Nektarinų ir gervuogių galetė. Negali nepavykti!

Vakar naktį griežiau dantį ant nesibaigiančių policijos mašinų sirenų. Paryčiais virš namo burzgė malūnsparniai, teko lipt iš lovos uždarinėt langų. Kas per nesamonės? Miegot neduoda.

Šiandien sužinojau, kad praktiškai kaiminystėj dėjosi tai. Net pagrindinėje mūsų rajonėlio gatvėje teberiogso kelios sudegusios mašinos, išdaužytos parduotuvių vitrinos. Štai tau ir kaiminystė.

Užtat mūsų šabakštyne sode auga gervuogės. Dar prieš rytinę kavą apsiaviau botus ir ėjau uogauti. O vakar iš turkų supermarketo parsitempiau maišą prinokusių nektarinų. Beveik už dyką. Ai, gerai, nėra tokia jau bloga ta mano kaiminystė.

Visą savaitę svaigau, kaip noriu nektarinų ir gervuogių galetės (na, gerai, pyrago, bet, sutikit, galetė (angl. galette) skamba.. skaniau?). Šaldiklyje užsigulėjo saldi tešla. Atrodo, pyragas beveik rankose. Tik per vėlai vėliau prisiminiau, kad tešla šaldiklyje, todėl, kad kažkada voliojant subyrėjo rankose ir sugadino super duper pyrago planus. Aham. Gal šįkart pavyks geriau?

Nė velnio!!! Byrėjo, skylėjosi, lipo prie kočėlo. Šiaip ne taip išklojau skardą, apkamšiau skyles, sudėjau įdarą ir palaidojusi visas viltis šoviau į orkaitę. O ten ji tiesiog tirpo akyse. Pasirodo, būna ir taip.

Iš tos nevilties, sumečiau įdaro likutį į puodą su gabalėliu sviesto ir pakaitinau ant nedidelės ugnies. Namai pakvipo uogiene. Pora šaukštų maskarponės => vėlyvi pusryčiai. Ir dar kokie!! Nuotaika kyla.

Bet grįžkim prie pyrago. Jis… pavyko! Taip, tešla susmigo, įdaras pabėgo, bet tiek mano, tiek kambariokų nuomone pyragas buvo ohoho!!! O su šaltais vaniliniais ledais – net dvigubas ohoho!

Štai taip. Niekada negali žinot. Nespjauk į skylėtą tešlą! (aš nespjoviau, bet beveik išmečiau į šiukšliadėžę)

Aha. Receptas. Skylėtos tešlos jums neduosiu, nebent norite sekmadienio rytą praleisti besikeikdami kramtydami lūpas. Tad žemiau – originalus pyrago receptas su Debi rekomenduojama tešla, kurios aš  – perspėju - nebandžiau. Antra vertus, anokia čia nuodėmė naudoti pirktinę trapią tešlą. Pažadu – galutinis rezultatas atpirks visus vargus. Nes, sprendžiant iš mano patirties, prieš jūs - pyragas-kuris-negali-nepavykti.

Nektarinų ir gervuogių galetė

Reikės:

Trapiai tešlai

315g miltų

žiupsnelio druskos

šaukšto cukraus

225g sviesto

1/4 – 1/2 stiklinės šalto vandens

Įdarui

trijų nektarinų (manau, drąsiai galima keisti persikais, obuoliais ar kriaušėm)

nedidelio stiklainiuko gervuogių (ar kitokių uogų)

ketvirtadalio stiklinės cukraus

šaukšto vanilinio cukraus

dviejų šaukštelių krakmolo

kiaušinio (aptepimui)

Gaminame:

Tešlą:

Sviestą supjaustome mažais kubeliais ir pirštų galiukais triname su miltais ir druska, kol gausime trupinius. Įpilame šiek tiek (šalto!) vandens, užminkome tešlą. Vandens reikės tiek, kad tešla lengvai sukibtų į gumulą. Jei reikia daugiau – pilame dar šaukštą ir vėl minkome. Perskiriame per pusę, suvyniojame į maistinę plėvelę ir paliekame šaldytuve mažiausiai valandai. (vidutinio dydžio pyragui užteks pusės šios tešlos, likusią siūlyčiau užšaldyti kitam kartui)

Įdarą:

Nektarinus supjaustome riekutėmis. Vaisius ir uogas suberiame į dubenį, supilame cukrų, vanilinį cukrų ir krakmolą. Išmaišome, paliekame bent puslandžiui, kad prisirinktų sulčių.

Pyragą:

Tešlą išvoliojame į didelį apskritimą (geriausia tai daryti tarp dviejų kepimo popieriaus lakštų, mažiau lips prie kočėlo ir stalo; jei tešla pasirodys itin lipni ir nepaklusni, prieš dedant įdarą įdėkite tešlos apskritimą į šaldiklį bent dešimčiai minučių, bus paprasčiau lankstyti). Atsargiai perkeliame ant kepimo popieriumi išklotos kepimo skardos.

Įdarą sudedame į viduriuką. Užlankstome kraštus, bet taip, kad pats viduriukas liktų neuždengtas. Kraštus aptepame kiaušinio plakiniu. Pabarstome cukrumi.

Šauname į iki 180 laispnsių karščio įkaitintą orkaitę ir kepame apie valandą, kol paruduos kraštai.

Valgom dar šiltą su ledais ar šaltu jogurtu. Skanumėlis!

Šaltinis: pagal Smitten Kitchen.