Šiltos pieniškos bandelės jaukiems vakarams ir miglotiems rytams

Nepavyksta man šito recepto įdėt. Vis nesiseka.

Buvau pradėjusi rašyt jau kokius tris kartus ir vis baigiu kažkur vidury minties.

Kad ir šiandien.. sėdu prie kompiuterio, atsidarau Windows Live Writer, surezgu visą pastraipą, pasitikrinu paštą ir – na lyg tyčia! – skubūs reikalai, plūkiausi geras keturias valandas bandydama užsakyti krūvelę trakinio bilietų porai žmonių (kad jūs žinotumėt kiek vargo rasti normalios kainos traikinio bilietą JK!).. Vėliau iš inercijos dar ir į Lietuvą bilietą ‘nukoviau’. Ir užtruko trumpiau, ir kaina ne kažin kiek didesnė. Tai štai. Atvažiuoju!!!

Dabar apie bandeles. Pačios pačiausios! Ir aš žinau, ką sakau, nes bandelės labai mėgstu ir, jei kepu retai, tai tik todėl, kad neturiu valios susilaikyt nesuvalgius perdien!

Britiškosios Hot Cross Buns yra privalomas velykų atributas, bet mano galva būtų didžiulė nuodėmė jas valgyti vos kartą per metus. Skanutėlės dar šiltos, bet nė kiek neprastesnės kitą rytą – perpjautos per pusę, trumpam pašildytos skrudintuve su šlakeliu sviesto ir gabalėliu sūrio. Arba uogienės. Arba ir vieno ir kito!

Pieniškos ‘Velykų’ bandelės

Reikės:

300g duoninių miltų

200g paprastų miltų

45g šalto sviesto

45g cukraus

žiupsnelio druskos

šaukštelio cinamono

žiupsnelio malto muskato riešuto

žiupsnelio malto kvapniojo pipiro

pusantro šaukštelio sausų mielių (arba kitokių – vadovaujamės naudojimo instrukcija)

kiaušinio

275ml pieno

poros saujų razinų ar kitokių džiovintų uogių (pvz spanguolių arba serbentų)

saujelės karamelizuotos apelsino žievelė (nebūtina)

‘Piešimui’: keleto šaukštų miltų ir vandens

Glaistui: 4 šaukštų pieno + dviejų šaukštų cukraus

 

Gaminam:

Mieles paruošiame pagal naudojimo instrukciją. Jei naudojame sausas mieles – įberiame į šiltą saldytą vandenį ir palaikome šiltoje vietoje, kol viršus pasirengs putele.

Miltus įsijojame į didelį dubenį, suberiame kubeliais supjaustytą svietą ir triname tarp pirštų, kol gausime trupinius. Suberiame cukrų ir prieskonius, mieles, kiek paplaktą kiaušinį ir pieną. Užminkom tešlą.  Perkeliame ant miltais pabarstyto paviršiaus ir intensyviai minkom, kol gausim vientisą elastingos konsistencijos tešlą. Įminkome razinas ir apelsino žieveles.

Sugražiname į dubenį, uždengiame virtuviniu rankšluosčiu arba virtuvine plėvelė ir paliekame šiltoje vietoj bent valandai, po kurios tešlos gumulas turėtų padvigubėti. Jei nerandate jokios kitos šiltos vietelės – įjunkite orkaitę, nustatykite žemiausią temperatūrą ir palikite tešlos dubenį pravėrę orkaitės dureles.

Dar sykį išminkome tešlą ir suformuojame bandeles. Sudedame ant aliejumi pašlakstytu kepimo popieriumi užtiestos skardos, uždengiame maistine plėvele, kildiname šiltoje vietoje pusvalandį.

Įjungiame orkaitę, nustatome 200 laipsnių temperatūrą.

Ruošiame papuošimą – sumaišome keletą šaukštų miltų su vandeniu taip, kad turėtume gana tirštą baltą tyrelę. Ją supilame į maišelio kampą, kraštelyje prakerpame skylutę ir piešiame ant bandelių. Tradiciškai – didelį pliusą. Netradiciškai – ką tik norim.

Išdažytas bandeles šauname į įkaitintą orkaitę ir kepame 15 minučių.

Tuo metu ruošiame glaistą: pieną ir cukrų suberiame į nedidelį puodą, užviriname, paverdame pora minučių, kol gausime sirupą.

Iškepusias dar karštas bandeles aptepame glaistu, perkeliame ant aušinimo grotelių.

Namiškių kviesti turbūt nė nereikės. Rasime šalia virtuvės durų startinėse pozicijose – ‘Aš Pirmas!’. Ak tas aromatas!

*****

Žinoma, tradicija Velykimes bandeles puošti kryžiais, bet kaip tikrai pagonė norėjau kažko kito. Ir prisiminiau, kad lietuviai Velykų margučius puošia žalčiukais ir saulytėm. Kodėl gi ne? ;-) (Gražiausios, deja, pranyko pakeliui į fotosaloną :))

Šaltinis: adaptuota pagal Delicious Magazine. Kiek originalesnis variantas - The British Larder.