2011 m. gruodžio 24 d., šeštadienis

Kalėdinis įrašas su kalėdiniais pyragaičiais

Jau nebe pirmos Kalėdos Britanijoje ir žalia žolė, kuri pradžioje kėlė nuostabą (“žalios kalėdos?!”), dabar atrodo įprastai. Sniegas būtų gražu, bet taip pat reikštų nepravažiuojamus kelius, perpildytas traukinių stotis ir šaltas kojos.

Kūčios čia taip pat kitokios. Proga iškelti bokalą alaus ar taurę vyno su seniai nematytais draugais. Kalbant apie draugus, prieš pora dienų žiūrėjome Dreams of a Life – dokumentinį filmą apie jauną moterį, kurios niekas nepasigedo trejus metus ir kurios kūną netyčia atrado ją iš buto iškeldinti atvykę savivaldybės darbuotojai. Tarp nebaigtų pakuoti kalėdinių dovanų.. Minėtasis butas buvo tame pačiame pastate, kuriame vyko filmo peržiūra. Kraupoka. Bet kur kas labiau tiesiog liūdna. Bet filmas patiko, nepasaint to, kad peržiūros metu kažkas pavogė/rado/ištraukė mano piniginę, tad pirmąją atostogų dieną teko blokuoti visas egzistuojančias korteles. Nieko, reiškia nebus kaip pasišvaistyt išpardavimuose. Ir gerai, nėra čia ko, geriau papliurpsiu su draugais, prašau parašyti/paskambinti ir pranešti, kad esate gyvi!!

Bet sugrįškime prie Kalėdų. Šiam salyne Kalėdų laikotarpiu labai mėgiami pyragėliai Mince Pies. Pažodžiui - maltos mėsos pyragėliai. Ir išties kažkada jie būdavo įdaryti malta mėsa su džiovintais vaisiais ir galybe prieskonių (neabejoju, kad buvo skanu!). Dabar gi mėsos nebeliko, bet pyragėliai tebėra be galo populiarūs ir jų be problemų rasite kiekvienoje parduotuvėje. Deja, pirktiniai pyragaičiai gerokai per saldūs ir jau vien dėl to verta kepti savus. Ir dar to, kad nusivežę į svečius būsite sutikti išskėstom rankom, pavadinti oficialiais mince pies kepėjaus ir tuoj pat pakviesti kitiems metams.

Tradiciškai įdaras ruošiamas bent keletą savaičių anksčiau, sudedamas į stiklainius ir paliekamas ‘nokti’. Mano receptas to nereikalauja. Dėl labai neįprasto slapto ingrediento – tamsaus Gineso alaus! Nebijokite, alaus pyragaučiuose tikrai nejausite, jis čia tam, kad priduotų brandesnio skonio. Visos kitos sudedamosios dalys yra pakeičiamos, tad jei neturite džiovintų serbentų naudokite kitokius džiovintus vaisius, pvz, razinas, džiovintus obuolius, kriaušes ir t.t. Kitaip tariant, receptas labiau orientacinis, ragaukite ir klausykite savo skonio receptorių!

Įkvėpimo pagauta šiemet bandžiau net tris skirtingas tešlas krepšeliams, čia įdedu pačią skaniausią, bet realiai galite naudoti bet kokį išbandytą ir patikimą trapios tešlos receptą.

Kalėdiniai džiovintų vaisių pyragaičiai

Įdarui reikės:

trijų nemažų obuolių

250ml tamsaus alaus (naudojau Ginesą)

250g rudo cukraus

citrinos

apelsino

200g razinų

100g džiovintų slyvų

100g džiovintų vyšnių arba spanguolių

275g džiovintų serbentų

trejetos saujų supjaustytų graikiškų riešutų (tinka ir migdolai bei lazdyno riešutai)

po šaukštelį cinamono, muskato ir trintų gvazdikėlių

50g sviesto

viskio arba brendžio

Gaminame įdarą:

Du obuolius nulupame, sutarkuojame, suberiame į puodą, supilame alų ir cukrų. Suberiame nutarkuotą citrinos žievelę ir išspaustas sultis. Užviriname ir verdame apie 5 minutes.

Suberiame džiovintus vaisius, riešutus ir kubeliais supjaustytą obuolį. Sudedame sviestą, suberiame prieskonius. Paviriname dar kelias minutes, įmaišome nutarkuotą apelsino žievelę ir sultis, nukeliame nuo ugnies. Paragaujame, jei reikia – įberiame daugiau riešutų ar citrinos sulčių. Galima įtarkuoti imbiero.

Atvėsus pilame keletą šaukštų viskio arba brendžio.

Trapios tešlos krepšeliams reikės:

250g miltų

50g cukraus pudros

žiupsnelio vanilinio cukraus

mažyčio žiupsnelio druskos

150g šalto sviesto

dviejų dydelių kiaušinių trynių

15ml šalto vandens

Gaminame:

Miltus, cukraus pudrą, cukrų ir druską suberiame į indą. Suberiame kubeliais supjaustytą sviestą. Pirštų pagalvėlėmis triname, kol gausime kažką panašaus į trupinius.

Kiaušinio trynius suplakame su vandeniu. Supilame į miltų ir sviesto trupinius ir maišome rankomis, kol gausime vientisą kamuolį. Visa tai reikia daryti atsargiai ir greitai, nes permaišyta tešla bus kieta ir neskani. Jei tikrai reikia, galima įlašinti kiek daugiau vandens.

Suvyniojame į maistinę plėvelę ir paliekame šaldytuve bent pusvalandžiui.

GAMINAME PYRAGAIČIUS:

Imame keksiukų skardą ir sviestu dosniai ištepame keksiukų duobeles.

Tešlą iškočiojame, išpjaustome apie 10cm skersmens apskritimus. Dedame ant keksiukų skardos. Į vidurį dedame keletą šaukštelių įdaro, kraštelius sušlapiname vandeniu, uždengiame apie 8cm skersmens apskritimais ir kruopščiai apspaudžiame kraštelius. Viršuje peiliu atsargiai išpjaustome kažką panašaus į pliusą (antraip kepurė kepdama nušoks), patepame pienu, užbarstome cukrumi.

Šauname į iki 200 laipsnių karščio įkaitintą orkaitę ir kepame apie 25-30 minučių. 

Štai ir viskas! Patiekiame užbarstę cukraus pudra. O man šie pyragaičiai skaniausi kitą dieną!

Beje, jei liks įdaro - skanu su vaniliniais ledais!

Galiausiai, noriu visiems palinkėti šiltų, draugiškų, sočių ir jaukių Kalėdų bei labai labai labai laimingų 2012-ųjų!!

Su meile,

Milda

2011 m. gruodžio 23 d., penktadienis

O gal torto?

Sveiki sveiki! Pagaliau baigiau nesibaigiančius darbus ir galiu prisėsti prie blogo. Čia bus labai greitas įrašas, su viltimi, kad jį greitai paseks kitas, kalėdinis. Ar per vėlu jau?

Bet kokiu atveju, jeigu šįvakar sukate galvas, kuo čia pasaldinus Kalėdų puotą, aš galiu pasiūlyti tortą, kurį kepiau kiek seniau. Labai pavykęs tortas. Gavau pageidavimą ‘kažko saldaus su vaisiais/uogom’, tai būtent toks ir buvo!

Receptas iš Saulėtos virtuvės, tad neperrašysiu. Pasakysiu tik, kad man gavosi devynios galybės kokosinio kremo (kuris nukeliavo ant ananasinių keksiukų, labai pinakoladiškas derinys!), tad jei gaminčiau darsyk – mažinčiau kiekį per pusę. Dar – keisčiau pertepimo, kuriame pasirodė gerokai per daug grietinėlės, proporcijas. Dėčiau bent trečdaliu ar net per pusę mažiau (standiklio neturėjau, bet tokiu atveju jo ir nereikėtų, nes viską sustangdintų atšalęs sviestas).

O kokosai ir avietės, visgi, dera tobulai! Skanaus!

Kokosinis tortas saldumų mėgėjams

p.s. nuotrauka daryta telefonu…

2011 m. gruodžio 10 d., šeštadienis

Brokoliai pietums! O ką?

Ką čia pasipasakojus? Nežinau. Darbas, darbas, darbas, miegas, šokiai, sportai, darbas, darbas. O štai pagaliau šeštadienio vakaras. Didysis planas: lova, filmai, naminiai sausainiai iš šaldikio, šokoladas ir Frozen Planet. Nežinau, ar čia krūviai darbe, ar žiemiškas šaltukas Londone (ir mano kambary!!), o gal baltos meškos Frozen Planet, bet man norisi susisukti į šiltą paklodę ir užmigt žiemos miegu. Iki pavasario. Ne, iki Kalėdų.

Žiemiška tai ar ne, bet šiandien jums siūlau brokolį. Pati negirsiu, bet pasak A.:  wow, pas tave net brokoliai skanūs! 

Receptas gimė iš nesėkmingo bandymo pamilti Ottolenghi*. Trūko VISKO, tai visko ir pridėjau. Skanu baisingai. Rekomenduoju.

Brokolis rytietiškai

Reikės:

brokolio galvos

šaukšto ar dviejų augalinio aliejaus

trijų skiltelių česnako

žiupsnelio čili dribsnių (arba šviežio čili, milteliai čia nelabai tinks, bet jei nieko kito neturit – berkit)

ryžių acto (suskaičiavau 9 šaukštus, bet priklausys nuo jūsų skonio receptorių)

sojų padažo (taip pat apie 9 šaukštus, bet galima daugiau/mažiau)

saujos sezamo sėklų

Gaminame:

Brokolį padaliname į žiedus, suberiame į puodą su verdančiu vandeniu. Paviriname neuždengtame puode apie pora minučių – neilgiau, brokolis tebeturi būti traškus - ir traukiame lauk .

Į keptuvę (kuo storesnis dugnas – tuo geriau) pilame aliejų, beriame smulkiai supjaustytą česnaką ir čili. Pakepiname pora minučių ant nedidelės ugnies, kol česnakas rustels. Viską (įskaitant aliejaus likutį) supilame į salotinę ar dubenį, kuriame maišysite brokolius.

Į tą pačia keptuvę sudedame apvirtą brokolį ir kepiname ant nemažos ugnies (taip, be papildomo aliejaus) apie 5 minutes, kol skrustels. Jei naudojate visą galvą – siūlau tai daryti dusyk, nes brokolio žiedai turi liesti keptuvės dugną. (Dar patarčiau atidaryti langą, nes padūmos!) Skrustelėjusius brokolius suberiame į dubenį su česnaku.

Sumažiname ugnį ir į tą pačią keptuvę suberiame sezamo sėklas. Suskaičiuojame iki 30, išjungiame ugnį, pamaišome – sėklos turėtų būti rustelėjusios, bet nepridegusios – ir beriame į dubenį su brokoliais.

Palaipsniui pilame ryžių actą ir sojų padažą. Vis pamaišome ir ragaujame, kol bus pats tas. Štai ir viskas.

Grįžtam į lovą, jungiam filmą. Valgom pirštais pamirkydami į dugne susikaupusį padažą!

 

* Jurga, o visgi pamilau, nes radau SUPER DUPER receptą, apie kurį vėliau!!

2011 m. lapkričio 19 d., šeštadienis

Pats pačiausias šokoladinis tortas

 

Paskutiniu metu čia buvo daug nuotraukų ir mažai receptų. Tai dabar bus atvirkščiai.

Šį fantastinį tortą kepiau bendradarbio gimtadieniui, o mūsų ofisas, deja, nesutvertas maisto fotografijai. Bet tortas tiesiog prašyte prašosi būti aprašomas, kepamas, valgomas, giriamas, liaupsinamas. Drėgnas, šokoladinis, saikingai saldus ir – nors čia teks pasikliauti mano žodžiu –labai dailus (sutikim, svarbus tortų atributas!). Dar geriau – itin lengvai pagaminamas, tad be problemų pavyks net visiškiems naujokams. Manau, radau idealų tortą visiems gyvenimo atvejams! Pasiruošę?

Pats pačiausias šokoladinis tortas

Šokoladiniam biskvitui reikės:

200g geros kokybės tamsaus šokolado (bent 60% kakavos masės)

200g sviesto

šaukštelio tirpios kavos granulių

170g miltų

2/3 šaukštelio kepimo miltelių

1/4 šaukštelio sodos

200g šviesaus muskovado cukraus

100g paprasto smulkaus cukraus

25g kakavos miltelių

trijų kiaušinių

5 šaukštų kefyro arba jogurto

Pertepimui ir glaistui (ganašui) reikės:

200g geros kokybės tamsaus šokolado (bent 60% kakavos masės)

284ml indelio riebios grietinėlės (bent 48% riebumo)

dviejų šaukštų cukraus

Gaminame:

Šokoladą sulaužome skiltelėmis, sviestą supjaustome kubeliais, suberiame į karščiui atsparų indą (aš naudoju metalinį dubenį). Kavos granules ištirpiname 125ml šalto vandens, supilame į karščiui atsparų indą su šokoladu.

Puode užviriname apie 5-10 cm vandens, ‘uždengiame’ karščiui atspariu indu su šokoladu (dugnas neturi liesti vandens). Paviriname ant nedidelės ugnies vis pamaišydami, kol šokoladas ir sviestas susilydys į vientisą masę. Nukeliame nuo ugnies, paliekame atvėsti. 

Miltus sumaišome su kepimo milteliais, soda, cukrum ir kakava (kurią, nebent ką tik nusipirkote, patarčiau įsijoti). Gerai išmaišome, kad neliktų gumulėlių.

Atskirame inde išplakame kiaušinį, supilame kefyrą arba jogurtą, išmaišome.

Į miltų mišinį supilame pravėsusią šokolado ir sviesto masę, pamaišome, supilame išplaktus kiaušinius su jogurtu. Atsargiai ir švelniai išmaišome, bet nepermaišome, nes biskvitas turi būti kuo lengvesnis. Tešla bus gana slysta.

Supilame į svietu išteptą 20cm skersmens skardą (jei neturite, tiks siauresnė, bet platesnės nerekomenduoju, nes bus sunku perpjauti per pusę) ir šauname į iki 160 laipsnių įkaitusią* orkaitę. Kepame apie valandą ir 30 minučių, kol įkištas peilis liks švarus (t.y. neaplipęs tešla), bet jokiu būdu neperkepiname, nes tortas turi likti drėgnas. Viršus suskils, bet tai ne bėda.

Iškepusį biskvitą traukiame laukt, paaušiname formoje, vėliau atsargiai išimame ir pilnai atvėsiname, antraip pjaunant biskvitas sutrupės.

Paruošiame pertepimą/glaistą: šokoladą sulaušome plytėlėmis, suberiame į karščiui atsparų indą, supilame grietinėlę ir cukrų. Kaitiname ant virinamo vandens vonelės (žr. aukščiau) maišydami, kol šokoladas ištirps ir viskas susilydys į vientisą masę. Nukepiame nuo ugnies, atvėsiname.

Konstruojame tortą: biskvitą atsargiai perpjauname per pusę. Ant apatinės dalies užtepame keletą šaukštų pertepimo. Viršutinę dalį verčiame aukštyn kojom** ir dedame ant viršaus. Viską užpilame šokolado ganašu ir švelniai paskirstome lopetėle ar peiliu. Jei norime ir mokame – puošiame karoliukais, šokolado garbanom ir panašiai.  Paliekame stingti kelioms valandoms ar per naktį.

Sveikinu, ant jūsų stalo pats pačiausias šokoladinis tortas!!!

* Svarbu, kad orkaitė jau būtų pasiekusi reikiamą temperatūrą, antraip pyragas/biskvitas nekils.

** Šitaip torto viduryje gausime malonų siurprizą – traškius šokolado gabaliukus.

Šaltinis: adaptuota pagal BBC Good Food.

2011 m. lapkričio 13 d., sekmadienis

Šį savaitgalį

 

pagaliau išsiruošiau į Maltby street market ieškoti net tarptautiniuose vandenyse liaupsių susilaukusių St John’s kepyklos spurgų. Su plakta grietinėle, arba custard (kas nėra tas pats bet mes nusprendėm, kad grietinėlės ten daugiau nei custard). Bet vistiek. Mmmmmmmm.

Minkštos, neriebios, lengvos, pasakiškai skanios.

Užsigėriau Monmouth kava ir bandžiau pasijausti labai pasauliopilietiškai.

 

(Ir burnojau ant piktos daržovių pardavėjos, kuri barė, kad nufotografau jos moliūgus (valgomus, ką pagalvojot!?). Bet kitiems tai galima, ane? Išvis jei ne blogai ir blogeriai – niekas niekada apie ją ir nežinotų. Nepirkit moliūgų.)

Geriau nusipirkit sūrio iš Mons Fromager arba Neal's Yard Dairy. Ir krienų su burokėliais iš Topolski. Naminiai, skanūs tarsi lietuviški.

2011 m. lapkričio 12 d., šeštadienis

Praėjusį savaitgalį

klaidžiojau po mišką

kvėpavau jūra

valgiau ledus

braškinį tortą

gėriau šampaną

senstelėjau metais

Dabar esu suaugusi

 

ps top 3: čia, čia ir čia.

2011 m. spalio 30 d., sekmadienis

Sveikuoliškas slyvų pyragas. Pramiegotiems savaitgaliams.

 

Banalu, gal net liūdna, bet aš visą darbo savaitę svajoju ir planuoju savaitgalį. Bėda ta, kad atėjus savaitgaliui dažnai esu per daug pavargusi, kad tuos planus įgyvendinčiau. Arba, kaip kad šiandien, pabundu su migrena ir visi planai keliauja pro langą..

O planavau kepti obuolių pyragą. Pirmą šį rudenį. Kaip tik papildoma valanda, o darbe rytoj vėl pyragadienis. Šįkart renkam lėšas organizacijai, gaminančiai specialią įrangą neįgaliems vaikams. Bet, panašu, kad tebūsiu valgytoja, nes, kaip kokia bobulė, neturiu jėgų, nors pusę dienos pramiegojau.

Na bet tiek to. Užtat papasakosiu apie kitą pyragą, kurį kepiau seniau. Slyvų pyragą su rupių miltų pagrindu. Labai sveikas ir skanus. Būna ir taip.

Jau ne pirmas receptas nusižiūrėtas iš Dan Lepard, kurio naujausią knygą skaitau prieš miegą. Ir vėl svaigstu apie būsimus pyragus. Savaitgalį. Tik gal jau kitą.

Slyvų pyragas su rupių miltų pagrindu

Reikės:

75g sviesto

75g tamsiai rudo cukraus

šaukšto medaus (ypač tinka tamsus viržių medus)

vieno didelio arba dviejų mažo/vidutinio dydžio kiaušinių

šaukštelio cinamono

200g rupių kvietinių miltų

3/4 šaukštelio kepimo miltelių

maždaug 5 didelių slyvų, nektarinų, persikų ar abrikosų (nebijokit pamaišyti!)

poros šaukštų džemo glaistui

Gaminame:

Sviestą ištriname su cukrumi. Supilame medų, įmušame kiaušinius. Gerai išmaišome.

Suberiame cinamoną, miltus ir kepimo miltelius. Pamaišome, kol įsimaišys miltai, bet ne ilgiau. Perspėju, kad tešla, ypač naudojant vieną kiaušinį, bus gana tiršta.

Nedidelę kepimo formą (~18 cm skersmens) ištepame sviestu, supilame tešlą, palyginame (patogiausia pirštais!).

Slyvas ar kitus naudojamus vaisius supjaustome juostelėmis, sudėliojame ant pyrago.

Džemą pašildome, kad suminkštėtų ir lengvais judesiais užtepame ant slyvų (aš naudoju konditerinį šepetį, bet tiks ir šaukštas).

Šauname į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepame apie 30-40 minučių, kol kraštai ims ruduoti, o viršus patiš.

Traukiame lauk ir dar sykį patepame tirpdytu džemu, kad blizgėtų. 

Štai ir viskas. Ypač skanus šiltas su kaušeliu ledų ar jogurto. Beje, šis pyragas nesensta, o bresta, tad skonis kitą, antrą ir trečią dieną netgi sodresnis.

Skanaus!

Šaltinis: Dan Lepard

P.S. Man rodos, čia šimtasis įrašas Žiupsnelyje. yay! :)

2011 m. spalio 9 d., sekmadienis

Papimpink mano cukinijas!

Paskutinės pora savaičių buvo labai labai.. skanios. Nežinau, ar nieko nepraleisiu, bet ypač rekomenduoju:

kokteilius Tupelo Honey (Camden, Londonas)

ispaniškus tapas El Parador (Camden, Londonas)

jogurtinius ledus iš The Cultured Cow (Camden, Londonas)

itališką tapas Polpo (Soho, Londonas)

Nežinau, kodėl taip ilgai delsiau  prieš išbandydama Polpo – pirmąjį itin populiarios Russel Norman restoranų šeimynos narį, - gal sukau nosį nuo minties apie Itališką tapas, gi neautentiška!

Bet užtat kaip skanu! Ypač skrudintų jūros gėrybių rinkinys (fritto misto), kalmarų risotto ir špinatų pizzetta. Bet šiaip viskas buvo skanu, nors padavėjas taip ir neatnešė kitų valgytojų išgirtų alyvuogių. Išties, nors veiksmas vyko trečiadienio vakarą, dėl padavėjų dėmesio teko pakovoti su devyniom galybėm alkanų madingų londoniečių. Beje, staliuko rezervuoti ten taip pat nepavyks – jei 6:30 dar buvo likusi viena kita vietelė, 7:00 restoranas jau buvo sausakimšas, o prie baro nusidriekė ilga eilė. Jei taip vidury savaitės, nežinau, ar bandyčiau laimę penktadienio arba šeštadienio vakarą..

O kainos, kainos kokios, – paklausit. Nedidelės! Vidutiniškai viena tapas lėkštė (tikrai ne maža, kaip kad gasdino keletas apžvalgininkų) kainuoja tarp £6 ir £8, o mums trims puikiai užteko šešių. Na dar neatsilaikėm prieš desertus.. Burnoje tirpstantis tiramisu bei citrinų ir balto vyno šerbetas (gerokai per skystas, bet skoniui priekaištų neturiu). Tai štai. Perspėsiu tik, kad gėrimai – ne pigūs. Visa kita – molto bene!

Jau kitą dieną ėmiau ir perkėliau dalelę Polpo į savo virtuvę. Tą patį siūlau padaryti ir jums, ypač jei nuo Londono jus skiria vienas kitas kilometras, o gal jūra! Tereikės šviežių JAUNŲ cukinijų, gabaliuko geros kokybės parmezano, aliejaus ir citrinos.. Ne, rimtai. Penkios minutės iki visiškos laimės. Pilve – ha!

 

Cukinijų salotos pagal Polpo

Reikės:

šviežių jaunų cukinijų

parmezano (netarkuoto)

geros kokybės alyvuogių aliejaus (extra virgin)

citrinos

druskos

Gaminame:

Cukinijas nuplauname ir daržovių skustuku supjaustome plonytėmis juostelėmis.

Tuo pačių skustuku patarkuojame parmezano.

Užpilame alyvuogių aliejumi. Įspaudžiame citrinos sulčių. Įberiame druskos.

Išmaišome (patogiausia rankomis), paragaujame. Jei norisi – įlašiname daugiau citrinos, man skanu, kai rūgštuka, bet elkitės savo nuožiūra.

 

Štai ir viskas. Labai skanu šalia picos. Nežinau kodėl. Gal kad iš Polpo?

Šaltinis: pagal Esther iš Recipe Rifle.

P.S. nuo šiol kiekvieną penktadienį šalia mano darbovietės vienas dėdulė pardavinėja ekologiškas daržoves ‘iš kaimyno daržo’. Rimtai! Visokio grožio jis ten turi, pavyzdžiui va tokių saulėtų cukinijų, kurių nerasit kokiam supermarkete. Beje, aš išvis nebepamenu, kada paskutinį kartą supermarkete pirkau daržoves. Ir jums nepatariu.

P.P.S. o prie daržovių-žmogaus neseniai prisijungė ir sūrių-žmogus. Nirvana! :)

P.P.P.S. tik va darbo tai noriu kito.. viau.

2011 m. rugsėjo 29 d., ketvirtadienis

Figų salotos saulėtam rugsėjui

Šis įrašas – ne kas kita kaip duoklė rudeniui. Arba turkų parduotuvei už kampo, nes kur kitur rasi maišą prinokusių figų už centus. Arba šviežutėlio fetos sūrio. Ar kalną granatų! Valgomų, žinoma.

Anot landlordo, kuris mūsų namą paveldėjo iš senelių, kažkada čia gyveno galybė į Londoną emigravusių graikų šeimų. Kaip ir prideda graikams, mūsų sodely auga didžiulis figmedis ir galingas vynuogių krūmas. Deja, figos nudžiuvo taip ir neprinokę, o aukštai jo kamienu užsikabaroję vynuogės tedžiugina sparnuočius. O sparnuočiai džiugina mus. Visi laimingi.

Vėliau graikų šeimynas pakeitė, o gal papildė, turkai. Žinau, kad dažnas Londone gyvenantis lietuvaitis mėgsta pabambėti ant tokių kaimynų (nors vietoj turkų čia galim įrašyt  bet kokią tautybę, įskaitant tuos pačius lietuvius!), bet aš negaliu atsidžiaugt – be jau minėtos super-parduotuvės, turim bent pora turkiškų kepyklėlių (baklava saldžioji!), ir prieskoninę-tabakinę. Žodžiu, nors, skirtingai nei Jurga, niekaip nepametu galvos dėl Ottolenghi receptų, pusės puslapio ingredientų sarašas – ne bėda, nes viskas arba (jau) spintelėj, arba tiesiog už kampo.

Taigi ir čia reikės granatų melasos, kurios tikrai turės bet kokių Viduržemio šalių maisto parduotuvė (žinau, kad šį blogą seka daug Londoniečių). Kitu atveju, ją galima pasigaminti pavirinus granatų sultis su cukrumi ir šlakeliu citrinos. Blogiausiu atveju, nesukit galvos ir keiskit tiesiog granatų sultimis, o tada paragaukit ir – jei reikia – užpilą papildykit cukrum ar citrinos sultim.

 

 Figų ir fetos salotos su granatų užpilu

Vienam valgytojui reikės:

Poros saujų salotų (ypač tinka špinatai)

Trejeto figų

Gabalėlio fetos sūrio (galima keisti varškės sūriu, tada salotas reikėtų pasūdyti)

Pusės granato (instrukcijos, kaip patogiausia išgauti sėklytes – čia)

Saujelės lazdyno riešutų (nebūtina)

Poros šaukštų alyvuogių aliejaus

Šaukšto granatų melasos

Gaminame:

Figas supjaustome riekutėmis, suberiame ant salotų lapų. Užtrupiname fetos, suberiame riešutus ir granatų sėklytes.

Alyvuogių aliejų sumaišome su granatų melasa ir gerai išplakame. Supilame ant salotų.

 

Štai ir viskas. Gražios Jums bobų vasaros (pas mus +28!!!!).

Šaltinis: pagal Helen iš Food Stories .

P.S. Kitas laaabai skanus receptas su figomis – Figų ir ožkos sūrio užkandėlė. Kepsiu kai tik atvės! :)

2011 m. rugsėjo 26 d., pirmadienis

The Corner Room: intriguojanti gastronomija už prieinamą kainą

Šį savaitgalį gal penki skirtingi žmonės, žinantys mano pomėgį skaniai pavalgyti, klausė restorano Londone rekomendacijos net keletui skirtingų progų.

O aš visus nukreipiau į Bethnal Green. Gal, sakau, kas pakvies prisijungti.

Va kodėl => The Corner Room: intriguojanti gastronomija už prieinamą kainą

 

Eiti, jei: vertinate netradicines skonio kombinacijas ir/ar ieškote rafinuoto, tačiau nebrangaus restorano ypatingai progai

Neiti, jei: pirmenybę teikiate tradicinei virtuvei ir/ar nemėgstate eksperimentų lėkštėje

 

The Corner Room

Town Hall Hotel

E2 9NF

London

United Kingdom

Pirmadieniais – penktadieniais: 07:00 – 10:00; 12:00 – 22:30

Šeštadieniais – sekmadieniais: 07:00 – 10:30; 12:00 – 22:30

Rezervacijos nepriimamos

2011 m. rugsėjo 10 d., šeštadienis

Mamutės receptas: burokėlių ir pomidorų mišrainė žiemai

Tai vat grįžau.

Keistas tas mano vizitas Lietuvoje šiais metais, net nežinau, kodėl. Nuotaikos kitokios.

Visa laimė, kad ėmė ir sugrįžo vasara - ir kaip tik festivaliniam savaitgaliui. Buvo vasariškai ir pasakiškai nuostabu. Saulė, ežeras, draugai (daug daug draugų – kelionė kavos, pasirodo, gali išsitęsti iki valandos ar dviejų, nesvarbu, kad metrų gal 200), muzika, palapinės, gyvas alus, dainos, šokiai pokiai, ir daug daaaug vaikų! Vežimėlių paradai ir ramučių klykučių kaimelis. Ką ten kaimelis – kaimas visas, miestelis beveik! Žodžiu, buvo gera. MJR savo dalyvius vadina gentimi ir, patikėkit, būtent taip ir jautiesi. Tarp gentainių. Savų. Laimingas.

Ir kaime, aišku, buvau. Pas mamutę. Apie mamutę galima parašyti visą įrašą ir du, ir tris, bet apsiribosiu pasakydama, kad mano mamutė yra žmogus, kuris myli per maistą. Viskas pas ją skanu. Mamutė kepa geriausius blynus; žino mano mėgstamiausius patiekalus (viskas iš raugintų kopūstų), vasaras ir rudenius leidžia miške uogaudama bei grybaudama; rūsį pripildo uogienėm ir daržovių mišrainėm; džiovina vaistažoles; veria ilgas storų baravykų girliandas, kurių visada rasim mano lagamine kelyje Vilnius-Londonas.

Va tokia ta mano mamutė. Kuri labai myli, labai rūpinasi ir nuolat pergyvena. Ir skaryte šluostosi akis kaskart lydėdama atgal į miestą.

Visa laimė, kad ji neturi interneto ir nežino apie jokius blogus. Oi, sakytų, ką tu čia įdėjai?! O man šita nuotrauka be galo graži.

Ir ši. Mamutė pakeliui į mišką. Su kibirėliu uogoms ir maišiuku grybams.

 

Ir receptas šiandien visai ne mano, ne knygos ir ne žurnalo. Receptas mamutės! Prieš pora metų nusirašytas nuo kaimynės, bet nesvarbu, nes kaimynė irgi, turbūt, iš kažkur nusirašė, ar ne?

Mat kaime kaip tik vyko akcija ‘Atsargos žiemai’ ir mes didžiuliame puode ant pečiaus virėm burokėlių mišrainę. Žinot, aš burokėlių nemėgstu. Visai. Bet vat šitie burokėliai tokie, jog valgiau net ausys linko. Tikrai!

Žinoma, neapsiėjau be lyrinių nukrypimų – atskirai iškepiau svogūną; ėmiausi trinti pipirus (nesuprantu aš tos lietuviškos cielų pipirų mados – nei skonio, nei kvapo, o perkandus norisi spjauti lauk); bėriau kmynų (mamutė susiėmė už galvos – neparašyta!!, vėliau sakė, oi kaip čia skaniai gavosi, ir papildė receptų sąsiuvinį).

Beje, atsiprašau, bet nenurodysiu, kiek stiklainių mišrainės gausit laikydamiesi duotų kiekių. Nesuskaičiavau. Be to, mes darėm taip – suskynėm visus prinokusius pomidorus, pasvėrėm, o tada proporciškai skaičiavom kiek ir ko pridėti. Skaičių, dėja, nebeprisimenu.

Burokėlių ir pomidorų salotos žiemai

Reikės:

0.5kg svogūnų

200g česnako

4kg virtų burokėlių

1.5kg pomidorų

0.5 kg paprikų

0.5 litro aliejaus

250g acto

200g cukraus

60g druskos

po saujelę šviežiai sutrintų kvapniųjų ir aitriųjų pipirų

saujos kmynų (arba kumino – jei turite)

Gaminame:

Svogūnus smulkiai supjaustome ir iškepame keptuvėje ant nedidelės ugnies su dalimi aliejaus. Būkit kantrūs – tai užtruks. Jei svogūnų daug – verta kepti iš dviejų kartų, antraip svogūnai ne keps, o troškinsis. Į kepimo pabaigą suberiame smulkiai supjaustytą česnaką bei kmynus ir kepame, kol svogūnai taps permatomi ir pakvips karamele. Supilame į puodą su verdančiomis daržovėmis. (šį etapą galite praleisti ir tiek svogūnus, tiek česnakus tiesiog suversti į puodą – būtent taip darydavo mamutė iki mano įsikišimo ir buvo skanu. Visgi visų ragautojų nuomonė šis žingsnis tikrai vertas papildomo laiko).

Likusias daržoves susmulkiname, suberiame į puodą, supilame kitus ingredientus ir užverdame. Verdame apie valandą. Į pabaigą suberiame pipirus, paragaujame. Jei reikia – galima pridėti druskos, pipirų, kmynų ar, jei norisi rūgšties, acto.

Supilstome į sterilizuotus stiklainiukus. Laikom šaltai.

Labai skanu su virtom bulvėm. Oi kaip noriu dar!!

O čia – mamutės kaimas. Gražu, ar ne?

2011 m. rugpjūčio 18 d., ketvirtadienis

Tegyvuoja savaitgaliai! (ir ruginiai blynai)

 

Sprendžiant pagal šios savaitės lietų ir darganą, praeitas savaitgalis turbūt buvo paskutinis VASAROS pasispardymas Londone. Bent jau man - viena koja pakeliui į Lietuvą (jejeje!!! tik va orą galėtumėt pašildyt…)

Saulėtą dieną be diskusijų reikia būti lauke. Dar geriau, kokiam nors gražiam rajone, kur nesiaučia riaušės. Idealu, jei jame ant kiekvieno kampo po gerą kavinukę, su pyragais, pyragėliais ir, aišku, kava. Ir dar kepyklos, ir antrarankių knygų knygynai. Ačiū Laurai, kad tokį prirodė. Ir visai šalia namų, kas galėjo pagalvot!

Man atrodo neminėjau, bet vienas geriausių dalykų pasauly yra savaitgalio pusryčiai kavinėje su glėbiu laikraščių. Nors ir pusę dienos galiu ten prasėdėt. Pliusas, jei dar ir sofą pasiseka prigriebt. Palaima, jei šalia neprisėda triukšmingi kaimynai su mobiliaku. Arba garsiakalbiai turkų vyrai. Vat šįkart nebuvo nei vienų, nei kitų. Jejeje! 

 

Sekmadienis išvis buvo fantastiškai karštas, pats tas pagaliau patyrinėti Greenwich su visa observatorija, parkais, kalnais ir jūrų muziejum.

Jei netyčia ten atsirasit, būtinai – BŪTINAI – užsukit į turgų ir nusipirkit jautienos kepsnio su bulvėm, jorkšyro pudingu ir – DVIGUBAI BŪTINAI – lydytu siūriu. Wow! Suvalgysit liežuvį – nemeluoju.

Bet prieš tokią kelionę (nejuokai, nuo manęs - visa valanda traukiniais) reikia pasistiprinti. Taigi - blynai! Sekmadienio rytas ir blynai. Nenuginčysit – tobula!

Kaip Jūs kepat blynus?

Aš paskutiniu metu įklimpau į ruginius. Anoks mokslas, paprasta blynų tešla (kiaušinis, cukrus, pienas, lydytas sviestas, šaukštas jogurto – jei turit, žiupsnelis kepimo miltelių) tiesiog dalį miltų (bent 2/3) pakeičiu rupiais ruginiais, užmaišau tirštą tešlą ir kepu. Skanumėlis!

Jei turit – galit į jau kepantį blyną uogų (mėlynių, gervuogių…) pribaksnot. Pasaka!

O jei virtuvėje netyčia pūpso vienas kitas persikas, šaldytuve tyliai miršta pora braškių, sode noksta gervuogės, galima ir šviežią uogienę išsivirst. Suberkit viską į nedidelį puodą su pora šaukštų cukraus, šaukšteliu vanilinio cukraus ir gabalėliu sviesto, užvirinkit ir palikit ramybėj, kol kepsit blynus. Na, jei norit, galit pamaišyt. Nei mokslo, nei darbo. O rezultatas? Disnėjiška pasaka su tobulu happyendu.

Violia! Einu kraut lagamino! Pasimatysim rudenį!

xxx

2011 m. rugpjūčio 13 d., šeštadienis

Migdoliniai kvadratėliai. Į kelią!

Na štai išgyvenom ir pragyvenom praktiškai karinę padėtį Londone. Vakarais nė pieno nusipirkti negalėjai – viskas uždaryta ir atšaukta. Kita vertus, ne itin ir norėjosi kažkur eiti..

Miestas laižosi žaizdas, remontuoja parduotuvių vitrinas. Teismai dirba dienom ir naktim, net nežinau, kur tą tūkstantį su puse plėšikų padės, bet žada, kad įkalins.

O aš jau šį šeštadienį pamoju ranka ir skrendu į Lietuvą!! Nežinau, ar čia krepšinio čempionatas koją pakišo, bet su bilietais sunku, tad skrendu per Frankfurtą. Londoną nuo Vilniaus šiaip teskiria trys valandos skrydžio, bet keliausiu ilgai ir nuobodžiai – visą dieną. Atgal irgi nusimato smagumai: Vilnius – Briuselis – Londonas. Bet ką aš čia – gi atostogos, Lietuva, mylimi žmonės, ežeras (šiemet dar net kojos pirštų į jokią balą įkišus nesu – kas per baisybės?!) ir – žinoma, - FESTIVALIS iš didžiosios F.

Ir nors iki kelionės dar visa savaitė, mintyse jau kraunu lagaminą, perku žurnalus, ir mąstau,… ką suvalgyti! Nes nežinau kaip Jums, bet man (ir mano piniginei) oro uostų maistas kelia depresiją. Keturi svarai už liūdną pyragiūkštį..? Ne, ačiū.  Geriau jau savo.

Va štai ir atkeliavom prie migdolinių kvadratėlių. Kažkada kepdavau labai dažnai – kone prieš kiekvieną kelionę, todėl iki šiol jie man tokie.. kelioniniai. Tad jei šeštadienį Frankfurto oro uoste užmatysite tokius graužiančią, žurnalais ir knygom apsikrovusią bei į skrydžių ekraną ilgesingai besižvalgančią merginą, pamojuokit, - tai aš.

Medaus ir riešutų kvadratėliai

Reikės:

Smėliniam pagrindui:

100g kambario temperatūros sviesto

1/2 stiklinės cukraus

vieno kiaušinio

arbatinio šaukštelio vanilės ekstrakto arba vanilinio cukraus

1 1/2 stiklinės miltų

Riešutų sluoksniui:

60g sviesto

2/3 stiklinės rudo cukraus

4 šaukštai medaus

200g migdolų plokštelių (manau, galima keisti ir kitokiais pasmulkintais riešutais)

Gaminame:

Sviestą išsukame su cukrumi, įmušame kiaušinį, supilame vanilę. Gerai išmaišome. Palaipsniui suberiame miltus, užminkome tešlą. Tešla turėtų būti minkšta, bet nelipti prie rankų. Jei reikia – įberiame daugiau miltų. Suvyniojame į maistinę plėvelę ir paliekame šaldytuve bent valandai.

Susiruošę kepti, iškočiojame maždaig centimetro storio lakštą, dedame ant sviestu pateptu kepimo popieriumi išklotos skardos (arba keturkampės pyrago formos), pabadome šakute ir šauname į iki 170 laipsnių karščio įkaitintą orkaitę. Kepame apie 15 min, kol rustels kraštai.

Iškepus pagrindui (bet ne anksčiau, antraip įdaras praauš ir sustings), ruošiame riešutinį sluoksnį. Nedideliame puode ant silpnos ugnies ištirpiname sviestą, suberiame cukrų ir medų. Nuolat maišydami užviriname ir paverdame apie minutę, kol ims tirštėti. Keliame nuo ugnies, suberiame riešutus, išmaišome. Paskleidžiame ant pagrindo.

Gražiname į orkaitę ir kepame dar apie 20-30 minučių, kul riešutais įgaus karamelinę spalvą. Atvėsinę supjaustome kvadratėliais.

Štai ir viskas. Gerų kelionių!

Šaltinis: Sonatinos receptai Supermamų puslapyje (didžiam Užkalnio džiaugsmui, turbūt; balažin, kodėl jis mane vis tam kontekste mini, bet va, prisikalbėjo! :). Nuorodos nebeturiu.