Medumi glazūruoti pasternokai kalėdinio kalakuto pašonei

Ojojoj paskutinėm dienom atrodo, kad mano gyvenime kažkas staiga įjungė fast-forward funkciją ir dabar viskas lekia baisingu griečiu ir aš nieko nespėju.. Ne be to mygtuko pagalbos vakar naktį buvo nuspręsta, kad rytoj iškeliaujam švest švenčių. Aaa! Ne antradienį/trečiadienį, kaip buvo planuota, o rytoj! Mama-mia, aš nė dovanų neturiu (žinau, jau turbūt pora mėnesių žinau, bet neturiu!), o dar reikia suspėt susikraut daug daiktų (įskaitant virtuvinius rakandus ir puodus!), sumedžiot silkės, suplanuot ir surašyti ne tik Kalėdų, bet ir Kūčių meniu. Nes – čia pats baisiausias dalykas – savaitę, o gal ir iki kitų metų, būsiu be interneto! Aaa! O aš tiek čia norėjau aprašyt iki Kalėdų! Ir šiaip – teks kažkur susirašyt valgomų dovanėlių, (ne)išbandytų pyragų, bandelių, kepsnelių receptus.. Ne, man tikrai atrodo sunkiai suvokiama, kaip galima suplanuot Kalėdų puotą be interneto.. Ne todėl, kad nemokėsiu, o todėl, kad visada atsiranda koks svarbus klausimėlis – o kaip ten tas/anas? o gal tiktų tas/kitas? o kaip norėčiau išbandyti šitą! Ir dar todėl, kad šiaip esu truputėlį priklausoma…

Ir čionykščių įrašų planai keičiasi.. labai norėjau aprašyt, kur buvau ir ką veikiau šiomis dienomis.. Ech nebespėsiu. Tik pasakysiu, kad buvau nuostabiam Šiaurės Anglijos kampely. Nuostabiam! Įsivaizduokit mažytį miestuką kalnuose, su mažytėm gatvelėm, mažyčiais nameliais, kalėdinėm dekoracijom, draugiškais žmonėmis ir iš dangaus palengva krentančiomi didelėm riebiom snaigėm.. Be galo kalėdų-atvirukiška.. Nes TAIP. Pas mus sninga! Ir visai rimtai sninga! Ir nesvarbu, kad streikuoja viešasis transportas, stringa keliai, bamba praeiviai.. Aš apsimūturiuoju savo didžiuliu raudonu šaliku, apsiaunu dar iš Lietuvos parsivežtus labai šiltus žieminius batukus ir išsišiepus iki ausų einu pasivaikščiot! Nes tai pats geriausias prieškalėdinis oras, kurį tik galima įsivaizduoti ir kurio aš taip pasiilgau! Ir net džingalbelsai nebeerzina.. Ir norisi kūčiukų. Ir kepto kalakuto. Ir ko nors skanaus jo pašonėj..

Keptas kalakutas bus. Labai pasistengsiu suspėt. Gal vidury nakties, bet bus. O dabar tai, kad kas jo pašonėj. Medumi glazūruoti pastanorkai. Trim būdais.

Jūs man pasakykit, kodėl aš Lietuvoje nė sykio nesu valgiusi pastarnokų? Man ji atrodo tokia lietuviška daržovė.. Morkos sesė. Ideliai tinkanti lietuviškiems orams. Tai kodėl taip nepelnytai užmiršta ir ignoruojama? Siūlau skelbti protesto akciją ir pamačius kur parduotuvėje čiupti didelę krūvą, parsinešti namo, išsikepti ir paragauti. Pažadu – ateity nebegalėsit taip ramiai pro juos praeiti.. Susidomėjot? Prašau - net trys būdai jiems paruošti.

Medumi glazūruoti pastarnokai

Reikės:

pastarnokų

aliejaus

medaus

priekoninio čiobrelio (labai šaunu jei turit šviežio, bet tiks ir džiovintas)

druskos, pipirų

Gaminam

Visų pirma reikia paruošti pastarnokus. O darom taip: nulupam ir išilgai perpjaunam į keturias dalis (beje, jei pastarnokas nemažas žymiai paprasčiau prieš tai jį perpjauti per vidurį pusiau). Tuomet iš kiekvieno ketvirčio išpjaunam išorėj atsidūrusią pastarnoko šerdį, nes ji paprastai būna kieta ir karti. Persistengti nereikia - kiek nusipjovė tiek. Užsilikęs gabaliukas nepakenks ;-) Gautus pailgus gabalelius galima dar išilgai pasmulkinti. Bet nebūtina. Tačiau jei renkatės trečiajį gaminimo būdą – kuo smulkiau tuo geriau. Bet kokiu atveju stengiamės, kad visi gabaliukai būtų kuo panašesnio dydžio.

Variantas nr. 1 (nuotraukoje)

Puode užvirinam pasūdytą vandenį. Sumetam pastarnoko gabaliukus. Paverdam apie tris minutes, kol suminkštėja. Išgriebiam. Greitai perplaunam šaltu vandeniu. Nudžiovinam.

Keptuvėje įkaitiname aliejų, sumetam pastarnokus, įberiam druskos ir šviežiai malto pipiro, pakepinam, kol ims ruduoti. Įdedam medaus (penkiems dideliems pasnarnokais prireiks maždaug dviejų šaukštų medaus, nors šiaip anoks čia ne mokslas – žiūrėkit pagal nuojautą), pabarstom susmulkinto čiobrelio. Pakepinam dar minutelę, kol ims karamelizuotis. Nukeliam nuo ugnies. Nešam prie stalo.

Variantas nr. 2

Įkaitinam orkaitę iki 180 laipsnių karščio. Pastarnokų gabaliukus sumetam į skardą, pašlakstom alyvuogių aliejum, užberiam druskos, pipirų. Šaunam į orkaitę. Kepam, kol suminkštės (labai sunku pasakyti kiek konkrečiai – viskas priklauso nuo gabalėlių dydžio). Pabaigoje užlašinam medaus ir šaukštu gerai pamaišom, kol klius visiems gabalėliams. Užberiam čiobrelių. Gražinam į orkaitę, kepam, kol gražiai paruduos.

Variantas nr. 3

Plonais gabalėliais suraikytą pastarnoką suberiam į keptuvę su įkaitintu aliejum. Užberiam druskos, pipirų. Apkepinam, kol ims minkštėti. Supilam medų, suberiam čiobrelius. Kepinam pamaišydami, kol medus ims kristalizuotis ir padengs pasternokus.

Kurį variantą rinktis – jūsų sprendimas. Kuris populiariausias mano virtuvėj? Antras ir trečias. Nes antrasis sutaupo nemažai laiko (nereikia stovėti prie puodo/keptuvės, todėl pvz idealiai tinka ruošiant Kalėdinę vakarienę), o trečiasis – kuriam pastarnoką supjaustau itin plonais greižinėliais – pagamina labai skanius pastarnokų traškučius. Mmm.. noriu dar.

Ar jau sakiau, kad medumi glazūruoti pastarnokai puikiai tinka Kalėdiniam stalui?

Skanaus! Lekiu į karštligiškas silkės ir dovanų paieškas! Nesveika ir nerekomenduojama! ;-)