Prisipažinsiu - esu serijinė gerų dalykų žudikė. Parsinešusi naują kompaktą ištikimai klausau kasdien daugybę sykių, kol nebegaliu pakęsti. Batelius nešioju iki kulne prasižioja skylė, per kurią pribėga vandens (arba purvo). Mylimą rankinę tąsausi visur ir visada, kol nudyla ir nutrūksta rankena arba petneša.
Tas pats ir virtuvėje. Atradusi patikusį receptą (kažkodėl beveik visada salotas, kartais sriubą) gaminu pietums ir vakarienei, nešuosi į darbą, į svečius, į BBQ ir valgau valgau valgau, kol – na taip – persivalgau.
Tai štai paskutinė mano maniakiškos meilės auka. Aštrios morkų ir fetos salotos. Ištikimai valgomos jau tris dienas iš eilės. Šaldytuve laukia dežutė piknikui parke (parašau ir lekiu), virtuvėje – naujas maišelis, ne, visas maišas, morkų. Manija, ne kitaip.
Aštrios morkų salotos su feta
Reikės:
keturių didelių morkų
poros šliūkšnių alyvuogių aliejaus
poros skiltelių česnako
šaukštelio kmynų
šaukštelio kumino
pusės šaukštelio harisos, jei mėgstate aštriai, dėkite daugiau (galima keisti čili pipiru ar čili pipiro dribsniais)
pusės šaukštelio paprikos miltelių (nebūtina)
poros šaukštelių za’atar (nebūtina)
pusės šaukštelio cukraus
trijų šaukštų citrinos sulčių
saujelės petražolių
saujelės mėtų (nebūtina, bet labai gražiai atsveria aštrumą salotose)
saujelės moliūgų ir/ar saulėgražų sėklų (nebūtina)
saujelės smulkintų graikiškų riešutų (nebūtina)
~150g fetos sūrio (jei neturite/nerandate fetos, manau, galima naudoti šviežią varškės sūrį, tokių atveju nepamirškite salotų pasūdyti)
Gaminame:
Sutarkuojame morkas.
Keptuvėje įkaitiname aliejų, sumetame smulkiai supjaustytą česnaką. Suberiame kmynus ir kuminą (galima prieš tai sutrinti, bet nebūtina), papriką, za’atar, harisą arba čili. Pakepiname apie minutę. Nukeliame nuo ugnies.
Pakepintus prieskonius ir aliejų supilame į dubenį su morkom. Įberiame cukraus, įspaudžiame citrinos sulčių. Šioje vietoje originalus receptas siūlo viską gerai išmaišyti ir palikti bent valandai, leidžiant skoniams susimaišyti, bet mano nuomone tai nebūtina, nes skoniui didelės įtakos nepadarė. Paragaujame. Jei reikia, įberiame daugiau citrinos sulčių, cukraus ar, jei norisi aštriau, harisos.
Suberiame susmulkintas prieskonines žoleles, sėklas ir riešutus, jei naudojame. Gerai išmaišome. Suberiame supjaustytą fetą, išmaišome ir valgome. Skanaus!
Šaltinis: Smitten Kitchen.
P.S. Įdomu ar čia yra kolegų-maniakų? Kas šiuo metu yra jūsų maniakiškos meilės objektas?
O man - priešingai - su maistu beveik niekad (jei buvo, neprisimenu) jokių manijų nebūna. Nes vis norisi kažką naujo, kažką dar neragauto, kažką truputį kitaip paragaut, pagamint. Aišku, būna, tą patį tortą esu kepus gal jau ir ne keliolika, bet keliasdešimt kartų, bt čia juk kitas reikalas - tortas! Dažniausiai kepamas progoms ir baisu eksperimentuoti, kai žinai, kad tą eksperimentą valgys daug žmonių, o čia štai panosėj n kartų keptas ir tikrai patikimas receptas :)
AtsakytiPanaikintisuviliojai su situĄ as sia minute maniakiskai svajoju apie paskendima sokolado vandenyne. bet geriau jau skandintis morku ir fetos juros - ne taip kenksminga uzpakaliui :)
AtsakytiPanaikintiAsta, man kažkada, turbūt prieš kokius tris metus, toks epizodas buvo, kad kasdieną po naujieną, bet praėjo jau. Dabar jei kažkas labai patinka tai valgau, kol atsivalgau. O va su pyragais tai dilemos. Sau gi nekepu, o jei neštis kur nors tai amžinas galvos skausmas - rizikuot naujovę ir kažką žinomo ir mėgiamo. Paskutinį kartą su naujove buvo visiškas fail, teko skuosti į parduotuvę torto, užtat va šiandien darbe buvo kepinių diena tai dariau kompromisą - naujovę ir seną gerą pyragiūkštį. Abu pavyko :))
AtsakytiPanaikintiAusra, tai jau tikrai! Ir dar akims, gi sako, gerai :)
Žinok, aš irgi turiu maniakiškumo ir užsiciklinimo šiuo klausimu :D Šiuo metu turiu du number one patiekalus - pomidorų salotos ir keptos cukinijos su juoda duona. Tai taip pakaitom aš juos ir valgau. Vieną dieną pomidorai, kitą - cukinijos :D
AtsakytiPanaikintiGimininga siela!!! :)
AtsakytiPanaikintiMaistas skanus ir sveikas :)
AtsakytiPanaikintiAčiū už gardų receptą
AtsakytiPanaikinti