Žieminė kapituliacija, arba Šiltas kiaulienos dešrelių troškinys

Kas čia dabar vyksta – nesuprantu.. Jau lapkričio pabaiga? O kur prapuolė pradžia ir viduriukas? Na tikrai, kažkas vagia laiką! Ką aš per paskutinį mėnesį nuveikiau? Ogi nieko! Darbo neturiu. Stažuotės neturiu. Mašiniukas neparduotas. Netgi Londoną nepasakyčiau, kad spėjau pažint.. O vat jau beveik žiema ir jau ketvirtą valandą po pietų tamsų tamsiausia.. Mano galva, britai smarkiai apsiriko su savo laiko juosta. Tikrai, kur tai matyta taip anksti temt! O kadangi prie viso kito esu mėgėja ilgiau pamiegot, man belieka vos kelios šviesos valandos.. Tai kas bus gūdžiam gruodį? Brr nepatinka man šitaip.

Beje šiandieną išviso galima skelbti oficialia žiemos pradžia, nes po ilgų įkalbinėjimu sutikau pradėti šildymo sezoną. Nors nešalta man. Bet vat mano pietietis pašonėj nesutinka.. OK, kuriam pečių. Kapituliuoju. Nebegaliu pasilikti rudeny amžiams.

Kapituliacijos puotai dedu ant stalo žiemiškai šildantį dešrelių ir pupelių troškinį. Patinka man toks maistas.. Sumeti viską į dengtą-puodą-troškinimui-orkaitėje (šitaip internetinis žodynas verčia casserole) ir pamiršti valandai, pusantros. Ir viskas! Belieka kviest šeimyną prie stalo, o mintyse organizuot kalėdinę vakarienę. Nors ne, nereikia. Anksti juk dar!

Žieminis pupų ir dešrėlių troškinys

Reikės:

Dviejų skardinių (~800g) konservuotų baltųjų (cannellini) pupelių (galima naudoti ir džiovintas, tik tada reikės iš vakaro pamerkti vandenyje ir prieš dedant į troškinį apvirti kol suminkštės)

Skardinės konservuotų pomidorų savose sultyse (gali būti pjaustyti arba ne)

Poros šaukštų koncentruotos pomidorų piurė (nebūtina)

4-5 pomidorų (skaniausia su slyviniais, bet tinka ir kitokie)

2-3 saliero stiebų

5-6 česnako skiltelių

2-3 lauro lapų

Stiklinės sauso balto vyno (galima pakeisti sultiniu, tik nepatarčiau naudoti kubelio, nes nuvirus gali būti per sūru)

druskos, šviežiai malto pipiro

prieskoninių žolelių (tinka petražolė, šalavijas, rozmarinas)

8 geros kokybės kiaulienos dešrelių

saujos šviežių petražolių

(Galima įdėti morkų, kopūstų, kitų mėgstamų/turimų daržovių. Kitaip tariant, siūlau į receptą žiūrėti lanksčiai ir improvizuoti pagal norus bei galimybes)

Eiga:

Paprasčiau nebūna: pupeles, konservuotus pomidorus, pomidorų piure verčiam į orkaitei tinkamą troškinimo indą (pageidautina, kad būtų su dangčiu, jei tokio neturim – galima dengti folija). Ten pat sumetam stambiai supjaustytus pomidorus, salierus, česnaką. Supilam vyną, įmetam lauro lapus, beriam druskos, įmalam pipirų, sumetam prieskonines žoleles.

Dešreles pabadom šakute ir apkepinam keptuvėje, kol ims ruduoti. Tuomet supjaustom į 3-4 dalis ir įmetam į puodą ‘pas’ daržoves. Pamaišom.

Puodą uždengiam ir šaunam į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę pasikaitinti bent valandai su puse.

Valgom su bulvių koše pasibarstę šviežiom petražolėm.

Prisivalgę vaikom žieminę letargiją, pasižadam baigt tinginiaut ir imtis prasmingos veiklos. Nuo rytojaus. Arba pirmadienio. Jap, pirmadienis skamba gerai.

Skanaus!

Šaltinis: Marie Claire: Comfort. Real simple food. by Michele Carnston (London: Murdoch Books)

P.S. O Vygantas iš skaniai.lt vakar pasiūlė akciją/atrakciją 'Kas mano šaldytuve..' Na pasityčiojimas, ne kitaip! Mūsų neveikiančiame šaldytuve gyvena ponas niekas, o pienas ir jo produktai laikinai ištransportuoti į laiptinę! Va taip vat :D

Itališka daržovių sriuba ligoniams ir jų slaugytojams

Aš - sriubos žmogus. Galiu jas valgyti pietums, vakarienei, na tik pusryčiams gal ne (nors juk Azijoje egzistuoja toks dalykas kaip ‘pusryčių sriuba’ - mielai išbandyčiau). Be to, nesutinku, kad sriubos – žieminis maistas. Juk vasarą – kaip aplink tiek šviežių gėrybių – tik virk ir virk sriubas! Kitaip tariant, priežasties sriubai man nereikia. Bet šiandien ji yra. Mano Žmogus apsirgo.

Ta proga išviriau puodą sriubos.. Nes sriuba gripuojant, pripažinkim, geriausias vaistas. Šalia kalno liepžiedžių, čiobrelių bei kitų žolelių arbatų su medum, vilnonio apkloto ir rūpestingo slaugančiojo prisilietimo..

Bet neapsigaukit - ne vie sergantiems ši sriuba. Be visa ko labai efektyvus būdas suvartoti šaldytuve (jei tokį turit – ha ha!) užsistovėjusį daržovių perteklių. Ir šiaip.. palepinti bet kurį sriubų gerbėją!

Receptas toks, kad receptu sunku pavadint.. Nes viskas – fantazijos laisvė. Dedam ką turim ir mėgstam! Na tarkim šįsyk neturėjau, bet čia labai labai tinka briuselio kopūstėliai arba pora saujų grubiai supjaustyto savojos ar net paprasto kopūsto. Taip pat labai skanu su kale, kurį internetinis žodynas kažkodėl verčia į ‘kopūstų rušis' (??!!!) :))) Dar galima įmesti brokolio ar kalafojoro. Lygiai taip pat žemiau surašytos daržovės jokiu būdu nėra privalomos. Žodžiu, fantazijai ribų nėra ir nereikia!

Ir dar – vos nepamiršau, šią sriubą galima sumėsinti pradžioje su svogūnais apkepinus keletą juostelių šoninės. Arba kitas pasiūlymas: minestrone - idealus būdas suvartoti vakarykščio čili ar bolonezo padažo likučius – tereikia sumesti ir apkepinti su svogūnais pačioje veiksmo pradžioje. Bus labai skanu! Pažadu!

Itališka daržovių sriuba a la Minestrone

Reikės:

poros šaukštų sviesto ar alyvuogių aliejaus

svogūno

morkos

dviejų skardinių konservuotų pomidorų savose sultyse

poros šaukštų koncentruotos pomidorų piure (nebūtina)

poros puodelių daržovių (ar kitokio) sultinio

lauro lapo

saujos ryžių (aš paprastai naudoju Arborio, nors tinka ir paprasti)

pusės skardinės raudonųjų (kidney) arba baltųjų (cannellini) pupelių (galima naudoti ir džiovintas tik tada reikėtų, naktį prieš tai išmirkius vandenyje, išvirti atskirame puode, kol suminkštės)

mėgstamų prieskoninių žolelių (tinka rozmarinas, čiorelis…)

cukinijos

šparaginių ar kitokių pupelių (mano mėgiamiausios – žr. nuotraukoje - čia vadinamos tiesiog green beans)

pievagrybių

druskos, šviežiai maltų pipirų

parmezano (nebūtina)

Eiga:

Smulkiai supjaustytą svogūną pakepinam išlydytame svieste, kol suminkštės. Sumetam supjaustytas morkas, pipirus. Apkepinam. Supilam pomidorus, sultinį ir pomidorų piurė. Jei pomidorai nepjaustyti, patraiškom puode mediniu šaukštu (aš kone visuomet naudoju būtent nepjaustytus pomidorus, nes taip kažkodėl skaniau). Užverdam. Įmetam lauro lapą, supilam ryžius ir pupeles. Verdam, kol išbrinks bei sumikštės ryžiai.

Tuomet suberiam priekonines žoleles, supjaustytą cukiniją, pupeles, pievagrybius. Paverdam dar kelias minutes, kol daržovės suminkštės, bet stengiamės nepervirti – skanu, kuomet šparaginėse pupelėse dar lieka šiek tiek kietumo..

Ragaujam. Jei reikia įberiam druskos, įmalam pipirų. Supylus į lėkštę galima užbarstyti kiek tarkuoto parmezanu. Bet ir be jo skanu.

Tiekiam kam prie stalo, kam į lovą. Skanaujam ir baidom bacilas!

P.S. O mano ligonis užsiprašė lietinių su bananais ir šokoladu.. Ką padarysi.. Keliauju į parduotuvę nutellos. Kad tik sveiktų!

Šaltinis: iš visur po krislelį

Beveik avižiniai sausainiai su baltuoju šokoladu ir džiovintomis spanguolėmis, arba Gal Šaldytuvą?

Būna dienų lyg tyčia..

Kai atrodo viskas eina pirmin, pamažu gerėja gyvenimas ir šiaip bėdos praeity.. Tada pabundi su mylimąja migrena, iš rankų slysta jau beveik gauta stažuotė, ir – lyg cukrinės pudros kremas ant nesėkmių torto – sugenda šaldytuvas.. Ir ne šiaip šaldytuvas, bet šaldytuvas, kurio gedimas kesinasi į mūsų nuomos sutarties sąlygas. Ech nesiplėsiu. Tik pasakysiu, kad šiandien tikrai yra ta tyčinė diena ir jei šitą blogą netyčia skaito koks Electrolux, Beko ar net Snaigės atstovas, kuris norėtų ir galėtų padovanoti man veikiantį šaldytuvą – aš jį tikrai priimčiau ir geru žodžiu minėčiau. Tikrai!

Iš skaudžios patirties sakau, kad tokiomis dienomis šiukštu negalima eksperimentuoti virtuvėje.. Pyragai subliukš, bandelės nekils, kiti kepiniai susvils.. Negalima! Su viena išlyga. Sausainiams. Man kartais atrodo, kad sausainiai išrasti būtent tokioms beviltiškoms dienoms – ne tik kad pavyksta net labiausiai suirzusiam šeimininkui, bet ir turi neabejotiną raminimą poveikį. Ypač vartojami su puodeliu karštos arbatos.

Todėl šiandien mano virtuvė kvepia Beveik avižiniais sausainiais su baltuoju šokoladu ir džiovintomis spanguolėmis. Ilgesnio pavadinimo turbūt negalėjau sugalvoti :)

Reikės:

100g sviesto (kambario temperatūros)

75g tamsaus rudojo cukraus

80g paprasto cukraus

kiaušinio

pusės šaukštelio vanilės ekstrakto arba vanilinio cukraus

140g miltų

pusės šaukštelio kepimo miltelių

žiupsnelio druskos

75g avižų (kažkur buvau radusi, kaip lietuviškai verčiasi rolled oats, bet neturiu kantrybės ieškoti.. gal kas pakomentuos? Mano galva tai tiesiog avižos, iš kurių verdam avižinę košę.. bent jau aš tokias naudoju)

70g džiovintų spanguolių (galima keisti bet kokiomis džiovintomis uogomis - ypač skanu su avietėmis; nebandžiau, bet manau, jog tiktų ir šviežios)

100g į gabaliukus sukapoto baltojo šokolado

galima įberti smulkintų pekano ar kitokių riešutų

Beje, aš nieko nesveriu, viską sumetu iš akies. Daug kas sukritikuotų, bet čia juk sausainiai! Negali nepavykti!

Eiga:

Sviestą sutriname su abiejų rūšių cukrum, kol pataps vientisa mase. Įmušam kiaušinį, supilam vanilę. Viską išmaišom iki kreminės masės.

Įsijojame miltus, kepimo miltelius. Suberiam druską, supilam avižas. Suberiam spanguoles, baltą šokoladą, riešutus. Išmaišom.

Iš tešlos voliojam graikiško riešuto dydžio kamuoliukus (jei sunkiai voliojasi – galima tešlą palaikyti šaldytuve 10-15 min). Dedam ant skardos, spustelim su šakutės ar šaukšto galu, kad kiek susiplotų.

Šaunam į iki 180 laipsnių karščio įkaitintą orkaitę ir kepam apie 15 min arba kol viršus ims vos vos ruduoti. Nebijokit, jei ką tik ištraukus iš orkaitės sausainiai bus per trapūs, kad iškelt iš skardos. Palūkėkit keletą minučių – šaldami tikrai sukietės. Šitaip gausim dvigubai skanius sausainius – trapiu viršum, minkštu viduriuku..

Valgom dar šiltus su puodeliu karštos arbatos ar stikline šalto pieno. Suvalgę organizuojam kalėdinę labdaros akciją ‘Dovanokim Žiupsneliui Šaldytuvą’. Juokauju, žinoma.. ;-) Yra kur kas svarbesnių kalėdinių iniciatyvų.

Skanaus! Ir lai negenda Jūsų buitinė technika!

Šaltinis: adaptuota iš Nigella Lawson Feast: Food that Celebrates Life (London: Chatto & Windus)

Morkų, grietinėlės ir kalendros sriuba tingintiems bei taupantiems

Pražuvėlė nebuvėlė sugrįžta.

Man – juodas neveiklos epizodas. Piktybiškai užsitęsęs. Ir sunkios formos. Nenoriu gamint. Ką ten gamint – net valgyt nenoriu. Išbandžiau terapiją maisto žurnalais, knygom, laidom.. Skaniai susižiūri, bet norimo efekto nėr. Nenoriu. Ir tingiu. Gal čia ir bėda? Užsitingėjau iš gero gyvenimo?

Ai bet who cares. Gyventi reikia. Valgyti, kad gyventum, taip pat. Visgi jei kažką ir gaminu, tai minimaliai sudėtingo. Šiandien pietums, pvz, morkų sriuba.

Apie morkų sriubą galima prirašyt daug. Arba nieko. Kaip pažiūrėsi. Nepatikėsit, bet nemėgstu virtų morkų. Vaikystėj išrinkdavau iš sriubų ir troškinių. Dabar toleruoju, bet tik tiek. Tai kaip aš čia su ta morkų sriuba??? Ogi prieš kurį laiką, jei pamenat, gyvenimas buvo matuojamas prirašytų puslapių skaičiumi ir ekstremaliais atvejais laiko taupymo sumetimais valgydavau… konservuotą sriubą. Baisu, ane? Žinokit, nevisai baisu, nes atradau labai skanių koncervuotų sriubų rūšį, a la farmers market. Na kaip ten su markets nežinau, bet jie turi pora labai labai skanių sriubų, viena kurių yra morkų, grietinėlės ir kalendros sriubytė. Mmmm!!! Bet, kaip žinia, esu už natūralumą ir pasiteisinimo valgyt sriubas iš konservų šiuo metu tikrai neturiu.. Todėl panašią sriubą verdu pati!

Čia pateikiu paprastų paprasčiausią jos variantą. Nebijokite eksperimentuoti mėgstamais priedais! Beje, turiu(?) vieną labai puikią vegetariškų ir veganiškų patiekalų knygutę, kurioje buvo nerealus morkų sriubos receptas su daug ingredientų, prieskonių, etc. Ir.. per visus kraustymusis pasimetė ta mano knyga, perverčiau visas lentynas daugybę kartų.. NĖR! O minėtą sriubą išbandžiau neseniai, tad viriau vos sykį ir sakiau, kad tikrai tikrai įamžinsiu ir paviešinsiu, bet ką čia viešinsi kai nerandi.. Gal koks vietinis bildukas susiviliojo? Gal dar gražins?

O kol apeliuoju į vegetaro bilduko sąžinę, ruošiu paprastą paprasčiausią morkų, grietinėlės ir kalendros sriubą. Tiek grietinėlė, tiek kalendra čia yra privalomos, nes būtent jos pakylėja šią sriubą į suaugusių maisto kategoriją. Rekomenduoju, net morkų nemėgejams!

Reikės:

šaukšto sviesto

svogūno

nemažo žiūpsnio maltų kalendros sėklyčių

žiupsnelio malto kumino

mažyčio žiupsnelio malto muskato riešuto

galima įberti šiek tiek cinamono

keturių-penkių nemažų morkų

vienos ar dviejų nemažų bulvių

pusantro puodelio daržovių sultinio - arba daugiau, jei mėgstat skystą sriubą

trijų - keturių šaukštų riebios grietinėlės

DAUG (bent poros saujų) šviežios kapotos kalendros

druskos, pipirų pagal skonį

Eiga:

Sviestą ištirpinam puode. Suberiam supjaustytą svogūną, suberiam prieskonius, pakepinam, kol svogūnas suminkštės. Suberiam grubiai supjaustytas morkas ir bulves. Išmaišom. Supilam sultinį, kuris turėtų apsemti daržoves. Užvirinam ir verdam ant vidurtinės ugnies, kol daržovės suminkštės (apie 20-30 min).

Išjungiam ugnį. Viską sutrinam blenderiu. Jei per tiršta – galima įpilti dar sultinio ar karšto vandens. Padruskinam (jei reikia), įmalam pipiro. Įmaišom grietinėlę ir kalendrą. Išmaišom. Ragaujam, skanaujam, tinginiaujam!

Beje, šita sriuba labai tinka taupantiems. Juk tekainuoja centus. O dar jei daržovės iš močiutės kaime…

P.S. Per vėlai apsižiūrėjau, kad neturiu šviežios kalendros, tik keletą lapukų šaldiklyje.. (labai nefotogeniški, beje), tad poroj nuotraukų ‘papimpintas’ variantas su petražolių papuošimu. Nors ne į temą čia tos petražolės :)

Šiltos ožkos sūrio salotos rudens mylėtojams

Išties tai šis įrašas vėluoja maždaug savaitę. Ką tik perskaičiau apie Lietuvą padengusį sniegą, o juk rašyti ketinau apie rudenį! :)

Ar pastebėjote, kad kone visuose maisto tinklaraščiuose bene nuo rugsėjo galima jau užuosti Kalėdas? Cinamonas? Imbieras? Raudonos juostelės? Kalėdinės dekoracijos? Padūsavimai apie tai, kad rudenį ištversim Kalėdų laukimu..

Vakar norėjau nusipirkti žurnalą, tačiau lentynose jau karaliauja Kalėdiniai numeriai: ‘Kaip iškepti kalėdų kalakutą!’ ‘Geriausi kalėdiniai receptai!’ ‘'Kuris šefas jau keturiolikos savarankiškai suruošė Kalėdų pietus!’ O juk dar ruduo!!! Aš pabūsiu balta varna, bet mano galva ruduo yra žavus ir mylėtinas pats savaime, o Kalėdas palikim žiemai :)

Kodėl aš myliu rudenį?

• Dėl įvairiausiomis spalvomis nusidažiusių medžių (žr. nuotrauka pro miegamojo langą), rudeninės saulės žaismo juose ir lapų šniurenimo po kojom..
• Dėl parduotuves ir turgus užplūdusių rudeninių daržovių ir vaisių – slyvos, obuoliai, kriaušės, moliūgai, morkos, briuselio kopūstai, kalafijorai…! Ir, žinoma, ne tik parduotuves! Prisimenu, kaip rugsėjo-spalio mėnesiais kaskart iš kaimo parsiveždavom maišus rudens gėrybių.. kaip patikdavo eiti į mamutės daržą ‘pasiskinti’ kopūstų ‘miestui’'. Gal aš senstu, bet retrospektyviai žiūrint man net bulviakasis sukelia labai malonius prisiminimus! Didelė šeimyna ir milžiniškas puodas cepelinų pabaigtuvėse!
• Dėl keptų kaštainių gatvėse ir virtuvėje.. Uch jau vien dėl jų verta mylėti rudenį!
• Dėl Vėlinių.. kaip gera būna(-davo) vakare sugrįžus iš kapinių lankymo maratono susėsti su didele šeimyna ir šildytis mamutės krupniku bei nesibaigiančiomis diskusijomis apie politiką.. O jau sutemus pakilti nuo stalo eiti pasivaikčioti po liepsnelėmis apšviestas kapines.. ir prisiminti tuos, kurių nebėra čia, bet yra kažkur. Ir būtent vėlinių (kaip ir kūčių) metu aš tikrai jaučiu, kaip ‘čia’ ir ‘kažkur’ suartėja.. nepaprasta, ar ne?
• Dėl to, kad ruduo – neatsiejama metų rato dalis.. Dėl to, kad jis yra, nes turi būti.

Turbūt todėl pasirodžius pirmam sniegui vaikystėj bėgdavau į lauką ir trypdavau jį kojom.. Kad jis kuo greičiau ištirptų. Nes aš jau tada labai mylėjau rudenį!

O Kalėdos? Kalėdos irgi yra gerai. Bet savu laiku. (o jei jau gvildent tą temą, tai man Kūčios - milijoną kartu geriau.. sakiau, balta varna aš kalėdų klausimu ;-)

Štai tokių rudeninių pamąstymų proga siūlau pasigaminti labai rudeniškų ir žiema anei kalėdom nė nekvepiančių šiltų ožkos sūrio ir keptų daržovių salotų ;-)

Salotoms reikės:

paprikų

cukinijos (jei kitos daržovės čia nėra būtinos ir neturint po ranka galima ramiai apsieiti, cukinijos čia tikrai tikrai reikia, nes ji tiesiog dieviškai dera su ožkos sūriu..)

baklažano

moliūgo

ožkos sūrio (išbandžiau keleta skirtingų rūšių, bet turiu pasakyti, kad skaniausia man su Somerset goat cheese, kurį čia galima rasti Sainsburys supermarketuose)

graikiškų riešutų

salotų lapų (paprastai naudoju gražgražtės, jaunų burokėlių lapų ir kitokių žolyčių mišinį)

Eiga:

Daržoves supjaustom, sumetam į skardą, pašlakstom alyvuogių aliejum, druska, pipirais ir šaunam į 180 laipsnių karštumo orkaitę, pamirštam bent pusvalandžiui arba ilgiau – kol daržovės iškeps ir suminkštės (beje kadangi mano blėka nėra didžiulė, paprastai moliūgo gabaliukus sudedu į kitą skardą.. tada jie mažiau suglemba, nei mirkdami kitų bendradalių sultyse.. o dalis pasidengia skaniom skūrelėm.. niam..).

Belaukdami pasigaminam salotų užpilą. Daržovių kepimui artėjant į pabaigą salotų lapus suberiam į lėkštes ir dosniai pašlakstom užpilu. Užberiam iškepusiom daržovėm.

Tuoj pat įkaitinam keptuvę su lašeliu alyvuogių aliejaus centre. Sūrį perpjaunam pusiau (nors tai – žinoma priklauso nuo sūrio, kurį naudosite.. ) ir dedam į keptuvės vidurį skūrele į apačią (vėlgi priklauso nuo sūrio). Pakraščiukus apkraunam graikiškais riežutais (idealiu atveju, riešutus reikėtų paskrudinti orkaitėje arba sausoje keptuvėje, kol gražiai paruduos.. bet aš paprastai tiesiog sumetu juos čia.. greičiau ir patogiau). Nesitraukiam nuo viryklės, nes parudavus sūrio skūrelei apverčiam aukšyn kojom ir pakepam dar šiek tiek, kol ims lydytis. Išjungiam ugnį, čiumpam sūrį iš keptuvės ir dedam ant daržovių salotų išsilydžiuse puse į apačia. Viską apibarstom paskrudintais riešutais ir likusiais lašeliais užpilo.

Viskas! Nešam ant stalo! Geru žodžiu minim rudenį ir jo gėrybes. Skanaus!

Salotų užpilui reikės:

Trijų šaukštų alyvuogių aliejaus

Dviejų šaukštų citrinų sulčių

Šaukšto medaus

Šaukšto su puse grūdėtų garstyčių (arba mažiau - priklauso nuo aitrumo)

Druskos

Pipirų

Gamyba:

Viska sudedam į stiklainiuką ir pakratom, kol pataps vientisu užpilu. Paragaujam. Jei trūksta rūgštumo – įpilam kiek daugiau citrinos, jei saldumo – medaus, jei kažko kito – garstyčių. Jei atrodys per rūgštu – galima pridėti daugiau aliejaus, Žodziu, pasikliaujam savo skonio receptoriais!

Šaltinis: ant pečių.

O Jūs? Kokias mintis Jums sukelia praeinantis ruduo? Kaip manote, kodėl taip skubame laukti Kalėdų?

P.S. Šiuo įrašu tikrai nenorėjau įžeisti kalėdinėmis nuotaikomis gyvenančių blogerių ;-) Tik pasiūlyt nors trupučiuką pasidžiaugti rudeniu..