Violetinis receptas tobulo paltuko garbei

Na moteriškės jūs man pasakykit, aš šitaip būna, ar čia man vienai taip?

Užsukau šiandien į vieną labdaros krautuvėlę ir – oi dievulėliau – garbingiausioj vietoj kabo mano svajonių paltukasdar mano dydžio. Nebūna? Būna būna. Tik labai retai.

Aš jį, aišku pasiėmiau, grįžau namo, susikabinau visus žieminius atributus – kepurę, šaliką, pirštines, kaip priklauso – ir rimtai sakau, imkit atgal tą pavasarį – aš noriu žiemos! Noriu apsirengti savo tobulą paltą ir eiti lipdyt sniego senių!

Nors imk ir skrisk į kokią Aliaską. Negi dabar visus metus reikės progos laukti??

******

Kad laukimas neprailgtų rodau gražios spalvos receptą. Ne, nevisai kaip mano paltukas – anas toks pilkšvai violetinis arba violetinai pilkas. O štai receptas ryškiai...

Ar kada valgėte violetinių morkų?

Ar žinojote, kad pirmosios morkos ir buvo violetinės arba geltonos, o oranžinės – kaip jas pažįstam – buvo išvestos kur kas vėliau – vos prieš kelis šimtų metų? Ir tai dar ne viskas – kai kurių šaltinių teigimu, oranžinės jos ne šiaip, o… Olandijos nepriklausomybės garbei? Įdomu, tiesa?

O skonis? Skonis nustebino. Pasirodo šios morkos nuo mums įprastų skiriasi ne tik spalva, bet ir skoniu. Asmeniškai man priminė morkų ir burokėlių mišinį. Ar pirksiu vėl? Žinoma! Ir ne vien sriubai. Labai skanios jos ir paruoštos pačiu paprasčiausiu būdu – supjaustytos gabalėliais, pašlakstytos aliejum ir druska bei prieskoniais ir pašautos į orkaitę – vienos, arba su draugais (pastarnokai, ropės, paprastosios morkos..). Idealus garnyras.

Na bet šiandien apie sriubą.

Violetinė morkų sriuba (be jokios abejonės receptūra tiks ir pačių paprasčiausių morkų sriubai!)

Reikės:

Poros saujų morkų (violetinių arba geltonų arba oranžinių arba… )

alyvuogių aliejaus

druskos, pipirų

trejeto skiltelių česnako

poros šaukštų sviesto

šlakelio aliejaus

svogūno

kaledros sėklyčių (maltų arba ne)

dviejų-trijų puodelių daržovių sultinio

Papuošimui (nebūtina) – dar viena morka, jei įmanoma - kitokios spalvos

Gaminame:

Morkas nulupame, supjaustome vienodo dydžio griežinėliais, suberiame į kepimo indą, pašlakstom alyvuogių aliejum (reikėtų nepamažint), pabarstom druska ir pipirais, pamaišom, kad lygiai pasidengtų aliejumi ir prieskoniais. Šauname į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę maždaug valandai, kol suminkštės.

Per vidurį kepimo laiko dar sykį pamaišome ir įmetame neluptas česnako skilteles.

Puode įkaitiname sviestą su šlakeliu aliejaus (šitaip sumažėja tikimybė, kad sviestas ims svilti ir ruduoti), suberiame svogūną ir kalendrą bei kepiname ant vidutinės ugnies, kol svogūnas suminkštės.

Suberiame iškepusias morkas, įpaudžiame česnako skilteles. Išmaišome. Užpilame karštu sultiniu, užviriname. Verdame apie dešimt minučių.

Nukeliame nuo ugnies, sumalame blenderiu. Jei pernelys tiršta – įpilame papildomai sultinio arba vandens. Jei reikia – pasūdome, įmalame dar pipiro.

Papuošimui: morką supjaustome žiedeliais, dedame ant kepimo popieriumi užtiestos skardos, pabarstome druska ir kepame 200 laipsnių karščio orkaitėje apie pusvalandį, kol įgaus traškesį.

Viskas! Pilstome į dubenius, puošiame skirtingos spalvos morkų traškučiais ar petražolės lapeliais. Ragaujame!

Pavalgę dar sykį apsirengiam gražiuoju paltu, pasimaivom prieš veidrodį, pasirodom brangiausiajam, išklausom pareiškimą, kad naujasis-tobulasis-paltas visai toks pat kaip…senasis. Ką???!!!!

Šaltinis: pagal Madalene iš the British Larder.