Žadėjau pratęsti, tai štai - tęsinys. Nebeverkšlensiu - kiek galima. Baigiu prisijaukinti Londoną. Iš naujo. Šiandien net išgyvenau metro darbuotojų streiką, kuris – tiesa sakant – tikrai nebuvo toks baisus, kaip gąsdino spauda. Nuvažiavau – atvažiavau. Ramu. Gyvenu geroj vietoj.
Užtat sureaguosiu į Dalijos komentarą ankstesniame įraše. Apie lietuvišką maistą. Kurio aš visgi pasiilgstu. Ir jei kažkada ilgėjausi duonos, silkės ar sūrelių, tai dabar jų lengvai surandu šalia darbo esančioje rusiško maisto krautuvėlėje (ten net lietuviško alaus ir giros pilnos lentynos bei šaldytuvai!). Bet yra dalykų, kurių nerasiu net pačioje geriausioje parduotuvėje.
Tarkim, obuolių ir kriaušių iš mamutės sodo, nuo kurio atsiveria fantastiškas vaizdas į sulaukėjusias pievas ir rudens bei vasaros gėrybių kupiną mišką (aš galiu tik įsivaizduoti, kiek krepšių/kibirų baravykų šiuo metu rykiuojasi mamutės virtuvėj ir laukia savo eilės į džiovyklą pečiuj! Vėliau dalis emigruos į Londoną, kur puoš mano baravykinį risotto ir raugintų kopūstų troškinį. O taip!).
Arba pomidorų iš mamos šiltnamio, kuriuos pasigardžiuodami graužia pusės kaiminų vaikai ir kurie KVEPIA POMIDORIŠKAI! (sakykit ką norit, bet čia jokiuose ūkininkų turgeliuose pirkti pomidorai neturi tokio kvapo - geriausiu atveju galima užuosti užuominą). Ir jei negalima nusipirkti, tai bent galima atsivežti. Deja, dežė TOKIŲ pomidorų išgyvena vos porą dienų, o mano žmogus priviliotas TO KVAPO skambina tiesiai į darbą klausdamas, ar tie juodi ir geltoni dalykai irgi valgomi. Reikėjo sakyt, kad ne.
O rytais aš labai pasiilgstu šviežio varškės sūrio, kuris uždėtas ant skrebučio ir pagardintas mamutės bruknių ir kriaušių uogiene yra Dievų Maistas, ir apie kurį nežino, net išgirtoji rusų parduotuvė.. O aš ėmiau ir pamiršau atsivežt.. Užtat turiu visą stiklainį skaniosios uogienės, kuri dūsulingai ilgėdamasi buvusio mylimojo kukliai tenkinasi jogurto draugija.
Antras pagal gerumą varškės sūrio draugas yra rudeninis viržių medus, kuris šią savaitę bendradarbiauja su čiobreliais sunkioje kovoje prieš dar lietuvišką peršalimą. Jau tuoj tuoj finalas. Tik va tokiais tempais ir jis greit paklius į ilgesio sąrašiuką.
O kokio skonio Jūsų ilgesys?
Et, nereikėjo tau užsiminti apie varškės sūrį... :( aš jau buvau beveik įpusėjusi savo susitaikymo procesą gyvenimui be sūrelių ir juodos duonos...
AtsakytiPanaikintiChe che, dalijos komentaro pastumeta ;)
AtsakytiPanaikintiVisos vaizduojamos gerybes yra be galo skanios ir zavios, bet kai ju nera - nera. Ko nematau, to nepasiilgstu. Cia tai norejau pasakyt, bet zinau, tu supratai vistiek apie ka as ten. O kai yra - tai super! Man naminiai tokie svogunai labai patinka.
Dar norejau paklausti (ot cekava zose ;) jei sakai del meiles cia isvaziavai, na tarkim meiles rista cia uk esi, tai turetu but labai tada lengva. Ypac jei dar jis anglas....
Nera ka pridurti... jaucuosi lygiai taip pat. Ir grybavimas ir uogavimas ir maistas ir visa kita.
AtsakytiPanaikintiaš čia ne į temą ir nelyg iš medžio iškritusi, bet tiesiog - užsikabinau už vienos sąvokos - ir negalėjau nepakomentuoti (nors, pripažinsiu, abu pastarieji įrašai man taip giliai širdelėje atsiliepė, nors išmigravusi tik metams tebuvau) --
AtsakytiPanaikintiviržių medus.
pernai francijoje valgiau fontastiškai gardaus medaus, tik nežinojau, kas tai per augalas. galų gale verčiausi verčiausi ir išsiverčiau - ogi viržiai! toks tamsus, gausiai kvapnus ir mažumėlę karstelėjęs. ak.
o Lietuvoje jo matyti niekur neteko. taviškis naminis :)?
jule, lietuvoje jo būtent dabar ir yra! Visada rudens pradžioj, paskutinis sukimas!. Neabejoju, kad rastum, net paprastam turguj.
AtsakytiPanaikintiJis man toks imbieriškas, anyžiškas, puikiai tinka meduoliams kepti. Bet šiaip tai skaniausias iš visų medų, nes turi skonį, o ne tik saldumą.
aha, apskritai man tamsūs medūs patys gardžiausi; grikių irgi geruuulis, su savo skoniu. nors, tiesa, paprieštarausiu - man tai liepų ooooi kaip skiriasi nuo poliflorinio, o su grikiniu nė nepalyginama; bet tamsaus medaus skonis daug, m, sudėtingesnis, va.
AtsakytiPanaikintižinau, kad dabar pats jo metas; bet turguje pirkti kažkaip truputį nedrąsu, prisiklausius, kaip ten anas su cukrumi maišytas ar dar balažin kaip! bet pamėginsiu. o gal ant sąžiningo pardavėjo užsirausiu ,)
puikiai :)...
Panaikinti