Gegužės meniu: šparagai

 

Jau skundžiausi (booo!) baisingai lietingu oru po Londono dangum. Jis mano skundų akivaizdžiai neišgirdo, nes debesys tebekaba, lietus tebelyja, į žieminio palto kišenes sugrįžo pirštinės, o namie jau turbūt savaitę mane gelbėja elektrinis šildytuvas. Taip, gegužę!!!

Vienintelis besikeičiančių metų laikų rodiklis – parduotuvių lentynas pamažu nuklojantys šparagai. Nežinau, kaip čia atsitiko, kad per daugiau kaip tris (rimtai?!!) šito puslapio gyvavimo egzistavimo metus nesu užsiminusi apie vieną mylimiausių daržovių – šparagus. Dėl daržovės statuso turbūt galėtume pasiginčyti, auga ir atrodo šparagai kaip stora žolė, o skonis irgi kiek žolinis, bet pačia geriausia prasme.

Dar pasakysiu, kuo ilgiau gyvenu Britanijoje, tuo labiau galvoju, kad mes lietuviai esam baisingai drovi ir baikšti tauta, nes aš niekaip neįsivaizduoju lietuvaičių viešai diskutuojančių apie.. e-hem.. tam tikro maistų produktų įtaką virškinimo trakto ypatumams.. O čia ramiausiu veidu prie pietų stalo jums pasakys, kad nuo jeruzalės artišokų pučia pilvą, o šparagai.. keičia.. šlapimo kvapą. Ha! Va, paklausykit gerbiamo Nigel Slater:

I might get tired of its side effects—it contains methyl mercaptan, which makes most people’s pee stink—but its flavor is the strongest sign yet that summer has started. (iš Tender)

Bet, jeigu įdomu, aš tokio poveikio nepatyriau; kažkur perskaičiau, kad efektas individualus ir genų nulemtas, tad gali būti, kad mes – lietuviai - genetiškai atsparūs šparago išdaigom. Patvirtinkit arba paneikit!

O šiaip šparagai – daržovė neišranki, kad kuo paprasčiau paruošite, tuo skaniau suvalgysite. Aš darau taip:

Reikės:

šparagų

plonai supjaustytos rūkytos šoninės (nebūtinai)

kiaušinių

šlakelio alyvuogių aliejaus

druskos, pipirų

Gaminame:

Keptuvėje apkepiname šoninę, jei naudojame.

Šparagus sumetame į verdantį pasūdytą vandenį ir paviriname apie tris minutes, ne ilgiau, antraip šparagai sutiš, o mes norim šiek tiek traškesio.

Kiaušinius pakepiname, bet ne per ilgai, nes norim skysto trynio. Kitas variantas, kiaušinius galima apvirti (be lukšto) – aš darau taip: gilioje keptuvėje (arba tiesiog puode, bet keptuvėj paprasčiau) užvirinu vandenį, primažinu ugnį, atsargiai įmušu kiaušinį ir voila! po keleto minučių baltymas bus išviręs, o trynys skystutėlis..  (tikrinam baksnojimo būdu)

Štai ir viskas, viską verčiam į lėkštę, dosniai pabarstom druska ir šviežiai maltais pipirais, šliūkštelim alyvuogių aliejaus ir valgom pasigardžiuodami. (Pirštais.) Šparagus mirkydami kiaušinio tryny.. Mmmm.

Galima, jei turit, ant šparagų įlašinti citrinos sulčių. Skanaus!

 

P.S. Tik dabar netyčia perskaičiau, kad lietuviškai šparagai – visai ne šparagai, o smidrai! Man atrodo, kad šitai nusprendę (sugalvoję?) kalbininkai nėra genetiškai atsparūs.. žinom kam!

Šakšuka, arba Kepti Kiaušiniai Kitaip

Pasnigo!!! Lauke turbūt kokie 10cm sniego, vaikams džiaugsmo, tik va kelionė į darbą rytoj bus idomi, nes bent jau kol kas turbūt pusė metro linijų įspėja apie problemas dėl adverse weather conditions, t.y. blogo oro.

Bet ką aš čia, Vilniuje vakar buvo –30C?! ‘Nieko keisto, kad emigravai’, sako bendrabarbiai, o kolegė, kuriai draugas padovanojo savaitgalį Taline nusiaubė slidininkų parduotuvę ieškodama sriukės, kelnių, batų, kojinių, pirštinių ir kepurės. Laukiu įspūdžių.

Savaime suprantama, tokiu oru geriausia nekišti nosies laukan, sėdėti namie apsikabinus radiatorių, gerti arbatą ir žalias devyniarias. Idealu, jeigu pusryčiai/pietūs/vakarienė pagaminami per dešimt minučių, pernelyg nenutolus nuo jau minėto radiatoriaus. Arba lovos su šilta kaldra. 

Aišku, jeigu esate tarp tų nelaimingųjų (o panašu, kad tokių Lietuvoje ne vienas ir ne du!), kuriems šaltukas nugvelbė vandenį, būtų gerai, jei viską paruoštume vienoj keptuvėj. Nedidelis džiaugsmas pirktiniam vandeny indus plauti.

Iš didelio solidarumo receptas, kuriuo šiandien dalinuosi atitinka visus aukščiau išvardintus reikalavimus. Viena keptuvė, kasdieniai ingredientai, šaltam orui privalomas čili, dešra ir sotūs kiaušiniai.

(kažkodėl tik nuotraukoj pasimato, kokia purvina mūsų viryklė, prašom ignoruoti)

  

Šakšuka, arba Kepti Kiaušiniai Kitaip

Dviems labai alkaniems valgytojams reikės:

šlakelio aliejaus

žiupsnelio kumino sėklų (tiks ir kmynai!)

keleto riekių rūkytos dešros (tiks šoninė ar panašiai)

šaukštelio rūkytos paprikos miltelių (jei turit)

čili (jei naudojat)

pusės svogūno

vienos - dviejų paprikų

skardinės konservuotų pomidorų savo sultyse

prieskoninių žolelių (kokių turit, labai skanu su čiobreliuais, super tinka šviežia kelendra, bet nelabai tikiu, kad atrasit vidury šaltos lietuviškos žiemos)

keturių – penkių kiaušinių

druskos

pipirų

petražolių ar kelendros papuošimui (jei turite)

Gaminame:

Keptuvėje įkaitiname šlakelį aliejaus, suberiame kuminą, pamaišome, suberiame smulkiai supjaustytą dešrą arba šoninę, paprikos miltelius, čili, išmaišome ir pakepiname apie minutę.

Suberiame smulkiai supjaustytą svogūną. Kepame apie pora minučių.

Suberiame kubeliais supjaustytą papriką, išmaišome, pakepiname dar pora minučių.

Supilame pomidorus, patraiškome, suberiame prieskonius, kokius tik naudojame, užviriname.

Šaukštu padarome duobutę, įmušame kiaušinį, kartojame kol nebeliks vietos arba kiaušinių. Užberiame druskos, pipirų, uždengiame keptuvę ir kepame apie 3-4 minutes, arba kol trynys bus tokio kietumo/skystumo, kaip jums patinka.

Skanaus ir nesušalkit!!!

Šaltinis: įkvėpimas iš Rocket & Squash, interpretacija mano, tad į autentišką šakšuką nepretenduoju

Papimpink mano cukinijas!

Paskutinės pora savaičių buvo labai labai.. skanios. Nežinau, ar nieko nepraleisiu, bet ypač rekomenduoju:

kokteilius Tupelo Honey (Camden, Londonas)

ispaniškus tapas El Parador (Camden, Londonas)

jogurtinius ledus iš The Cultured Cow (Camden, Londonas)

itališką tapas Polpo (Soho, Londonas)

Nežinau, kodėl taip ilgai delsiau  prieš išbandydama Polpo – pirmąjį itin populiarios Russel Norman restoranų šeimynos narį, - gal sukau nosį nuo minties apie Itališką tapas, gi neautentiška!

Bet užtat kaip skanu! Ypač skrudintų jūros gėrybių rinkinys (fritto misto), kalmarų risotto ir špinatų pizzetta. Bet šiaip viskas buvo skanu, nors padavėjas taip ir neatnešė kitų valgytojų išgirtų alyvuogių. Išties, nors veiksmas vyko trečiadienio vakarą, dėl padavėjų dėmesio teko pakovoti su devyniom galybėm alkanų madingų londoniečių. Beje, staliuko rezervuoti ten taip pat nepavyks – jei 6:30 dar buvo likusi viena kita vietelė, 7:00 restoranas jau buvo sausakimšas, o prie baro nusidriekė ilga eilė. Jei taip vidury savaitės, nežinau, ar bandyčiau laimę penktadienio arba šeštadienio vakarą..

O kainos, kainos kokios, – paklausit. Nedidelės! Vidutiniškai viena tapas lėkštė (tikrai ne maža, kaip kad gasdino keletas apžvalgininkų) kainuoja tarp £6 ir £8, o mums trims puikiai užteko šešių. Na dar neatsilaikėm prieš desertus.. Burnoje tirpstantis tiramisu bei citrinų ir balto vyno šerbetas (gerokai per skystas, bet skoniui priekaištų neturiu). Tai štai. Perspėsiu tik, kad gėrimai – ne pigūs. Visa kita – molto bene!

Jau kitą dieną ėmiau ir perkėliau dalelę Polpo į savo virtuvę. Tą patį siūlau padaryti ir jums, ypač jei nuo Londono jus skiria vienas kitas kilometras, o gal jūra! Tereikės šviežių JAUNŲ cukinijų, gabaliuko geros kokybės parmezano, aliejaus ir citrinos.. Ne, rimtai. Penkios minutės iki visiškos laimės. Pilve – ha!

 

Cukinijų salotos pagal Polpo

Reikės:

šviežių jaunų cukinijų

parmezano (netarkuoto)

geros kokybės alyvuogių aliejaus (extra virgin)

citrinos

druskos

Gaminame:

Cukinijas nuplauname ir daržovių skustuku supjaustome plonytėmis juostelėmis.

Tuo pačių skustuku patarkuojame parmezano.

Užpilame alyvuogių aliejumi. Įspaudžiame citrinos sulčių. Įberiame druskos.

Išmaišome (patogiausia rankomis), paragaujame. Jei norisi – įlašiname daugiau citrinos, man skanu, kai rūgštuka, bet elkitės savo nuožiūra.

 

Štai ir viskas. Labai skanu šalia picos. Nežinau kodėl. Gal kad iš Polpo?

Šaltinis: pagal Esther iš Recipe Rifle.

P.S. nuo šiol kiekvieną penktadienį šalia mano darbovietės vienas dėdulė pardavinėja ekologiškas daržoves ‘iš kaimyno daržo’. Rimtai! Visokio grožio jis ten turi, pavyzdžiui va tokių saulėtų cukinijų, kurių nerasit kokiam supermarkete. Beje, aš išvis nebepamenu, kada paskutinį kartą supermarkete pirkau daržoves. Ir jums nepatariu.

P.P.S. o prie daržovių-žmogaus neseniai prisijungė ir sūrių-žmogus. Nirvana! :)

P.P.P.S. tik va darbo tai noriu kito.. viau.

Bulvių ir žirnelių salotos. Beveik karališkos, labai vestuvinės.

Visai patinka man taip. Po keturių dienų savaitgalio, trys dienos darbo, o tada vėl keturių dienų poilsis. Kad dažniau taip! Miegosim iki pietų, dėkosim princui Wiliamui ir žiūrėsim arba nežiūrėsim princiškų vestuvių transliacijos. Net drabužių parduotuvės paskutinėm dienom apsikarstė Britanijos vėliavomis, jaunavedžių nuotraukomis ir plakatais su sveikinimais bei palinkėjimais Viliui ir Keitei. Reagavau skeptiškai, kol vienas protingas žmogus nepriminė, kad vargšai britai neturi jokios nacionalinės, anei nepriklausomybės dienos, tad bet koks karališkas įvykis iš esmės yra to kompensacija. Ech, na negi gaila! Lai švenčia! Gal ir aš prie kokio nors street party prisijungsiu! Bent jau išsimiegosiu tikrai!

Galėjau, žinoma, papublikuot kokį nors keksiukų su mėlynu-raudonu-baltu glaistu receptą. Bet negi kepsit. Geriau papasakosiu apie salotas. Vasara šiaip ar taip. Ar bent jau pavasaris užu balos. Pas mus tai vasara.

Šios salotos man atrodo be galo britiškos. Nors negaliu apibrėžti, kodėl. Gal dėl žirnelių ir mėtų kombinacijos? Bet kokiu atveju, skanu. Ypač šalia ką tik lauke keptų dešrelių. Arba šašlykų. Žiūrint, kurioj balos pusėj vestuvių transliaciją stebėsit Jūs. Stebėsit?

Britiškos salotos

Reikės:

Poros saujų kubeliais supjaustytos šoninės

Kokio pusės kilogramo bulvių (geriausia, žinoma, mažutėlių šviežutėlių pavasarinių!)

Maždaug pusantro puodelio žirnelių (kiek norit, tiek ir reikės) – tinka tiek švieži, tiek šaldyti (šaldyti net geriau, nes, nebent jūsų daržas visai šalia virtuvės, nuskinti žirneliai labai greitai praranda visą savo skanumą ir saldumą, todėl ir šaldomi jie paprastai vos kelios valandos nuo nuraškymo)

Nepilnos stiklinės balto vyno

Šaukšto su kaupu grūdėtų garstyčių

Didelio šliūkšnio (kokių 4 šaukštų) riebios grietinėlės

Šviežiai malto pipiro

Šviežių mėtų lapelių (nebūtina)

Gaminame:

Bulves supjaustome riekutėmis, užpilame vandeniu, užverdame ir verdame, kol suminkštės. Bulvėms išvirus suberiame žirnelius ir paviriname dar minutę, bet ne ilgiau. Nukošiame.

Šoninę suberiame ant įkaitintos keptuvės ir kepiname pamaišydami, kol parus ir apskrus. Pilame vyną, paviriname, kol kiek nugaruos. Dedame garstyčias, pilame grietinėlę. Kaitiname nuolat maišydami, kol ims tirštėti. Išjungiame ugnį. Įmalame pipiro.

Bulves ir žirnelius verčiame į salotinę, pilame padažą. Išmaišome, suberiame stambiai suplėšytus mėtų lapelius ir nešame ant stalo.

Labai skanus garnyras!

Šaltinis: turbūt kažkur kažkada kažką panašaus mačiau/skaičiau/ragavau, bet šiaip iš galvos.

Atsargiai – karameliniai sezamo sausainiai!

Sakykit ką norit, bet kai kiekvienas maisto tinklaraštis puola KEPTI – sausainius, meduolius, tortus, pyragus ir pyragaičius, - supranti, kad neišvengiamai artėja Kalėdos. Su privalomu prieškalėdinio kepimo užkratu, nuo kurio nei vaistų, nei imuniteto aš tikrai neturiu. Atrodo, galėčiau kokią savaitę nekelti kojos iš namų ir kepti kepti kepti!

Deja! Darbo ir nedarbo kalendorius perpildytas iki paraščių, o aš vis dar laukiu laisvesnio vakaro kalėdinių dovanų medžioklei! Taigi apie valandas virtuvėje tegaliu pasvajoti, bet tai nereiškia, kad dabar šalia neturiu krūvėlės tąsiai traškių (aha!) karamelinių sezamo sausainių (alternatyvus pavadinimas: tik-nekepkit-vieni-namie-nes-viską-suvalgysit-nesakykit-kad-neperspėjau)!

Oi galėčiau dar visą sąrašą pagyrų prirašyti, bet… kaip ir Luisa iš Wednesday Chef, paragavau ir likau be (protingų) žodžių…

Karameliniai sezamo sausainiai

Reikės:

pusantro šaukšto sviesto (kiek vėsesnio nei kambario temperatūros)

stiklinės šviesiai rudo cukraus

kiaušinio

2 šaukštų miltų

pusės stiklinės sezamo sėklų

šlakelio vanilės ekstrakto

žiupsnelio rupios druskos

Gaminame:

Sviestą ištriname su cukrumi iki smėlį primenančios konsistencijos.

Įmušame kiaušinį, gerai išmaišome.

Suberiame miltus, sezamo sėklas, druską, vanilės ekstraktą ir viską gerai išmaišome.

Kepimo skardą užtiesiame kepimo popieriumi (būtinai!). Dedame nedidelį šaukštą tešlos ir peiliu kiek palyginame. Būtinai paliekame didelius tarpus, antraip gausime vieną didelį sezamo saisainį (nors kas čia blogo??).

Šauname į iki 175 laipsnių įkaitintą orkaitę šešioms minutėms, kol švelniai rustels. Kita vertus, laikas priklausys nuo jūsų orkaitės ir norų – trumpiau kepti sausainiai bus tąsesni, ilgiau – traškesni, bet jokiu būdų nepalikite per ilgai, nė nepajusite, kaip sudegs (arba pajusite per vėlai ha ha!).

Traukiame lauk ir su visu kepimo popieriu dedame ant aušinimo grotelių. Karšti sausainiai bus itin trapūs. Po keleto minučių aušinimo atsargiai nuimame nuo kepimo popieriaus. Štai ir viskas!

Ragaujame, dar vieną, ir dar.. na dar vieną.. ai gal nesakykit nieko namiškiams, iškepsit dar… ;-)

Šaltinis: Gourmet Cookie Book iš The Wednesday Chef.

Libanietiškos salotos. Naikinam paskutinius pomidorus!

Taigi vasara baigėsi, bet šiltnamiai dar linksta nuo pernokusių pomidorų, o daržas pilnas pirmųjų šalnų laukiančių prieskoninių žolių. Ką darom? Tabbouleh!

Tabbouleh yra tradicinės libanietiškos salotos/užkandėlė, populiari visada arabų pasaulyje, o dabar – panašu – privaloma kone kiekvieno angliakalbio virėjo išleistoje receptų knygoje. Ko reikia gaminant tabbouleh? Na, čia turim problemėlę. Reikia bulgar wheat kruopų, kurių ne tik, kad neteko regėti Lietuvos parduotuvėse, bet ir jokiame internetiniame anglų-lietuvių žodyne. (Papildymas: meluoju, skaitykit komentarus!) Bulgar wheat yra į mažus grūdelius susmulkintos apvirtos kvietinės kruopos. Super greitai ir paprastai paruošiamos. Neturim? Nenuleidžiam rankų – šiose salotose jas puikiausiai galime pakeisti kuskusu arba puy lęšiais. Ir dar – kažkodėl manau, kad čia tiktų net… perlinės kruopos. Nebandžiau, bet esu šventai įsitikinusi, kad tiktų. Išbandysiu ir būtinai jums papasakosiu!

Libanietiškos salotos ‘Tabbouleh’

Reikės:

pusės stiklinės bulgar wheat (arba kuskuso, arba puy lęšių)

dviejų-trijų prinokusių pomidorų

didžiulės šluotos šviežių pertražolių

mažytės puokštelės šviežių mėtų

nedidelio raudono svogūno (arba dar mažesnio – balto)

citrinos

alyvuogių aliejaus

rupios druskos

Gaminame:

Paruošiame kruopas: užpilame verdančiu vandeniu ir paviriname ant nedidelės ugnies 5-10 minučių arba tiesiog užpilame verdančiu vandeniu ir paliekam išmirkti bent pusvalandžiui. Jei naudojame kuskusą – užpilame karštu vandeniu arba sultiniu, uždengiame ir paliekame, kad išbrinktų, Jei naudojame lęšius – gerai nuplauname, suberiame į puodą su karštu vandeniu arba sultiniu, įmetame pora lauro lapų ir verdame, kol suminkštės.

Pomidorus smulkiai supjaustome (patartina, nors nebūtina, išpjauti sėklas). Petražoles ir mėtas nuskabome nuo stiebų ir susmulkiname peiliu arba žirklėmis. Itin smulkiai supjaustome svogūną. Viską dedame į salotų indą, suberiame atšaldytas kruopas (kad būtų greičiau galima praplauti šaltu vandeniu).

Užpilame trimis-keturiais šaukštais alyvuogių aliejaus. Išspaudžiame maždaug tiek pat citrinos sulčių. Pasūdome, Paragaujame. Jei reikia – įspaudžiame dar daugiau citrinos. Turėtų jaustis maloni rūgštelė.

Viskas! Labai skanu kaip garnyras žuviai ar mėsos kepsniui. Lygiai taip pat skanu kaip paprastos salotos pietums, nors tokiu atveju mėgstu pagardinti švelniu ožkos sūriu. Skanaus!

Šaltinis: šiek tiek rėmiausi Valentine Warner What to Eat Now. Spring & Summer (London: Octopus, 2009), bet iš esmės receptas - libaniečių liaudies.

P.S. Ne! Nieko nepamiršau! Šaunuoliai lietuviaičiai, būčiau Lietuvoje – mielai šokinėčiau pagal Tris Milijonus! Sveikinimai visiems!

Sriuba-greituolė tingiems darbadieniams

 

Tram pam pam, net nežinau, ką dar papasakot! Puikūs orai, jaukios Rasos, nuostabi maudynių vieta po mėlynu dangum gana netoli namų, vakarinės saulės glostomi parkai, geros knygos, filmai vakare ant sofos, po ilgos pertraukos gautas atlyginimas, aktyvi kultūrinė programa. Ko dar bereik? Laiko!

Nežinau, kaip jūs, bet aš po ilgos darbo dienos nesu nusiteikusi valandų valandas suktis virtuvėje – ypač kai temperatūra joje pavakary tikrai perkopia trisdešimt. Aš tiesiog Noriu Valgyt Dabar. Todėl šita baisiai paprasta sriuba man tapo itin maloniu atradimu. Sumetam viską į puodą, ir jau už penkių minučių čiumpam šaukštus ir sriūbinam apsilaižydami. Siūlau ir jums!

‘Sriuba greituolė’

Reikės:

daržovių sultinio

šviežių tortellini (ieškoti supermarketų šaldytuvuose, jei nerasit – galima naudoti ir džiovintus, kurie – atkreipkite dėmesį – virs kur kas ilgiau) (jei esate toje pačioje balos pusėje, kaip ir aš, dairykitės spinach & ricotta tortellini)

žalio kopūsto (mano kaimynai – dairykitės sping greens, jie čia idealūs)

žirnelių (šviežių arba šaldytų)

geros kokybės pesto (dairykitės specializuotuose gurmanų parduotuvėlėse arba gaminkitės patys, pavyzdžiui taip, – aš naudoju Sainsbury’s Taste the Difference bazilikų ir kedro riešutų Pesto alla Genovese)

Gaminame:

Užviriname sultinį, suberiame tortellini, paviriname pora minučių. Suberiame plonom juostom supjaustytą kopūstą, paverdame minutę. Suberiame žirnelius, paverdame dar minutę. Išjungiame ugnį, įmaišome pora šaukštų pesto.

Viskas! Pilame į dubenėlius, gardiname šaukšteliu pesto, nešame ant stalo, švenčiame prailgusios darbo dienos pabaigą. Skanaus!

Šaltinis: BBC Good Food, May 2010.

P.S. Taste of London reportažas bus, kai atvės orai ir aš prisiversiu prisėst prie kompiuterio :-P

Rūkytos skumbrės užtepėlė

Rūkytos skumbrės užtepėlė

Reikės:

~ 200g šaltai rūkytos skumbrės

~ 150g kreminės varškės (Philadelphijos tipo, bet tikrai neverta išlaidauti, imkit pigiausią jos giminaitį lentynoje, o jei gyvenat angliakalbėje valstybėje ieškokite ieškokite soft cheese)

šaukšto ar dviejų grietinės (jei per tiršta)

~ poros šaukštelių trintų krienų (priklausomai nuo stiprumo: krienai neturėtų vyrauti, tiesiog priduoti skanų akcentą - jei esat kur nors 'už balos' labai rekomenduoju creamy horseradish sauce arba creamed horseradish, kurio čia reikės dviejų-trijų šaukštų)

poros šaukštų citrinos sulčių

žiūpsnio šviežiai maltų pipirų

žiupsnelio kajeno pipiro (jei turime)

druskos (nedaug, nes žuvis jau sūroka)

Gaminame:

Visas sudedamąsias dalis sudedame į indą ir sutriname blenderiu. Paragaujame, jei reikia - dedame daugiau krienų, beriame druskos ar pipirų, spaudžiame citrinos sulčių. Jei per tiršta - dedame grietinės ar net natūralaus jogurto.

Labai skanu ant skrebučio duonos. Arba sūrių sausainių - nepamainomas vakarėlių užkandis!

Šaltinis: kažkur kažkada kažką panašaus nužiūrėjau. Nuo tol - improvizacijos.

**********

O rytoj į darbą.....

Rabarbarų birėsis. Smaližiams.

Tęsiu ‘štai kas keliavo mano perpildytame lagamine’ odisėją.

Šįkart apie maišą rabarbarų iš mamutės daržo.

Kvepia vasarom kaime, kuomet sėdėdavau bo obelim su cukrine ant kelių, sauja rabarbarų stiebų rankoje, knyga - kitoje. Ir rabarbarų kompotu, kuris, kažkodėl, turbūt vienintelis dalykas, kuriam naudojamas išsikerojęs raudonšonių vitaminų krūmas patvory šalia šulinio.

Kaži kodėl?

Galėčiau išvardinti krūvą skanumynų, kuriems galima panaudoti šią – turbūt lengviausiai pasaulyje auginamą – daržovę (vaisių? žolę?). Ir jei mamutės daržas būtų kiek artėliau, žinau, virčiau uogienes, kepčiau pyragus, gardinčiau ledus, dažyčiau blynus, ruoščiau įmantriausius desertus, bet – visgi – dažniausiai lepinčiau namiškius rabarbarų birėsiu ;-)

Rabarbarų birėsis (aka rhubarb crumble (angl.))

keturiems valgytojams – *kiekiai iš akies*

Reikės:

Poros stiklinių gabalėliais supjaustyto rabarbaro

3/4 stiklinės cukraus

Keturių šaukštų raudono vyno (galima keisti vaisių – pavyzdžiui, apelsinų – sultimis ar net vandeniu)

Žiupsnelio malto imbiero (nebūtina)

Keturių šaukštų nesūdyto sviesto

Nepilnos stiklinės miltų

Poros šaukštų rudojo cukraus

Graikiškų riešutų (tiks ir kitokie)

Gaminam:

Rabarbarus nuplaunam, nulupam, supjaustom gabalėliais, suberiam į puodą, užpilam cukrumi ir vynu (nebijokit, alkoholio nei skonio, nei kvapo čia tikrai nebus, nes viskas nugaruos, tad receptas tinka ir vaikams). Užvirinam ir verdam neuždengtame puode ant vidutinės ugnies apie 20 minučių, kol rabarbaras patiš, o padažas karamelizuosis.

Šitaip paruoštu rabarbaru galima gardinti ledus, varškę ar jogurtą – gausime puikiausią saldų padažą! Jei namuose šios daržovės perteklius – siūlau pilstyt į sterilius stiklainiukus ir krauti šaldytuvo lentynose!

Tuo metu paruošiame trupinių karūnėlę. Šaltą sviestą pirštais sutriname su miltais, kol gausime smėlio konsistencijos trupinius. Jei reikia – galima papildomai įdėti miltų arba sviesto. Suberiame cukrų ir peiliu pasmulkintus riešutus. Galima įberti cinamono.

Išvirusį rabarbarą pagardiname žiupsneliu malto imbiero (nebūtina) ir pilame į karščiui atsparius indukus ar didesnį indą. Viršų beriame sviestiniais trupiniais. Subėrę daugiau nei pusę, šaukšteliu apspaudžiame, kad priglustų prie įdaro, likusius suberiame nespausdami.

Šauname į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepame apie pusvalandį, kol viršus gražiai parus.

Viskas! Valgom – vasarą – su vaniliniais ledais arba šaltu jogurtu, žiemą – anglišku custard padažu. Bet iki žiemos dar toli, tad apie jį – vėliau!

Skanaus!

Šaltinis: britų liaudies kūrybą ;-)

Velykiniai lizdeliai kiškučiams ir smalsučiams

Žinot, aš visai nenorėjau šįvakar rašyti.. bet jau pasipylė klausimai iš visų pusių tai APrašysiu.

Ir išvis, aš šiemet norėjau apsimesti, kad nėr čia jokių Velykų.. bet atsiverčiau delicious magazine puslapį ir supratau, kad nepavyks..

Tai prasisukau visą dieną virtuvėj, prikepiau ir priviriau visokio gėrio. Dalinuosiu pačiu greičiausiu ir paprasčiausiu. Gal net spės rytoj Jūsų šventinį stalą papuošti!

O aš net nespėjau kaip reikiant nufotografuot, tai planuoju vėliau kiek papildyt šį įrašą. Ateities kartoms.

Smagių švenčių, tvirtų margučių!

Velykiniai lizdeliai

Reikės:

keletos saujų sausų pusryčių (jei esate kur nors už balos balelės – nuodėmė būtų naudoti ką kitą nei shredded wheat, kurie mano galva vien šitam reikalui ir sutverti, nes man asmeniškai kitaip nelabai ir skanūs..)

poros šaukštų sviesto

poros šaukštų kakavos

pusė puodelio kondensuoto pieno

‘kiaušinukų’

Gaminam:

Sviestą, kakavą ir kondensuotą pieną supilame į nedidelį puodą ir šildome kol užvirs. Paviriname pora minučių, nukeliame nuo ugnies.

Dubenyje sutrupinam shredded wheat arba suberiame avižinius dribsnius ar kitokius naudojamus ‘sausus pusryčius’. Užpilame kakavos sirupu. Gerai išmaišome.

Dedame lizdelių masę į popierinius keksiukų popieriukus, viduryje suformuojame duobutę. Į kiekvieną duobutę patupdome po kelis ‘kiaušiniukus’, paliekame vėsioje vietoje, kad sustingtų.

Viskas! Labai skani Velykinio stalo dekoracija, beje, idealiai tinkanti pirmiesiems mažųjų kulinarų eksperimentams virtuvėje.. ;-) Austėja uu-uuu! ;-)

Idėja kilo bevartant delicious magazine.

Nepaprastai paprasta moliūgų ir saldžiųjų bulvių sriuba

Vis dažniau įsitikinu, kad genialiausios skonio kombinacijos slypi pačiuose paprasčiausiuose receptuose. Trys - keturi esminiai ingredientai. Pusė valandos neįpareigojančio pasisukiojimo virtuvėje. Ir viola ant stalo garuoja paprastai nepaprasta.

Ir žinot, būtent tokie patiekalai gaminami vėl ir vėl. Po ilgos darbo dienos, po bemiegės nakties, po pernelyg audringo vakarėlio.. Ar tiesiog. Kai norisi kažko. Nepaprastai paprasto.

Trinta moliūgų ir saldžiųjų bulvių sriuba

Reikės:

šlakelio aliejaus

svogūno

apie 400g moliūgo (naudoju butternut squash)

tiek pat saldžiųjų bulvių

daržovių arba vištienos sultinio

šviežiai malto pipiro

tarkuoto muskato (nebūtina; be to, galima pakeisti mėgstamomis prieskoninėmis žolelėmis)

grietinėlės papuošimui (nebūtina)

Gaminam:

Svogūną apkepinam įkaitintame aliejuje*, suberiam kubeliais supjaustytą moliūgą ir saldžiąsias bulves. Išmaišom. Užpilam sultiniu (tiek, kad apsemtų visas daržoves ir dar pora centrimetrų aukščiau). Užvirinam.

Verdam, kol daržovės suminkštės. Apie 20 minučių.

Nukeliame nuo ugnies. Įberiame pipiro, muskato ar kitų naudojamų prieskonių. Pertriname blenderiu. Paragaujame, jei reikia, pagardiname druska.

Pilam į lėkštės, papuošiam grietinėlės sūkuriukais arba, jei prie stalo laukia mažieji nevalguoliai, linksmais veidukais.

Skanaus!

* Šį žingsnį galima praleisti, tuomet tereikės daržoves užpilti sultiniu ir užvirti. Juk sakiau, nepaprastai paprasta!

Įkvėpimo šaltinis: Nigella Lawson (2007), Nigella Express (London:Chatto & Windus).

P.S. Beje, spalva natūrali. Jokių manipuliacijų.

Jautiena kiniškai. Tigrams pamalonint.

Ar pastebėjote, kad šiomis dienomis į krūvą subėgo net keturios šventės? Štai šiandien Valentino diena ir kinų naujieji metai, antradienį – užgavėnės (čia vadinamos tiesiog pancake day – liet. blynų diena) ir Lietuvos Nepriklausomybės diena. Taigi kiekvienas gali atsirinkti ir pasirinkti.

Mes pasirinkom. Valentiną ignoruojam, nes kur kas arčiau širdies lietuviška jos versija – meilės deivės Mildos diena gegužės tryliktąją. Be visa ko tada net ir oras meilei oi kaip artimesnis! Vadinasi, švenčiam kinų naujuosius metus. Tik toks ten ir šventimas, kai mano žmogus parimęs prie eilinio kursinio, o visi viešieji šios šventės renginiai numatyti kitam savaitgaliui. Užtat galima eiti pasivaikščioti po dailiai išpuoštas kinietiško maisto parduotuvėles, paveizėti į šventiškai išsidabinusias jų darbuotojas ir mandagiai atsisakyti siūlomo šampano, bet užkrimsti baltutėlių krekerių. O grįžus vakarienei prisivirti kinietiškųjų makaronų arba noodlių. Viena ausim girdėjau, kad šiomis dienomis būtina valgyti ilgus makaronus ir jokiais būdais negalima jų pjaustyti ar laužyti. Neprisimenu, kas nutiks antraip, bet ėmiau ir patikėjau. Todėl ir Jus šiandien vaišinu kiniškais makaronais su baisingai skaniu jautienos … oi dievulėliau – kaip lietuviškai verčiasi stir fry???

Kiniška jautiena su žalumynais

Reikės:

300-400g jautienos

Dviejų šaukštų sojos padažo

Dviejų šaukštų ryžių vyno arba sausio šerio (štai čia perskaičiau, kad iš bėdos galima keisti ir baltu vynu – nebandžiau, tad negaliu pakomentuoti, bet siūlau išbandyti)

Šaukšto rudojo cukraus

Šaukšto kukuružų krakmolo

Šlakelio sezamų arba augalinio aliejaus

Skiltelės česnako

Gabalėlio imbiero

Gabalėlio čili (nebūtina)

Svogūnų laiškų (nebūtina)

Daržovių: idealiai tinka brokoliai ir nelukštentos jaunų žirnių ankštys (tikrai žinau, kad būna didžiosiose Maximose), šparaginės pupelės; galima įmesti šiaudeliais supjaustytų morkų, taip pat paprikų, kopūsto. Konkrečiai nuotraukoje matote brokolį, žirnių ankštis, pak choi, raudonąjį kopūstą, kalendrą ir bambukų ūglius. Siūlau paeksperimentuoti su turimomis daržovėmis, bet labai LABAI rekomenduoju įdėti brokolio. Jis čia kone privalomas.

Keturių šaukštų ar daugiau austrių padažo (angl. oyster sauce – tikrai tikrai būna Maximoje – ieškokite kinų maisto skyriuje; beje, ten užmačiau ir šitą padažiuką. Jis čia taip pat labai tinka – tiesiog supilkit visą pakuotę ramia galva)

Poros šaukštų vandens

Virtų kiaušininių makaronų arba ryžių patiekimui

Gaminam:

Mėsą supjaustome nedidelėmis kasnio dyžio juostelėmis. Iš sojos, ryžių vyno, rudojo cukraus ir krakmolo sumaišom marinatą. Pamarinuojam jautieną bent pusvalandį, o geriausia – kaip visada – pernakt.

Keptuvėje įkaitiname aliejų, suberiam smulkiai supjaustytą arba sutarkuotą imbierą su česnaku. Pakepam, kol rustels. Metam stambiai supjaustytus svogūnų laiškus ir čili. Pamaišom. Suberiam visas daržoves. Išmaišom. Suberiam jautieną ir jos marinatą. Kepam nuolat maišydami ant didokos ugnies, kol iškeps mėsa (niekada nežiūriu į laikrodį, bet sakyčiau, kad 5-8 minutes). Jei ims svilti – įpilkite kelis šaukštus vandens.

Supilam austrių padažą ir vandenį. Pamaišom. Pakepam, kol padažas ims tirštėti (minutę ar dvi).

Valgom užsidėję ant kiniškų makaronų arba ryžių. Skaniausia, jei išvirtus makaronus sumesite į keptuvę vos sutirštėjus padažui ir tuoj pat gerai išmaišysite. Galima užberti grubiai supjaustytų svogūno laiškų.

Skanaus! Laimingų baltojo tigro metų!

Šaltinis: adaptuota pagal keletą receptų knygoje Linda Deser (ed.), (2007), Chinese (London: Hermes House).

Greitai paruošiami tagliatelle su kreminiu grybų padažu. Po darbų.

Dažnai paskaitinėju kitų tinklaraščius. Yra du, kurių autorėms ypatingai pavydžiu. Požiūrio į gyvenimą. Ypač – bedarbystę. Gal ne tiek požiūrio, kiek sugebėjimo ja mėgautis. Stipriai ir nuoširdžiai. Kalbu apie Žalia net Raudona ir Pink City. Knygos, filmai, rankdarbiai.. ir net ne tai.. Džiaugsmas.

O aš taip negaliu. Žinokit, taip noriu dirbti, kad čia turiu padėti daugtaškį, nes sunku ir aprašyt… Noriu anksti atsikelti kiekvieną šiokiadienio rytą, akies kraščiuku stebėdama rytinę laidą paskubomis susiruošti, ramiai papusryčiauti, važiuoti į darbą, padirbėti… Pietų pertraukos metu pravėdinti galvą bevaikštinėjant aplinkiniais takeliais. Vėl sėsti prie darbų. Skaičiuoti iki darbo pabaigos likusias valandas. Grįžti namo nusiplūkus, bet žinant, kad šiandien nuveikiau kažką naudingo.. Susitaisyti greitą vakarienę ir įsitaisius prie televizoriaus, knygos ar kompiuterio ramia sažine mėgautis vakaru. Neklausant sažinės priekaištų (‘šiandien vėl nieko nepadariau!’) ir vis augančio gumulo kažkur paširdžiuos galvojant apie tai, kad bėga laikas, o aš užstrigus kažkur pusiaukelėj gaudau vėją laukuose. Tik ne vėją, o darbą. Lyg būtų kažkoks skirtumas…

Išprotėjau? Gal! Tiesiog aš gyvenu tada, kai skubu, lekiu, veikiu.. Ir tik tada temoku mėgautis laisva minute. Blogiausia, kad imu galvoti, kad šis gyvenimo etapas niekada nesibaigs ir aš užgraušiu save negyvai.

Ištiesų tai nenorėjau čia tos minorinės gaidos. Išsprūdo. Tenorėjau pasakyti, kad TADA, kai bus IŠ KUR grįžti ir nebeliks jėgų virtuvėje suktis ilgiau nei penkiolika minučių, po ilgos DARBO DIENOS, valgysiu itin greitai paruošiamus tagliatelle. Štai kad ir taip.

Tagliatelle su kreminiu grybų padažu

Reikės:

Maišiuko šviežių tagliatelle makaronų (žinoma, galima naudoti bet kokius kitus, bet švieži net tik skaniau, bet ir greičiau)

Šlakelio alyvuogių aliejaus

Svogūno

Poros saujų ar daugiau pievagrybių

Prieskoninių žolelių (tinka čiobrelis, rozmarinas, šalavijas..)

Induko riebios kreminės varškės (ang. cream cheese) arba riebios grietinėlės

Druskos, šviežiai malto pipiro

Parmezano (nebūtina)

Gaminam:

Makaronus išverdame pagal pakuotės instrukcijas (jei naudosit šviežius užtruksite ne daugiau 5 minučių).

Ant keptuvėje įkaitinto aliejaus beriame smulkiai supjaustytą svogūną. Pakepinam, kol pasidarys peršviečiami, sumetam supjaustytus pievagrybius ir prieskonines žoleles. Pakepam, kol grybai suminkštės ir subliukš. Supilam varškės kremą arba grietinėlę, gerai išmaišom. Išjungiam ugnį.

Sudedam nukoštus makaronus (ir bent porą šaukštų vandens, kuriame jie virė). Išmaišom. Paragaujam. Įmalam pipirų. Jei reikia – įbarstom druskos. Jei norim – užtarkuojam parmezano arba Džiugo.

Valgom priešais televizorių po sunkios darbo dienos. Skanaus!

Šaltinis: koks dar šaltinis, viskas paprasta kaip du kart du :)

Nepaprastai paprastas granatų desertas ‘Žudynės ant Sniego’

Artėja šventės. Teks kone savaitę praleisti prie stalų kemšant dar vieną silkės porciją, kurią vėl ir vėl į jūsų lėkštę kraus dosni šeimininkė. Arba virtuvėje sukantis prie puodų ir keptuvių. Priklausomai nuo socialinio statuso šeimoje. Arba – kaip dažniausiai būna – tiesiog lyties..

Ką mieliau veikiu aš? Vėlgi. Kaip kada. Jei kalbame apie tradicinį Kalėdų balių giminėms – nėra nieko smagiau, nei suktis virtuvėje, viena ausimi klausantis pokalbių už stalo. Apie politiką (nors čia aš labai mėgstu įsikišt), pusbrolį Petriuką, kaimynę Ireną, tolimą giminaitį Joną Amerikoje, šiaip gyvenimą.. O vėliau išklausyti dėdžių ir tetų pagyras savo keptam kalakutui. Garbėtroškiškai ;-) Tačiau, jei veiksmas vyksta mano namuose ir už stalo sėdi artimi draugai – nieko nėra blogiau, nei visą vakarą prasikuisti virtuvėje. Ne. Aš noriu būti ten, kur vyksta veiksmas. Ypač kuomet  draugai labai senai matyti ir be galo išsiilgti. Aš virtuvėje, kai tuo metu dalijamasi šviežiausiomis naujienomis?? Aš virtuvėje, kai apkalbami seniai neregėti bičiuliai?? Ne! Kad ir kaip patinka lepinti mylimus žmones gardžiu maistu, tokie vakarai visų pirmiausia skirti bendravimui.

Summa summarum, nors labai mėgstu vartyti knygas pasižadėdama, kad kitą sykį prie progos gaminsiu tuos itin praštmatniai atrodančius antienos vyniotinius su jūrų žolių padažu ir ančiuvių skūrelių salsa, atėjus progai imuosi seniai išbandytų, patikimų ir – svarbiausia – griečiausiai ir lengviausiai paruošiamų patiekalų. O jei kalba eina apie desertus – pirmenybė visuomet atitenka tiems, kuriuos galima paruošti jei ne iš vakaro tai ryte, įmesti į šaldytuvą ir palikti ramybėje, kol prireiks.

Tačiau – o jei svečiai netikėti ir neplanuoti? Pakviesti ar pasisiūlę į svečius paskutinę akimirką? Tada planas keičiasi. Tada mano žmogus pristatomas prie dulkių sriurblio, kol aš bėgu į parduotuvę paskutinės minutės apsipirkimui. Ir nors tokiu atveju atrodytų atleistina prigriebti parduotuvės konditerijos skyriaus sumeistrautą pyragą, tai ne man. Kur kas paprasčiau pačiupti keletą (šiuo atveju vos tris!) sudėtinės nepaprastai paprasto (ir greito) deserto dalis ir pasitraukus nuo dūzgiančio stalo vos minutėlei sukontempliuoti desertą, kuris – patikėkit - nei skoniu, nei išvaizda nenusileidžia tiems, visą naktį pratupėjusiems šaldytuva. Sudominau?

Išties tai šis desertas – žieminė ‘Etono betvarkės’ variacija. Labai įspūdingu pavadinimu - ‘Žudynės ant Sniego’. Bet juk taiklu, ar ne?

(Te)reikės:

300 ml plakamos grietinėlės

7-8 nemažų pirktinių morengų (žinoma, galima išsikepti ir patiems, bet tada šis desertas būtų diskvalifikuotas iš  ‘paprasčiausių ir griečiausių’ kategorijos. Pirkdami nepagailėkit pinigų geresnės kokybės morengams su tąsiu viduriuku.. Nesigailėsit!)

4-5 vidutinio dydžio prinokusių granatų

Gaminam:

Paliekam svečius minutėlei pažadėję malonų siurprizą. Pasakom siurprizo pavadinimą. Atsisakom pagalbos.

Grietinėlę išplakam iki tirštos konsistencijos. Suberiam stambokai sulaužyto morengo gabaliukus (pasiliekam papuošimui) ir granato sėklytes* (pasiliekam papuošimui). Pamaišom. Sudedam į serviravimo indą** arba indukus, užbarstom likusio morengo gabaliukus ir atidėtas granato sėklytes. Viskas! Nešam ant stalo, šypsomės bekikenantiems svečiams, valgom, mėgaujamės, bendraujam.. Juk tam ir susitikom!

* Patį pačiausią sėklyčių išlaisvinimo būdą nusižiūrėjau nuo šio deserto kūrėjos Nigellos Lawson. Viskas vyksta taip: granatą perpjauname per pusę, imam medinį šaukštą arba kočėlą ir daužom kitoj rankoj turimą granato puselę (skamba baisiau, nei atrodo..). Tiesa sakant, pamačiusi šį manevrą Nigellos laidoje buvau gana skeptiška, bet – patikėkit – veikia tiesiog idealiai! Bedaužydami puselę nuolat pasukam, kol išbyrės visos sėklytės, tada (jei granatas nemažas) nulumam kitą sluoksnį saugančią skūrytę ir kartojam veiksmą. Jei po visko liko keli niekaip neatlimpantys sėkliukai – viską suspaudžiam, nuvarvindami sultis į desertą. Tikrai – viskas netgi paprasčiau nei atrodo skaitant šį aprašymą!

** Būtent patiekiant vienoje didelėje lėkštėje vidury stalo šis desertas labiausiai pateisina savo vardą. Bet nemažiau gražu ir individualiuose indukuose ;-)

Šaltinis: Nigella Lawson Feast: Food that celebrates life (London: Chatto & Windus)

'Sukarintų' (arba ne) avinžirnių salotos tikrai vasarai

Anot sinoptikų, šis savaitgalis buvo pats karščiausias šiais metais. Geeera. Dar geriau, kad nereikia rūpintis mokslais ir nebaigtais darbais. Tiesiog baaaaisiai gera. Kaip katinas išsitiesiau saulėkaitoje su knyga (tiksliau – dviem!), kas pora puslapių pagalvodama, kad štai taip atrodo atostogos. Na ir kas kad tetruks vos savaigalį.

Kad jau visai nenutingėti, išsitraukėm dviračius ir ramiai nuriedėjom į miesto centrą. Palei vandens kanalus. Grožis! Vidury miesto, o tokia gamta! Tingiai prieš saulę besimarkstančios žąsys nė neketina trauktis iš kelio. O kam? Juk čia jų teritorija! Mieste – gaivių sulčių porcija jaukiam kavinukės kieme. Nirvana! Tiek nedaug tereikia iki pilnos laimės..

Vakarais – į mišką. Tyliai tyliai. Ant pirštų galiukų. Besitikint pamatyt barsukų šeimyną prieš daugel metų įsikūrusią po senu išsikerojusiu kedru.. Nematėm. Bet girdėjom. Garsiai cypiančius jauniklius – turbūt mama liepė eiti į savo kambarius, kol išsinešdins įsibrovėliai. Išsinešdinom. Atgal į vasaros kaitrą.. Persisunkusią BBQ kvapų – panašu, kad visas kvartalas išsitraukė kepsnines!

Tokiu oru mažiausiai norisi apsikrauti sunkiu maistu.. ar gaišti laiką virtuvėje. Pora riekučių bruschetta su lašeliu česnakinio alyvuogių aliejaus, vakar orkaitėje keptais pomidorais, šviežia mozzarella ir baziliku.. stiklinė citrinų vandens ir šeštadieninis laikraštis. Saulėkaitoje.. Ko dar bereik? Ai, tiesa – EŽERO. Taigi tokiu oru Lietuvoje jau mirkčiau maloniais vėsiam Alauše..

Nemažiau paprastas ir gaivus maistas vasaros pietums – salotos. Ypač tokiai žolėdei kaip aš.. Niekam nesakykit, bet grįžus iš parduotuvės dažnai atsidarau salotų mišinio maišelį ir valgau jas tiesiog taip.. Saujom.. O ką? Juk "washed and ready to eat". Kitaip nė neparduoda..

Visgi vakar susilaikiau nuo tokios pagundos ir sugaišau 5 minutes ruošdama super greitas ir labai skaniais avinžirnių salotas. Šį kartą receptas iš galvos, nors pirminė idėja iš Orangette. Tiesa sakant, receptai netgi du. Vos keletas nedidelių pakeitimų ir turim visiškai kitokį patiekalą!

Receptas nr 1:

Reikės:

avinžirnių
citrinos
geros kokybės alyvuogių aliejaus
parmezano sūrio (arba lietuviško jo atitikmens – berods džiugo?)
druskos
pipirų (šviežiai sumaltų!)
skanių salotų lapų (šįkart turėjau gražgarstės ir jaunų burokėlių lapelių mišinio)
petražolių (nebūtina, bet skanu!)

Receptas nr. 2

Reikės:

Dviejų rūšių avinžirnių – dviejų dalių paprastų ir trečiosios dalies „sukarintų“ (curried chickpeas), neįsivaizduoju, ar būna Lietuvoje, bet čia visuomet galima rasti ethnic food skyriuje. Tiesiog skardinė laaabai aštrių avinžirnių.
O visa kita tas pats išskyrus tai, jog nebedėsim druskos ir pipirų.

Eiga:

Nėra nei ką aprašinėt. Supilam avinžirnius, šliukštelim alyvuogių aliejaus, įspaudžiam citrinos sulčių (aš dedu maždaug po lygiai, bet čia jau nieko universalaus, tiesiog prisitaikykit prie savo skonio receptorių). Jei naudojam vien paprastus avinžirnius – papipirinimam ir padruskinam.

Į lėkštę dedam salotas, DAUG petražolių ir paruoštus avinžirnius su užpilu. Viską dosniai apiberiam tarkuotu permezanu. Viskas! Valgom lauke arba jaukiai susirangę ant sofos.. Va toks, mano galva, turėtų būti fast food.. ;-)

Beje, labai svarbu naudoti geros kokybės avinžirnius. Nepirkit pačių pigiausių – šie dažnai būna patežę.. Iš patirties galiu pasakyti, kad patys skaniausi gyvena ethnic food skyriaus lentynose, neįskaitomais hieroglifais aprašytose skardinėse.. Skanaus!

Apie gerą gyvenimą užmiesty ir Fusilli su pikantiškais purpuriniais brokoliais bei ančiuviais

Aš – didelė lėto maisto (slow food) fanė, todėl svarbią vietą mano gyvenime užima ir 'lėtas apsipirkimas'. Kalbu ne apie flegmatišką slinkimą supermarketo alėjom (nors brangusis vis bamba, kad aš maisto parduotuvėj kaip muziejuj), bet apie smagų pasivaikščiojimą po maisto turgų ar specializuotas parduotuvėles besirenkant skaniausius ir šviežiausius produktus.

Dar pernai tam turėjau idealias sąlygas. Gyvenom nedidelio miesto pakrašty, už poros namų – laukai, šalia – nedidukas miestukas (kaimas?) su be galo jaukiu centriuku ir daug daug parduotuvėlių. Čiupt kuprinę, šast ant dviračio ir jau ten! O ten.. pas butcher‘s apsirūpinu mėsyte, vištiena, kiaušiniais; daržovių parduotuvėj prisirenku laukais kvepiančių vaisių ir daržovių, bakery – šviežių bandelių, deli‘je – kitokių skanumynų.. O kur dar farm shop – tiksliai dvi! – vėlgi laisvai pasiekiama trumpo pasivažinėjimo dviračiu metu.. Arba Pick Your Own braškynai.. Oi beveik pamiršau paminėti milžinišką obelį (milžiniškame) sode, kurios obuolių užtekdavo visiems draugams, brangiausiojo bendradarbiams ir begalei obuolių pyragų.. Ech.. tai buvo ideali vieta ugdyti aistrą geram maistui ir viskam kas su juo susiję.. BET ne tokia gera ieškantis darbo ir perkant vis brangstančius traukinių bilietus kelionėms į paskaitas.

Todėl dabar esam čia – dideliam mieste. Beveik viską perku supermarkete.. Išskyrus tada, kai randu laisvesnį pusdienį ir važiuoju į centrinį turgų.. Tačiau laisvi pusdieniai pasitaiko vis rečiau. Laimei yra ir kitas išsigelbėjimas. Kartą į mėnesį universiteto miestelyje vyksta farmers market, kuriame šiaip jau nieko labai ypatingo, bet beveik visada atvažiuoja vienas tūlas ūkininkas su didžiulėmis dėžėmis pačių sezoniškiausių daržovių, kurias parduoda didžiuliais kiekiais (valgom visą savaitę) ir už neįtikėtinai mažą kainą. O kur dar malonumas pirkti iš žmogaus, kuris pats tas daržoves užaugino!

Būtent iš jo pirmą kartą nusipirkau purpurinių brokolių (purple sprouting broccoli) (kaip tiksliai vadinasi lietuviškai????). Puoliau ieškoti idėjų, ką su jais daryti.. Galiausiai sukompiliavau štai šitą gėrį, kurį, jei galėčiau, valgyčiau kasdien.. Kartais ir valgau ;)

Bazinis receptas iš čia, tačiau jau ir pirmą kartą rimtai juo nesekiau. Vos paragavus apėmė Eurekos Būsena. Nesikuklinsiu – skonis išties dieviškas. Taigi Fusilli makaronai su pikantiškaisiais purpuriniais brokoliais ir ančiuviais manaip!


Reikės:

Fusilli ar kitokių makaronų
Šlakelio alyvuogių aliejaus
Dviejų-trijų česnako puselių
Čili pipiro arba crushed chilli , kurį naudoju kur kas dažniau nei šviežią, nes a) nereikia pjaustyti ir bijoti netyčia paliesti veidą b) ištikimai stovi spintelėj ir negenda
Keleto ančiuvių (būtinai sūdytų!) (jeigu tikrai tikrai neturit ir tingit keliaut į parduotuvę, galima apsieiti ir be jų.. bet aš primygtinai siūlau išbandyt su jais.. pirštus apsilaižysit!)
Purpurinio brokolio
Šlakelio grietinėlės
Kedro riešutų (nebūtina)
Parmezano sūrio pabarstymui (nebūtina)
Žiupsnelio druskos

Eiga:

Paruošiam brokolį – nuo storojo koto nulaužom šakeles; jei ilgos, perpjaunam per pusę; jei stori koteliai – paploninam perpjaudami išilgai. Naudosim būtent šakeles, o storasis sumedėjęs kotas keliauja į šiukšlių arba komposto dėžę.

Makaronus išverdam pagal pakuotės instrukcijas iki al dente.

Į keptuvę pilam aliejų, įmetam smulkiai supjaustytus česnakus ir čili. Česnakams kiek pakepus įmetam gana smulkiai supjaustytus ančiuvius. Po minutės ar dviejų kraunam brokolius, pamaišom. Kai matysim, kad nebelabai teliko aliejaus, įpilam kelis šaukštus vandens, kad brokoliai nedegtų, o gražiai garintųsi. Aišku, persistengti nereikia, antraip jie nebesigarins, o virs. Procesą pakartojam keletą kartų, kol brokoliai bus beveik al dente. Tada įpilam šlakelį grietinėlės (TIK šlakelį, nes padažo mums nereikia – reikia tik šiek tiek pamaloninti brokolius, leisti jiems tos grietinėlės trupučiuką pasigerti), gerai išmaišom. „Įmalam“ pipirų (jei naudojant sūdytus ančiuvius druskos nereikia), dar pakepam, kol BEVEIK neliks grietinėlės.

Oi beveik pamiršau kedro riešutus. Žinoma, idealiausias variantas būtų juos pakaitinti karštoje keptuvėje be jokio riebalo, kol gražiai parusvės ir paskleis be galo malonų aromatą. Jei tingim ar neturim laiko – galima tiesiog įmesti pas brokolius prieš pilant grietinėlę.

Makaronus nukošiam ir pilam į keptuvę su brokoliais. TIK TAIP, o ne atvirkščiai. Šitą jums kiekvienas italas pasakys.. na aš ne italė, bet itališkas receptų knygas skaitau, todėl žinau. Ir galiu pasakyt, kad išties taip yra geriausia ir skaniausia :)

Taigis įpilam makaronus, viską šauniai išmaišom, leidžiam pasigerti grietinėlės padažiuko likučių ir VIOLA! Kraunam į lėkštę, užtarkuojam parmezano ir skanaujam. Tai nereiškia, kad skanauti nebuvo galima iki šiol.. aš pvz kone trečdalį brokolių taip ir suskanauju kol iškepa.. labai jau man jie skanūs...


P.S. Įdomu, ar būna Lietuvoje šitų brokolių? Aš deja nei sykio nemačiau.. Gal pražiūrėjau? Jeigu ką turint daržiukus jų galima ir patiems užsiauginti, štai draugė džiaugėsi, kad jau laikas skinti pirmąjį derlių.. Vadinasi neturėtų būti sudėtinga. O koks efektas!