Karališkų krevečių užkandėlė keliauninkams

Oi negerai negerai darai, negerai negerai darai! (čia frazė iš vienos dainos apie paršiuką partizaną, kurią norėjau įkelt, bet pasirodo youtubis jos dar neatrado).

O negerai todėl, kad man šiaip negalima čia nieko rašyt. Griežtai negalima! Magistrinio rašymas stiprokai atsilieka, dargi perskaityt labai daug turiu ir šiaip mąstau, kad reikėtų prie plano pridėt dar vieną ar netgi dvi dalis, be kurių bijau, kad lyg ir trūks kažko.. Visa tai per keletą likusių savaitgalių!! Bet vat traukia mane čia, oi kaip traukia!

Tai aš pabamdysiu trumpai. Nors trumpai man dažniausiai nepavyksta.. Va ir magistrinio turiu dar tik pirmą dalį, dar nebaigtą, bet jau gerokai per ilgą. Matyt reikės su skaudančia širdim daug darbo iškarpyt.. Žiaurus dalykas tas maksimalus žodžių kiekis. Ištrinti negalima palikti.

OK. Trumpai apie kelionę į Lietuvą. Buvo nuostabu! Viskas, ko tikėjausi ir dar daugiau! Puikus oras, šiltas nuostabaus ežėrėlio vidury miškų vanduo, saldžios avietės iš miško, dar saldesni žirniai iš mamutės daržo ir dar daug daug gėrio. Ne, nereikia man jokiu Kanarų, lietuviškas kaimas yra da best!

Pati kelionė tokia su šiek tiek nuotykių, bet kaip kitaip! Vat galvoju reikės paviešinti vieną naują Ryanair gudrybę iš serijos ‘kaip padaryti daugiau pinigų’. Taigi taigi, bent jau Birminghamo oro uosto registracijoj niekas nebetikrino nei rankinio bagažo dydžio nei svorio (kas anksčiau buvo daroma labai griežtai). Ką gi – legviau atsipučia keleiviai ir jų palydovai, visi atsimojuoja ir keliauja patikros punkto link. Ten irgi ramiai prasitikrina (beje, pavertėjavau vienai vaikus aplankusiai vidutinio amžiaus lietuvei, kurios tašė sukėlė nerimo tikrintojams. Žinot ką ji vežėsi lauktuvių į Lietuvą? Ogi krūvą įvairiausių… atsisėskit.. tualeto gaiviklių.. taip taip.. neklauskit kodėl.. aš irgi neklausiau.. ir muitininkas neklausė.. bet vat tebekirba mintis – o jeigu pagalvojo, kad mudvi kartu?!)

Bet kurgi aš? Aha, pasitikrinę ir atsipūtę bei patenkinti, kad prie rankinio bagažo (kurio kiekvienas tūlas lietuvis, žinoma, turi daugiau nei leistinas kiekis/svoris) niekas neprikibo, keliauja prie vartų, pakeliui užsukdami į duty free parduotuvėlę – kas vandens, kas rimčiau. O prie vartų! Stovi grupelė mėlynai dėvinčių moterėlių ir akylais žvilgsniai matuoja kiekvieno rankinį bagažą (veido išraiškos kažkuo primena Vilniuje siaučiančius kontrolierius iš mėlynojo (?) autobusiuko). Na ir prasideda! Matuojamas svoris, tūris, kiekis. Netilpai?! 30 svarų arba ‘you cant fly’! Vargšė moteriškė su tualeto gaivikliais, žinoma, turėjo daugiau.. Įdomu, kiek tualeto gaivinimo produktų už beveik 120lt nusipirktum pvz Maximoj? Bet kadangi antras pasirinkimas ‘she cant fly’, pinigėliai liejasi laisvai.. Vat šit kaip. Net prie manęs prikibo, mat turėjau apytuštę kuprinę ir mažytę tašytę su pinigine ir dokumentais. Liepė įrodyt, kad šioji telpa į kuprinę. Akylumas.

O skrendant atgal susidūriau su lietuvių pasieniečių humoru. Šiaip labai įdomu, kam reikėjo statyti tokį didžiulį Kauno oro uostą, jeigu bene tuo pat metu išskrendant trims lėktuvams rankinį bagažą tikrina vienintelis rentgeno aparačiukas? Kai atstovėjusi eilėje prie patikrinimo bene 40 min ir jau labai ‘ant ribos’ iki vartų užsidarymo, atkišau pasieniečiams savo pasą šie paklausė, kur taip skubu ir šaltom akytėm pareiškė, kad vajej tavo lėktuvas ką tik išskrido.. Ha ha! Linksmuoliai..

Tai vat tokios istorijos iš Ryanairo keleivių fronto. Bet kadangi čia tsakant kulinarinis blogas, įdedu trumpučiuką patiekaliuką, nes neturiu laiko aprašinėti jokiu įmantrybių. Iš esmės tai čia anos ne patiekaliukas, greičiau idėja šauniai vasariškai užkandėlei saulės atokaitoje.

Karališkų krevečių užkandėlė

Ingredientai:

Virtų ar kitaip apdorotų karališkųjų krevečių su šarvais

Majonezo (pageidautina su laimingų vištų kiaušiniais)

Kečiupo

Aštraus padažo (aš naudoju piri-piri)

Gamyba:

Majonezą, ketčiupą ir aštrų padažą sumaišom į padažiuką. Kiekiai pagal skonį!

Procesas:

Krevetes išlukštenam, padažom į padažiuką, valgom užsigerdami šaltu alumi ar kitu vasarišku gėrimu. Mėgaujamės ir dėkavojam likimui, kad nereikia leist vasaros dienų ir naktų prie magistrinio.. Vat šit kaip.

P.S. Atleiskit už labai padriką ir ‘nestilingą’ tekstą. Paskubom viskas, labai paskubom..

P.P.S. Pabaigai paveiksliukas likimo broliams ir seserims:

Kaip sugadinti magistrinį (ar kitą didelį darbą) rašančio studento vakarą?

Pasiūlyti alternatyvą!