2010 m. birželio 30 d., trečiadienis

Sriuba-greituolė tingiems darbadieniams

 

Tram pam pam, net nežinau, ką dar papasakot! Puikūs orai, jaukios Rasos, nuostabi maudynių vieta po mėlynu dangum gana netoli namų, vakarinės saulės glostomi parkai, geros knygos, filmai vakare ant sofos, po ilgos pertraukos gautas atlyginimas, aktyvi kultūrinė programa. Ko dar bereik? Laiko!

Nežinau, kaip jūs, bet aš po ilgos darbo dienos nesu nusiteikusi valandų valandas suktis virtuvėje – ypač kai temperatūra joje pavakary tikrai perkopia trisdešimt. Aš tiesiog Noriu Valgyt Dabar. Todėl šita baisiai paprasta sriuba man tapo itin maloniu atradimu. Sumetam viską į puodą, ir jau už penkių minučių čiumpam šaukštus ir sriūbinam apsilaižydami. Siūlau ir jums!

‘Sriuba greituolė’

Reikės:

daržovių sultinio

šviežių tortellini (ieškoti supermarketų šaldytuvuose, jei nerasit – galima naudoti ir džiovintus, kurie – atkreipkite dėmesį – virs kur kas ilgiau) (jei esate toje pačioje balos pusėje, kaip ir aš, dairykitės spinach & ricotta tortellini)

žalio kopūsto (mano kaimynai – dairykitės sping greens, jie čia idealūs)

žirnelių (šviežių arba šaldytų)

geros kokybės pesto (dairykitės specializuotuose gurmanų parduotuvėlėse arba gaminkitės patys, pavyzdžiui taip, – aš naudoju Sainsbury’s Taste the Difference bazilikų ir kedro riešutų Pesto alla Genovese)

Gaminame:

Užviriname sultinį, suberiame tortellini, paviriname pora minučių. Suberiame plonom juostom supjaustytą kopūstą, paverdame minutę. Suberiame žirnelius, paverdame dar minutę. Išjungiame ugnį, įmaišome pora šaukštų pesto.

Viskas! Pilame į dubenėlius, gardiname šaukšteliu pesto, nešame ant stalo, švenčiame prailgusios darbo dienos pabaigą. Skanaus!

Šaltinis: BBC Good Food, May 2010.

P.S. Taste of London reportažas bus, kai atvės orai ir aš prisiversiu prisėst prie kompiuterio :-P

2010 m. birželio 19 d., šeštadienis

And the winner is….

Šiandien žvaigždės šypsosi…

…kam?

Sveikinimai Aušrai!

Loterijų dar bus. Man visai patiko :)

2010 m. birželio 13 d., sekmadienis

Mano knygų kalnas ir mažytė loterija

Indrės paskleistas virusas pasiekė kone didžiąją dalį lietuvių maisto tinklaraštininkų. Rodomės knygų lentynas, sako ji. Kodėl gi ne, atsiliepiu aš. Tiesa, lentynos neturiu, knygos be jokios tvarkos išdėliotos krūvelėse virš šaldytuvo, spintelių ir net svetainėje ant grindų. Bardakas!

Ir nėra jų tiek, kiek norėčiau.. Nes – amžina bėda – nėra vietos. Praėjo tie laikai, kai pamačiusi patikusią knygą čiupdavau pernelyg negalvodama. Dabar gi kaskart labdaros parduotuvėj ar knygyne mindžiukuoju prie kulinarinių knygų lentynos gerą pusvalandį, vartau, mąstau ir šimtą kartų savęs klausiu – ar baisiai reikia. Na, nebaisiai.. Dedu atgal. Būna, kad nusinešu prie kasos ir vėl grįžtu atgal. Nebaisiai.

Visgi, kartais reikia baisiai. Pavyzdžiui, to, ką rašo žavioji Nigella.

Arba Metų už stalo, kurios taip gyrė visi virtualūs ir realūs draugai. O taip! Giriu ir aš!

Jei kur užmatysit – čiupkit ir Delios Smith Complete Cookery Course. Geriau už googlą!

O šiaip, kiekviena knyga mano kolekcijoj mylima ir skaitoma. Apie kiekvieną šiandien nerašysiu, nes užtruktų pernelyg ilgai, o be to seniai ketinu ‘atidaryti’ knygų skyrelį, kur – kada nors - išsamiai pristatysiu labiausiai patikusias kulinarines knygas.

Beje, pripažinsiu, kad turiu dar vieną išrankumo kaltininką. Biblioteką. Domina kažkokia knyga? Keliauju į nuo vaikystės mylimą vietą, narstau lentynas, prisirenku glėbį ir vartau vartau.. Kadangi čia pasiskolintą knygą galima turėtis beveik pusę metų, to tikrai užtenka, kad perskaityčiau nuo viršelio iki viršelio, išbandydžiau labiausiai dominančius receptus, nusikopijuočiau ar nusirašyčiau itin patikusius. Nors būna ir taip, kad skaitydama suprantu, kad noriu VISKO. Tada telieka užsiminti savo žmogui.. Gimtadieniai ir kalėdos mūsų namuose labai knyginiai.. ;-)

Ir būtent bibliotekos dėka atradau Nigel Slater, kurio rašymo stilius užburiantis ir įkvepiantis, o receptai paprasti, bet anaiptol neprasti. Arba Claudia Roden, kurios kelionės po Rytus veja į vietines arabų parduotuvėles.. O kur dar Simon Hopkinson patarimų kupinus rašinėlius, kuriuos norisi skaityti vėl ir vėl!

Nukopijuoti pasiskolintų knygų puslapiai gula į dryžuotą segtuvą drauge su iš kitų tinklraščių atspauzdintais receptais (nors paskutiniu metu kur kas dažniau naudojuosi delicious ir taupau medžius!)  ir laikraščių bei žurnalų išplėšom ir iškarpom. Šeštadieninio Guardian maisto skyrelis – tikras lobis. Nors, visų laimei, beveik viską galima rasti ir internete.

Žurnalai? Perku, bet ne nuolat. Visgi tapau šiokia tokia reklamos auka ir pusvelčiui užsiprenumeravau BBC Food Food. Nesigailiu! Mano nuomone, puikus žurnalas, lenkiantis Olive ar Delicious, kuriuos skaitydavau iki šiol. Štai jums ir rekomendacija!

‘Kulinarinių romanų’ ir panašaus tipo knygų skaitau nedaug. Tiksliau, neskaitau. Mane erzina lėkštokos novelės, dėl herojės pomėgio kepti pyragus tituluojamos ‘maistinėmis’. Next!

Bet kartais padarau išimtį. Štai šiuo metu su didžiuliu malonumu skaitau Anthony Bourdain Kitchen Confidential: Adventures in the Culinary Underbelly ir niekaip nesuprantu, kaip ją galima buvo išversti į lietuvių kalbą! Arba vertėja(s) ignoravo milijoną įvairiausių atspalvių keismažodžių, arba linksminosi juos lietuvindamas! Nagi pasakykit, kaip! Ar – dar geriau – pacituokit ką nors iš skyriaus apie profesionalios virtuvės diskursą. Degu iš nekantrumo!

 

O štai prieš keletą mėnesių į rankas pakliuvo ne mažiau garsi, netgi ekranizuota Julie & Julia. Suskaičiau visai skaniai. Ne šedevras, žinoma, bet rašyti Julie (beje, jos tikrasis vardas irgi yra Julia!) tikrai moka. Tiesa, kiek mažiau žavėjo nukrypimai apie jos draugių ir draugų meiles, bet bloginimo ir gaminimo dalis man patiko.

Taip taip, knyga ir filmas gerokai skiriasi, tad skaitysis ir mačiusiems pastarąjį. Norit pabandyti? Prašau. Palikit komentarą po šiuo įrašu iki trečiadienio (16d.) ir sudalyvaukit mažytėje loterijoje. Jei nežinot, ką papasakoti, pasisakykit, kokią knygą – jei būtų galimybė – ‘pagamintumėt’ nuo viršelio iki viršelio ir kodėl.

Ir dar – jei nesate vienas iš blogiečių – įrašykite savo elektroninio pašto adresą, kad vėliau nekiltų neskladumų atsiimant laimėjimą, kurį atsiųsiu paštu. 

Sekmės!

* Knyga ne nauja, o skaityta, tačiau tebėra puikios būklės.

2010 m. birželio 7 d., pirmadienis

Rūkytos skumbrės užtepėlė


Rūkytos skumbrės užtepėlė

Reikės:

~ 200g šaltai rūkytos skumbrės

~ 150g kreminės varškės (Philadelphijos tipo, bet tikrai neverta išlaidauti, imkit pigiausią jos giminaitį lentynoje, o jei gyvenat angliakalbėje valstybėje ieškokite ieškokite soft cheese)

šaukšto ar dviejų grietinės (jei per tiršta)

~ poros šaukštelių trintų krienų (priklausomai nuo stiprumo: krienai neturėtų vyrauti, tiesiog priduoti skanų akcentą - jei esat kur nors 'už balos' labai rekomenduoju creamy horseradish sauce arba creamed horseradish, kurio čia reikės dviejų-trijų šaukštų)

poros šaukštų citrinos sulčių

žiūpsnio šviežiai maltų pipirų

žiupsnelio kajeno pipiro (jei turime)

druskos (nedaug, nes žuvis jau sūroka)


Gaminame:

Visas sudedamąsias dalis sudedame į indą ir sutriname blenderiu. Paragaujame, jei reikia - dedame daugiau krienų, beriame druskos ar pipirų, spaudžiame citrinos sulčių. Jei per tiršta - dedame grietinės ar net natūralaus jogurto.


Labai skanu ant skrebučio duonos. Arba sūrių sausainių - nepamainomas vakarėlių užkandis!

Šaltinis: kažkur kažkada kažką panašaus nužiūrėjau. Nuo tol - improvizacijos.

**********

O rytoj į darbą.....


2010 m. birželio 5 d., šeštadienis

Žaliasis žirnelių risotto. Vasaros vakarienėms.

Jau nė nežinau, ką ir pasakotis.. Gal gana girtis apie saulės gėrimą gražiausiuose Londono parkuose su knyga (panašu, jog grįžau į paauglystę, kuomet per vasarą ‘suvalgydavau’ visą kaimo ir dar kaimyninio miestelio biblioteką, dabar siaubiu vietines ir skaitau skaitau skaitau ant žolytės), dėžute alyvuogių & co iš vietinės graikų parduotuvėlės ir šviežiom braškėm iš turgelio. Ko dar norėt?

Tikrai ne kompiuterio – spėsiu dar čia prisisėdėt – tad paskubomis surašau dar vieną žalią šių metų virtuvės atradimą ir puolu laukan!

Trumpai risotto (arba daugiaryžį, kaip kad sako mūsų kalbininkai, bet šiuo atveju aš leisiu sau nesutikti, risotto yra risotto, kaip spagečiai yra spagečiai, o ne kokie nors ilgamakaroniai): – nežinau, tikrai nežinau, kodėl jis apipintas legendomis apie gamybos sudėtingumą. Viskas ko reikia: 1) specialų ryžių (dažniausiai sutinkami Arborio ir Carnaroli 2) gero – o ypač naminio sultinio - (patikėkit, nėra nieko blogiau už risotto paruoštą su pigiausiu parduotuvės lentynoje užsisėdėjusiu sultinio kubeliu) 3) pusvalandžio prie puodo nuolat maišant. Viskas! Jei turit visus tris ingredientus, pagaminti gerą risotto yra juokų darbas. Pažadu!

Žirnelių risotto

keturiems valgytojams

Reikės:

poros šaukštų sviesto

svogūno

300g žalių arba šaldytų žirnelių (jei pirksite šaldytus ir esate kur nors užjūryje, itin rekomenduoju dairytis petits pois – mažyčiai saldūs žirneliai – skanumėlis!)

1.7 litrų daržovių arba vištienos sultinio

350g ryžių

150ml balto vyno

40g parmezano arba Džiugo sūrio

žirnių viršūnėlių lapų papuošimui (angl. pea shoots) (ne tik gražu, bet ir skanu!)

Gaminam:

Sviestą ištirpiname dideliam puode, suberiame susmulkintą svogūną ir kepame ant nedidelės ugnies, kol suminkštės.

Tuo metu apie 100g žirnelių užpilame samčiu sultinio ir blenderiu sutriname iki vientisos masės. Atidedame.

Į iškepusius svogūnus suberiame ryžius, padidiname ugnį ir apkepiname apie minutę. Supilame vyną, maišome, kol vynas nugaruos.

Palaipsniui pilame karštą sultinį – aš paprastai užkaičiu visą puodą sultinio ant gretimos kaitlentės ir palieku ant nedidelės ugnies, kad visada būtų karštas. O tada viskas paprasta – pilu samtį sultinio ir maišau, kol susigeria į ryžius. Tuomet pilu kitą, vėl maišau ir taip toliau, kol ryžiai praras traškumą ir bus išvirę. Jei pritrūksite sultinio, galima įpilti verdančio vandens. Visa tai turėtų trukti apie 20 – 30 minučių. Dėl nuolatinio maišymo risotto įgys tąsią kreminę konsistenciją.

Suberiame žirnius ir žirnių piure. Išmaišome. Išjungiame ugnį. Suberiame sutarkuotą parmezaną, gerai išmaišome ir paliekame uždengtame puode apie pora minučių.

Dar sykį permaišome, paragaujame, jei reikia, pasūdome, ir dedame į serviravimo lėkštės. Puošiame žirnių lapais, galima palaistyti šlakeliu alyvuogių aliejaus.

Skanaus ir gero savaitgalio visiems!

Šaltinis: BBC Good Food, May 2010.