Beprotiškai paprastas desertas: šokolado putėsiai

Kaimynai pakvietė vakarienės, aš, žinoma, pasisiūliau atnešti desertą. Planavau kepti pyragą, bet išvakarėse patingėjau ir nusprendžiau paieškoti, ką čia galėčiau akimirksniu sumakaluoti ir palikti šaldytuve iki rytojaus. Dar sugalvojau, kad noriu ko nors šokoladinio. Ir pirmą kartą gyvenime pagaminau šokolado putėsius.

Ir vos paragavus stipriai save išbariau. Kodėl šitiek laukiau?! Nagi pats paprasčiausias receptas PASAULYJE. Trys ingredientai, penkios minutės darbo, o rezultatas pranoksta bet kokius lūkesčius. Pagyras čiulbėjo netgi  tamsaus šokolado nemėgstantis A., o kaimynai prašė recepto ir sakė pirksiantys deserto stiklines vien dėl šitų putėsių. Result!

Tiesa, akivaizdžios problemos su komunikacija, nes jie paruošė ne tik superinį raugintų kopūstų ir kiaulienos apkepą (pagal tradicinį vokišką receptą, nes mūsų kaimynė - vokietė/šveicarė), bet ir desertą. Ką galiu pasakyti. Šokolado putėsiai puikiai dera su morenginiu citrinų pyragu! Įveikę dvigubą apkepo porticiją ir DU sočius desertus parsiridėnom namo ir pagalvojom, kad gal laikas pagalvoti apie dietą..?

Šokolado putėsiai*

Keturiems asmenims reikės:

100g tamsaus šokolado (ieškokite 70% kakavos masės, jei bus daugiau – tirpdant gali susidaryti grūdeliai, jei mažiau – putėsiai bus skystesni ir nelabai laikys formą. Tiesa, šokoladas turi būti labai geros kokybės, nes patiekale su trimis ingredientais prasto šokolado nepaslėpsi)

4 šviežių vidutinio dydžio kiaušinių*

4 šaukštelių cukraus

Gaminame:

Šokoladą sulaužome plytelėmis, dedame į metalinį dubenį, kurį dedame ant puodo su ant vidutinės ugnies burbuliuojančiu vandeniu. Dubuo vandens liesti neturėtų. Pakaitiname, kol šokoladas ims tirpti, nukeliame nuo ugnies.

Kiaušinius atskiriame. Baltymus švariame dubenyje išplakame iki standžių putų, suberiame cukrų, dar kiek paplakame. Putos turi būti labai standžios.

Trynius paplakame ir sumaišome su ištirpdytu šokoladu.

Imame dar vieną dubenį, metaliniu šauktu sudedame trečdalį baltymų, supilame kiaušinių ir šokolado mišinį. Gerai išmaišome. Tuomet labai labai atsargiai metaliniu šaukštu įmaišome likusius baltymus. Jokiu būdu nepermaišome, nes išmušim oro burbuliukus ir putėsiai nebebus pasipūtę.

Atsargiai supilame į stiklines ir paliekame šaldytuve bent keturioms valandoms, geriausia – nakčiai.

Štai ir viskas. Labai labai skanu. Jei norite, galite papuošti. Aš naudojau sutrupintą crunchie batonėlį, kuris ne tik gražiai atrodo, bet ir suteikia papildomo traškesio, kuris čia labai tinka.

Skanaus!

Šaltinis: rėmiausi Elizabeth David receptu, per Guardian.

* Putėsiuose naudojami žali kiaušiniai, todėl jie nerekomenduojami neščioms moterims, mažiems vaikams ir sunkiems ligoniams. Visi kiti gali valgyti drąsiai, bet patarčiau pasirūpinti kuo šviežesniais  kiaušiniais ir prieš naudojimą juos gerai nuplauti.

Pusryčių pyragas su kukurūzais. Amerikietiškas, žinoma.

Rašau ant sofos, su puodeliu ramunėlių arbatos, vilnonėm kojinėm, ištinusia gerkle ir varvančia nosim. Ironiška, bet apsirgau savaitę po sugrįžimo iš Vilniaus, nepaisant to, kad viešnagę Lietuvoje praleidau šaltom ir šlapiom kojom braidydama po pusnis su savo plonyčiais angliškais batukais, nes čia tokio dalyko kaip žieminiai batai nelabai ir būna..

O ką mes darėme Lietuvoje? Nagi Žiupsnelis Druskos planuoja vestuves! Nes mes aišku, negalime nieko daryti paprastai. Oi ne. Jei pirkti namą, tai būtinai sutrūnijusį, tuomet pusę metų kariauti su statybininkais. Jei organizuoti vestuves, tai būtinai kitoje šalyje, nepaisant to, kad nei atostogos, nei biudžetas neleidžia ten priskraidyti tiek, kad galima būtų viską ramiai suplanuoti. Ne ne. Visą savaitę nuo ryto iki vakaro begiojome į susitikimus, apžiūrinėjome viešbučius, ragavome vyną, tortą, nerealius Tų Kepėjų keksiukus, važinėjomės užpustytais Varėnos miškų keliukais, rinkomės žiedus ir … intensyviai intensyviai ieškojome visažistės. Buvau įsitikimusi, kad esu labai pareiginga nuotaka ir kad viską darau labai iš anksto. Dar pernai vasarą išsirinkome datą, sodybą, nunešėme pareiškimus, susitarėme su talentingaja Aiduke. Atrodė, visa kita palauks. Klydau! Pasirodo, Lietuvoje kažkoks mistinis visažisčių deficitas ir pačias geriausias, t.y. išgirtąsias, reikia susirasti ne vėliau, nei padėjus parašiuką metrikacijos skyriuje. Taigi aš šiuo metu truputį ant ledo. Nelabai norisi pirkti katės maiše, todėl rekomendacijos super welcome. Idealiu atveju, norėčiau rasti visažistę su darbų profiliu, į kurį pažiūrėjus  galėčiau ramia galva atsiduoti į jos (arba, žinoma, jo) rankas. Va taip va. Nes Jūsų gerbiamoji blogo rašytoja nemoka net akių padoriai pasidažyti, ką jau bekalbėti apie vestuvinio veido nupaišymą! Ha-hah! Nors būtų gerai, jei tas nupaišymas toks minimalus būtų..

Mainais dovanoju Pusryčių Pyragą. Su amerikiečių taip mėgiamais kukurūzais, arba polenta, kuri ir mano širdį pakerėjo. Super geras dalykas bet kokiams trupininiam pyragui arba paprasčiausiam crumble. Traškios pyragų viršūnės – kas gali būti geriau? Tiesa, šiame pyrage traškumą nugesina grietinėlės sluoksnis, kurį amerikiečiai vaidina custard, bet aš drystu nesutinkti, nes čia – Jungtinėje Karalystėje – custard turi būti saldus ir neįsivaizduojamas be kiaušinių. Nepaisant netikslaus pavadinimo, pyragas labai skanus ir tikrai vertas dėmesio. Jei netikite manimi, patikėkite Molly, Jess arba Tim. Pyragas pusryčiams – nesakykit, kad būna geriau (ir sutikit su manim, kad tik amerikiečiai galėtų tokį dalyką sugalvoti!).

Kukurūzinis pusryčių pyragas

Reikės:

dviejų kiaušinių

trijų šaukštų ištirpdyto sviesto

trijų šaukštų cukraus (jei mėgstate saldžiai, siulyčiau dėti kiek daugiau, nes pyragas pats savaime nėra saldus, todėl valgomas su saldžiais priedais, pvz klevų sirupu arba uogiene)

žiupsnelio druskos

sviejų stiklinių pieno

pusantro šaukšto balto acto

3/4 stiklinės smulkių kukurūzų kruopų (polentos)

šaukštelio kepimo miltelių

pusės šaukštelio sodos

stiklinės miltų

stiklinės riebios grietinėlės

Gaminame:

Orkaitę įkaitiname iki 175 laipsnių karščio. Kepimo indą (bent 20cm skersmens) ištepame sviesu ir dedame į orkaitę, kad įkaistų.

Kiaušinius išplakame su ištirpdytu (bet būtinai atvėsintu) sviestu, suberiame cukrų, druską, pieną, actą ir gerai išmaišome. Suberiame kukurūzų kruopas, kepimo miltelius ir sodą, įsijojame miltus. Atsargiai išmaišome.

Tešlą supilame į įkaitintą kepimo indą. Tuomet labai labai atsargiai į pyrago vidurį supilame grietinėlę. Jokiu būdu nemaišome. Patarčiau tai daryti, kuo arčiau orkaitės, nes didžiausias iššūkis – į orkaitę pašauti ramiai ramiai, taip, kad tešla ir grietinėlė per daug (tiksliau – visai, bet nežinau, ar tai įmanoma) nesusimakaluotų į vienumą.

Kepame apie valandą arba kol viršus gražiai rustels. Valgome su uogiene arba (jei jaučiames ypatingai amerikoniškai) su klevų sirupu (labai LABAI skanu!!). Asmeniškai man pyragas skanesnis šaltas.

Skanaus!

Šaltinis: Marion Cunningham The Breakfast Book (New York, 2011).

Ricottos blyneliai. Tingiems rytams.

 

Ilgą laiką svajojau apie savus namus, į kuriuos, sakiau, kviesiu svečius, sodinsiu prie didelio stalo ir maitinsiu maitinsiu maitinsiu! Taip ir buvo. Nuo įkurtuvių praėjo beveik du mėnesiai, o mes per tą laiką neturėjome nei vieno laisvo savaitgalio. Jei ne statybininkai, tai svečiai, kas man yra didelis džiaugsmas, bet, panašu, paveldėjau savo mamos maniją, tad bet kokia viešnagė man reiškia intensyvų namų tvarkymą ir kiekvieno pakampio plovimą. Tad, jei atsilankysite sekmadienį, žinokit, aš visą šeštadienį praleisiu šveisdama veidrodžius, siurbdama kilimus ir valydama laiptus (kurie vis dar neturi jokios dangos ir tebėra apšlakstyti cementu..ehem..) . Dar visai neseniai toks mamos elgesys varydavo į neviltį, dabar gi pati iš proto vedu A., kuris geranoriškai pasisiūlo nuvalyti dulkes. Aš, mat, einu iš paskos ir pervalau, nes pamiršai nuvalyti už televizoriaus! Atspėkit, prašau, kas tai elgiasi mano šeimoje?!

Žodžiu, mano 2013-ųjų rezoliucija - atsipalaiduoti ir neiti iš proto dėl trijų neišplautų puodelių kriauklėje ir batų po stalu. Ir nesinervinti dėl niekaip nesibaigiančių statybų, nes jos turbūt taip niekada ir nesibaigs. Kai pagaliau sulyginsim visus įbrėžimus ir įtrūkimus, uždengsim skylę stoge, nudažysim kolidoriaus grindis ir uždengsim laiptus, teks užsiimti prieangiu, griūvančiom tvorom ir byrančiu tinku ‘išeiginėje’ namo pusėje. Ir jeigu kažkada svaigau apie dieną, kai viskas bus padaryta, pabaigta ir ‘tobula’, dabar suprantu, kad taip paprasčiausiai nebūna.

Bet britai sako count your blessings (~”suskaičiuok gerus dalykus”) ir jie, žinoma, yra teisūs. 2012-ieji buvo nepaprasti, ir aš vis dar užsiimu savižala, kai kasryt žengdama į savo svajonių virtuvę žnybu sau į šoną, kad tikrai pabudau ir nesapnuoju. O kasvakar skubu namo, nes niekur kitus nėra geriau.

Nukrypau nuo temos. Iš tiesų tenorėjau pasakyti, kad šį savaitgalį – pagaliau – esame vienui vieni, laisvi nuo mano omg-svečiai-tvarkom-tvarkom-tvarkom!! psichozės. A. tebedėvi pižamą, o aš pagaliau radau laiko ir energijos pagaminti tikrus naminius pusryčius ir netgi išsitraukiau palėsiu dvelkiančioje dėžėje visą šį laiką kalintą fotoaparatą. Kadangi vienas kambarys vis dar tebeskendi dežėse, nerandu nei pakrovėjo, nei atsarginių atminties kortelių, bet buvo visai smagu įsijungti Skylės Brolius ir ritmiškai tarškinti puodus su fotoaparatu ant kaklo. 

 

O šiandienos pusryčiai gimė po sekmadienio pietų su svečiais, kuomet sugalvojau, kad ricottos sūrio likučius galima įmaišyti į blynų tešlą. Tuomet juos valgėm vakarienei,  bet pusryčiams blynai kažkaip skaniau ir ne taip nuodėminga! Švelni kreminė ricotta (kodėl nepabandžius pakeisti gerai ištrinta riebia lietuviška varške?) + plakti baltymai = debesys lėkštėje. Nepaprastai puru ir lengva.

BEJE. Jei netyčia skaitote šį įrašą ir esate arba planuojate būti mūsų svečių sąraše, būkit geri, nekreipkit dėmesio į mano blevyzgas, nes mes Jūsų laukiam. Rimtai. Su pašluoste rankoj!!!

Itin purūs ricottos blyneliai

Reikės:

trijų kiaušinių

pusės stiklinės cukraus arba daugiau, jei mėgstat saldžiai

indelio ricottos (250g)

poros šaukštelio vanilinio cukraus

žiupsnelio cinamono

žiupsnelio malto muskato

~100g miltų

Gaminame:

Kiaušinius atskiriame į baltymus ir trynius.

Trynius išplakame su cukrumi, sudedame ricotta, cukrų, prieskonius, gerai išmaišome. Suberiame arba – dar geriau – įsijojame miltus, išmaišome.

Baltymus išplakame iki standžių putų. Atsargiai metaliniu šaukštu supiame į ricottos ir kiaušinių mišinį, labai labai atsargiai išmaišome, bet jokiu būdu nepermaišome.

Kepame įkaitintoje keptuvėje ant nedidelės ugnies su šlakeliu aliejaus (ne alyvuogių). Rustelėjus pakraščiams verčiame ant kito šono, pakepiname dar pora minučių ir verčiame ant lėkštės.

Valgome su medumi, uogiene arba ledais!

Tingiai išsidrėbiam su lėkštė blynų, stipria kava ir žurnalu parankėj. Saturday Kitchen neprivaloma. Bet nepakenks!

Be atsiprašymų. Su naujienom.

Braukiam dulkes?

Sugebėjimas rašyti ir fotografuoti, tarytum raumuo, nenaudojamas nyksta. Jeigu ligonį paguldytume į lovą pusei metų, jam, ko gero, iš naujo tektų mokytis žingsniuoti. O gal po tų šešių mėnesių vaikščioti jau ir nebesinorėtų?

Nežinau. Man norisi rašyti. Gražiai ir rišliai. Spalvingai papasakoti, apie tai, kaip šią vasarą mes per didelius vargus ir nuotykius nusipirkome namą. Apie tai, kad jame vis dar negyvename. Apie lenkus statybininkus, keistuolį inžinierių, jo klaidas, nudistus kaimynus ir gatvėje besibastančią gražuolę lapę. Apie gyvenimą nesibaigiančiais rūpesčiais ir laukimu. Apie tai, kaip nusibodo gyventi bendrame name ir periodiškai rašinėti “mieli kambariokai, nepamirškite suplovę indus sutvarkyti kriauklės, labai ačiū”. Apie tai, kaip kažkur pradingo mano numylėta storapadė keptuvė, kurios niekas “nematė ir nenaudojo”. Apie tai, kaip per visus rūpesčius neliko nei laiko, nei noro, nei polinkio gaminti. Apie tai, kaip savaitę iš eilės valgėme kaimyniniame turkų restoranėlyje keptą vištą su ryžiais. Akcija.

Ai betgi parašysiu. Gal ne šiandien ir ne rytoj, bet.. šiemet? O gal kitamet?

Bet prieš tai pasidalinsiu naujiena. Matote sausainius nuotraukoje? Norite recepto? Prašom – surasite  čia! Taip, knygoje!

Drauge su dar trimis mano receptais (kukurūziniai blyneliai, lipnūs vištienos sparneliai ir cukinijų pyragas) ir devyniom galybėm kolegų tinklaraštininkų. Tiesa, pati nei popierinės knygos, anei galutinio maketo nemačiau, prašau paieškoti, pavartyti, paskaityti ir man papasakoti!

O aš, kaip kokia senutė, keliauju į lovą - penktadienio vakarą, dešimtą valandą. E-hem. Kur mano protezai? Rytoj laukia ankstyvas susitikimas su statybininkais ir ilgos ILGOS I.L.G.O.S diskusijos besirenkant sienų spalvą(as) – aš tirpstu kaip noriu baltų (ir kaltinu pinterest!), bet matau, kad teks leistis į kompromisą.

Kokios spalvos Jūsų sienos????

Karamelinis bananų pyragas – nebūtinai pusryčiams!

 

Pagaliau, po ilgų laukimo savaičių pavydžiai žvalgantis po Lietuvoje gyvenančių draugų nuotraukas Facebooke, į Londoną atėjo vasara! Deja, ne viena. Lyg nujausdamas puikią progą papokštauti, saulę ir šilumą atlydėjo Ponas Gripas.

Nežinau, kaip Jums, bet mano valgymo grafikas ligos metu išsibalansuoja iki kraštutinumų. Šiandien trečią nakties nuslinkau į virtuvę ir išsikepiau kiaušinį. Pietums – avižų košė, vakarienei – sūris. Užtat pusryčiams valgiau pyragą!

Karamelinis bananų pyragas mano virtuvėje atsirado beveik netyčia. Pyrago pagrindo tešlos likutis šaldytuve, pora pernokusių bananų, atidarytas riebios grietinėlės pakelis. Desertas, dėl kurio nereikia eiti į parduotuvę? Yes, please!

O rezultats pranoko lūkesčius. Saldus, bet stebėtinai lengvas karamelinis kremas. Traškus pagrindas. Pats tas su devyniom galybėm čiobrelių ir aviečių arbatos gripui išbaidyti. Be to, realybėje kur kas gražesnis nei telefono nuotraukose.

Karamelinis bananų pyragas

Trapiam pagrindui reikės:

70g cukraus pudros

90g sviesto

210g miltų

Vieno kiaušinio

Įdarui reikės:

100g cukraus

25ml vandens

dviejų – trijų labai prinokusių bananų

25g sviesto

50ml pienao

šaukšto krakmolo

150g maskarponės sūrio arba pačios riebiausios grietinėlės (aš naudojau 50% riebumo grietinėlę)

Ruošiame pagrindą:

Cukraus pudrą, miltus ir kubeliais supjaustytą sviestą triname pirštų galiukais, kol gausime kažką panašaus rupius duonos trupinius arba smėlį. Įmaišome kiek paplaktą kiaušinį, užminkome tešlą. Suformuojame kamuolį, suvyniojame į maistinę plėvelę ir paliekame šaldytuve bent pusvalandžiui.

Iškočiojame apskritą “blyną”, nuklojame riebalais išteptą 20-25 cm skersmens pyrago formą, patrumpiname kraštus, pagrindą pabadome šakute ir paliekame šaldytuve bent 10-15 minučių (antraip kepdamas pagrindas gali susitraukti).

Susiruošę kepti, pagrindą uždengiame kepimo popieriumi, priberiame žirmių, pupelių ar kitokių “balastų” ir šauname į iki 200C įkaitintą orkaitę. Po 10 minučių nuimame popierių ir pupeles, sugražiname į orkaitei dar 10 minučių, kol švelniai rustels. Pagrindas paruoštas.

Ruošiame įdarą:

Cukrų su vandeniu supilame į prikaistuvę (patarčiau, jei turit, paieškoti puodo su storesniu dugnu). Užviriname ant vidutinės ugnies (jokiu būdu nemaišom!). Paviriname, kol cukrus ištirps, o visa masė įgaus karamelinę spalvą (kas nutiks akimirksniu, tad jokiu būdu nepaleiskit iš akių).

Nukeliame nuo ugnies, suberiame sviestą ir gabalėliais supjaustytus bananus, išmaišome ir sugražiname ant mažos ugnies. Paviriname, kol bananai suminkštės. Nukeliame nuo ugnies.

Pieną sumaišome su krakmolu, supilame į karamelės ir bananų mišinį. Įmaišome maskarponės sūrį arba grietinėlę. Dar kartą sugražiname ant ugnies, užviriname, paverdame pora minučių ir nukeliame nuo ugnies.

Supilame į pagrindą formą, šauname į iki 180C įkaitintą orkaitę ir pakepame apie 15-20 minučių.

Ta-dam! Prieš jus – pritrenkiančio skonio bananinis pyragas!

 

Nesirkit.

Šaltinis: pagrindas – pagal John Burton Race & Angela Hartnett (2007), First crack your egg!; įdaras pagal Dan Lepard (2011), Short & Sweet.