2013 m. kovo 2 d., šeštadienis

Pusryčių pyragas su kukurūzais. Amerikietiškas, žinoma.

Rašau ant sofos, su puodeliu ramunėlių arbatos, vilnonėm kojinėm, ištinusia gerkle ir varvančia nosim. Ironiška, bet apsirgau savaitę po sugrįžimo iš Vilniaus, nepaisant to, kad viešnagę Lietuvoje praleidau šaltom ir šlapiom kojom braidydama po pusnis su savo plonyčiais angliškais batukais, nes čia tokio dalyko kaip žieminiai batai nelabai ir būna..

O ką mes darėme Lietuvoje? Nagi Žiupsnelis Druskos planuoja vestuves! Nes mes aišku, negalime nieko daryti paprastai. Oi ne. Jei pirkti namą, tai būtinai sutrūnijusį, tuomet pusę metų kariauti su statybininkais. Jei organizuoti vestuves, tai būtinai kitoje šalyje, nepaisant to, kad nei atostogos, nei biudžetas neleidžia ten priskraidyti tiek, kad galima būtų viską ramiai suplanuoti. Ne ne. Visą savaitę nuo ryto iki vakaro begiojome į susitikimus, apžiūrinėjome viešbučius, ragavome vyną, tortą, nerealius Tų Kepėjų keksiukus, važinėjomės užpustytais Varėnos miškų keliukais, rinkomės žiedus ir … intensyviai intensyviai ieškojome visažistės. Buvau įsitikimusi, kad esu labai pareiginga nuotaka ir kad viską darau labai iš anksto. Dar pernai vasarą išsirinkome datą, sodybą, nunešėme pareiškimus, susitarėme su talentingaja Aiduke. Atrodė, visa kita palauks. Klydau! Pasirodo, Lietuvoje kažkoks mistinis visažisčių deficitas ir pačias geriausias, t.y. išgirtąsias, reikia susirasti ne vėliau, nei padėjus parašiuką metrikacijos skyriuje. Taigi aš šiuo metu truputį ant ledo. Nelabai norisi pirkti katės maiše, todėl rekomendacijos super welcome. Idealiu atveju, norėčiau rasti visažistę su darbų profiliu, į kurį pažiūrėjus  galėčiau ramia galva atsiduoti į jos (arba, žinoma, jo) rankas. Va taip va. Nes Jūsų gerbiamoji blogo rašytoja nemoka net akių padoriai pasidažyti, ką jau bekalbėti apie vestuvinio veido nupaišymą! Ha-hah! Nors būtų gerai, jei tas nupaišymas toks minimalus būtų..

Mainais dovanoju Pusryčių Pyragą. Su amerikiečių taip mėgiamais kukurūzais, arba polenta, kuri ir mano širdį pakerėjo. Super geras dalykas bet kokiams trupininiam pyragui arba paprasčiausiam crumble. Traškios pyragų viršūnės – kas gali būti geriau? Tiesa, šiame pyrage traškumą nugesina grietinėlės sluoksnis, kurį amerikiečiai vaidina custard, bet aš drystu nesutinkti, nes čia – Jungtinėje Karalystėje – custard turi būti saldus ir neįsivaizduojamas be kiaušinių. Nepaisant netikslaus pavadinimo, pyragas labai skanus ir tikrai vertas dėmesio. Jei netikite manimi, patikėkite Molly, Jess arba Tim. Pyragas pusryčiams – nesakykit, kad būna geriau (ir sutikit su manim, kad tik amerikiečiai galėtų tokį dalyką sugalvoti!).

Kukurūzinis pusryčių pyragas

Reikės:

dviejų kiaušinių

trijų šaukštų ištirpdyto sviesto

trijų šaukštų cukraus (jei mėgstate saldžiai, siulyčiau dėti kiek daugiau, nes pyragas pats savaime nėra saldus, todėl valgomas su saldžiais priedais, pvz klevų sirupu arba uogiene)

žiupsnelio druskos

sviejų stiklinių pieno

pusantro šaukšto balto acto

3/4 stiklinės smulkių kukurūzų kruopų (polentos)

šaukštelio kepimo miltelių

pusės šaukštelio sodos

stiklinės miltų

stiklinės riebios grietinėlės

Gaminame:

Orkaitę įkaitiname iki 175 laipsnių karščio. Kepimo indą (bent 20cm skersmens) ištepame sviesu ir dedame į orkaitę, kad įkaistų.

Kiaušinius išplakame su ištirpdytu (bet būtinai atvėsintu) sviestu, suberiame cukrų, druską, pieną, actą ir gerai išmaišome. Suberiame kukurūzų kruopas, kepimo miltelius ir sodą, įsijojame miltus. Atsargiai išmaišome.

Tešlą supilame į įkaitintą kepimo indą. Tuomet labai labai atsargiai į pyrago vidurį supilame grietinėlę. Jokiu būdu nemaišome. Patarčiau tai daryti, kuo arčiau orkaitės, nes didžiausias iššūkis – į orkaitę pašauti ramiai ramiai, taip, kad tešla ir grietinėlė per daug (tiksliau – visai, bet nežinau, ar tai įmanoma) nesusimakaluotų į vienumą.

Kepame apie valandą arba kol viršus gražiai rustels. Valgome su uogiene arba (jei jaučiames ypatingai amerikoniškai) su klevų sirupu (labai LABAI skanu!!). Asmeniškai man pyragas skanesnis šaltas.

Skanaus!

Šaltinis: Marion Cunningham The Breakfast Book (New York, 2011).

14 komentarų:

  1. Kaip smagu skaityti kiekvieną naują tavo blog`o įrašą! Skamba skaniai, butinai kokį rytą pasigaminsiu. O gal bus Velykų pusryčių saldėsis.

    Sėkmės ir įkvėpimo planuojant vestuves :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Sveikinimai! Kaip matau, turėsit daug malonių rūpesčių :) Aš pati asmeniškai nesu bandžiusi, bet žinau, kad viena pažįstama puošia nuotakas vestuvėms - http://www.goodlooking.lt/. Gal tiks :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Lilija Bytautaite. Tel. Nr. zinute i FB profili nusiunciau.

    AtsakytiPanaikinti
  4. tai ko gi man neparašei? turiu porą kkontaktų. jei dar neturi visažistės, brūkštelk.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Labai aktualus įrašas, pas mane panašios problemos ir pasimetimas prieš vestuves - nerandu nei visažistės nei plaukų stilisto normalaus...todėl, jei niekas ne prieš - irgi pasiskaitynėsiu, kas ką čia pataria :))
    Ir SĖKMĖS viską planuojant, o jau sveikatos - tai tikrai!

    AtsakytiPanaikinti
  6. Rekomendavo labai gerą ir patikrintą:
    http://www.lauramakeup.lt/

    AtsakytiPanaikinti
  7. Ačiū visoms. Šiuo metu bendrauju su viena visažiste. Finger crossed, pavyks susiderinti :) Dėkui!

    Lape, sėkmės ir tau. Šianakt sapnavau siaubeką apie nesuplanuotas vestuves, svečiai čia, kur jiems eiti nežinia, fotografė vėluoja, etc etc. PRASIDEDA!

    AtsakytiPanaikinti
  8. Atrodo labai gardžiai...
    Tikiuosi mėgaujiesi tingia sekmadienio popiete, gal net išbandytum mano receptą sekmadieniniams pietums
    http://monikasrdl.blogspot.com.es/2013/02/dinner-time-1.html

    :))

    AtsakytiPanaikinti
  9. Tikras skanumelis. isbandem recepta ir labai patiko. Dekui...

    AtsakytiPanaikinti
  10. Labas, o ar bandei su pilno grūdo miltais daryti?

    AtsakytiPanaikinti
  11. Atrodo labai gardžiai, norėčiau paragauti.

    AtsakytiPanaikinti