Vakar buvo linksma? Šiandien verdam sriubą!

Juk būna taip – penktadienio/šeštadienio vakaras, gera kompanija, pub’as Camdene, muzika, šokiai, viena kita taurė vyno, viena kita stiklinė džino su toniku. Būna, ar ne?

Tada ateina rytas. Ir saulės spinduliai gerokai per ryškūs. Ir kambariokai pernelyg triukšmingi. Ir paukščiai už lango gieda kažkaip neįprastai garsiai.. Irgi būna, taip?

Tuomet seka vienas kitas puodelis kavos, viena kita stiklinė vandens, viena kita tabletė uraganui galvoje. Nesišaipykit ir nesakykit, kad nebūna!

Jau gerokai po pietų apie save primena Jo Didenybė Pilvas. Ir norisi Kažko Tokio. Šiek tiek neįprasto. Aštraus. Saldaus. Gaivaus. Sotaus. Ir būtinai visko viename.

Įsispiri šlepetes, užsimeti chalatą, susiriši plaukus, nusliūkini į virtuvę. Peilis, pjaustyklė, keptuvė, aliejus… Kepamo imbiero kvapas kutena nosį, žiupsnelis smulkinto čili pipiro pabudina skonio receptorius.. Čiumpi samtį, semi apelsinų spalvos sriubą ir jauti, kaip su kiekvienu šaukštu giedrėja diena. Antras dubuo ir aukščiau aprašytų simptomų nė kvapo. Pagirios? Kokios pagirios?! MAN taip nebūna, ką jūs?!!

Ir nors pirmą kartą šią sriubą viriau būtent tokiom aplinkybėm, dabar ji – turbūt dažniausiai siurbčiojama sriuba po mūsų stogu (ypač jeigu pamiršime apie vieno namioko maniją meilę konservuotai Heinz pomidorinei). Kvapas, spalva, skonis – niekaip neatsivalgau.

Beje, siūlau neprisirišti prie recepto ir žaisti su turimomis daržovėmis. Saldžią bulvę galima keisti paprasčiausia bulve, įpjaustyti morkų (jau vien dėl spalvos!), paprasto kopūsto, įmesti bet kokių šaldytuve liūdinčių daržovių. Netgi nepažįstamų daržovių, kurių netyčia nusipirkot arabų krautuvėlėj (buvau 100% įsitikinusi, kad ten saldžioji bulvė, perpjovus paaiškėjo, kad ne, tiko kuo puikiausiai, jei žinočiau pavadinimą – nusipirkčiau dar!). Nepakeičiami čia tik prieskoniai ir kokosų pienas. Apie itin pavykusias variacijas prašau pranešti komentarų skyrelyje!

Pagirių Savaitgalio sriuba

Reikės:

šlakelio alyvuogių aliejaus

svogūno

poros skiltelių česnako

maždaug trijų šaukštelių smulkiai supjaustytos šviežios imbieros šaknies

šaukštelio ciberžolės miltelių (angl. turmeric)

žiupsnelio čili dribsnių arba smulkiai supjaustyto šviežio čili pipiro (patarčiau atsargiai pašalinti sėklytes, nebent esate aštrumo maniakai mylėtojai)

rudų ryžių (tiks ir paprasti, nors rudieji laikomi kur kas sveikesniais)

nemažos saldžiosios bulvės

poros puodelių daržovių sultinio

pusės savojos kopūsto (arba paprasto kopūsto, ar kitokių žalumynų)

skardinės kokosų pieno

žiupsnelio druskos

Gaminame:

Keptuvėje įkaitiname aliejų, suberiame smulkiai supjaustytą svogūną. Pakepiname pora minučių, suberiame smulkiai supjaustytą imbierą ir česnaką, čili ir ciberžolę. Kepiname maždaug pora minučių.

Suberiame ryžius, išmaišome. Pakepiname apie minutę, supilame sultinį, užviriname.

Suberiame kubeliais supjaustytą salžią bulvę.

Kuomet ryžiai ir bulvė atrodys beveik išvirę, sudedame juostelėmis supjaustytą kopūstą, supilame kokosų pieną. Užviriname ir verdame pora minučių, kol kopūstas suminkštės, bet nesutiš.

Paragaujame, jei reikia – pasūdome.

Štai ir viskas. Ar jaučiate kaip giedrėja diena?

Šaltinis: adaptuota pagal Joy the Baker.

Avižiniai sausainiai su razinom ir imbieru. Tingiems sekmadieniams.

Šiandien buvo tingus sekmadienis. Tingūs sekmadieniai yra gerai. Galima miegoti iki pietų; pusryčiams suvalgyti begalinio skanumo medaus torto (ačiū R.!); išgerti puodą kavos; pasivaikščioti saulėkaitoje; sugalvoti, kad vaikščiojimas tokiu oru (t.y. apšvietimu) - pernelyg didelė prabanga; grįžti namo; atsidaryti šaldiklį; ištraukti sausainių dešrą; padėti saulytėj, kad atšiltų; pasidaryti dar vieną puodą kavos, įjungti orkaitę, supjaustyti dešrą; čiupti kepimo skardą; šauti į orkaitę; traukti krūvą traškių sausainių.

Belieka tik: 1) susirasti fotoaparatą, 2) pažaisti fotografę; 3) (su)valgyti.

Lobis. Šitie sausainiai yra lobis.

Ar jums nebūna vakarų, kad norisi atsiraiti rankoves ir eiti maišyti tešlos, nesvarbu, kad jau 1) 23val+ 2) ką tik sodorojai skaniausią vakarienę ir nesi nė truputėlio alkana. Va tada mano virtuvėje gimsta šie sausainiai. Tiksliau, jų dešra. Kuri keliauja į šaldiklį ir laukia savo valandos, kai

• užklumpa netikėti svečiai
• nusprendi pati pabūti netikėtu svečiu - leki pas draugę, jungi jos orkaitę, kaiti arbatą, kepi sausainius (žinokit, aš toks svečias, kurį labai sunku išprašyti iš virtuvės!)
• nori ko-nors-skanaus, bet nenori išlįsti iš pižamos
• pagaliau iš po sunkių debesų išlenda saulė ir norisi pažaisti fotografę.

Tai štai. Avižiniai sausainiai su imbieru ir razinom. Patiks net ir tiems, kurie, kaip ir aš, nemėgsta razinų (ir šilto pieno).

Avižiniai sausainiai su imbieru ir razinom

Reikės:

100g kambario temperatūros sviesto

145g šviesiai rudo cukraus

šaukšto auksinio sirupo (galima keisti medumi)

kiaušinio

200g miltų

pusės šaukštelio kepimo miltelių

70g avižų

70g kristalizuoto imbiero (štai čia minėjau visai neblogą alternatyvą, jei nerasite parduotuvėse)

70g geros kokybės razinų

Gaminame:

Sviestą ištriname su cukrumi iki purumo. Supilame sirupą arba medų, įmušame kiaušinį. Išmaišome.

Supilame miltus, kepimo miltelius ir avižas. Įberiame gabalėliais supjaustytą kristalizuotą imbierą.

Suformuojame dešrą. Suvyniojame į maistinę plėvelę ir paliekame šaldytuve valandai arba šaldiklyje 10-20 minučių, jei skubame.

(Jei sausainius kepsite ateityje, suvyniokite į maistinę plėvelę ir aliuminio foliją. Prieš kepdami, palikite kambario temperatūroje apie 15 minučių. )

Dešrą supjaustome ~2cm storio riekutėmis. Dedame ant kepimo popieriumi užtiestos kepimo skardos, Kepame 20-25 minutes 170 laipsnių karščio orkaitėje, kol švelniai paruduos.

Dar karšti sausainiai bus labai trapūs, bet vėsdami sukietės. Skanūs tiek šilti, tiek šilti!

Tik kaip gaila, kad tingius sekimadienius seka darbadieniai-pirmadieniai….

Šaltinis: adaptuota pagal Isidora Popovic, Popina book of baking (London: Ryland Peters & Small, 2010).