2009 m. spalio 27 d., antradienis

Tikro šokolado pyragas nuoširdžiam pokalbiui

* * *

Šis įrašas skirtas mano draugei R. Tai pačiai su kuria kažkada vėlyvą vakarą šokom į traukinį ir išlipusios stotelėj vidury miškų supratom, kad nelabai žinom kur eiti.. nes visi takai ir takeliai ištrinti neseniai praūžusios pūgos. Tai pačiai su kuria tuomet brisdamos per itin gilias pusnis gėrėjomės nuo sniego atsispindinčia mėnesiena, kurios dėka net gūdusis miškas buvo visai nebaugus. Tai pačiai su kuria sunkiai bepavilkdamos kojas likus vos keliems kilometrams iki draugų sodybos – kažkur šalia Grybų kaimo – svaigom apie karštą (!) alų.. Ir pagaliau pasiekę trobą mediniais šaukštais kabinom skaniausia pasauly žirnienę. Ačiū D.! Tai pačiai su kuria kitą rytą pagaliau atbridę iki tikrojo savo kelionės tikslo suvokėm, kad kažkodėl neveikia elektra, užšalo dujos ir nėra degtukų :) ir bėgom pas kaiminystėje dar gyvenusią bobulę keptis bulvių ir skolintis degtukų krosniai. Tačiau atėjus nakčiai kambary tebebuvo taip šalta, jog prie batų prilipęs sniegas nė neketino tirpti, nors įkaitęs metalinis pečius tiesiog švytėjo tamsoje ir mes tvirtai tikėjome, kad tik laiko klausimas, kada jis pakils į orą..

Dar daug ką galėčiau prisiminti. Tranzavimą į Rygą, kai lauke minus šešiolika ir pasienio tualeto radiatorius patampa geriausiu draugu.. nes horizonte jau kurį laiką nėra NEI VIENOS mašinos. Karštą vyną Vilniaus senamiesčio kavinukėse ir mergaitiškus vakarus ŠMC kavinėje. Meiles kupinas akis po kelionės į Graikiją ir viską pasakiusią žinutę vos grįžus - “važiuoju į kauną pas mylimąjį”. Dar daug ką.

O šiandien R. yra mama. Ant rankų supa gražuolį sūnų, o akyse tebespindi meilė ‘mylimajam iš Kauno’. Ką dar bepridurti :)

Gal tik tai, kad kitą sykį atskridus į Lietuvą labai tikiuosi aplankyti laimingąją mamytę ir susėdus prie puodelio arbatos ir gabaliuko šokoladinio pyrago rasti laiko tam ilgai lauktam mergaitiškam pokalbiui.. kaip kažkada.. apie tai kas buvo, yra ir – žinau! – bus.

* * *

Šokoladinis migdolų pyragas

Reikės:

200g tikro tamsaus šokolado (nemažiau 70% kakavos masės)

nedidelio ekspreso puodelio kavos

200g sviesto

80g miltų

šaukštelio kepimo miltelių

dviejų šaukštų šokolado miltelių

125g maltų migdolų

5 kiaušinių

200g cukraus

Eiga:

Puode užvirinam šiek tiek vandens. Ant viršaus uždėdam metalinį ar karščiui atsparų stiklinį dubenį, bet taip, kad jo dugnas nesiliestų prie vandens. Į dubenį sumetam sulaužytą šokoladą. Kai šis ima lydytis, supilam kavą. Nemaišom! Sviestą supjaustom gabalėliais ir sumetam į šokoladą. Vis dar nemaišom. Kai sviestas ima pastebimai lydytis, užgesinam ugnį, nukeliam dubenį. Maišom, kol sviestas galutinai išsilydo ir viskas patampa vientisa šokoladine mase. Paliekam atvėsti.

Atskiriam kiaušinius. Išplakam baltymus – kai šie ims tirštėti pamažėl supilam cukrų ir plakam iki tirštos morenginės masės (pavertus indą baltymai turi likti savoje vietoje), bet ne ilgiau. Kitame inde išplakam trynius, įmaišom į šokoladą. Ten pat metaliniu šaukštu įmaišom ir išplaktus baltymus.

Galiausiai įsijojam miltus ir suberiam likusius sausus ingredientus. Atsargiai išmaišom - kad nesugriūtų išplakti baltymai.

Viską supilam į riebalais patempą pyrago formą ir šaunam į iki 180 laipsnių karščio įkaitintą orkaitę. Kepam apie 25 min. Stengiamės neperkepti – juk kas gali būti geriau už minkštą ir drėgną šokoladinį migdolų pyragą?

Išsiverdam puodą arbatos. Pasiviečiam draugus ir drauges. Ragaujam.. Vaišinamės.. Kalbamės iki išnaktų..

* Taupydama savo ir artimųjų juosmenį šį pyraga kepu iš puses normos, tačiau jei nusimato šventė ir daug alkanų burnų ar šiaip smaližių – būtinai kepkit pilną dozę. Nesigailėsit! :)

Šaltinis: Nigel Slater The Kitchen Diaries: A Year in the Kitchen.

14 komentarų:

  1. Mmm... Pas mane jau nebeliko, tai, kad pirmoji esu - vaišinuos tavuoju :) juk biškiuką galima?

    Turiu ir aš tokią draugę 'nemarią' ir daug nepakartojam prisiminimų, gaila, kad laikas ir atstumas vis labiau trina ryšius. Nors kaskart susitikusios mes pertraukdamos viena kitą pliurpiam nežinia kiek valandų ir išsipasakojam slapčiausias paslaptis. Bet žmonės keičiasi ir tai skaudžiausia. O juos keičia aplinka. Ir mus, ir juos - draugus. Liūdna.

    ir pabaigai, pasikabinėsiu. Labai jau man 'ekspreso" akis bado. Ekspresas tik traukinių ir autobusų stotyse būna :)Ir nors gerbiamoji VLKK leidžia naudoti abu variantus, man asmeniškai labai nepatinka. italams, manau irgi :D

    AtsakytiPanaikinti
  2. ai nežinau, žinok, man įžangą skaitant net šiurpuliukai per rankas, kaklą ir nugarą bėgioja. sodrūs ir kvepiantys prisiminimai, atrodo, pirščiukus ištiestum ir nusignybtum kokio gabalėlį!
    gal kad ruduoo, melancholiškos nuotaikos puola ir svetimas kraštas be draugųųųųųų.

    egle, dėl ekspreso: parduotuvėje čionais mačiau à la 'real italian expresso', labai prajuokino .)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Egle, o kaip turetu but? (Pasigooglinus) Espresso? Bet musu namie ji vadinama 'um expresso' ir su italais neturim nieko bendro - uztat taip ir parasiau kaip vadinu.. Zinok, as rimtai tik dabar suzinojau, kad dar kazkaip be x galima ja vadint :)) O lietuviskai kaip tada? Tiesiog espresso?

    Del draugu galiu pasirasyt po viskuo ka parasei.. Gaila, tikrai. Bet taip jau yra. Kazin ar isvengiama. Belieka uztraukt 'laaaaiko nesustabyt..' :))

    AtsakytiPanaikinti
  4. jule, zinai, man atrodo svetimam kraste tas ir yra sunkiausia.. kad nera draugu.. na tu, tikru, senu, isbandytu.. su kuriais daug visko nugyventa ir isgyventa. Tokiu niekas neatstos.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Itališkai - espresso, lietuviškai espreso kava arba, kaip tu ir parašei ekspreso, bet kiek man teko bendrauti su visais kavos pardavėjais ir šiaip kavoje nusimanančiais žmonėmis, jie labai nusistatę prieš terimą 'ekspreso'.

    Aš irgi su visais ginčijaus, kad tik espreso, o ne ekspreso, bet kai radau vllk išaiškinimą, taip į akis nešoku :D

    AtsakytiPanaikinti
  6. Die, kaip norėčiau turėti Tokią Draugę... :)

    AtsakytiPanaikinti
  7. Visgi paliksiu taip kaip parasiau.. nes va pasiklausiau savojo expresso fanatiko tai gavau paskaita apie tai kaip butent jo krastieciai kava i europa atveze, o italai ja tik ispopuliarino ir ka jie zino ir taip toliau ir panasiai.. :)) Tad mes pasiliekam prie savojo pavadinimo. Tebunie tai neitaliska expresso :))

    AtsakytiPanaikinti
  8. :D cha cha :)
    Espresso yra visiškai taisyklinga itališka forma, o expresso – sulotynintas jos variantas.

    Italų espresso („išspaustas“, kildinamas iš veiksmažodžio esprimere „išspausti“) ir lotynų expressus („išspaustas“, iš lot. exprimere „išspausti“) istorinės gramatikos požiūriu yra lygūs, nes italų s atliepia lotynų x. (pacitavau is vlkk)

    o bet tačiau, kadangi lotynu kalba mirus, o kava, neabejoju, kad atkeliavo į europą, tik kai lotynu kalba buvo likusi tik religijos, medicinos ir dar botanikos terminuose bei (galbut) kasdieneje veikloje, tai lotyniskasis terminas kaip ir negalioja.

    nu bet cia nukrypimas. As jau ismokau nebebut tokia kategoriska. jei jau taviskis sako expreso, lai tebunie pas jus expreso. Pas mus vistiek liks espreso :) didelio čia daikto, ane?

    AtsakytiPanaikinti
  9. As uz draugyste, sokolada, pyragus ir kava! Butinai siuo geriu gundysiu ka nors i draugyste...:)

    AtsakytiPanaikinti
  10. Egle, tikrai taip :))

    Sparnuoti, :))

    AtsakytiPanaikinti
  11. Kaip gražu, kaip nostalgiška... Dėkui už įkvepiantį nuoširdumą..

    AtsakytiPanaikinti
  12. ach, įrašas sumišęs su nostalgija, šiluma ir žiupsneliu stebuklų.. <33 Jei kas nors ir keičiasi, svarbu, kad nors lieka tokie prisiminimai. :)

    O pyragas mane paviliojo. Įtraukiu jį į bandomų skanėstų sąrašą. :)

    AtsakytiPanaikinti
  13. Labai skaniai atrodo... reiks butinai isbandyti, nes sokolada labai megstu :)

    AtsakytiPanaikinti