Reikės:</u></p> <p align="justify">trijų – keturių morkų</p> <p align="justify">trijų - keturių saliero stiebų</p> <p align="justify">keleto saujų vynuoginių pomidorų</p> <p align="justify">nedidelės pankolio galvos (nebūtina)</p> <p align="justify">alyvuogių aliejaus</p> <p align="justify">druskos</p> <p align="justify">žiupsnelio rudo ar kitokios cukraus</p> <p align="justify">200g rudų lęšių (ypač tinka <em>Puy</em>)</p> <p align="justify">lauro lapo</p> <p align="justify">keleto šakelių čiobrelio (jei turit)</p> <p align="justify">pusės svogūno</p> <p align="justify">dviejų baklažanų</p> <p align="justify">keleto šaukštų raudono ar balto vyno acto</p> <p align="justify">po saują šviežių petražolių, kalendros ir krapų (jeigu turit)</p> <p align="justify">pipirų</p> <p align="justify">jogurto (nebūtina)</p> <p align="justify"><u>Gaminame:</u></p> <p align="justify">Tris morkas supjaustome nedideliais kubeliais. Suberiame į kepimo skardą. Ten pat sumetame kubeliais supjaustytą salierą ir pankolį. Vyšninius pomidorus perpjauname per pusę, suberiame į skardą. Pašlakstome alyvuogių aliejumi, įberiame po žiupsnelį druskos ir cukraus (kuris prigesins pomidorų rūgštumą). Šauname į 180 laipsnių karščio orkaitę ir kepame apie 20-30 minučių, kol daržovės suminkštės (bet ne iki galo, čia skanu palikti šiek tiek traškesio – ypač morkose).</p> <p align="justify">Lęšius nuplauname, suberiame į puodą. Ten pat įmetame likusią kubeliais supjaustytą morką, salierą, lauro lapą. čiobrelį. Verdame ant vidutinės ugnies apie 20 minučių, kol lęšiai suminkštės (bet ne sutiš). Išvirusius lęšius nukošiame, išgriebiame lauro lapą ir čiobrelio šakeliais. Suberiame į salotinę, įpilame pora šaukštų alyvuogių aliejaus, pora šaukštų vyno acto, įberiame druskos ir pipirų. Išmaišome. </p> <p align="justify">Jei naudojame dujinę viryklę – baklažanus pabadome peiliu, dedame tiesiogiai ant vidutinės ugnies ir kepiname nuolat vartydami metalinėm žnyplėm, kol odelė beveik suanglės, o baklažanas suminkštės tiek, kad taps sunku vartyti (apie 10min). Beje, prieš tai galima viryklės paviršių pridengti folija, taip bus paprasčiau ją vėliau išvalyti. </p> <p align="justify">Jei naudojame elektrinę orkaitę, baklažaną pabadome peiliu, dedame po karštu griliu ir kepiname nuolat vartydami, kol odelė ims anglėti, o baklažanas suminkštės. Jei neturime griliaus, peiliu pabadytą baklažaną dedame į karštą orkaitę (~200 laipsnių) ir kepame bent valandą, kol baklažanas parus ir susmegs.</p> <p align="justify">Iškepusius ‘degintus’ baklažanus atsargiai perpjauname peiliu ir šaukštu išskaptuojame minkštimą stengdamiesi išvengti apdegusios odelės. Sudedame į sietelį ir paliekame sunktis apie 10min. </p> <p align="justify">Į salotinę su lęšiais suberiame iškepusias daržovės ir stambiai supjaustytas prieskonines žoleles. Išmaišome, paraugaujame, jei trūksta rūgštelės – įpilame daugiau acto, jei reikia – įberiame druskos ar pipirų. </p> <p align="justify">Nusunktą baklažanų minkštimą negailėdami pasūdome, įberiame pipirų, dedame šaukštą vyno acto. Išmaišome, paragaujame, jei reikia – pakoreguojame.</p> <p align="justify">Salotas beriame į lėkštę, dedame pora šaukštų degintų baklažanų, šaukštą jogurto (jei naudojame), puošiame prieskoninėm žolelėm, valgome ir jaučiames sveikuoliškai. </p> <p align="justify">Štai ir viskas! Aprašymas gal ilgas, bet procesas nesudėtingas, o rezultatas – fantastiškas. Skanaus!</p> <p align="justify"><img src="http://farm8.staticflickr.com/7009/6653870413_d4f2d3a3a5_z.jpg" width="592" height="400"> </p> <p align="justify">Šaltinis: adaptuota pagal <a href="http://www.amazon.co.uk/Plenty-Yotam-Ottolenghi/dp/0091933684/ref=sr_1_1?s=books&ie=UTF8&qid=1326029297&sr=1-1" target="_blank">Yotam Ottolenghi Plenty (London: Ebury Press, 2010).</a></p> Mildahttp://www.blogger.com/profile/11531097368576442996noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-5149673802220542277.post-46564337065680374602012-01-02T14:27:00.001+00:002012-01-02T14:27:49.547+00:00Spuntino – Amerikos skonių paletė raudonųjų žibintų pašvaistėj<p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm7.staticflickr.com/6221/6371772829_9066862268_z.jpg"> </p> <p align="justify">Londone kaip grybai po lietaus dygsta nauji restoranai. Nedideli, nepriimantys rezervacijų, tarsi nesireklamuojantys, bet be galo populiarūs. Ir turbūt pusė jų priklauso Russellui Normanui. Vos prieš pora metų atidarytą venecijietiškais <i>tapas</i> garsėjantį <a href="http://polpo.co.uk/">Polpo</a> jau spėjo pasekti jaunesnysis brolis <a href="http://polpetto.co.uk/">Polpetto</a> ir pagrandukas <a href="http://dapolpo.co.uk/">da Polpo</a>. Pavasarį jų gretas pavasarį papildė italų kilmės amerikietis pusbrolis <a href="http://www.spuntino.co.uk/">Spuntino</a>, o vos prieš mėnėsį prie šeimynos prisijungė nekantriai lauktas <a href="http://www.mishkins.co.uk/">Mishkins</a>, - “žydiškas <i>deli </i>su kokteiliais“. <p align="justify">Raudonųjų žibintų kvartale įsikūrusio <em>Spuntino</em> kūrinius skanavau ir įspūdžius aprašiau <a href="http://www.pinigukarta.lt/" target="_blank">Pinigų Kartoje</a> (tiesioginis kelias į apžvalgą ==> <a href="http://www.pinigukarta.lt/apzvalgos/restoranai-2/amerikietiska-virtuve/spuntino-%E2%80%93-amerikos-skoniu-palete-raudonuju-zibintu-pasvaistej" target="_blank">čia</a>!). <p>Skanaus skaitymo! <p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm7.staticflickr.com/6095/6371777237_e0fb662e8f_z.jpg" width="579" height="391"> </p> <p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm7.staticflickr.com/6111/6371773567_7e0143819f_z.jpg" width="478" height="323"> </p> <p></p> <p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm7.staticflickr.com/6107/6371777669_e47b4ae917_z.jpg"> </p> <p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm7.staticflickr.com/6233/6371778327_4d798fc80a_z.jpg"> </p> <p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm7.staticflickr.com/6111/6371778967_d8a473b50a_z.jpg" width="542" height="366"> </p> <p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm7.staticflickr.com/6101/6371779615_24c7929d9f_z.jpg" width="567" height="383"> </p> <p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm7.staticflickr.com/6117/6371780405_a9c62b86d7_z.jpg" width="595" height="402"> </p> <p><img src="http://farm7.staticflickr.com/6119/6371781611_1729076300_z.jpg" width="599" height="478"> </p> <p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm7.staticflickr.com/6055/6371782409_50175b655c_z.jpg" width="577" height="390"> </p> <p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm7.staticflickr.com/6047/6371780985_38aa165b76_z.jpg" width="589" height="426"> </p> <p><img src="http://farm7.staticflickr.com/6046/6371786737_618a9f9e78_z.jpg" width="607" height="410"> </p> <p></p> <p></p> <p></p> <p><strong><u>Spuntino</u> </strong></p> <p><strong>61 Rupert Street, Soho, London, W1D 7PW </strong>(patogiausia stotelė – Piccadilly Circus)</p> <p>Pirmadieniais – šeštadieniais (11:00-24:00)</p> <p>Sekmadieniais (12:00-23:00)</p> <p>Rezervacijos nepriimamos</p> Mildahttp://www.blogger.com/profile/11531097368576442996noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-5149673802220542277.post-9883893146961310122011-12-24T14:27:00.001+00:002011-12-24T14:27:44.789+00:00Kalėdinis įrašas su kalėdiniais pyragaičiais<p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7173/6563807715_5d87d1cd27.jpg" width="417" height="417"> </p> <p align="justify">Jau nebe pirmos Kalėdos Britanijoje ir žalia žolė, kuri pradžioje kėlė nuostabą (“žalios kalėdos?!”), dabar atrodo įprastai. Sniegas būtų gražu, bet taip pat reikštų nepravažiuojamus kelius, perpildytas traukinių stotis ir šaltas kojos. </p> <p align="justify"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7161/6563809627_76ab5501ef.jpg" width="398" height="398"> </p> <p align="justify">Kūčios čia taip pat kitokios. Proga iškelti bokalą alaus ar taurę vyno su seniai nematytais draugais. Kalbant apie draugus, prieš pora dienų žiūrėjome <a href="http://www.youtube.com/watch?v=jSfXh8IJEg4" target="_blank">Dreams of a Life</a> – dokumentinį filmą apie jauną moterį, kurios niekas nepasigedo trejus metus ir kurios kūną netyčia atrado ją iš buto iškeldinti atvykę savivaldybės darbuotojai. Tarp nebaigtų pakuoti kalėdinių dovanų.. Minėtasis butas buvo tame pačiame pastate, kuriame vyko filmo peržiūra. Kraupoka. Bet kur kas labiau tiesiog liūdna. Bet filmas patiko, nepasaint to, kad peržiūros metu kažkas pavogė/rado/ištraukė mano piniginę, tad pirmąją atostogų dieną teko blokuoti visas egzistuojančias korteles. Nieko, reiškia nebus kaip pasišvaistyt išpardavimuose. Ir gerai, nėra čia ko, geriau papliurpsiu su draugais, prašau parašyti/paskambinti ir pranešti, kad esate gyvi!!</p> <p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7168/6563806685_eb5efa72ee.jpg" width="409" height="409"> </p> <p align="justify">Bet sugrįškime prie Kalėdų. Šiam salyne Kalėdų laikotarpiu labai mėgiami pyragėliai <em>Mince Pies</em>. Pažodžiui - maltos mėsos pyragėliai. Ir išties kažkada jie būdavo įdaryti malta mėsa su džiovintais vaisiais ir galybe prieskonių (neabejoju, kad buvo skanu!). Dabar gi mėsos nebeliko, bet pyragėliai tebėra be galo populiarūs ir jų be problemų rasite kiekvienoje parduotuvėje. Deja, pirktiniai pyragaičiai gerokai per saldūs ir jau vien dėl to verta kepti savus. Ir dar to, kad nusivežę į svečius būsite sutikti išskėstom rankom, pavadinti oficialiais <em>mince pies</em> kepėjaus ir tuoj pat pakviesti kitiems metams. </p> <p align="justify"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7026/6560647687_243ca02cce.jpg" width="386" height="386"> </p> <p align="justify">Tradiciškai įdaras ruošiamas bent keletą savaičių anksčiau, sudedamas į stiklainius ir paliekamas ‘nokti’. Mano receptas to nereikalauja. Dėl labai neįprasto slapto ingrediento – tamsaus Gineso alaus! Nebijokite, alaus pyragaučiuose tikrai nejausite, jis čia tam, kad priduotų brandesnio skonio. Visos kitos sudedamosios dalys yra pakeičiamos, tad jei neturite džiovintų serbentų naudokite kitokius džiovintus vaisius, pvz, razinas, džiovintus obuolius, kriaušes ir t.t. Kitaip tariant, receptas labiau orientacinis, ragaukite ir klausykite savo skonio receptorių! </p> <p align="justify">Įkvėpimo pagauta šiemet bandžiau net tris skirtingas tešlas krepšeliams, čia įdedu pačią skaniausią, bet realiai galite naudoti bet kokį išbandytą ir patikimą trapios tešlos receptą. </p> <p><strong><u>Kalėdiniai džiovintų vaisių pyragaičiai</u></strong></p> <p><u>Įdarui reikės:</u></p> <p>trijų nemažų obuolių</p> <p>250ml tamsaus alaus (naudojau Ginesą)</p> <p>250g rudo cukraus</p> <p>citrinos</p> <p>apelsino</p> <p>200g razinų</p> <p>100g džiovintų slyvų</p> <p>100g džiovintų vyšnių arba spanguolių</p> <p>275g džiovintų serbentų</p> <p>trejetos saujų supjaustytų graikiškų riešutų (tinka ir migdolai bei lazdyno riešutai)</p> <p>po šaukštelį cinamono, muskato ir trintų gvazdikėlių</p> <p>50g sviesto</p> <p>viskio arba brendžio</p> <p><u>Gaminame įdarą:</u></p> <p align="justify">Du obuolius nulupame, sutarkuojame, suberiame į puodą, supilame alų ir cukrų. Suberiame nutarkuotą citrinos žievelę ir išspaustas sultis. Užviriname ir verdame apie 5 minutes. </p> <p align="justify">Suberiame džiovintus vaisius, riešutus ir kubeliais supjaustytą obuolį. Sudedame sviestą, suberiame prieskonius. Paviriname dar kelias minutes, įmaišome nutarkuotą apelsino žievelę ir sultis, nukeliame nuo ugnies. Paragaujame, jei reikia – įberiame daugiau riešutų ar citrinos sulčių. Galima įtarkuoti imbiero. </p> <p align="justify">Atvėsus pilame keletą šaukštų viskio arba brendžio.</p> <p align="justify"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7164/6560644251_251c1e9ef6_z.jpg" width="386" height="386"> </p> <p align="justify"><u>Trapios tešlos krepšeliams reikės:</u></p> <p align="justify">250g miltų</p> <p align="justify">50g cukraus pudros</p> <p align="justify">žiupsnelio vanilinio cukraus</p> <p align="justify">mažyčio žiupsnelio druskos</p> <p align="justify">150g šalto sviesto</p> <p align="justify">dviejų dydelių kiaušinių trynių</p> <p align="justify">15ml šalto vandens</p> <p align="justify"><u>Gaminame:</u></p> <p align="justify">Miltus, cukraus pudrą, cukrų ir druską suberiame į indą. Suberiame kubeliais supjaustytą sviestą. Pirštų pagalvėlėmis triname, kol gausime kažką panašaus į trupinius. </p> <p align="justify">Kiaušinio trynius suplakame su vandeniu. Supilame į miltų ir sviesto trupinius ir maišome rankomis, kol gausime vientisą kamuolį. Visa tai reikia daryti atsargiai ir greitai, nes permaišyta tešla bus kieta ir neskani. Jei <em>tikrai</em> reikia, galima įlašinti kiek daugiau vandens. </p> <p align="justify">Suvyniojame į maistinę plėvelę ir paliekame šaldytuve bent pusvalandžiui.</p> <p align="justify"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7171/6560646863_b4c284e4ab.jpg" width="436" height="436"> </p> <p align="justify"><u>GAMINAME PYRAGAIČIUS:</u></p> <p align="justify">Imame keksiukų skardą ir sviestu dosniai ištepame keksiukų duobeles.</p> <p align="justify">Tešlą iškočiojame, išpjaustome apie 10cm skersmens apskritimus. Dedame ant keksiukų skardos. Į vidurį dedame keletą šaukštelių įdaro, kraštelius sušlapiname vandeniu, uždengiame apie 8cm skersmens apskritimais ir kruopščiai apspaudžiame kraštelius. Viršuje peiliu atsargiai išpjaustome kažką panašaus į pliusą (antraip kepurė kepdama nušoks), patepame pienu, užbarstome cukrumi.</p> <p align="justify">Šauname į iki 200 laipsnių karščio įkaitintą orkaitę ir kepame apie 25-30 minučių. </p> <p align="justify">Štai ir viskas! Patiekiame užbarstę cukraus pudra. O man šie pyragaičiai skaniausi kitą dieną! </p> <p align="justify">Beje, jei liks įdaro - skanu su vaniliniais ledais!</p> <p align="justify"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7002/6563808285_f3a39e0727.jpg" width="459" height="459"> </p> <p align="justify">Galiausiai, noriu visiems palinkėti šiltų, draugiškų, sočių ir <font color="#0000a0" size="4"><strong>jaukių Kalėdų</strong></font> bei labai <font color="#000080" size="3">labai</font> <font color="#0000ff" size="5">labai laimingų <strong>2012</strong>-ųjų</font>!!</p> <p align="justify">Su meile,</p> <p align="justify">Milda</p> Mildahttp://www.blogger.com/profile/11531097368576442996noreply@blogger.com6tag:blogger.com,1999:blog-5149673802220542277.post-24393510362167912132011-12-23T17:12:00.001+00:002011-12-23T17:14:02.220+00:00O gal torto?<p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm8.staticflickr.com/7164/6559844567_9094859b05.jpg"> </p> <p align="justify">Sveiki sveiki! Pagaliau baigiau nesibaigiančius darbus ir galiu prisėsti prie blogo. Čia bus labai greitas įrašas, su viltimi, kad jį greitai paseks kitas, kalėdinis. Ar per vėlu jau?</p> <p align="justify">Bet kokiu atveju, jeigu šįvakar sukate galvas, kuo čia pasaldinus Kalėdų puotą, aš galiu pasiūlyti tortą, kurį kepiau kiek seniau. Labai pavykęs tortas. Gavau pageidavimą ‘kažko saldaus su vaisiais/uogom’, tai būtent toks ir buvo! </p> <p align="justify">Receptas iš <a href="http://www.sauletavirtuve.lt" target="_blank">Saulėtos virtuvės</a>, tad neperrašysiu. Pasakysiu tik, kad man gavosi devynios galybės kokosinio kremo (kuris nukeliavo ant ananasinių keksiukų, labai<em> pinakoladiškas</em> derinys!), tad jei gaminčiau darsyk – mažinčiau kiekį per pusę. Dar – keisčiau pertepimo, kuriame pasirodė gerokai per daug grietinėlės, proporcijas. Dėčiau bent trečdaliu ar net per pusę mažiau (standiklio neturėjau, bet tokiu atveju jo ir nereikėtų, nes viską sustangdintų atšalęs sviestas).</p> <p align="justify">O kokosai ir avietės, visgi, dera tobulai! Skanaus!</p> <p align="justify"><a href="http://www.sauletavirtuve.lt/?p=429" target="_blank"><u>Kokosinis tortas saldumų mėgėjams</u></a></p> <p>p.s. nuotrauka daryta telefonu… </p> Mildahttp://www.blogger.com/profile/11531097368576442996noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-5149673802220542277.post-68119938302062203362011-12-10T18:45:00.001+00:002011-12-10T18:45:56.642+00:00Brokoliai pietums! O ką?<p><img src="http://farm8.staticflickr.com/7165/6487217777_042b5e7bb2_z.jpg" width="600" height="393"></p> <p align="justify">Ką čia pasipasakojus? Nežinau. Darbas, darbas, darbas, miegas, šokiai, sportai, darbas, darbas. O štai pagaliau šeštadienio vakaras. Didysis planas: lova, filmai, <a href="http://ziupsnelisdruskos.blogspot.com/2011/06/amerikietiski-sausainiai-juodai-dienai.html" target="_blank">naminiai sausainiai iš šaldikio</a>, šokoladas ir <a href="http://www.bbc.co.uk/programmes/b00mfl7n" target="_blank">Frozen Planet</a>. Nežinau, ar čia krūviai darbe, ar žiemiškas šaltukas Londone (ir mano kambary!!), o gal baltos meškos <em>Frozen Planet</em>, bet man norisi susisukti į šiltą paklodę ir užmigt žiemos miegu. Iki pavasario. Ne, iki Kalėdų. </p> <p align="justify">Žiemiška tai ar ne, bet šiandien jums siūlau brokolį. Pati negirsiu, bet pasak A.: <em>wow, pas tave net brokoliai skanūs!</em> </p> <p align="justify">Receptas gimė iš nesėkmingo bandymo pamilti Ottolenghi*. Trūko VISKO, tai visko ir pridėjau. Skanu baisingai. Rekomenduoju.</p> <p align="justify"><img src="http://farm8.staticflickr.com/7141/6487217369_99a776a93f_z.jpg" width="596" height="402"> </p> <p align="justify"><strong>Brokolis rytietiškai</strong></p> <p align="justify"><u>Reikės</u>:</p> <p align="justify">brokolio galvos</p> <p align="justify">šaukšto ar dviejų augalinio aliejaus</p> <p align="justify">trijų skiltelių česnako</p> <p align="justify">žiupsnelio čili dribsnių (arba šviežio čili, milteliai čia nelabai tinks, bet jei nieko kito neturit – berkit)</p> <p align="justify">ryžių acto (suskaičiavau 9 šaukštus, bet priklausys nuo jūsų skonio receptorių)</p> <p align="justify">sojų padažo (taip pat apie 9 šaukštus, bet galima daugiau/mažiau)</p> <p align="justify">saujos sezamo sėklų</p> <p align="justify"><u>Gaminame:</u></p> <p align="justify">Brokolį padaliname į žiedus, suberiame į puodą su verdančiu vandeniu. Paviriname neuždengtame puode apie pora minučių – neilgiau, brokolis tebeturi būti traškus - ir traukiame lauk .</p> <p align="justify">Į keptuvę (kuo storesnis dugnas – tuo geriau) pilame aliejų, beriame smulkiai supjaustytą česnaką ir čili. Pakepiname pora minučių ant nedidelės ugnies, kol česnakas rustels. Viską (įskaitant aliejaus likutį) supilame į salotinę ar dubenį, kuriame maišysite brokolius.</p> <p align="justify">Į tą pačia keptuvę sudedame apvirtą brokolį ir kepiname ant nemažos ugnies (taip, <strong>be</strong> papildomo aliejaus) apie 5 minutes, kol skrustels. Jei naudojate visą galvą – siūlau tai daryti dusyk, nes brokolio žiedai turi liesti keptuvės dugną. <em>(Dar patarčiau atidaryti langą, nes padūmos!)</em> Skrustelėjusius brokolius suberiame į dubenį su česnaku.</p> <p align="justify">Sumažiname ugnį ir į tą pačią keptuvę suberiame sezamo sėklas. Suskaičiuojame iki 30, išjungiame ugnį, pamaišome – sėklos turėtų būti rustelėjusios, bet nepridegusios – ir beriame į dubenį su brokoliais.</p> <p align="justify">Palaipsniui pilame ryžių actą ir sojų padažą. Vis pamaišome ir ragaujame, kol bus pats tas. Štai ir viskas. </p> <p align="justify">Grįžtam į lovą, jungiam filmą. Valgom pirštais pamirkydami į dugne susikaupusį padažą!</p> <p align="justify"> </p> <p align="justify">* Jurga, o visgi pamilau, nes radau SUPER DUPER receptą, apie kurį vėliau!! </p> Mildahttp://www.blogger.com/profile/11531097368576442996noreply@blogger.com10tag:blogger.com,1999:blog-5149673802220542277.post-73687938237281218612011-11-19T17:41:00.001+00:002011-11-19T17:43:18.810+00:00Pats pačiausias šokoladinis tortas<p> </p> <p>Paskutiniu metu čia buvo daug nuotraukų ir mažai receptų. Tai dabar bus atvirkščiai. </p> <p align="justify">Šį fantastinį tortą kepiau bendradarbio gimtadieniui, o mūsų ofisas, deja, nesutvertas maisto fotografijai. Bet tortas tiesiog prašyte prašosi būti aprašomas, kepamas, valgomas, giriamas, liaupsinamas. Drėgnas, šokoladinis, saikingai saldus ir – nors čia teks pasikliauti mano žodžiu –labai dailus (sutikim, svarbus tortų atributas!). Dar geriau – itin lengvai pagaminamas, tad be problemų pavyks net visiškiems naujokams. Manau, radau idealų tortą visiems gyvenimo atvejams! Pasiruošę?</p> <p align="justify"><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm7.staticflickr.com/6033/6363847541_df8312286d_z.jpg" width="569" height="310"> </p> <p><strong>Pats pačiausias šokoladinis tortas</strong></p> <p><u>Šokoladiniam biskvitui reikės:</u></p> <p>200g geros kokybės tamsaus šokolado (bent 60% kakavos masės)</p> <p>200g sviesto</p> <p>šaukštelio tirpios kavos granulių</p> <p>170g miltų</p> <p>2/3 šaukštelio kepimo miltelių</p> <p>1/4 šaukštelio sodos</p> <p>200g šviesaus muskovado cukraus</p> <p>100g paprasto smulkaus cukraus</p> <p>25g kakavos miltelių</p> <p>trijų kiaušinių</p> <p>5 šaukštų kefyro arba jogurto</p> <p><u>Pertepimui ir glaistui (<em>ganašui</em>) reikės:</u></p> <p>200g geros kokybės tamsaus šokolado (bent 60% kakavos masės)</p> <p>284ml indelio riebios grietinėlės (bent 48% riebumo)</p> <p>dviejų šaukštų cukraus</p> <p><u>Gaminame:</u></p> <p align="justify">Šokoladą sulaužome skiltelėmis, sviestą supjaustome kubeliais, suberiame į karščiui atsparų indą (aš naudoju metalinį dubenį). Kavos granules ištirpiname 125ml šalto vandens, supilame į karščiui atsparų indą su šokoladu. </p> <p align="justify">Puode užviriname apie 5-10 cm vandens, ‘uždengiame’ karščiui atspariu indu su šokoladu (dugnas neturi liesti vandens). Paviriname ant nedidelės ugnies vis pamaišydami, kol šokoladas ir sviestas susilydys į vientisą masę. Nukeliame nuo ugnies, paliekame atvėsti. </p> <p align="justify">Miltus sumaišome su kepimo milteliais, soda, cukrum ir kakava (kurią, nebent ką tik nusipirkote, patarčiau įsijoti). Gerai išmaišome, kad neliktų gumulėlių. </p> <p align="justify">Atskirame inde išplakame kiaušinį, supilame kefyrą arba jogurtą, išmaišome. </p> <p align="justify">Į miltų mišinį supilame pravėsusią šokolado ir sviesto masę, pamaišome, supilame išplaktus kiaušinius su jogurtu. Atsargiai ir švelniai išmaišome, bet nepermaišome, nes biskvitas turi būti kuo lengvesnis. Tešla bus gana slysta. </p> <p align="justify">Supilame į svietu išteptą 20cm skersmens skardą (jei neturite, tiks siauresnė, bet platesnės nerekomenduoju, nes bus sunku perpjauti per pusę) ir šauname į iki 160 laipsnių įkaitusią* orkaitę. Kepame apie valandą ir 30 minučių, kol įkištas peilis liks švarus (t.y. neaplipęs tešla), bet jokiu būdu neperkepiname, nes tortas turi likti drėgnas. Viršus suskils, bet tai ne bėda. </p> <p align="justify">Iškepusį biskvitą traukiame laukt, paaušiname formoje, vėliau atsargiai išimame ir pilnai atvėsiname, antraip pjaunant biskvitas sutrupės. </p> <p align="justify"><u>Paruošiame pertepimą/glaistą</u>: šokoladą sulaušome plytėlėmis, suberiame į karščiui atsparų indą, supilame grietinėlę ir cukrų. Kaitiname ant virinamo vandens vonelės (žr. aukščiau) maišydami, kol šokoladas ištirps ir viskas susilydys į vientisą masę. Nukepiame nuo ugnies, atvėsiname.</p> <p align="justify"><u>Konstruojame tortą</u>: biskvitą atsargiai perpjauname per pusę. Ant apatinės dalies užtepame keletą šaukštų pertepimo. Viršutinę dalį verčiame aukštyn kojom** ir dedame ant viršaus. Viską užpilame šokolado ganašu ir švelniai paskirstome lopetėle ar peiliu. Jei norime ir mokame – puošiame karoliukais, šokolado garbanom ir panašiai. Paliekame stingti kelioms valandoms ar per naktį.</p> <p align="justify">Sveikinu, ant jūsų stalo pats pačiausias šokoladinis tortas!!! </p> <p align="justify">* Svarbu, kad orkaitė jau būtų pasiekusi reikiamą temperatūrą, antraip pyragas/biskvitas nekils.</p> <p align="justify">** Šitaip torto viduryje gausime malonų siurprizą – traškius šokolado gabaliukus. <br></p> <p align="justify">Šaltinis: adaptuota pagal <a href="http://www.bbcgoodfood.com/recipes/3092/ultimate-chocolate-cake" target="_blank">BBC Good Food</a>. </p> Mildahttp://www.blogger.com/profile/11531097368576442996noreply@blogger.com14tag:blogger.com,1999:blog-5149673802220542277.post-83920822230927832602011-11-13T16:10:00.001+00:002011-11-13T19:10:11.550+00:00Šį savaitgalį<p> <img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm7.static.flickr.com/6041/6340104571_2b5ca53dc8_z.jpg" width="559" height="366"> </p> <p align="justify">pagaliau išsiruošiau į Maltby street market ieškoti net <a href="http://orangette.blogspot.com/2011/10/hi-friends.html" target="_blank">tarptautiniuose vandenyse</a> liaupsių susilaukusių <a href="http://www.stjohnbakerycompany.com/" target="_blank">St John’s</a> kepyklos spurgų. Su plakta grietinėle, arba <em>custard </em>(kas nėra tas pats bet mes nusprendėm, kad grietinėlės ten daugiau nei <em>custard</em>). Bet vistiek. Mmmmmmmm. </p> <p><img src="http://farm7.static.flickr.com/6056/6340853316_e0d6027447_z.jpg" width="595" height="402"> </p> <p><img src="http://farm7.static.flickr.com/6214/6340853494_0e0fa2f0c0_z.jpg" width="595" height="402"> </p> <p><img src="http://farm7.static.flickr.com/6096/6340853878_5419f1032b_z.jpg" width="591" height="399"> </p> <p><img src="http://farm7.static.flickr.com/6115/6340854258_76d6422515_z.jpg" width="595" height="412"> </p> <p>Minkštos, neriebios, lengvos, pasakiškai skanios. </p> <p>Užsigėriau <a href="http://www.monmouthcoffee.co.uk/" target="_blank">Monmouth</a> kava ir bandžiau pasijausti labai <em>pasauliopilietiškai</em>.</p> <p> <img src="http://farm7.static.flickr.com/6212/6340105109_ed9cf1c807_z.jpg" width="601" height="416"> </p> <p align="justify"><em>(Ir burnojau ant piktos daržovių pardavėjos, kuri barė, kad nufotografau jos moliūgus (valgomus, ką pagalvojot!?). </em><a href="http://www.ft.com/cms/s/2/37ceca82-dbef-11df-af09-00144feabdc0.html#axzz1dbLaCZK8" target="_blank"><em>Bet kitiems tai galima, ane</em></a><em>? Išvis jei ne blogai ir blogeriai – niekas niekada apie ją ir nežinotų. Nepirkit moliūgų.)</em></p> <p align="justify">Geriau nusipirkit sūrio iš <a href="http://www.mons-cheese.co.uk/"><strong>Mons Fromager</strong></a> arba <a href="http://www.nealsyarddairy.co.uk/"><strong>Neal's Yard Dairy</strong></a>. Ir krienų su burokėliais iš <strong><a href="http://www.topolski.co.uk/">Topolski</a></strong>. Naminiai, skanūs tarsi lietuviški. </p> Mildahttp://www.blogger.com/profile/11531097368576442996noreply@blogger.com10tag:blogger.com,1999:blog-5149673802220542277.post-91640663714741904092011-11-12T20:59:00.001+00:002011-11-12T21:02:27.655+00:00Praėjusį savaitgalį<p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm7.static.flickr.com/6049/6323821098_0d6b0b3b89_z.jpg"></p> <p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm7.static.flickr.com/6111/6323818996_b54c1062c0_z.jpg"></p> <p>klaidžiojau po mišką </p> <p>kvėpavau jūra</p> <p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm7.static.flickr.com/6052/6323696440_f94af47d8b_z.jpg"> </p> <p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm7.static.flickr.com/6093/6323697340_4a8f10a17f_z.jpg"> </p> <p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm7.static.flickr.com/6223/6323170505_39f362d229_z.jpg" width="518" height="442"> </p> <p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm7.static.flickr.com/6058/6323171233_b40a5164f3_z.jpg" width="594" height="411"> </p> <p><img style="display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto" src="http://farm7.static.flickr.com/6098/6323698148_d51e4be3f7_z.jpg" width="598" height="414"></p> <p><img src="http://farm7.static.flickr.com/6112/6323172095_3326d72f36_z.jpg" width="594" height="401"></p> <p>valgiau ledus</p> <p>braškinį tortą</p> <p>gėriau šampaną</p> <p>senstelėjau metais</p> <p>Dabar esu suaugusi</p> <p> </p> <p>ps top 3: <a href="http://www.new-forest-national-park.com/rhinefield-ornamental-drive.html" target="_blank">čia</a>, <a href="http://www.verveine.co.uk/" target="_blank">čia</a> ir <a href="http://inglemerebandb.yolasite.com/" target="_blank">čia</a>.</p> Mildahttp://www.blogger.com/profile/11531097368576442996noreply@blogger.com5tag:blogger.com,1999:blog-5149673802220542277.post-72647614397791688952011-10-30T16:28:00.001+00:002011-10-30T16:28:41.840+00:00Sveikuoliškas slyvų pyragas. Pramiegotiems savaitgaliams.<p> <img src="http://farm7.static.flickr.com/6112/6294707689_c8cda598b0_z.jpg" width="610" height="422"></p> <p align="justify">Banalu, gal net liūdna, bet aš visą darbo savaitę svajoju ir planuoju savaitgalį. Bėda ta, kad atėjus savaitgaliui dažnai esu per daug pavargusi, kad tuos planus įgyvendinčiau. Arba, kaip kad šiandien, pabundu su migrena ir visi planai keliauja pro langą..</p> <p align="justify">O planavau kepti obuolių pyragą. Pirmą šį rudenį. Kaip tik papildoma valanda, o darbe rytoj vėl <em><a href="http://ziupsnelisdruskos.blogspot.com/2010/09/sokoladainis-su-surio-pyrago-virsune.html" target="_blank">pyragadienis</a></em>. Šįkart renkam lėšas <a href="http://www.meru.org.uk/" target="_blank">organizacijai, gaminančiai specialią įrangą neįgaliems vaikams</a>. Bet, panašu, kad tebūsiu valgytoja, nes, kaip kokia bobulė, neturiu jėgų, nors pusę dienos pramiegojau.</p> <p align="justify">Na bet tiek to. Užtat papasakosiu apie kitą pyragą, kurį kepiau seniau. Slyvų pyragą su rupių miltų pagrindu. Labai sveikas ir skanus. Būna ir taip. </p> <p align="justify">Jau ne pirmas receptas nusižiūrėtas iš <a href="http://www.guardian.co.uk/profile/danlepard" target="_blank">Dan Lepard</a>, kurio <a href="http://www.amazon.co.uk/Short-Sweet-Dan-Lepard/dp/0007391439/ref=sr_1_1?s=books&ie=UTF8&qid=1319990239&sr=1-1" target="_blank">naujausią knygą</a> skaitau prieš miegą. Ir vėl svaigstu apie būsimus pyragus. Savaitgalį. Tik gal jau kitą.</p> <p align="justify"><img src="http://farm7.static.flickr.com/6095/6294707163_c6e92e9b21_z.jpg" width="615" height="445"> </p> <p align="justify"><strong>Slyvų pyragas su rupių miltų pagrindu</strong></p> <p align="justify"><u>Reikės:</u></p> <p align="justify">75g sviesto</p> <p align="justify">75g tamsiai rudo cukraus</p> <p align="justify">šaukšto medaus (ypač tinka tamsus viržių medus)</p> <p align="justify">vieno didelio arba dviejų mažo/vidutinio dydžio kiaušinių</p> <p align="justify">šaukštelio cinamono</p> <p align="justify">200g rupių kvietinių miltų</p> <p align="justify">3/4 šaukštelio kepimo miltelių</p> <p align="justify">maždaug 5 didelių slyvų, nektarinų, persikų ar abrikosų (nebijokit pamaišyti!)</p> <p align="justify">poros šaukštų džemo glaistui</p> <p align="justify"><u>Gaminame:</u></p> <p align="justify">Sviestą ištriname su cukrumi. Supilame medų, įmušame kiaušinius. Gerai išmaišome.</p> <p align="justify">Suberiame cinamoną, miltus ir kepimo miltelius. Pamaišome, kol įsimaišys miltai, bet ne ilgiau. Perspėju, kad tešla, ypač naudojant vieną kiaušinį, bus gana tiršta.</p> <p align="justify">Nedidelę kepimo formą (~18 cm skersmens) ištepame sviestu, supilame tešlą, palyginame (patogiausia pirštais!). </p> <p align="justify">Slyvas ar kitus naudojamus vaisius supjaustome juostelėmis, sudėliojame ant pyrago.</p> <p align="justify">Džemą pašildome, kad suminkštėtų ir lengvais judesiais užtepame ant slyvų (aš naudoju konditerinį šepetį, bet tiks ir šaukštas).</p> <p align="justify">Šauname į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepame apie 30-40 minučių, kol kraštai ims ruduoti, o viršus patiš.</p> <p align="justify">Traukiame lauk ir dar sykį patepame tirpdytu džemu, kad blizgėtų. </p> <p align="justify">Štai ir viskas. Ypač skanus šiltas su kaušeliu ledų ar jogurto. Beje, šis pyragas nesensta, o bresta, tad skonis kitą, antrą ir trečią dieną netgi sodresnis.</p> <p align="justify">Skanaus!</p> <p align="justify">Šaltinis: <a href="http://www.guardian.co.uk/lifeandstyle/2011/jul/29/wholewheat-spiced-plum-tart-recipe" target="_blank">Dan Lepard</a> </p> <p align="justify">P.S. Man rodos, čia šimtasis įrašas Žiupsnelyje. yay! :) </p> Mildahttp://www.blogger.com/profile/11531097368576442996noreply@blogger.com7