2010 m. gegužės 7 d., penktadienis

Šiltos pieniškos bandelės jaukiems vakarams ir miglotiems rytams

Nepavyksta man šito recepto įdėt. Vis nesiseka.

Buvau pradėjusi rašyt jau kokius tris kartus ir vis baigiu kažkur vidury minties.

Kad ir šiandien.. sėdu prie kompiuterio, atsidarau Windows Live Writer, surezgu visą pastraipą, pasitikrinu paštą ir – na lyg tyčia! – skubūs reikalai, plūkiausi geras keturias valandas bandydama užsakyti krūvelę trakinio bilietų porai žmonių (kad jūs žinotumėt kiek vargo rasti normalios kainos traikinio bilietą JK!).. Vėliau iš inercijos dar ir į Lietuvą bilietą ‘nukoviau’. Ir užtruko trumpiau, ir kaina ne kažin kiek didesnė. Tai štai. Atvažiuoju!!!

Dabar apie bandeles. Pačios pačiausios! Ir aš žinau, ką sakau, nes bandelės labai mėgstu ir, jei kepu retai, tai tik todėl, kad neturiu valios susilaikyt nesuvalgius perdien!

Britiškosios Hot Cross Buns yra privalomas velykų atributas, bet mano galva būtų didžiulė nuodėmė jas valgyti vos kartą per metus. Skanutėlės dar šiltos, bet nė kiek neprastesnės kitą rytą – perpjautos per pusę, trumpam pašildytos skrudintuve su šlakeliu sviesto ir gabalėliu sūrio. Arba uogienės. Arba ir vieno ir kito!

Pieniškos ‘Velykų’ bandelės

Reikės:

300g duoninių miltų

200g paprastų miltų

45g šalto sviesto

45g cukraus

žiupsnelio druskos

šaukštelio cinamono

žiupsnelio malto muskato riešuto

žiupsnelio malto kvapniojo pipiro

pusantro šaukštelio sausų mielių (arba kitokių – vadovaujamės naudojimo instrukcija)

kiaušinio

275ml pieno

poros saujų razinų ar kitokių džiovintų uogių (pvz spanguolių arba serbentų)

saujelės karamelizuotos apelsino žievelė (nebūtina)

‘Piešimui’: keleto šaukštų miltų ir vandens

Glaistui: 4 šaukštų pieno + dviejų šaukštų cukraus

 

Gaminam:

Mieles paruošiame pagal naudojimo instrukciją. Jei naudojame sausas mieles – įberiame į šiltą saldytą vandenį ir palaikome šiltoje vietoje, kol viršus pasirengs putele.

Miltus įsijojame į didelį dubenį, suberiame kubeliais supjaustytą svietą ir triname tarp pirštų, kol gausime trupinius. Suberiame cukrų ir prieskonius, mieles, kiek paplaktą kiaušinį ir pieną. Užminkom tešlą.  Perkeliame ant miltais pabarstyto paviršiaus ir intensyviai minkom, kol gausim vientisą elastingos konsistencijos tešlą. Įminkome razinas ir apelsino žieveles.

Sugražiname į dubenį, uždengiame virtuviniu rankšluosčiu arba virtuvine plėvelė ir paliekame šiltoje vietoj bent valandai, po kurios tešlos gumulas turėtų padvigubėti. Jei nerandate jokios kitos šiltos vietelės – įjunkite orkaitę, nustatykite žemiausią temperatūrą ir palikite tešlos dubenį pravėrę orkaitės dureles.

Dar sykį išminkome tešlą ir suformuojame bandeles. Sudedame ant aliejumi pašlakstytu kepimo popieriumi užtiestos skardos, uždengiame maistine plėvele, kildiname šiltoje vietoje pusvalandį.

Įjungiame orkaitę, nustatome 200 laipsnių temperatūrą.

Ruošiame papuošimą – sumaišome keletą šaukštų miltų su vandeniu taip, kad turėtume gana tirštą baltą tyrelę. Ją supilame į maišelio kampą, kraštelyje prakerpame skylutę ir piešiame ant bandelių. Tradiciškai – didelį pliusą. Netradiciškai – ką tik norim.

Išdažytas bandeles šauname į įkaitintą orkaitę ir kepame 15 minučių.

Tuo metu ruošiame glaistą: pieną ir cukrų suberiame į nedidelį puodą, užviriname, paverdame pora minučių, kol gausime sirupą.

Iškepusias dar karštas bandeles aptepame glaistu, perkeliame ant aušinimo grotelių.

Namiškių kviesti turbūt nė nereikės. Rasime šalia virtuvės durų startinėse pozicijose – ‘Aš Pirmas!’. Ak tas aromatas!

*****

Žinoma, tradicija Velykimes bandeles puošti kryžiais, bet kaip tikrai pagonė norėjau kažko kito. Ir prisiminiau, kad lietuviai Velykų margučius puošia žalčiukais ir saulytėm. Kodėl gi ne? ;-) (Gražiausios, deja, pranyko pakeliui į fotosaloną :))

Šaltinis: adaptuota pagal Delicious Magazine. Kiek originalesnis variantas - The British Larder.

18 komentarų:

  1. niam niam niam. niam niam niam.
    kai pirmą (ir vienintelį) sykį buvau JK, hot cross buns taip traukė akį; mat viešėjome su drauge per velykų atostogas. tada tariau sau, gaminsiu tikrai, tikrai tikrai.
    ir pamiršau.
    ir štai iš krūmų netikėtai išlenda ŽD ir sako -- žiū! bandutės!
    šaunumėlis.

    kada gi grįžti, kada gi grįžti :)?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tai kada tamsta Lietuvon? :) Mažu pavyktų ir tavo atvykimo proga kokį maisto tinklaraštininkų Grand Meet'ą suorganizuoti ;)

    AtsakytiPanaikinti
  3. eeee... su Jule beveik tuo pat metu parašėm. tai kada gi? :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Nuo kitos savaitės galo! :)

    Jule, o kada tu pargrįžti?

    AtsakytiPanaikinti
  5. nuo dar kitos savaitės vidurio :) žo, nuo pirmų birželio dienų.

    o kiek laiko viešėsi :)? aš irgi meet'o norėč :D

    AtsakytiPanaikinti
  6. oi pripainiojau. nuo dar dar kitos savaitės, taigi, kaip sakiau, nuo birželio pirmų :)

    AtsakytiPanaikinti
  7. jule, gaile, aš taip ilgai nebūsiu..

    AtsakytiPanaikinti
  8. oi kaip apmaudu..
    aš mat apsiskaičiavau su savaitėm - maniau, kad šiandien/vakar jau kita savaitė, tai jei tu kitos gale, pamaniau aš, tai aš dar kitos pradžioj ir oi oi. nematematikė.

    AtsakytiPanaikinti
  9. prašyčiau! po trečiadienio egzamino tiesiog jaučiausi ekonomikos phd, kai mamai aiškinau, kodėl bankui nefaina, kai nori iš jo pasiimti grynųjų :D

    AtsakytiPanaikinti
  10. Aš vis maišau - duoniniai tai tie 1 rūšies ar tie pilno grūdo? Mat ir iš tų ir iš tų kepasi duona :)
    Aš pritariu Eglei - smagu visai susitikt su gaminančiais :)

    AtsakytiPanaikinti
  11. Indre, ne čia ne rūpūs miltai (tuos turėjai omeny sakydama pilno grūdo?), o tie, kur su aukštesniu gliuteino kiekiu. Jetus, mergaitės, vėl pamiršau, kokie ten skaičiukai lietuvoje. Pas mus visas aišku - strong bread flour reiškia imu. Viskas pritaikyta dlia asobo tupich :))

    AtsakytiPanaikinti
  12. Na, tai kas meetą organizuoja, a? ;-)

    AtsakytiPanaikinti
  13. ŽD, vis sukau galvą, kaip ten tą baltą kryžių padaro :) kaip sakant, one stone less on my chest:))))

    AtsakytiPanaikinti
  14. Na va. Aš, tiesa sakant, irgi ilgai nežinojau :)

    AtsakytiPanaikinti