Nepaprastai paprastas granatų desertas ‘Žudynės ant Sniego’

Artėja šventės. Teks kone savaitę praleisti prie stalų kemšant dar vieną silkės porciją, kurią vėl ir vėl į jūsų lėkštę kraus dosni šeimininkė. Arba virtuvėje sukantis prie puodų ir keptuvių. Priklausomai nuo socialinio statuso šeimoje. Arba – kaip dažniausiai būna – tiesiog lyties..

Ką mieliau veikiu aš? Vėlgi. Kaip kada. Jei kalbame apie tradicinį Kalėdų balių giminėms – nėra nieko smagiau, nei suktis virtuvėje, viena ausimi klausantis pokalbių už stalo. Apie politiką (nors čia aš labai mėgstu įsikišt), pusbrolį Petriuką, kaimynę Ireną, tolimą giminaitį Joną Amerikoje, šiaip gyvenimą.. O vėliau išklausyti dėdžių ir tetų pagyras savo keptam kalakutui. Garbėtroškiškai ;-) Tačiau, jei veiksmas vyksta mano namuose ir už stalo sėdi artimi draugai – nieko nėra blogiau, nei visą vakarą prasikuisti virtuvėje. Ne. Aš noriu būti ten, kur vyksta veiksmas. Ypač kuomet  draugai labai senai matyti ir be galo išsiilgti. Aš virtuvėje, kai tuo metu dalijamasi šviežiausiomis naujienomis?? Aš virtuvėje, kai apkalbami seniai neregėti bičiuliai?? Ne! Kad ir kaip patinka lepinti mylimus žmones gardžiu maistu, tokie vakarai visų pirmiausia skirti bendravimui.

Summa summarum, nors labai mėgstu vartyti knygas pasižadėdama, kad kitą sykį prie progos gaminsiu tuos itin praštmatniai atrodančius antienos vyniotinius su jūrų žolių padažu ir ančiuvių skūrelių salsa, atėjus progai imuosi seniai išbandytų, patikimų ir – svarbiausia – griečiausiai ir lengviausiai paruošiamų patiekalų. O jei kalba eina apie desertus – pirmenybė visuomet atitenka tiems, kuriuos galima paruošti jei ne iš vakaro tai ryte, įmesti į šaldytuvą ir palikti ramybėje, kol prireiks.

Tačiau – o jei svečiai netikėti ir neplanuoti? Pakviesti ar pasisiūlę į svečius paskutinę akimirką? Tada planas keičiasi. Tada mano žmogus pristatomas prie dulkių sriurblio, kol aš bėgu į parduotuvę paskutinės minutės apsipirkimui. Ir nors tokiu atveju atrodytų atleistina prigriebti parduotuvės konditerijos skyriaus sumeistrautą pyragą, tai ne man. Kur kas paprasčiau pačiupti keletą (šiuo atveju vos tris!) sudėtinės nepaprastai paprasto (ir greito) deserto dalis ir pasitraukus nuo dūzgiančio stalo vos minutėlei sukontempliuoti desertą, kuris – patikėkit - nei skoniu, nei išvaizda nenusileidžia tiems, visą naktį pratupėjusiems šaldytuva. Sudominau?

Išties tai šis desertas – žieminė ‘Etono betvarkės’ variacija. Labai įspūdingu pavadinimu - ‘Žudynės ant Sniego’. Bet juk taiklu, ar ne?

(Te)reikės:

300 ml plakamos grietinėlės

7-8 nemažų pirktinių morengų (žinoma, galima išsikepti ir patiems, bet tada šis desertas būtų diskvalifikuotas iš  ‘paprasčiausių ir griečiausių’ kategorijos. Pirkdami nepagailėkit pinigų geresnės kokybės morengams su tąsiu viduriuku.. Nesigailėsit!)

4-5 vidutinio dydžio prinokusių granatų

Gaminam:

Paliekam svečius minutėlei pažadėję malonų siurprizą. Pasakom siurprizo pavadinimą. Atsisakom pagalbos.

Grietinėlę išplakam iki tirštos konsistencijos. Suberiam stambokai sulaužyto morengo gabaliukus (pasiliekam papuošimui) ir granato sėklytes* (pasiliekam papuošimui). Pamaišom. Sudedam į serviravimo indą** arba indukus, užbarstom likusio morengo gabaliukus ir atidėtas granato sėklytes. Viskas! Nešam ant stalo, šypsomės bekikenantiems svečiams, valgom, mėgaujamės, bendraujam.. Juk tam ir susitikom!

* Patį pačiausią sėklyčių išlaisvinimo būdą nusižiūrėjau nuo šio deserto kūrėjos Nigellos Lawson. Viskas vyksta taip: granatą perpjauname per pusę, imam medinį šaukštą arba kočėlą ir daužom kitoj rankoj turimą granato puselę (skamba baisiau, nei atrodo..). Tiesa sakant, pamačiusi šį manevrą Nigellos laidoje buvau gana skeptiška, bet – patikėkit – veikia tiesiog idealiai! Bedaužydami puselę nuolat pasukam, kol išbyrės visos sėklytės, tada (jei granatas nemažas) nulumam kitą sluoksnį saugančią skūrytę ir kartojam veiksmą. Jei po visko liko keli niekaip neatlimpantys sėkliukai – viską suspaudžiam, nuvarvindami sultis į desertą. Tikrai – viskas netgi paprasčiau nei atrodo skaitant šį aprašymą!

** Būtent patiekiant vienoje didelėje lėkštėje vidury stalo šis desertas labiausiai pateisina savo vardą. Bet nemažiau gražu ir individualiuose indukuose ;-)

Šaltinis: Nigella Lawson Feast: Food that celebrates life (London: Chatto & Windus)