Vasaros Pradžios Salotos, arba, Noriu savo daržo!

Praėjusią savaitę džiaugiausi tikrų tikriausiom vasaros atostogom. Gulinėjau parkuose nuogom kojom ir skaičiau knygas. Nes būtent tai man yra vasara – galimybė išsitiesti pievutėje su gera knyga, saulytei maloniai glostant nedrąsiai apnuogintą odą..

Kita svarbi vasaros dalis, žinoma, yra jos gėrybės. Ypač pirmosios. Nedidukės bulvytės, vos prasipūtusioj ankšty tūnantys saldūs žirneliai, plonytės morkos, raudonšoniai ridikėliai, saulėj žaižaruojantys salotų lapai..

Kaip aš norėčiau savo daržo! Basom kojom nutipenčiau į rasa alsuojančia dirvą, išsikasčiau pirmųjų bulvių kelmą, prisiskinčiau glėbį šviežių žirnių ir pupų ankščių, nusiraškyčiau keletą krapų šakelių.. Ir visą birželį valgyčiau Vasaros Pradžios Salotas. Tiesiog taip. Pietums. Vėlyvai vakarienei. Arba kaip garnyrą šalia lietuviškų šašlykų. Juk ir baltai mišrainei reikia poilsio!

Vasaros Pradžios Salotos

Reikės:

pirmųjų bulvyčių

šviežių pupų (tiks ir šaldytos – beje, jos lengviau lupasi)

šviežių žirnelių (tiks ir šaldyti – asmeniškai man netgi skaniau su šaldytais žirneliais, negu ilgiau parduotuvių lentynoj pastovėjusiais ir spalvą bei saldumą prarausiais žirniais)

šviežių krapų (galima keisti šviežiom mėtom – turėsim labai britiškas salotas)

Salotų užpilui:

4 šaukštų alyvuogių aliejaus

šaukšto balto vyno acto

šaukštelio Dijon garstyčių

pusantro šaukštelio grūdėtų garstyčių

žiupsnelio cukraus

Gaminam:

Sūdytame vandenyje išverdame vienodo dyžio gabalėliais supjaustytas bulves.

Tuo metu paruošiame užpilą – visus ingridientus supilame į stiklainiuką, uždarome ir gerai paplakame.

Išvirusias bulves nukošiame, paliekame kiek atvėsti. Suberiame į salotų indą, užpilame salotų padažu ir gerai išmaišome. Svarbu tai padaryti, kol bulvės dar šiltos, taip padažas geriau pasidengs.

Pupas sumetame į verdantį vandenį, palaukiame, kol užvirs, paverdame dvi minutes, išgriebiame, perplauname šaltu vandeniu (kitaip pupelės ir toliau virs nuo savo karščio, ko pasekoje praras spalvą bei formą). Išlukštename ir suberiame į indą su bulvėmis.

Į puodą su karštu nuo pupelių likusiu vandeniu suberiame žirnelius, užviriname, paverdame minutę, nukošiame, perskalaujame šaltu vandeniu. Suberiame pas bulves.

Galiausiai, pakarpome krapų, suberiame į salotas, gerai išmaišome ir nešame ant stalo. Kur nors lauke po obelim..

Skanaus!

Šaltinis: pagal Gordon Ramsay (2008) Cooking for Friends, London: Harper Collins Publishers.

Violetinis receptas tobulo paltuko garbei

Na moteriškės jūs man pasakykit, aš šitaip būna, ar čia man vienai taip?

Užsukau šiandien į vieną labdaros krautuvėlę ir – oi dievulėliau – garbingiausioj vietoj kabo mano svajonių paltukasdar mano dydžio. Nebūna? Būna būna. Tik labai retai.

Aš jį, aišku pasiėmiau, grįžau namo, susikabinau visus žieminius atributus – kepurę, šaliką, pirštines, kaip priklauso – ir rimtai sakau, imkit atgal tą pavasarį – aš noriu žiemos! Noriu apsirengti savo tobulą paltą ir eiti lipdyt sniego senių!

Nors imk ir skrisk į kokią Aliaską. Negi dabar visus metus reikės progos laukti??

******

Kad laukimas neprailgtų rodau gražios spalvos receptą. Ne, nevisai kaip mano paltukas – anas toks pilkšvai violetinis arba violetinai pilkas. O štai receptas ryškiai...

Ar kada valgėte violetinių morkų?

Ar žinojote, kad pirmosios morkos ir buvo violetinės arba geltonos, o oranžinės – kaip jas pažįstam – buvo išvestos kur kas vėliau – vos prieš kelis šimtų metų? Ir tai dar ne viskas – kai kurių šaltinių teigimu, oranžinės jos ne šiaip, o… Olandijos nepriklausomybės garbei? Įdomu, tiesa?

O skonis? Skonis nustebino. Pasirodo šios morkos nuo mums įprastų skiriasi ne tik spalva, bet ir skoniu. Asmeniškai man priminė morkų ir burokėlių mišinį. Ar pirksiu vėl? Žinoma! Ir ne vien sriubai. Labai skanios jos ir paruoštos pačiu paprasčiausiu būdu – supjaustytos gabalėliais, pašlakstytos aliejum ir druska bei prieskoniais ir pašautos į orkaitę – vienos, arba su draugais (pastarnokai, ropės, paprastosios morkos..). Idealus garnyras.

Na bet šiandien apie sriubą.

Violetinė morkų sriuba (be jokios abejonės receptūra tiks ir pačių paprasčiausių morkų sriubai!)

Reikės:

Poros saujų morkų (violetinių arba geltonų arba oranžinių arba… )

alyvuogių aliejaus

druskos, pipirų

trejeto skiltelių česnako

poros šaukštų sviesto

šlakelio aliejaus

svogūno

kaledros sėklyčių (maltų arba ne)

dviejų-trijų puodelių daržovių sultinio

Papuošimui (nebūtina) – dar viena morka, jei įmanoma - kitokios spalvos

Gaminame:

Morkas nulupame, supjaustome vienodo dydžio griežinėliais, suberiame į kepimo indą, pašlakstom alyvuogių aliejum (reikėtų nepamažint), pabarstom druska ir pipirais, pamaišom, kad lygiai pasidengtų aliejumi ir prieskoniais. Šauname į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę maždaug valandai, kol suminkštės.

Per vidurį kepimo laiko dar sykį pamaišome ir įmetame neluptas česnako skilteles.

Puode įkaitiname sviestą su šlakeliu aliejaus (šitaip sumažėja tikimybė, kad sviestas ims svilti ir ruduoti), suberiame svogūną ir kalendrą bei kepiname ant vidutinės ugnies, kol svogūnas suminkštės.

Suberiame iškepusias morkas, įpaudžiame česnako skilteles. Išmaišome. Užpilame karštu sultiniu, užviriname. Verdame apie dešimt minučių.

Nukeliame nuo ugnies, sumalame blenderiu. Jei pernelys tiršta – įpilame papildomai sultinio arba vandens. Jei reikia – pasūdome, įmalame dar pipiro.

Papuošimui: morką supjaustome žiedeliais, dedame ant kepimo popieriumi užtiestos skardos, pabarstome druska ir kepame 200 laipsnių karščio orkaitėje apie pusvalandį, kol įgaus traškesį.

Viskas! Pilstome į dubenius, puošiame skirtingos spalvos morkų traškučiais ar petražolės lapeliais. Ragaujame!

Pavalgę dar sykį apsirengiam gražiuoju paltu, pasimaivom prieš veidrodį, pasirodom brangiausiajam, išklausom pareiškimą, kad naujasis-tobulasis-paltas visai toks pat kaip…senasis. Ką???!!!!

Šaltinis: pagal Madalene iš the British Larder.

Vištienos kepenėlių ir džiovintų baravykų paštetas. Romantiškam piknikui parke.

Oi kaip negerai yra sirgti. Visai negerai.

Nežinau kaip ir kodėl, bet gyvendama JK beveik pamiršau, ką reiškia bjaurios peršalimo ligos, visokios slogos, kosuliai ir temperatūros.. Tad praeitą savaitę gavau tokį nevisai malonų priminimą. Brrr.

Faktas, kad priverstinis namų areštas nėra labai malonus dalykas, kai už lango begėdiškai šypsosi saulė, žydi obelys ir suokia paukščiai. Antra vertus, labai neblogas stimulas greičiau kapstytis iš lovos.

Ta proga vakar mano žmogus ir tokia-beveik-sveika aš išsiruošėme į baisiai gražų Londono kampelį. Neradau jokio internetinio puslapio galinčio atspindėti, kaip Hamstead Heath atrodo pasakiškai gražią pavasario dieną kaip vakar, bet pabandykite įsivaizduoti daug daug saulės, gaivios žalumos su kuokšteliais baltom žiedų kekėm aplipusių vyšnių, pulko vaikų, dar daugiau šunų ir – čia svarbiausia dalis – galybės laimingų žmonių, savo margais paklotėliais nusėjusių kalnus ir klonius. Itin svarbus margo paklotėlio brolis – pinkniko krepšys su gana demonstratyviai kyšančiu vyno butėlaičiu.

Puikiai išnaudodamos savo lokacijos vietą aplinkinės kepyklėlės už nepadoriai didelę kainą siūlo sukrauti padoraus dydžio pikniko rinkinuką su šviežia duona, bandelėm, sūriais, vaisiais, užtepėlėm ir kitu ‘pirštukiniu maistu’ (angl. finger-food) bei butėlaičiu jau minėto vyno arba gaivus limonado. Ir – nenuostabu, turint omenyje bendrą atmosferą ir pavasarinės saulės apsvaigintas galvas – panašu, kad verslas klesti.

Kadangi mano piniginėje – ypač pastaruoju metu – nepadorios sumos nesimėto, ir – sakykit ką norit – savo visada skaniau, kepyklėlėj verta susivilioti tik svaiginančio kvapo šviežia duona, nes visa kita galima sumeistrauti nuosavoj virtuvėj už juokingą kainą. Susidomėjot?

******

Trumpai apie kepenėlių paštetą: čia pateikiu ‘sugrubintą’ ir pagreitintą variantą. Norint geresnio - ‘parduotuvinio’ - rezultato reikia kiek ilgiau pasidarbuoti blenderiu ir gautą masę pertrinti per sietelį, idant atsikratyti visų gabalėlių ir gauti gerokai skystesnį bei lengviau tepamą kepenėlių paštetą. Visgi aš kur kas dažniau renkuosi būtent šį variantą, nes.. ne tik greičiau, bet ir kažkodėl skaniau. Man.

Ir dar, paprastai kepenėlių pašteto receptas baigiamas patarimu viską užlieti išgrynintu sviestu, tačiau tai nėra būtina, jei paštetą ketinate suvartoti per artimiausias pora dienų. Šitaip sutaupysite ne tik porą šaukštų riebalų, bet ir balažin kiek kalorijų ;-)

*******

Vištienos kepenėlių ir džiovintų baravykų paštetas

Reikės:

~110g + šaukšto sviesto

svogūno

skiltelės česnako

~400g vištos kepenėlių

nemažos saujos džiovintų baravykų ar kitų grybų

šaukšto brendžio (galima keisti viskiu)

šaukštelio maltų garstyčių (galima keisti ir skystomis garstyčiomis, tuomet dėsime kiek daugiau)

druskos ir pipiro

Gaminame:

Grybus išmirkome šiltame vandenyje, kol suminkštės.

110g sviesto ištirpiname įkaitintoje keptuvėje, suberiame supjaustytą svogūną ir česnaką. Kepiname ant nedidelės ugnies, kol svogūnai suminkštės ir taps permatomi.

Suberiame nusausintus supjaustytus grybus. Gerai išmaišome.

Vištų kepenėles nuplauname, nusausiname popieriniais rankšluosčiais, supjaustome vienodo dydžio gabalėliais. Suberiame į keptuvę. Kepiname karts nuo karto pamaišydami ir nuolat tikrindami. Kaip visuomet su kepenėlėmis, svarbu tiksliai pagauti akimirką, kada viduriukai praranda rožinę spalvą. Viskas. Nė minutėlės ilgiau, nes perkepusios kepenys įgauną labai nemalonų – kiek kartų – skonį. Supilame brendį, garstyčias, įberiame druskos bei pipirų, dar sykį išmaišome ir nukeliame nuo ugnies.

Kepenėlių–grybų masę kartu su papildomu šaukštu sviesto sumalame blenderyje. Paragaujame. Jei reikia – įberiame daugiau druskos ar pipirų. Jei norite skystesnio ir lengviau tepamo pašteto – pertrinkite per sietelį. Beje, tokiu atveju siūlyčiau pasilikti keletą grybų, juos supjaustyti mažais gabalėliais ir įmaišyti į pertrintą paštetą.

Paštetą supilsytykite į serviravimo indukus arba indą. Jei norite išlaikyti kelioms dienoms – puode ištirpinkite apie 60g sviesto, atvėsinkite ir atsargiai supilkite ant pašteto indelių taip, kad baltos apnašos liktų puodo dugne. Joms mums nereikalingos. Paštetą atvėsinkite šaldytuve.

Štai ir viskas! Paprasta, pigu, bet labai efektinga!

Gerų jums piknikų! Ir nesirkit ;-)

Šaltinis: pagal Angela Griffin.

Jeruzalės artišokų salotos vienišiems (mergaitiškiems) vakarams

Mano žmogaus darbas toks, kad karts nuo karto tenka išvykti ilgėliau.. Na savaitei. Būna dviems. Tiesa, šiuo metu taip nutinka itin retai, tačiau net ir dabar išgirdę, kad aš ‘viena’ draugės ir draugai nutaiso oi-kokia-tu-vargšė žvilgnį.. kuris mane labai glumina.

Gal kažkam sunku suprasti, bet man kartais visai patinka pabūti vienai. Pagyventi savo ritmu. Vakarieniauti nepaisant laikrodžio rodyklių. Žiūrėti mergaitiškus filmus ar seniai mėgtus serialus – tarkim Roswellą arba paauglystės meilę Hornblowerį. Peržiūrėti krūvą MasterChef per BBC iPlayer. Skaityti iki paryčių. Su taure balto vyno ir krūvele After Eights su lazdyno riešutais (nes kai niekas nemato tai jokios kalorijos nesiskaičiuoja, ar ne? ;-)

Maitintis sriubom ir salotom. Be jokių baimių, kad kažkam atsibodo. Man tai negresia. Salotos – mano galva - idealus mergaitiško savaitgalio vienumoje palydovas. Pavyzdžiui šios – truputį ekscentriškos, truputį gurmaniškos, bet niekada nenuviliančios.

Visai neseniai sužinojau, kad pagrindinis jų ingredientas – jeruzalės artišokai (lietuviškai – topinambai) – visai nesunkiai prieinami ir Lietuvoje. Ypač ūkininkų ar šiaip – daržovių – turgeliuose. Tad, mielos mergaitės, kuo jūs lepsitės kitą vienišai moterišką savaitgalį?

Truputis informacijos – jeruzalės artišokai neturi nieko bendro nei su Jeruzale, nei su artišokais. Balažin kodėl toks pavadinimas, nes išties tai yra saulėgražų šeimos augalo šakniagumbis. Pirkdami stenkitės rinktis kietus gumbus su kuo mažiau atšakėlių – šitaip bus paprasčiau nulupti. Beje, siūlau paskubėti, nes topinambų sezonas tęsiasi nuo spalio iki kovo-balandžio, tad norėdami įsigyti šviežių daržovių tai reikėtų padaryti jau dabar.

Jeruzalės artišokų salotos su ožkos sūriu, lazdyno riešutais ir citrinų užpilu

Reikės:

poros saujų jeruzalės artišokų

saujos lazdyno riešutų

alyvuogių aliejaus

lauro lapo

žiupsnelio druskos

citrinos

trejeto saujų salotų lapų (man skaniausia – jauni burokėlių lapeliai)

gabalėlio kieto ožkos sūrio

šviežiai maltų pipirų

Gaminam:

Topinambus kruopščiai nuplaunam, nulupam, supjaustom vienodo dydžio griežinėliais. Suberiam į kepimo indą, pašlakstom alyvuogių aliejum, įmetam lauro lapą, padruskinam, pamaišom, kad tolygiai pasidengtų ir šaunam į iki 180 laipsnių karščio įkaitintą orkaitę 30-40 minučių, kol taps labai minkšti – maždaug išvirusios bulvės konsistencijos. Maždaug po 20 minučių gerai išmaišom ir sugražinam į orkaitę.

Likus maždaug dešimčiai minučių iki kepimo pabaigos, lazdyno riešutus sumetam į kitą karščiui atsparų indą ir dedam į orkaitę, kad lengvai apskrustų.

Tuo metu paruošiame salotų užpilą – sumaišome keturius šaukštus alyvuogių aliejaus su dviem šaukštais citrinos sulčių, įberiame druskos – paragaujam, jei reikia, koreguojame pagal skonį.

Į iškepusius topinambus įspaudžiame apie pusę šaukšto citrinos sulčių, įberiame šviežiai malto pipiro, pamaišome.

Konstruojame salotas – į serviravimo lėkštę sumetame salotų lapus, pašlakstome salotų užpilu, suberiame iškepusius jeruzalės artišokus, apskrudusius lazdyno riešutus (galima pasmulkinti arba dėti visus), plonomis juostelėmis supjaustytą ožkos pieno sūrį. Dar sykį pašlakstom salotų užpilu.

Viskas! Nešam(ės) ant stalo. Pilam(ės) taurę balto vyno. (Įsi)jungiam gerą filmą ir mėgaujamės vienatve! Juk nekasdien taip! ;-)

Šaltinis: nusižiūrėjau iš River Cottage.

Velykiniai lizdeliai kiškučiams ir smalsučiams

Žinot, aš visai nenorėjau šįvakar rašyti.. bet jau pasipylė klausimai iš visų pusių tai APrašysiu.

Ir išvis, aš šiemet norėjau apsimesti, kad nėr čia jokių Velykų.. bet atsiverčiau delicious magazine puslapį ir supratau, kad nepavyks..

Tai prasisukau visą dieną virtuvėj, prikepiau ir priviriau visokio gėrio. Dalinuosiu pačiu greičiausiu ir paprasčiausiu. Gal net spės rytoj Jūsų šventinį stalą papuošti!

O aš net nespėjau kaip reikiant nufotografuot, tai planuoju vėliau kiek papildyt šį įrašą. Ateities kartoms.

Smagių švenčių, tvirtų margučių!

Velykiniai lizdeliai

Reikės:

keletos saujų sausų pusryčių (jei esate kur nors už balos balelės – nuodėmė būtų naudoti ką kitą nei shredded wheat, kurie mano galva vien šitam reikalui ir sutverti, nes man asmeniškai kitaip nelabai ir skanūs..)

poros šaukštų sviesto

poros šaukštų kakavos

pusė puodelio kondensuoto pieno

‘kiaušinukų’

Gaminam:

Sviestą, kakavą ir kondensuotą pieną supilame į nedidelį puodą ir šildome kol užvirs. Paviriname pora minučių, nukeliame nuo ugnies.

Dubenyje sutrupinam shredded wheat arba suberiame avižinius dribsnius ar kitokius naudojamus ‘sausus pusryčius’. Užpilame kakavos sirupu. Gerai išmaišome.

Dedame lizdelių masę į popierinius keksiukų popieriukus, viduryje suformuojame duobutę. Į kiekvieną duobutę patupdome po kelis ‘kiaušiniukus’, paliekame vėsioje vietoje, kad sustingtų.

Viskas! Labai skani Velykinio stalo dekoracija, beje, idealiai tinkanti pirmiesiems mažųjų kulinarų eksperimentams virtuvėje.. ;-) Austėja uu-uuu! ;-)

Idėja kilo bevartant delicious magazine.