2011 m. gruodžio 24 d., šeštadienis

Kalėdinis įrašas su kalėdiniais pyragaičiais

Jau nebe pirmos Kalėdos Britanijoje ir žalia žolė, kuri pradžioje kėlė nuostabą (“žalios kalėdos?!”), dabar atrodo įprastai. Sniegas būtų gražu, bet taip pat reikštų nepravažiuojamus kelius, perpildytas traukinių stotis ir šaltas kojos.

Kūčios čia taip pat kitokios. Proga iškelti bokalą alaus ar taurę vyno su seniai nematytais draugais. Kalbant apie draugus, prieš pora dienų žiūrėjome Dreams of a Life – dokumentinį filmą apie jauną moterį, kurios niekas nepasigedo trejus metus ir kurios kūną netyčia atrado ją iš buto iškeldinti atvykę savivaldybės darbuotojai. Tarp nebaigtų pakuoti kalėdinių dovanų.. Minėtasis butas buvo tame pačiame pastate, kuriame vyko filmo peržiūra. Kraupoka. Bet kur kas labiau tiesiog liūdna. Bet filmas patiko, nepasaint to, kad peržiūros metu kažkas pavogė/rado/ištraukė mano piniginę, tad pirmąją atostogų dieną teko blokuoti visas egzistuojančias korteles. Nieko, reiškia nebus kaip pasišvaistyt išpardavimuose. Ir gerai, nėra čia ko, geriau papliurpsiu su draugais, prašau parašyti/paskambinti ir pranešti, kad esate gyvi!!

Bet sugrįškime prie Kalėdų. Šiam salyne Kalėdų laikotarpiu labai mėgiami pyragėliai Mince Pies. Pažodžiui - maltos mėsos pyragėliai. Ir išties kažkada jie būdavo įdaryti malta mėsa su džiovintais vaisiais ir galybe prieskonių (neabejoju, kad buvo skanu!). Dabar gi mėsos nebeliko, bet pyragėliai tebėra be galo populiarūs ir jų be problemų rasite kiekvienoje parduotuvėje. Deja, pirktiniai pyragaičiai gerokai per saldūs ir jau vien dėl to verta kepti savus. Ir dar to, kad nusivežę į svečius būsite sutikti išskėstom rankom, pavadinti oficialiais mince pies kepėjaus ir tuoj pat pakviesti kitiems metams.

Tradiciškai įdaras ruošiamas bent keletą savaičių anksčiau, sudedamas į stiklainius ir paliekamas ‘nokti’. Mano receptas to nereikalauja. Dėl labai neįprasto slapto ingrediento – tamsaus Gineso alaus! Nebijokite, alaus pyragaučiuose tikrai nejausite, jis čia tam, kad priduotų brandesnio skonio. Visos kitos sudedamosios dalys yra pakeičiamos, tad jei neturite džiovintų serbentų naudokite kitokius džiovintus vaisius, pvz, razinas, džiovintus obuolius, kriaušes ir t.t. Kitaip tariant, receptas labiau orientacinis, ragaukite ir klausykite savo skonio receptorių!

Įkvėpimo pagauta šiemet bandžiau net tris skirtingas tešlas krepšeliams, čia įdedu pačią skaniausią, bet realiai galite naudoti bet kokį išbandytą ir patikimą trapios tešlos receptą.

Kalėdiniai džiovintų vaisių pyragaičiai

Įdarui reikės:

trijų nemažų obuolių

250ml tamsaus alaus (naudojau Ginesą)

250g rudo cukraus

citrinos

apelsino

200g razinų

100g džiovintų slyvų

100g džiovintų vyšnių arba spanguolių

275g džiovintų serbentų

trejetos saujų supjaustytų graikiškų riešutų (tinka ir migdolai bei lazdyno riešutai)

po šaukštelį cinamono, muskato ir trintų gvazdikėlių

50g sviesto

viskio arba brendžio

Gaminame įdarą:

Du obuolius nulupame, sutarkuojame, suberiame į puodą, supilame alų ir cukrų. Suberiame nutarkuotą citrinos žievelę ir išspaustas sultis. Užviriname ir verdame apie 5 minutes.

Suberiame džiovintus vaisius, riešutus ir kubeliais supjaustytą obuolį. Sudedame sviestą, suberiame prieskonius. Paviriname dar kelias minutes, įmaišome nutarkuotą apelsino žievelę ir sultis, nukeliame nuo ugnies. Paragaujame, jei reikia – įberiame daugiau riešutų ar citrinos sulčių. Galima įtarkuoti imbiero.

Atvėsus pilame keletą šaukštų viskio arba brendžio.

Trapios tešlos krepšeliams reikės:

250g miltų

50g cukraus pudros

žiupsnelio vanilinio cukraus

mažyčio žiupsnelio druskos

150g šalto sviesto

dviejų dydelių kiaušinių trynių

15ml šalto vandens

Gaminame:

Miltus, cukraus pudrą, cukrų ir druską suberiame į indą. Suberiame kubeliais supjaustytą sviestą. Pirštų pagalvėlėmis triname, kol gausime kažką panašaus į trupinius.

Kiaušinio trynius suplakame su vandeniu. Supilame į miltų ir sviesto trupinius ir maišome rankomis, kol gausime vientisą kamuolį. Visa tai reikia daryti atsargiai ir greitai, nes permaišyta tešla bus kieta ir neskani. Jei tikrai reikia, galima įlašinti kiek daugiau vandens.

Suvyniojame į maistinę plėvelę ir paliekame šaldytuve bent pusvalandžiui.

GAMINAME PYRAGAIČIUS:

Imame keksiukų skardą ir sviestu dosniai ištepame keksiukų duobeles.

Tešlą iškočiojame, išpjaustome apie 10cm skersmens apskritimus. Dedame ant keksiukų skardos. Į vidurį dedame keletą šaukštelių įdaro, kraštelius sušlapiname vandeniu, uždengiame apie 8cm skersmens apskritimais ir kruopščiai apspaudžiame kraštelius. Viršuje peiliu atsargiai išpjaustome kažką panašaus į pliusą (antraip kepurė kepdama nušoks), patepame pienu, užbarstome cukrumi.

Šauname į iki 200 laipsnių karščio įkaitintą orkaitę ir kepame apie 25-30 minučių. 

Štai ir viskas! Patiekiame užbarstę cukraus pudra. O man šie pyragaičiai skaniausi kitą dieną!

Beje, jei liks įdaro - skanu su vaniliniais ledais!

Galiausiai, noriu visiems palinkėti šiltų, draugiškų, sočių ir jaukių Kalėdų bei labai labai labai laimingų 2012-ųjų!!

Su meile,

Milda

2011 m. gruodžio 23 d., penktadienis

O gal torto?

Sveiki sveiki! Pagaliau baigiau nesibaigiančius darbus ir galiu prisėsti prie blogo. Čia bus labai greitas įrašas, su viltimi, kad jį greitai paseks kitas, kalėdinis. Ar per vėlu jau?

Bet kokiu atveju, jeigu šįvakar sukate galvas, kuo čia pasaldinus Kalėdų puotą, aš galiu pasiūlyti tortą, kurį kepiau kiek seniau. Labai pavykęs tortas. Gavau pageidavimą ‘kažko saldaus su vaisiais/uogom’, tai būtent toks ir buvo!

Receptas iš Saulėtos virtuvės, tad neperrašysiu. Pasakysiu tik, kad man gavosi devynios galybės kokosinio kremo (kuris nukeliavo ant ananasinių keksiukų, labai pinakoladiškas derinys!), tad jei gaminčiau darsyk – mažinčiau kiekį per pusę. Dar – keisčiau pertepimo, kuriame pasirodė gerokai per daug grietinėlės, proporcijas. Dėčiau bent trečdaliu ar net per pusę mažiau (standiklio neturėjau, bet tokiu atveju jo ir nereikėtų, nes viską sustangdintų atšalęs sviestas).

O kokosai ir avietės, visgi, dera tobulai! Skanaus!

Kokosinis tortas saldumų mėgėjams

p.s. nuotrauka daryta telefonu…

2011 m. gruodžio 10 d., šeštadienis

Brokoliai pietums! O ką?

Ką čia pasipasakojus? Nežinau. Darbas, darbas, darbas, miegas, šokiai, sportai, darbas, darbas. O štai pagaliau šeštadienio vakaras. Didysis planas: lova, filmai, naminiai sausainiai iš šaldikio, šokoladas ir Frozen Planet. Nežinau, ar čia krūviai darbe, ar žiemiškas šaltukas Londone (ir mano kambary!!), o gal baltos meškos Frozen Planet, bet man norisi susisukti į šiltą paklodę ir užmigt žiemos miegu. Iki pavasario. Ne, iki Kalėdų.

Žiemiška tai ar ne, bet šiandien jums siūlau brokolį. Pati negirsiu, bet pasak A.:  wow, pas tave net brokoliai skanūs! 

Receptas gimė iš nesėkmingo bandymo pamilti Ottolenghi*. Trūko VISKO, tai visko ir pridėjau. Skanu baisingai. Rekomenduoju.

Brokolis rytietiškai

Reikės:

brokolio galvos

šaukšto ar dviejų augalinio aliejaus

trijų skiltelių česnako

žiupsnelio čili dribsnių (arba šviežio čili, milteliai čia nelabai tinks, bet jei nieko kito neturit – berkit)

ryžių acto (suskaičiavau 9 šaukštus, bet priklausys nuo jūsų skonio receptorių)

sojų padažo (taip pat apie 9 šaukštus, bet galima daugiau/mažiau)

saujos sezamo sėklų

Gaminame:

Brokolį padaliname į žiedus, suberiame į puodą su verdančiu vandeniu. Paviriname neuždengtame puode apie pora minučių – neilgiau, brokolis tebeturi būti traškus - ir traukiame lauk .

Į keptuvę (kuo storesnis dugnas – tuo geriau) pilame aliejų, beriame smulkiai supjaustytą česnaką ir čili. Pakepiname pora minučių ant nedidelės ugnies, kol česnakas rustels. Viską (įskaitant aliejaus likutį) supilame į salotinę ar dubenį, kuriame maišysite brokolius.

Į tą pačia keptuvę sudedame apvirtą brokolį ir kepiname ant nemažos ugnies (taip, be papildomo aliejaus) apie 5 minutes, kol skrustels. Jei naudojate visą galvą – siūlau tai daryti dusyk, nes brokolio žiedai turi liesti keptuvės dugną. (Dar patarčiau atidaryti langą, nes padūmos!) Skrustelėjusius brokolius suberiame į dubenį su česnaku.

Sumažiname ugnį ir į tą pačią keptuvę suberiame sezamo sėklas. Suskaičiuojame iki 30, išjungiame ugnį, pamaišome – sėklos turėtų būti rustelėjusios, bet nepridegusios – ir beriame į dubenį su brokoliais.

Palaipsniui pilame ryžių actą ir sojų padažą. Vis pamaišome ir ragaujame, kol bus pats tas. Štai ir viskas.

Grįžtam į lovą, jungiam filmą. Valgom pirštais pamirkydami į dugne susikaupusį padažą!

 

* Jurga, o visgi pamilau, nes radau SUPER DUPER receptą, apie kurį vėliau!!