Išties tai šis įrašas vėluoja maždaug savaitę. Ką tik perskaičiau apie Lietuvą padengusį sniegą, o juk rašyti ketinau apie rudenį! :)
Ar pastebėjote, kad kone visuose maisto tinklaraščiuose bene nuo rugsėjo galima jau užuosti Kalėdas? Cinamonas? Imbieras? Raudonos juostelės? Kalėdinės dekoracijos? Padūsavimai apie tai, kad rudenį ištversim Kalėdų laukimu..
Vakar norėjau nusipirkti žurnalą, tačiau lentynose jau karaliauja Kalėdiniai numeriai: ‘Kaip iškepti kalėdų kalakutą!’ ‘Geriausi kalėdiniai receptai!’ ‘'Kuris šefas jau keturiolikos savarankiškai suruošė Kalėdų pietus!’ O juk dar ruduo!!! Aš pabūsiu balta varna, bet mano galva ruduo yra žavus ir mylėtinas pats savaime, o Kalėdas palikim žiemai :)
Kodėl aš myliu rudenį?
- Dėl įvairiausiomis spalvomis nusidažiusių medžių (žr. nuotrauka pro miegamojo langą), rudeninės saulės žaismo juose ir lapų šniurenimo po kojom..
- Dėl parduotuves ir turgus užplūdusių rudeninių daržovių ir vaisių – slyvos, obuoliai, kriaušės, moliūgai, morkos, briuselio kopūstai, kalafijorai…! Ir, žinoma, ne tik parduotuves! Prisimenu, kaip rugsėjo-spalio mėnesiais kaskart iš kaimo parsiveždavom maišus rudens gėrybių.. kaip patikdavo eiti į mamutės daržą ‘pasiskinti’ kopūstų ‘miestui’'. Gal aš senstu, bet retrospektyviai žiūrint man net bulviakasis sukelia labai malonius prisiminimus! Didelė šeimyna ir milžiniškas puodas cepelinų pabaigtuvėse!
- Dėl keptų kaštainių gatvėse ir virtuvėje.. Uch jau vien dėl jų verta mylėti rudenį!
- Dėl Vėlinių.. kaip gera būna(-davo) vakare sugrįžus iš kapinių lankymo maratono susėsti su didele šeimyna ir šildytis mamutės krupniku bei nesibaigiančiomis diskusijomis apie politiką.. O jau sutemus pakilti nuo stalo eiti pasivaikčioti po liepsnelėmis apšviestas kapines.. ir prisiminti tuos, kurių nebėra čia, bet yra kažkur. Ir būtent vėlinių (kaip ir kūčių) metu aš tikrai jaučiu, kaip ‘čia’ ir ‘kažkur’ suartėja.. nepaprasta, ar ne?
- Dėl to, kad ruduo – neatsiejama metų rato dalis.. Dėl to, kad jis yra, nes turi būti.
Turbūt todėl pasirodžius pirmam sniegui vaikystėj bėgdavau į lauką ir trypdavau jį kojom.. Kad jis kuo greičiau ištirptų. Nes aš jau tada labai mylėjau rudenį!
O Kalėdos? Kalėdos irgi yra gerai. Bet savu laiku. (o jei jau gvildent tą temą, tai man Kūčios - milijoną kartu geriau.. sakiau, balta varna aš kalėdų klausimu ;-)
Štai tokių rudeninių pamąstymų proga siūlau pasigaminti labai rudeniškų ir žiema anei kalėdom nė nekvepiančių šiltų ožkos sūrio ir keptų daržovių salotų ;-)
Salotoms reikės:
paprikų
cukinijos (jei kitos daržovės čia nėra būtinos ir neturint po ranka galima ramiai apsieiti, cukinijos čia tikrai tikrai reikia, nes ji tiesiog dieviškai dera su ožkos sūriu..)
baklažano
moliūgo
ožkos sūrio (išbandžiau keleta skirtingų rūšių, bet turiu pasakyti, kad skaniausia man su Somerset goat cheese, kurį čia galima rasti Sainsburys supermarketuose)
graikiškų riešutų
salotų lapų (paprastai naudoju gražgražtės, jaunų burokėlių lapų ir kitokių žolyčių mišinį)
Eiga:
Daržoves supjaustom, sumetam į skardą, pašlakstom alyvuogių aliejum, druska, pipirais ir šaunam į 180 laipsnių karštumo orkaitę, pamirštam bent pusvalandžiui arba ilgiau – kol daržovės iškeps ir suminkštės (beje kadangi mano blėka nėra didžiulė, paprastai moliūgo gabaliukus sudedu į kitą skardą.. tada jie mažiau suglemba, nei mirkdami kitų bendradalių sultyse.. o dalis pasidengia skaniom skūrelėm.. niam..).
Belaukdami pasigaminam salotų užpilą. Daržovių kepimui artėjant į pabaigą salotų lapus suberiam į lėkštes ir dosniai pašlakstom užpilu. Užberiam iškepusiom daržovėm.
Tuoj pat įkaitinam keptuvę su lašeliu alyvuogių aliejaus centre. Sūrį perpjaunam pusiau (nors tai – žinoma priklauso nuo sūrio, kurį naudosite.. ) ir dedam į keptuvės vidurį skūrele į apačią (vėlgi priklauso nuo sūrio). Pakraščiukus apkraunam graikiškais riežutais (idealiu atveju, riešutus reikėtų paskrudinti orkaitėje arba sausoje keptuvėje, kol gražiai paruduos.. bet aš paprastai tiesiog sumetu juos čia.. greičiau ir patogiau). Nesitraukiam nuo viryklės, nes parudavus sūrio skūrelei apverčiam aukšyn kojom ir pakepam dar šiek tiek, kol ims lydytis. Išjungiam ugnį, čiumpam sūrį iš keptuvės ir dedam ant daržovių salotų išsilydžiuse puse į apačia. Viską apibarstom paskrudintais riešutais ir likusiais lašeliais užpilo.
Viskas! Nešam ant stalo! Geru žodžiu minim rudenį ir jo gėrybes. Skanaus!
Salotų užpilui reikės:
Trijų šaukštų alyvuogių aliejaus
Dviejų šaukštų citrinų sulčių
Šaukšto medaus
Šaukšto su puse grūdėtų garstyčių (arba mažiau - priklauso nuo aitrumo)
Druskos
Pipirų
Gamyba:
Viska sudedam į stiklainiuką ir pakratom, kol pataps vientisu užpilu. Paragaujam. Jei trūksta rūgštumo – įpilam kiek daugiau citrinos, jei saldumo – medaus, jei kažko kito – garstyčių. Jei atrodys per rūgštu – galima pridėti daugiau aliejaus, Žodziu, pasikliaujam savo skonio receptoriais!
Šaltinis: ant pečių.
O Jūs? Kokias mintis Jums sukelia praeinantis ruduo? Kaip manote, kodėl taip skubame laukti Kalėdų?
P.S. Šiuo įrašu tikrai nenorėjau įžeisti kalėdinėmis nuotaikomis gyvenančių blogerių ;-) Tik pasiūlyt nors trupučiuką pasidžiaugti rudeniu..
O jei nera saonsbury, o yra tik maxima? :] koki tada suri imt, nes as ozku suryje visai nesiorientuoju...
AtsakytiPanaikintiIndre, as tikrai neisivaizduoju net kokie ten buna.. Galiu tik aprasyt kad maniskis is yra ritinio formos, is isvaizdos primena bri, bet yra kietesnis.. O siaip tai tiesiog paeksperimentuok ;-) Tikrai atrasi geriausiai tinkanti. Ir butinai cia parasyk, ok? :)
AtsakytiPanaikintiGalvoju, kaip čia teisingai sudėliojus savo mintis, kad būtų aišku. Aš rudenį visuomet mylėjau, myliu ir mylėsiu. Tiek pat kiek pavasarį, tik gal žiupsneliu mažiau. Žiema, man yra klaikiausias metas, o šaltis ir sniegas manęs visai nedžiugina. Gal todėl, kai toks oras (pvz šiandien) tas Kalėdų laukimas padeda nematyti pliurzos gatvėje ir gyventi lemputėmis ir žvakėmis padabintomis svajonėmis.
AtsakytiPanaikintiRudenį aš myliu su visais jo gerumais ir vėjais, lietumis, bet kai užuodžiu žiemą (pas mus jau kurį laiką net ryte minusinė temperatūra), aš laukiu Kalėdų.
Beje, šiemet Vėlinės išskirtinai kitokios - sausos. Galiu pasakyti, jog tau pasisekė, kad kuomet buvai vaikas, tau nereikėjo keltis ryte dar gerokai prieš 8 ir išvykti į ilgas keliones. lapkričio pirmosios beveik visuomet buvo snieguotos, pliurzinos, šlapdribiškos. O aplankę visus artimųjų kapus, grįždavome tik kokia 20 val. ir tai ne į savo namus. Kita vertus, tas keliones pamenu kaip labai džiugias, laimingas šeimos akimirkas - mes automobilyje tiek visko prisigalvodavom. Bet tas šaltis, sniegas ir liūdna kapinių nuotaika manęs tikrai nežavėjo.
Nukrypau. Žodžiu, jaučiu nelabai pavyko paaiškinti. SUnki diena šiandien.
Tavo salotos atrodo labai gardžiai. Dieviškai. Suvalgyčiau dabar iškart ;)
Indre, pirk IKI yra labai gardus sūris "Croises" firmos - "Sainte Maure". dabar jam IKI kaip tik akcija. Žr. čia - 4 psl.
AtsakytiPanaikintihttp://www.iki.lt/lt.php/akcijos/iki_pasaulis
o pas mus, o pas mus,
AtsakytiPanaikintijau parduoda kalėdinį šokoladą,
ir, atrodo, visokios kalėdų mugės grasina prasidėti. liurbiai francūzai.
aš kasmet galvoju, kad kalėdos man ne šventė, bet paskutinėm dienom ima ir užplūsta kažkas galvą, didele banga nusineša. tai gal ir šventė .)
bus matyti, kaip čia šįmet su ta nuotaika. vienos vienišos kalėdos. ar irgi kalėdos, bus matyt.
o šis ruduo yra nuostabiausias evah. sausas, šviesus. labai spalvotas. vis dar spalvotas. dar net kartais šiltas! stebuklai, ne kitaip!
O aš šiemet nespėjau paspardyti sausų spalvingų lapų ir įgriūti į jų krūvą :) Ruduo pasitaikė lietingas.
AtsakytiPanaikintiMan Kalėdos - šis tas stebuklingo. Sakydama 'Kalėdos' galvoje visuomet turiu Kūčias, tiesą pasakius. Tas šeimos susėdimas prie stalo, ilgas vakarojimas be galo mielas širdžiai. O Kalėdos... Tiesiog dar vienas Kūčių 'pavadinimas', tarkim :) Pas mus ir Kūčių senelis ateidavo, nors jį vadindavom Kalėdų seneliu :) Na, žodžiu, šeimos tradicijos :)
Visiškai 100% dar paantrinsiu Jurgitai. Kalėdos = Kūčios. Ir ne kitaip. Mes kai paaugom ir Kalėdų senis prapuolė kaip dūmas, dovanas dovanojamės tik per Kūčias. Ooooo kaip laukiu skrylių su maltų aguonų padažu (tobuliausias Kūčių vakaro patiekalas, šiuo klausimu mes su Vilma iš Kulinarijos laboratorijos jau pernai sutarėm :D)
AtsakytiPanaikintiEch, o aš va tik viešai pasidžiaugiau pirmuoju sniegu... Bet kad neišeina rudeniu džiaugtis, kai už lango jau balta balta, net užsimiršti, kad dar vis ruduo :)
AtsakytiPanaikintiMūsų medžiau jau prarado spalvas ir pamažu vis pilkėja pilkėja..
Egle, net nezinau nuo ko pradeti atrasyma :)
AtsakytiPanaikintiZinok nepatikesi bet mes tai dar anksciau keldavomes.. ir apvaziuodavom ne vienas kapines. Tik jau pacioj pabaigoj pas mociute apsistodavom ir tada tie silti pietus/pavakariai su giminemis, kurie man taip istrige.. O pliurza prisimenu, ir lietu, ir slapdriba.. Tiesiog, nepaisant to man Velines visties stebuklingas metas.
jule, istiesu ir cia jau viskas sukaledizuota labai.. raudoni starbuckso puodeliai, gingerbread latte (nors siaip ji man visai patinka, galetu visus metus but :), kaledu atvirutes visur.. O mano visa dusia sako kad per anksti. Spesim dar visu tuo pasidziaugt. Kas del Kaledu - as siemet irgi nezinau kaip bus.. del keliones i Lt nezinia, o visi draugai issivazineja po pasaulio kampelius.. Na bet kaip bus taip bus. Galu gale kazkas vistiek kazkaip susiklostys, ane?
Jurgita, Egle, taip taip.. man kucios yra tikroji svente, kaledos antrine.. nors buna ir per kaledas smagu - man pvz patinka kepti kalakuta/zasi ar dar ka nors, ruosti kaledinius pyragus ir vaisinti minia giminaiciu.. Bet vistiek.. turbut niekas neatstos pasiruosimo kuciu vakarui.. ir aguonpienio.. mmm.. :)
yzyly, uztat ir sakau kad pavelaves irasas. jau pora savaiciu norejau apie tai parasyt, bet kiti rupesciai sutrukde :) O sniegas irgi zavu. Vat kaip jau sniegas tada galima apie kucias/kaledas imt galvot ;-)
Mielos merginos,
AtsakytiPanaikintiNeseniai visai aptikau jusu blog'us, tai dabar gudziais vakarais vis sildaus pasakojimais apie pyragus ir kitus gerius.
Nu ir ties situ post'u neistversiu ir pakomentuosiu: kaip as jumi pavydziu rudens! Visu spalvotu lapu, truputelio purvyno, jausmo kai pirmakart reikia issitraukti pirstinaites is spintos, obuoliu pyrago (neasocijuojasi jis man su ziema niekaip), grybu kvapo vaikstinejant miske ir visko visko. Labai pavydziu. Net labiau negu orkaites.
As stai sita rudeniu ir ziema praleisiu zemej, kur dar ilgai bus zalia zalia (Indijoj). Arba geltona, patraukus kur arciau dykumos. Ir visai nejauku. Ne kaip Lietuvoj. Va kaip.
Ramunela, suprantu ta jausma! Na rudens cia man uztenka, bet va ziema cia ne tokia kaip lietuvoje ir as tikrai jos pasiilgstu..
AtsakytiPanaikintiO buvimas Indijoje, manau, taip pat turi savo zavesio! Turbut ne viena musu mielai bent kokiai savaitei iskeistume rudenini/ziemini saltuka i silta Indijos klimata.. ir jos kulinarinius turtus. Bent as tikrai.. ;-)
Ne tas zodis kokio zavesio turi :) neturiu kuo skustis is tiesu, tikrai. tik kartais biskeliuka burbtelt. o si savaitgali dar ir rudens maciau, nes i kalnus pasukom, tai ir visai laiminga.
AtsakytiPanaikintiMan ruduo - bene mėgiamiausias metų laikas ir visai nenoriu jo "prašokti". :D
AtsakytiPanaikintiBet man Tavo receptai - paprastai nepaprasta...super!
Austeja, aciu aciu! Kaip sausainiai..? :P :))
AtsakytiPanaikintiRašau pasilabint, ar dar gyva :) Gal jau pajautei Kalėdines nuotaikas?
AtsakytiPanaikintiNes aš tai supratau, kad mano tas Kalėdų jausmas kažkoks "pritemptas" buvo. Pas mus jau visur džinglbelz groja, eglės papuoštos, o tos Kalėdų nuotaikos, jausmo, džiaugsmo - nė truputį. o širdy kažkaip lapkritiškai liūdna ir tuščia.
Egle, as gyva! Aciu uz rupesti! Tik paskutiniu metu kazkoks periodas kai nesinori man gamint.. Nors vakar nutariau, kad laikas gaivint ta nora.. ir ka? Nesugebejau net mieliniu bandeliu issikept, nesigavo!!! (nors gal receptas pavede.. jau antra karta is ten pat gaminant kazkas nepavyko - viskas, blokosiu ta puslapi:)) Na bet tikiuosi laikina tai..
AtsakytiPanaikintiKita vertus, matau, kad ne man vienai kazkodel toks epizodas.. Gal ore kazkas? :)
Kaledu jausmo jokio dar nejauciu ir net nelaukiu jo siemet.. Nors mane jis retai aplanko anksciau kaip savaite iki Kuciu :)
Aš tai nors ir būnu namie, nespėju nieko... Ir darbas, ir norisi ištrūkt į kitą aplinką su žmonėm pabendraut, nes viena ir viena, ir gamint norisi. O kol pagaminu, nufotografuoju, susikeliu nuotraukas, kol parašau ir žiūrėk, jau pusę dienos nėra...
AtsakytiPanaikintiAš kažkaip nesiryžtu kaltinti oro, bet savijauta tokia labai nekokia.
P.S. jei ne paslaptis, ką žadi 'blokuoti'? žinočiau ir aš ko pasisaugot :D O išties manau, kad gaminti reikia tada, kai nori, antraip gaunasi šnipštas. Maniškis iškart pastebi, kad 'ant greičio' ir be meilės gaminta... rimtai.