'Sukarintų' (arba ne) avinžirnių salotos tikrai vasarai

Anot sinoptikų, šis savaitgalis buvo pats karščiausias šiais metais. Geeera. Dar geriau, kad nereikia rūpintis mokslais ir nebaigtais darbais. Tiesiog baaaaisiai gera. Kaip katinas išsitiesiau saulėkaitoje su knyga (tiksliau – dviem!), kas pora puslapių pagalvodama, kad štai taip atrodo atostogos. Na ir kas kad tetruks vos savaigalį.

Kad jau visai nenutingėti, išsitraukėm dviračius ir ramiai nuriedėjom į miesto centrą. Palei vandens kanalus. Grožis! Vidury miesto, o tokia gamta! Tingiai prieš saulę besimarkstančios žąsys nė neketina trauktis iš kelio. O kam? Juk čia jų teritorija! Mieste – gaivių sulčių porcija jaukiam kavinukės kieme. Nirvana! Tiek nedaug tereikia iki pilnos laimės..

Vakarais – į mišką. Tyliai tyliai. Ant pirštų galiukų. Besitikint pamatyt barsukų šeimyną prieš daugel metų įsikūrusią po senu išsikerojusiu kedru.. Nematėm. Bet girdėjom. Garsiai cypiančius jauniklius – turbūt mama liepė eiti į savo kambarius, kol išsinešdins įsibrovėliai. Išsinešdinom. Atgal į vasaros kaitrą.. Persisunkusią BBQ kvapų – panašu, kad visas kvartalas išsitraukė kepsnines!

Tokiu oru mažiausiai norisi apsikrauti sunkiu maistu.. ar gaišti laiką virtuvėje. Pora riekučių bruschetta su lašeliu česnakinio alyvuogių aliejaus, vakar orkaitėje keptais pomidorais, šviežia mozzarella ir baziliku.. stiklinė citrinų vandens ir šeštadieninis laikraštis. Saulėkaitoje.. Ko dar bereik? Ai, tiesa – EŽERO. Taigi tokiu oru Lietuvoje jau mirkčiau maloniais vėsiam Alauše..

Nemažiau paprastas ir gaivus maistas vasaros pietums – salotos. Ypač tokiai žolėdei kaip aš.. Niekam nesakykit, bet grįžus iš parduotuvės dažnai atsidarau salotų mišinio maišelį ir valgau jas tiesiog taip.. Saujom.. O ką? Juk "washed and ready to eat". Kitaip nė neparduoda..

Visgi vakar susilaikiau nuo tokios pagundos ir sugaišau 5 minutes ruošdama super greitas ir labai skaniais avinžirnių salotas. Šį kartą receptas iš galvos, nors pirminė idėja iš Orangette. Tiesa sakant, receptai netgi du. Vos keletas nedidelių pakeitimų ir turim visiškai kitokį patiekalą!

Receptas nr 1:

Reikės:

avinžirnių
citrinos
geros kokybės alyvuogių aliejaus
parmezano sūrio (arba lietuviško jo atitikmens – berods džiugo?)
druskos
pipirų (šviežiai sumaltų!)
skanių salotų lapų (šįkart turėjau gražgarstės ir jaunų burokėlių lapelių mišinio)
petražolių (nebūtina, bet skanu!)

Receptas nr. 2

Reikės:

Dviejų rūšių avinžirnių – dviejų dalių paprastų ir trečiosios dalies „sukarintų“ (curried chickpeas), neįsivaizduoju, ar būna Lietuvoje, bet čia visuomet galima rasti ethnic food skyriuje. Tiesiog skardinė laaabai aštrių avinžirnių.
O visa kita tas pats išskyrus tai, jog nebedėsim druskos ir pipirų.

Eiga:

Nėra nei ką aprašinėt. Supilam avinžirnius, šliukštelim alyvuogių aliejaus, įspaudžiam citrinos sulčių (aš dedu maždaug po lygiai, bet čia jau nieko universalaus, tiesiog prisitaikykit prie savo skonio receptorių). Jei naudojam vien paprastus avinžirnius – papipirinimam ir padruskinam.

Į lėkštę dedam salotas, DAUG petražolių ir paruoštus avinžirnius su užpilu. Viską dosniai apiberiam tarkuotu permezanu. Viskas! Valgom lauke arba jaukiai susirangę ant sofos.. Va toks, mano galva, turėtų būti fast food.. ;-)

Beje, labai svarbu naudoti geros kokybės avinžirnius. Nepirkit pačių pigiausių – šie dažnai būna patežę.. Iš patirties galiu pasakyti, kad patys skaniausi gyvena ethnic food skyriaus lentynose, neįskaitomais hieroglifais aprašytose skardinėse.. Skanaus!