2010 m. kovo 31 d., trečiadienis

Šiek tiek šokoladinis torčiukas su Maltesers rutuliukais. Mylimukams ;-)

Prieš kelias dienas suėjo lygiai labai-gražus-skaičius metų nuo to vakaro, kai pirmą partą susitikome puodeliui kavos Cafe de Paris Dižiojoje gatvėje .. Ir vat po šių labai-gražaus-skaičiaus metų mums vis dar patinka kartu prisėsti jaukioj kavinukėj su mielu puodeliu labai pieniškos kavos Jai arba šokoladinio kapučino Jam. O dar dažniau geriam ją namuose susirangę ant mūsų mažytės sofos su knyga Jai arba žurnalu Jam.

Čia galėčiau prirašyti visą eilę gražių žodžių.. Bet ne. Geriau viską išsakysiu gyvai. Arba pakuždėsiu. Į ausį. Patyliukais ir iš visos širdies.

*****

Puiki proga torčiukui, ar ne?

Torčiukas labai skanus ir baisiai išgirtas. Deja, nežinau, ar 100% įgyvendinamas Lietuvoje, bet čia jau jūs man pasakykit – ar turite galimybę nusipirkti Malteser saldainių? Tai tokie šokoladiniai burbuliukai su traškiu viduriuku ir labai smagia reklamine kompanija – check this out arba čia. Yra dar geresnių, bet ne youtube..

Kitas elementas, kurio čia labai reikia, patikėkit – LABAI, nes būtent jis suteikia šitam torčiukui ypatingą skonį yra – Horlicks (salykinio pieno miltelių???). Prisipažinsiu, iki šio recepto net nebuvau apie šį gėrimą girdėjus, bet dabar žinau, kad vienkartinį mažytį miltukų pakiuką galima rasti kiekviename čionykščiame supermarkete.

Ar galima apsieiti be jų? Žinoma! Bet tada teks pervadinti torčiuką ;-)

Na jei jau viskuo apsirūpinom ir viską išsiaiškinom – skaitom receptą.

Šokoladinis Maltyzerių Torčiukas

Reikės:

Torčiukui

150g šviesiai rudo cukraus

100g paprasto cukraus

trijų kiaušinių

175ml pieno

15g sviesto

dviejų šaukštų Horlicks (žr. paaiškinimą aukščiau)

175g miltų

poros šaukštų kakavos

šaukštelio kepimo miltelių

pusės šaukštelio sodos

Kremui

250g cukros pudros

poros šaukštelių kakavos

45g Horlicks (žr. paaiškinimą aukščiau)

125g kambario temperatūros nesūdyto sviesto

dviejų šaukštų verdančio vandens

Papuošimui

dviejų-trijų mažyčių pakučių Maltesers (žr. paaiškinimą aukščiau)

Gaminame:

Išplakame cukrų su kiaušiniais.

Į puodą ant ugnies supilame pieną, sviestą ir Horlicks milterius bei kaitiname, kol sviestas ištirps, o pienas įšils, bet neužvirs.

Šiltą pieną palaipsniui supilame į kiaušinių masę nuolat maišydami. Suberiame miltus, kakavos miltelius, kepimo miltelius ir sodą. Išmaišome.

Tešlą padaliname į dvi dalis ir supilame į dvi 20cm skersmens riebalais pateptas skardas. Jei – kaip aš – turite daug kepimo formų, bet visos jos skirtingų dydžių – šį veiksmą kartosite du kartus. Šauname į iki 170 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepame apie pusvalandį, kol įsmeigtas medinis pagaliukas arba peilis išlįs sausas. Iškepusius pyragus atvėsiname.

Paruošiame kremą: suberiame cukraus pudrą, kakavą ir Horlicks miltelius į dubenį, atsargiai permaišom. Sudedame sviestą ir intensyviai maišom. Čia labai pravers mikseris arba blenderis. Galiausiai palaipsniui supilam verdantį vandenį ir dar kartą gerai išmaišom, kol nebeliks gumuliukų.

Konstruojame tortą – pyrago puseles pertepame puse kremo, likutį atsargiai paskirstome viršuje. Puošiame maltesers rutuliukais.

 

Viskas! Gerai paslepiame ir vidury nakties įsliūkinę į svetainę statome vidury stalo, apdėliojame mielais niekučiais ir meilės žinutėm.. Ryte gaunam didelį bučkį ;-)

Šaltinis: pagal Nigella Lawson Feast: Food that Celebrates Life (London: Chatto & Windus).

2010 m. kovo 27 d., šeštadienis

Skani kelionė po Londono Borough Market

Jau taip seniai berašiau, kad oi oi, bet ką padarysi – būna dienų lyg tyčia kai sugriūva kalnai rūpesčių, reikaliukų ir netgi ligų. Bet man viskas gerai. Tikrai. Bet šiandien štai imsiu ir nusižengsiu tradicijai – pirmasis įrašas be recepto, bet užtat su daug nuotraukų. Ką manot?

Sugalvojau pakviesti į kulinarinę kelionę! Ne, nieko pernelyg tolimo. Senasis gerasis Londonas. Turbūt jau ne kartą gyvai matytas ir čiupinėtas. Ir visgi – galėčiau lažintis, kad dar ne viena kertelė taip ir liko neištyrinėta. Pavyzdžiui – ar esate lankęsi garsiajame Borough turguje? Aaa! Štai ir pričiupau! Vietelė retai figuruojanti lietuvaičių ‘būtina pamatyti!’ sąrašiuke, bet jei sekate šį blogą, spėju – tikiuosi! -, kad esate neabejingi gero ir skanaus maisto kasniui. O ką šiuo atžvilgiu gali pasiūlyti Borough Market? Begalo daug!!!

Nagi – pasivažinėkime iki London Bridge metro stoties, išlipkime Borough Hight Street pažymėtu išėjimu ir sekime minią! Vos už kelių žingsnių pamatysime.. užuosime.. įsimanysime…

Užbėgdama smalsuoliams už akių įspėsiu – kainos nėra mažos. Bet įspūdis, pojūtis ir puiki atmosfera, o – galiausiai - galimybė išbandyti ir išragauti aibę gardumynų – visa tai nekainuos nė cento!

Ech kur kitur galima pasimesti aliejų rojuj?

Arba uogienių karalystėj…

Sūrių viešpatijoj..

Riešutų džiunglėse..

Arba svaigiųjų gėrimų oazėj..

Pagrybauti pavasarį..

Pasvajoti apie vasarą..

Pasinerti į prieskoninių žolelių aromatus…

Pasidovanoti levandų puokštę..

Paragauti šviežių austrių su šlakeliu tabasco..

Papliurpti su draugiškais pardavėjais..

Nusipirkti keistų spalvų morkų..

Ar gabalėlį.. kitą… pyrago..

O nusprendus, kad įspūdžių baterija pilnai pakrauta dar vienai darbingai savaitei,

grįžti namo – o gal į viešbučio kambąrį -, atsiriekti šviežios naminės duonos..

..užsitepti triušienos terrine, įsipilti taurę autentiško obuolių sidro..

ir užgesinus visas šviesas bei išjungus visus kitus elektrinius trikdžius bent Žemės Valandą ramiai prisėsti žvakių šviesoje ir pagalvoti apie gyvenimą. Tiesiog taip.. C'est bon la vie?

Visą info apie Borough Market rasite čia

2010 m. kovo 8 d., pirmadienis

Švelnioji vištienos korma su aromatingais ryžiais. Trumpai teleportacijai į Indiją!

Jau rašiau, kad nesu didelė indiško maisto mylėtoja. Visgi to paties tikrai negalėčiau pasakyti apie indų literatūrą! Tarp pačiu pačiausių perskaitytų knygų itin garbingas pozicijas užima net du indų autorių kūriniai. Rohinton Mistry ‘A Fine Balance’ (nepavyko rasti jokios info apie lietuvišką šios knygos leidimą) ir Arundhati Roy ‘Mažmožių dievas’ (angl. The God of small things). Abu labai savotiški, bet nepaprastai įtaigūs, įtraukiantys ir nepaleidžiantys iki pat paskutinės eilutės.. Ir nors daugeliu aspektų šie kūriniais absoliučiai skirtingi – poetiškai moteriška Arundhati vs. iš pažiūros neutralus, gal net abejingas pasakotojas Rohinton, man – visai kitokios kultūros atstovei – abu kūrinius vienija paslaptinga ir užburianti indų kultūra, užliūliuojanti stipria egzotika, nepažįstamom vietovėm, gyventojais, jų tradicijom. Čia nėra pagražintų gyvenimo istorijų, neįtikinančios laimingos pabaigos – abu autoriai nuožmiai negailestingi savo herojams, kurie tampa nuo jų nepriklausančios gyvenimo upės įkaitais. Abiejose nė šlakelio banalybės. Vien spalvingas tačiau negailestingas gyvenimas (o gal ‘likimas’?).

Visgi negaliu nepridurti, kad jei tektų šias knygas kažkaip surykiuoti, Mistry tikrai atsidurtų aukštesnėje pakopoje. Ir jei kas nors nuo manęs priklausytų – nominuočiau jį Nobelio premijai. Užtat drąsiai rekomenduoju visiems bent akies krašteliu besidomintiems Indijos istorija. Arba žmogiškuoju didžiųjų politinių reformų veidu. O jei ne – tuo labiau.

Bet prie ko čia maistas, pasakysit. Ogi prie to, kad skaitydama knygą į ją pasineriu visa esybe. O kadangi paskutinė mano perskaityta knyga taip pat indiška (tiesa, neitin verta atskiro paminėjimo.. juo labiau šalią šiųjų), visą savaitgalį gyvenau, girdėjau, lytėjau ir uodžiau Indiją. Nenuostabu, kad mano virtuvė taip pat užkvipo kardamonu, cinamonu, muskatu, gvazdikėliais bei kitais indiją menančiais prieskoniais, o ant stalo garavo bei alkanus skaitytojus kvietė labai švelnaus skonio kreminė vištienos korma su kvapniais indiškais ryžiais..

Kreminė vištienos korma

(kadangi nesu jokia indiško maisto ekspertė, nurašau originalų receptą su komentarais apie savo modifikacijas)

4 asmenims

Reikės:

700g vištienos be kaulų ir skūros (naudojau vištienos krūtinėlę)

200ml natūralaus jogurto

šaukšto sutarkuoto česnako arba česnako pastos

šaukšto sutarkuoto imbiero arba imbiero pastos

2 šaukštelių maltos kalendros

2 šaukštų ghee arba augalinio aliejaus (naudojau augalinį aliejų)

svogūno

10 nesmulintų juodųjų pipirų

10 žaliojo kardamono ankščių

1 juodojo kardamono ankšties (neturėjau ir nedėjau)

10 gvazdikėlių

cinamono lazdelės

šlakelio muskato

1-2 žaliųjų čilių (neturėjau, tad dėjau džiovinto čili dribsnių)

druskos, pipirų

200ml vandens

70g kreminio kokoso (angl. creamed coconut) (kieta kokoso plytelė, neturint galima keisti koncervuotu kokosų pienu, bet tokiu atveju dėsime kartu su vištyte ir atitinkamai mažinsime vandens)

3 šaukštų maltų migdolų

3/4 šaukštelio garam masala (neturėjau, tad įbėriau žiupsnelį kario miltelių)

žiupsnelio cukraus

šviežios kalendros papuošimui (neturėjau ir nedėjau)

Gaminame:

Iš jogurto, česnako, imbiero ir maltos kalendros užmaišom marinatą. Sudedame stambiais gabalais supjaustytą vištieną ir paliekame šaldytuve marinuotis mažiausiai pusvalandį, o dar geriau – per naktį.

Išimame vištieną iš šaldytuvo ir paliekame kambario temperatūroje, kad atšiltų.

Puode įkaitiname aliejų, suberiame prieskonius. Nors knygoje siūloma juos dėti visus, t.y. nesmulkintus, aš prieš tai berdama į aliejų subėriau į dubenį ir pagrūdau kočelu..

Pamaišome, suberiame smulkiai supjaustytą svogūną, čili ir žiupsnelį druskos. Pakepiname, kol svogūnas parus.

Sudedame vištieną su visu marinatu. Supilame vandenį. Užviriname ir verdame ant nedidelės ugnies apie 15-20 min, kol vištienos gabaliukai išvirs. Neišsigąskite, kad marinate esantis jogurtas išsiskirs ir susigabaluos.. Vėliau to nebesimatys.

Suberiame kreminį kokosą ir maltus migdolus. Išmaišome ir paverdame neuždengtame puode, kol skystis pavirs tirštu padažu.

Suberiam garam masala, cukrų ir smulkiai supjaustytą šviežią kalendą, paragaujame, pasūdome, jei reikia.

Valgome su ryžiais arba roti.

Mes valgėme su aromatingais indiškai ryžiais (receptas žemiau).

Beje, patarčiau pirmiau gaminti ryžius, o vėliau – vištienos korma, nes ryžiai verda kiek ilgiau, bet to sandariai uždengus indą kuriame virė – ilgai išlaiko šilumą ir tampa dar biresni.

Aromatingi ryžiai indiškai

Reikės:

300g basmati ryžių

3 šaukštų alyvuogių aliejaus

svogūno

poros skiltelių česnako

cinamono lazdelės

keleto žaliojo kardamono ankščių

žiupsnelio kumino sėklyčių

žiupsnelio kario miltelių

saujelės pakapotų migdolų

saujelės razinų

850ml vištienos arba daržovių sultinio

Gaminam:

Pamerkiame ryžius 10-15 minučių. Vėliau nukošiame ir nuplauname sietelyje (taip paruošti ryžiai bus biresni).

Puode įkaitiname aliejų, suberiame svogūną, pamaišome, suberiame česnaką, riešutus ir prieskonius. Kepiname, kol svogūnas suminkštės.

Suberiame ryžius ir razinas. Gerai išmaišome. Supilame karštą sultinį. Užviriname, sumažiname ugnį iki minimalios ir verdame uždengtame puode apie 20 minučių retkarčiais pamaišydami. Jei pritrūks skysčio – galima įpilti dar sultinio ar vandens.

Išvirusius ryžius paliekame uždengtame puode dar bent dešimčiai minučių. Prieš tiekdami pamaišome šakute, kad taptų biresni.

Labai skanūs aromatingi ryžiai. Galėčiau valgyti ir valgyti. Net vienus pačius tiesiog taip!

Skanaus! O aš einu suvalgyt likučių, nes už mano nugaros nekantriai trypčioje ir rankovę tąso antrasis valgytojas.. Taip skanu, bet beveik atsiimu savo mintis apie nemeilę indiškai virtuvei ;-)

Šaltiniai:

Vištienos korma – Anjun Anand (2007), Indian Food Made Easy (London: Quadrille).

Indiški ryžiai – pagal Hugh Fearnley-Whittingstall.

2010 m. kovo 6 d., šeštadienis

Karamelinių obuolių kvadračiukai. Pavasario jausmui pažadint.

Kas Jums yra pavasaris?

Maniškis susideda iš dviejų esminių elementų.

Elementas numeris vienas – pavasariniai sportbačiai! Lengvumo pojūtis nuspyrus žieminius batus į kampą ir įsispyrus į lengvutėlius sportinius batukus. O turint omeny, kad didžiąją paauglystės žiemų dalį praklampojau kerzais.. atsiavus pavasarinius batus atrodydavo, kad ne einu, o skrendu.. Pats pavasariškiausias jausmas koks tik begali būti! Lengva lengva ir gaivu..

Elementas numeris du, žinoma, yra dviratis.

Ir nors gyvenant Londone abu labai sėkmingai galima kultyvuoti peržiem, šiuo atveju aš laikausi tradicijų. Sportiniai batukai žiemojo kamarėlėj, o dviratis – kažkieno garaže toli toli. O štai vakar buvo iškilmingas pavasario sezono atidarymas, kuomet įsipyrusi į vienus ir užšokusi ant kito iškeliavau patyrinėti Londono vandens pasaulio..

Man rodos, kažkur jau minėjau, kad JK kone kiekvieną didesnį miestą raižo kanalų sistema, kuria kažkada buvo gabenamos prekės, o dabar plaukioja/gyvena baržų entuziastai. Bet smagiausia tai, kad šie kanalai – o tiksliau takučiai šalia – yra nuostabi vieta pasivaikčiojimams bei pasivažinėjimams, kuomet galima nukeliauti į tolimiausią miesto kampelį išvengiant kelių ir triukšmo. Jau nekalbant apie tai, kad šios vietelės tarnauja ir kaip vietinės gyvunijos prieglobstis - štai vakar važiuodama ir stebėdama antis, gulbes ir voveres (ok, ta gyvūnija nėra labai jau įspūdinga, bet esu mačiusi ir gražuolį garnį bei margaspalvį tulžį), visai užsimiršau, kad esu vieno didžiausio Europos megapolių širdyje.

O kadangi mūsų butukas, kai ir pernykštis namelis, yra visai šalia įvažiavimo į miesto kanalų sistemą – tyrinėjimai prasideda! Kaip ten keistuoliai dainavo..

Apvažiuoki svieeeetą,
Raski savo vieeeetą
Ir laikyki vairą už ragų.

Na o sėkmingai pavažinėjus ir pamankštinus po žiemos miego prisnūdusius raumenukus – anokia čia nuodėmė suvalgyti penktadieninį desertą.. ;-)

Ir žinot ką – nepaisant to, kad tai yra kone paprasčiausias iš visų mano kepinių – mano žmogus niekaip negali jų atsivalgyt.. Na bet kas galėtų jį kaltinti, kai ant stalo vilioja ir nosis kutena švelnutėliai karamelizuoti obuoliai su traškiu sluoksniuotos tešlos pagrindu.. Aš – tikrai ne.

Karamelinių obuolių kvadračiukai

(keturiems ~6*6 cm kvadračiukams)

Reikės:

dviejų didelių arba trijų vidutinio dydžio obuolių (tinkamiausi šiuo atveju – rūgštūs ir tvirti žieminiai obuoliai)

dviejų su puse šaukšto nesūdyto sviesto

4 šaukštų cukraus

šlakelio vanilės ekstrakto arba vanilinio cukraus

2 šaukštų Calvados arba paprasto brendžio arba pvz apelsininio likerio

vieno lapo parduotuvinės bemielės sluoksniuotos tešlos (maniškė 28*21 cm)

cukraus pudros pabarstymui (nebūtina)

Gaminame:

Obuolius supjaustome į ketvirčius, išpjauname šerdis, padaliname į keletą neplonų griežinėlių.

Keptuvėje ištirpiname sviestą, įkaitiname, suberiame obuolių griežinėlius, apkepiname po minutėlę iš abiejų pusių.

Suberiame cukrų, vanilę ir brendį. Karts nuo karto pamaišydami kepame, kol obuolių griežinėliai karamelizuosis, o aplinkinis slystis pavirs tąsia karamele. Jokiu būdu neperkaitiname, antraip karamelė prisvils ir bus karti, tad vos pastebėję sutirštėjusį skystį, išjungiame ugnį ir paliekame atvėsti retkarčiais pamaišydami, kad obuolių gabaliukai tolygiai pasidengtų karameliniu sluoksniu. (Beje, jei keptuvė nedidelė – šį procesą gali tekti pakartoti pora kartų, nes subėrus per daug obuolių šie nekeps, o troškinsis, kol pavirs obuoliene ;-)

Sluoksniuotą tešlą padaliname į keturias dalis. Sudedame ant kepimo popieriumi padengtos skardos. Ant viršaus dedame atvėsusius obuolių griežinėlis, supilame karamelinį padažą. Šauname į iki 180 laipsnių karščio įkaitintą orkaitę, kepame apie 15-20 minučiu, kol rustels kraštai.

Viskas! Apibarstome cukraus pudra, valgome karštus (su kaušeliu vanilinių ledų..) arba šaltus (su puodeliu karštos arbatos..). Skanaus!

Eime švęsti pavasario!

Šaltinis: pagal Michele Carnston (2006), Marie Claire: Comfort. Real simple food.(London: Murdoch Books).

P.S. Kažin ar bereikia pridurti, kad obuolius galima keisti kriaušėmis, ananasais, kitokiais rūgštokais vaisiais - kiek ir ko tik širdis geidžia!

2010 m. kovo 2 d., antradienis

Karamelizuotų svogūnų duoniukai su ožkos sūriu. Kolegoms bevaliams.

Ką ten sakiau apie atidėliojimo karalienę..?

Tiek atidėtų darbų, reikalų ir įsipareigojimų, kad vakarais darosi sunku užmigti, o aš eilinį kartą neatsispyriau pagundai pasisukioti virtuvėje.. Turiu net du svarius pasiteisinimus. Mielinių kepinių savaitę ir šaldytuve užsibuvusį ožkos sūrio gabaliuką.. Ne, geležinė valia – ne man. Man – dieviški karamelizuotų svogūnų duoniukai su švelniu ožkos sūrio vidurėliu..

Tad jei esate nors šiek tiek panašūs į mane ir turit neatidėliotino svarbumo reikalų – perspėju – toliau neskaitykit. Bet jei mudu – sielos broliai arba seserys , žinau, ne tik perskaitysit, bet ir lėksit į virtuvę suvilioti niekada nenuviliančios saldutėlių karamelizuotų svogūnų ir lengvai egzotiško ožkos sūrio kombinacijos.

Na, ką aš sakiau…

Karamelizuotų svogūnų duoniukai su ožkos sūriu

Reikės:

200g duoninių miltų

7g greito veikimo sausų mielių arba 14g šviežių mielių

100ml vandens

pusės šaukštelio druskos

šlakelio alyvuogių aliejaus (+kiek daugiau indui patepti)

dviejų didelių arba trijų vidutinio dydžio svogūnų

50g sviesto

šlakelio aliejaus

druskos

šviežiai malto pipiro

gabalėlio varškės sūrio tipo ožkos sūrio (galima keisti kitu stipresnio skonio sūriu)

Gaminam:

Mieles paruošiam pagal instrukcijas ant pakuotės.

Iš persijotų miltų, mielių, druskos, vandens ir druskos užminkom tešlą. Minkom rankomis ant miltais lengvai pabarstyto paviršiaus, kol gausime vientisą ir elastingą tešlos gumulą (mažiausiai 10 min). Įdedam į aliejumi suvilgytą indą, uždengiame virtuviniu rankšluosčiu ir paliekam šiltoje vietoje, kol gerai iškils.

Svogūnus supjaustom, suberiam į puodą su įkaitintu sviestu ir aliejumi. Pabarstome druskos ir šviežiai malto pipiro. Apkepiname ant aukštos ugnies nuolat maišydami, kol rustels, tuomet sumažiname ugnį iki minimalios ir uždengę kepame retkarčiais pamaišydami, kol gražiai karamelizuosis. Atvėsiname.

Iškilusią tešlą padaliname į dvi dalis. Iškočiojame į keturkampį ar stačiakampį. Atsargiai paskirstome atvėsintus svogūnus. Dešiniąjame krašte sudedame storomis juostelėmis supjaustytą sūrį, jo likutį susmulkiname ir nubarstome kartu su svogūnais. Vyniojame nuo dešiniojo šono taip, kad sūrio juostelės liktų vyniotinio centre.

Tą patį darome su likusia tešlos dalimi.

Aštriu peiliu vyniotinius padaliname į dvylika dalių ir dedame į aliejumi išteptas keksiukų formeles. Viršūnėles galima, nors nebūtina, vos patepti alyvuogių aliejumi. Uždengiame virtuviu rankšluosčiu ir paliekame šiltoj vietoj, kol pakils.

Orkaitę įkaitiname iki 190 laipsnių karščio, pašauname duoniukus ir kepame, kol gražiai parus. Maždaug 20 min – priklausomai nuo individualios orkaitės.

Viskas. Verčiam iš skardos ir skanaujam! Man skaniausi dar šilti.

P.S. Manau, kad turėtų iškilti kur kas labiau nei matote nuotraukose.. Neturėjau ne tik valios, bet ir kantrybės pakankamai iškildinti tešlą ;-) Bet nesigailiu. Skonis dėl to tikrai nenukentėjo!

Šaltinis: adaptuota pagal Madalene iš the British Larder.

P.P.S. Atrašysiu aš tuos laiškus. Tikrai atrašysiu. Gal net šiandien. Arba rytoj. Tikrai..