Švelnioji vištienos korma su aromatingais ryžiais. Trumpai teleportacijai į Indiją!

Jau rašiau, kad nesu didelė indiško maisto mylėtoja. Visgi to paties tikrai negalėčiau pasakyti apie indų literatūrą! Tarp pačiu pačiausių perskaitytų knygų itin garbingas pozicijas užima net du indų autorių kūriniai. Rohinton Mistry ‘A Fine Balance’ (nepavyko rasti jokios info apie lietuvišką šios knygos leidimą) ir Arundhati Roy ‘Mažmožių dievas’ (angl. The God of small things). Abu labai savotiški, bet nepaprastai įtaigūs, įtraukiantys ir nepaleidžiantys iki pat paskutinės eilutės.. Ir nors daugeliu aspektų šie kūriniais absoliučiai skirtingi – poetiškai moteriška Arundhati vs. iš pažiūros neutralus, gal net abejingas pasakotojas Rohinton, man – visai kitokios kultūros atstovei – abu kūrinius vienija paslaptinga ir užburianti indų kultūra, užliūliuojanti stipria egzotika, nepažįstamom vietovėm, gyventojais, jų tradicijom. Čia nėra pagražintų gyvenimo istorijų, neįtikinančios laimingos pabaigos – abu autoriai nuožmiai negailestingi savo herojams, kurie tampa nuo jų nepriklausančios gyvenimo upės įkaitais. Abiejose nė šlakelio banalybės. Vien spalvingas tačiau negailestingas gyvenimas (o gal ‘likimas’?).

Visgi negaliu nepridurti, kad jei tektų šias knygas kažkaip surykiuoti, Mistry tikrai atsidurtų aukštesnėje pakopoje. Ir jei kas nors nuo manęs priklausytų – nominuočiau jį Nobelio premijai. Užtat drąsiai rekomenduoju visiems bent akies krašteliu besidomintiems Indijos istorija. Arba žmogiškuoju didžiųjų politinių reformų veidu. O jei ne – tuo labiau.

Bet prie ko čia maistas, pasakysit. Ogi prie to, kad skaitydama knygą į ją pasineriu visa esybe. O kadangi paskutinė mano perskaityta knyga taip pat indiška (tiesa, neitin verta atskiro paminėjimo.. juo labiau šalią šiųjų), visą savaitgalį gyvenau, girdėjau, lytėjau ir uodžiau Indiją. Nenuostabu, kad mano virtuvė taip pat užkvipo kardamonu, cinamonu, muskatu, gvazdikėliais bei kitais indiją menančiais prieskoniais, o ant stalo garavo bei alkanus skaitytojus kvietė labai švelnaus skonio kreminė vištienos korma su kvapniais indiškais ryžiais..

Kreminė vištienos korma

(kadangi nesu jokia indiško maisto ekspertė, nurašau originalų receptą su komentarais apie savo modifikacijas)

4 asmenims

Reikės:

700g vištienos be kaulų ir skūros (naudojau vištienos krūtinėlę)

200ml natūralaus jogurto

šaukšto sutarkuoto česnako arba česnako pastos

šaukšto sutarkuoto imbiero arba imbiero pastos

2 šaukštelių maltos kalendros

2 šaukštų ghee arba augalinio aliejaus (naudojau augalinį aliejų)

svogūno

10 nesmulintų juodųjų pipirų

10 žaliojo kardamono ankščių

1 juodojo kardamono ankšties (neturėjau ir nedėjau)

10 gvazdikėlių

cinamono lazdelės

šlakelio muskato

1-2 žaliųjų čilių (neturėjau, tad dėjau džiovinto čili dribsnių)

druskos, pipirų

200ml vandens

70g kreminio kokoso (angl. creamed coconut) (kieta kokoso plytelė, neturint galima keisti koncervuotu kokosų pienu, bet tokiu atveju dėsime kartu su vištyte ir atitinkamai mažinsime vandens)

3 šaukštų maltų migdolų

3/4 šaukštelio garam masala (neturėjau, tad įbėriau žiupsnelį kario miltelių)

žiupsnelio cukraus

šviežios kalendros papuošimui (neturėjau ir nedėjau)

Gaminame:

Iš jogurto, česnako, imbiero ir maltos kalendros užmaišom marinatą. Sudedame stambiais gabalais supjaustytą vištieną ir paliekame šaldytuve marinuotis mažiausiai pusvalandį, o dar geriau – per naktį.

Išimame vištieną iš šaldytuvo ir paliekame kambario temperatūroje, kad atšiltų.

Puode įkaitiname aliejų, suberiame prieskonius. Nors knygoje siūloma juos dėti visus, t.y. nesmulkintus, aš prieš tai berdama į aliejų subėriau į dubenį ir pagrūdau kočelu..

Pamaišome, suberiame smulkiai supjaustytą svogūną, čili ir žiupsnelį druskos. Pakepiname, kol svogūnas parus.

Sudedame vištieną su visu marinatu. Supilame vandenį. Užviriname ir verdame ant nedidelės ugnies apie 15-20 min, kol vištienos gabaliukai išvirs. Neišsigąskite, kad marinate esantis jogurtas išsiskirs ir susigabaluos.. Vėliau to nebesimatys.

Suberiame kreminį kokosą ir maltus migdolus. Išmaišome ir paverdame neuždengtame puode, kol skystis pavirs tirštu padažu.

Suberiam garam masala, cukrų ir smulkiai supjaustytą šviežią kalendą, paragaujame, pasūdome, jei reikia.

Valgome su ryžiais arba roti.

Mes valgėme su aromatingais indiškai ryžiais (receptas žemiau).

Beje, patarčiau pirmiau gaminti ryžius, o vėliau – vištienos korma, nes ryžiai verda kiek ilgiau, bet to sandariai uždengus indą kuriame virė – ilgai išlaiko šilumą ir tampa dar biresni.

Aromatingi ryžiai indiškai

Reikės:

300g basmati ryžių

3 šaukštų alyvuogių aliejaus

svogūno

poros skiltelių česnako

cinamono lazdelės

keleto žaliojo kardamono ankščių

žiupsnelio kumino sėklyčių

žiupsnelio kario miltelių

saujelės pakapotų migdolų

saujelės razinų

850ml vištienos arba daržovių sultinio

Gaminam:

Pamerkiame ryžius 10-15 minučių. Vėliau nukošiame ir nuplauname sietelyje (taip paruošti ryžiai bus biresni).

Puode įkaitiname aliejų, suberiame svogūną, pamaišome, suberiame česnaką, riešutus ir prieskonius. Kepiname, kol svogūnas suminkštės.

Suberiame ryžius ir razinas. Gerai išmaišome. Supilame karštą sultinį. Užviriname, sumažiname ugnį iki minimalios ir verdame uždengtame puode apie 20 minučių retkarčiais pamaišydami. Jei pritrūks skysčio – galima įpilti dar sultinio ar vandens.

Išvirusius ryžius paliekame uždengtame puode dar bent dešimčiai minučių. Prieš tiekdami pamaišome šakute, kad taptų biresni.

Labai skanūs aromatingi ryžiai. Galėčiau valgyti ir valgyti. Net vienus pačius tiesiog taip!

Skanaus! O aš einu suvalgyt likučių, nes už mano nugaros nekantriai trypčioje ir rankovę tąso antrasis valgytojas.. Taip skanu, bet beveik atsiimu savo mintis apie nemeilę indiškai virtuvei ;-)

Šaltiniai:

Vištienos korma – Anjun Anand (2007), Indian Food Made Easy (London: Quadrille).

Indiški ryžiai – pagal Hugh Fearnley-Whittingstall.