Pagaliau!!! Blogo atidarymas ir 'Vasariškas desertas su balzaminėm braškėm'

Gera pradžia – pusė darbo. Deja, pradžios teko laukti be galo ilgai.. Nors mintys apie nuosavą blogą kilo „seniai seniai“, kai Lietuvoje tebuvo vos trys-keturi maisto gaminimo „tinklaraščiai“, amžinai stigo arba laiko arba energijos.. mokslai, darbai, reikalai, tingėjimai.. :) O beje pagrindinis kliuvinys dar ir dabar kelia nerimą – kaip prisiversti nufotografuoti mylimą patiekalą... prieš jį suvalgant.. Taigi nors kataloge „blogui“ tėra sąlyginai nedaug padoresniu fotografijų, nusprendžiau kad oficiali pradžia bus geras spyris į minkštą vietą rasti abiejų: tiek laiko, tiek valios.

Kodėl blogas? Priežasčių daug. Ir nevisos jos kulinarinės. Jau kurį laiką negyvenu Lietuvoje, todėl labai maga pasidalinti atradimais ir patyrimais. Be to, jaučiu kaip palengva silpsta mano gebėjimas rašyti (o kartais tiesiog suformuluoti mintį!) gimtąją kalba, turbūt todėl, kad kasdienis jos vartojimas apsiriboja lietuviškų naujienų ir blogų pasiskaitymu.. Negerai! :)

Visgi svarbiausia priežastis – noras pasidalinti kulinariniais atradimais. Per keletą paskutiniųjų metų stryktelėjau nuo beviltiškos virtuvėje iki atradusios ten savą erdvę. „Auginu“ krūvą protingų kulinarinių knygų, svaigstu apie neišbandytus ingredientus, naujas skonių kombinacijas.. Kodėl gi visu tuo nepasidalinus?

Papliurpčiau dar, bet bijau, kad kas nors praras kantrybę ir spustels ‚Back‘ mygtuką, todėl štai pirmasis publikuojamas skanumynas :)

...kuris vis dar neturi pavadinimo.. Originaliame variante jis vadinamas Buttermilk pudding. Alkonas buttermilk verčia į pasukas, deja aš juo visai nesutinku.. Man asmeniškai parduotuvinis buttermilk labiausiai primena lietuviška kefyrą ar veikiau labai liesą rūgpienį. Nes pasukos, kokias jas prisimenu, tėra liesas vandenėlis, kai tuo tarpu buttermilk yra tokios.. na, rūgpieniškos konsistencijos :)

Taigi pavadinkim jį „Vasarišku rūgpienio desertu su balzaminėmis braškėmis“. Juolab kad vasara jau viena koja čia :)

Reikės:

Dviejų žėlė lapelių (aš paprastai naudoju nepilną vokelį paprasto želatino (~6g) t.y. ~ 2 arbatinius šaukštelius)
200ml riebios grietinėlės
125g cukraus
Vanilės ankšties (kadangi tai gana brangus malonumas dažniausiai apsiriboju žiupsneliu vanilinio cukraus arba vanilės ekstrakto)
Pusės citrinos (pageidautina nevaškuotos)
300ml lieso rūgpienio arba kefyro (turintiems galimybę siūlau pabandyti su tikromis lietuviškomis pasukomis ir aprašyti rezultatą. Kirba mintis kad turėtų pavykti, gal net šauniau nei man)

Eiga:

Paruošiam želatiną pagal pakelio instrukcijas (bent jau aš tiesiog užpilu šlakeliu verdančio vandens ir maišau kol ištirpsta).

Į puodą supilam PUSĘ (t.y.100ml) grietinėlės ir cukrų. Suberiam vanilę (naudojant ankštį reikia ją perpjauti per pusę ir peiliu gražiai „išskobti“ sėklytes. Jas suberti į puodą, o pačią ankštį pasilikti – bus galima pasigaminti naminio vanilinio cukraus). Citrinos pusei nutarkuojam žievelę ir išsunkiam sultis. Visa tai supilam į puodą su grietinėle. Leidžiam užvirti ant vidutinės ugnies, tada staigiai primažinam ugnį ir pavirinam maišydami dar kokias dvi tris minutes, kol cukrus visiškai ištirps. Nukeliam nuo ugnies. Supilam želatiną, gerai išmaišom. Perkošiam per sietelį (nors tiesa sakant, dažniausiai nesivarginu..) ir supilam į kitą indą, kad kiek pravėstų.

Tuo tarpu gerai išplakam likusią grietinėlę (100 ml).

Į pravėsusią masę įmaišom liesą rūgpienį (arba pasukas arba kefyrą) ir plaktą grietinėlę. Atsargiai pamaišom ir supilam į formeles. Į keletą mažų arba vieną didelę. Man gražiau į mažas.. Dedam į šaldytuvą ir pamirštam bent keturioms valandoms, kad sustingtų.

Likus valandėlei iki „kviečiu prie stalo“ paruošiam braškes.

„Balzamuotos braškės“ (ha ha!)

Reikės:

Braškių
Cukraus
Balzaminio acto (kiek konkrečiai nerašau nes nežinau.. viska darau iš akies)

Eiga:

Supjaustom braškes kaip tik norim. Užpilam keletu šaukštų cukraus pagal skonį. Šliūkštelim kelis šaukštus balzaminio acto (maždaug perpus mažiau nei cukraus). Viską sumaišom ir paliekam pastovėti kambario temperatūroje bent pusvalandį, kol braškės gražiai išleis savo sultis, kurios susimaišys su balzaminiu actu.. ir viskas bus be galo yum yum!
Gal kažkam kombinacija braškės+balzaminis actas pasirodys kiek keista, tačiau aš primygtinai siūlau ją išbandyti. Pažadu nenusivilsit.

Na teliko viską sukontempliuoti į vieną desertą. Traukiam formeles iš šaldytuvo, įkišam porai sekundžių į karšto vandens vonelę ir verčiam ant lėkštės. Jei nesiverčia – merkinėjam tol kol versis. Ant viršaus užkraunam braškes ir nešam ant stalo.. :)

P.S. Savaime suprantama šis desertas nebūtinai turi būti tiekiamas su balzaminėm braškėm. Galima užbarstyti bet kokių uogių ar vaisių griežinėlių. Rudeniop siūlau papuošti karamelizuotais slyvų ketvirčiais.. žodžiu.. laisvė improvizacijai beribė :) Skanaus!

Įkvėpimas:
Buttermilk pudding autorius yra štai šio restorano vyriausias šefas Chris Gillard (paimta iš The Observer, “Weekend‘s Summer Food Special“, 19/07/08, p.57).
Balzaminių braškių idėja pasiskolinta iš thekitchensinkrecipes.com