2009 m. birželio 2 d., antradienis

Knygos knygos knygos ir be galo skani naminė duonelė



Laikas turi tokią nelemtą savybę bėgti beprotišku greičiu, kai nori mėgautis kiekviena minute, ir ištįsti iki begalybės, kuomet to visai nereikėtų... Negaliu patikėti, kad jau birželis. Oficiali vasara! Beveik baigti mokslai. . Nors iš tiesų tai nei velnio jie nebaigti, dar reikia užsiropšti į baisiai statų kalną – parašyti magistrinį, tačiau kadangi didžioji dauguma kursiokų pradeda išsivažinėti į visas pasaulio šalis, po universitetą sklando 'pabaigos' ir 'laisvės' nuotaika. Sakyčiau, gerokai apgaulinga..

Iš tiesų tai norėjau papasakot visai ne apie tai. Žinau, kad kartojuosi, bet vėl apie savaitgalį ;-) Pakeliui į paukščių stebėtojų mugę (kada nors tikrai išsiplėsiu šita tema), užvažiavom į vieną netolimą miestelį/kaimelį ir šauniai prasisukome labdaros parduotuvėlėse. Labai geras dalykas. Vieta, kur perkant negraužia sąžinė. Skirtingai nei Lietuvoje, čia labdaros parduotuvė veikia perpardavinėdama dovanotus daiktus, o visas pelnas atitenka tam tikrai organizacijai - kovojančiai su skurdu, padedančiai seniems ar neįgaliems žmonėms, ir panašiai. Prekės pačios įvairiausios. Nuo drabužių, žaislų ir indų iki buitinės technikos ir baldų. Beje, visai neblogų ir už tikrai mažą kainą. Bet svarbiausia – jos pilnos KNYGŲ. Taip taip. Vėlgi pačių įvairiausių, dažnai visai naujų, nė nevartytų.. Arba dovanotų. Štai brangusis prieš porą savaičių parsinešė labai gražią knygą apie Lietuvą, kurią kažkokiam nelabai mandagiam (juk atiduoti dovanas negražu!) britui padovanojo porelė lietuvaičių. Irmantas ir Rima, to be more precise.. Bet žinoma aktualiausia šiam blogui yra tai, kad jose visada visada būna kulinarinių knygų.. Nuo visai senučiukių, pilnų bobulių išminties, iki išties naujų, su labai gražiom nuotraukom.. Kainuojančių nuo pusės iki poros svarų (kainos kyla proporciškai su vietovės dyžiu). Taigi nieko keisto, kad namo grįžau nešina pora maišų knygų. Teisybės dėlei, ne visos jos kulinarinės. Bet dauguma :-P

Be to, to paties miestuko turguje užtikau knygų pardavėją, iki ausų apsikrovusį NAUJOM kulinarinėm knygos ir visos vos už du svarus. Perklausiau gal tris kartus. Yes, madam, two pounds each! Neklauskit, kaip tai įmanoma.. Norėjau visko, bet prisimindama ribotas lentynas ir numatytą downsizing apsiribojau vos pora. Užtat baisiai gražių ir įdomių.. Tai vat skaitinėju ir varvinu seilę šiltais ir trumpais vasaros vakarais.. Ir mąstau, kad aš dar ten tikrai grįšiu..

Ta pačia proga ir čia receptas 'knyginis'. Nors knyga ne iš aprašytos medžioklės ir netgi ne iš labdaros parduotuvėlės, bet vis tiek labai skaitoma ir mylima.

O patiekalas - pagaliau įgyvendinta sena sena svajonė išsikepti naminės duonos. Nes kas gali būt skaniau, nei savo rankom užminkyta ir išglostyta duonelė?


Itališka duona su rozmarinu

(kurią pats Gino užvadino Tuscan-style Bread with Rosemary and Extra Virgin Olive Oil arba Schiacciata Toscana – kažin ar galima tokiam paprastam kepiniui duoti dar ilgesnį pavadinimą? ;-)

Reikės:

450g stiprių duoninių miltų + pabarstymui (kadangi nesu didelė baltos duonos mėgėja, paprastai naudoju tamsesnius duoninius miltus, šiuokart - rupių kvietinių, ruginių ir miežinių miltų mišinį)
Šaukštelio greito veikimo sausų mielių*
6 šaukštų geros kokybės alyvuogių aliejaus + tepimui
Poros šakelių šviežio rozmarino
Žiupsnelio smulkios druskos
Žiupsnelio rupios druskos

Eiga:

Sumaišom miltus, mieles ir druską dideliam dubeny.
Į 300ml šilto vandens įmaišom alyvuogių aliejų.
Miltų mišinio centre padarom ‚šulinį‘, į kurį supilam vandens ir aliejaus mišinį.
Užmaišom tešlą, perkeliam ant miltuoto paviršiaus ir intensyviai minkom bent 10 min, kol pasidarys ganėtinai vientisa ir elastinga. Padarom didelį kamuolį, įdedam į aliejum pateptą dubenį, uždengiam rankšluosčiu ir paliekam maždaug valandai, per kurią kamuolys turėtų padvigubėt.
Tuomet vėl intensyviai paminkom ant miltuoto paviršiaus. Bent pora minučių.
Suformuojam maždaug poros centimetrų storumo stačiakampį arba kvadratą (priklausomai nuo skardos išmatavimų), paguldom ant aliejum pateptos skardos, uždengiam maistine plėvele ir pakildinam dar pusvalandį.
Nudengiam plėvelę, viršų subadom šakute, dosniai ištepliojam alyvuogių aliejum, pabarstom rozmarinu ir rupia druska.
Šaunam į iki 220 laipsnių karščio įkaitintą orkaitę, kepam maždaug pusvalandį, kol gražiai paruduos.
Ištraukę iš orkaitės, perdedam ant aušinimo grotelių, auštant patepliojam alyvuogių aliejum, kad suminkštėtų pluta.
Viskas! Prisipažinsiu, niekada nemaniau, kad taip paprasta išsikepti tokią skanią duoną. Ir kad taip gera valgyti SAVO duonelę.. Sėkmės!

* Šios mielės nuo paprastų sausų skiriasi tuo, kad yra maišomos ne į vandenį, o tiesiai į miltus. Įmaišius į vandenį jos liks neaktyvuotos. Jei nepavyks rasti tokių, manau, galima naudoti ir paprastas sausas mieles, tada tiesiog sekite pakuotės instrukcijas.

P.S. Nuotraukoje duona jau gerokai nuvalgyta.. Išties gaunasi didžiulis kepalas, sunkiai betelpantis mano skardoje. Beje, laikosi labai ilgai. JEIGU lieka kam laikytis ;-)

Šaltinis: adaptuota iš Gino D‘Acampo „Fantastico! Modern Italiam Food“

12 komentarų:

  1. Garbane, noriu į tavo labdaros turgelį... labai noriu. Eik tu sau, kaip pavyyydžiu. Aš net ir nepirkdama kaifuoju būdama tokioj atmosferoj. Tai jau pasipasakok ką nusipirkai :)
    O aš dabar sekmadieniais vaikštau į Mokytojų namų kiemely vykstantį "Blusų turgų". Dar mažas, bet dvelkia tokiu jaukiu, mažu flea market. Tikiuosi augs ir didės.

    Apie sausas greito veikimo mieles. Yra ir pas mus tokių ;) No problem. Duonelė atrodo labai gardžiai ir skamba taip paprastai.

    Eglė

    AtsakytiPanaikinti
  2. Man duonos kepimas kažkoks ritualinis-sakralinis veiksmas, žaviuosi žmonėmis, kurie tuo užsiima. Esu kalbinusi kelias gamybos technologes iš kepyklų, mūsų parduotuvėms duoną kepančių - tai jos šaipėsi iš mūsų pirkėjų pageidavimų: "mus vis spaudžia, kad pagamintume kuo minkštesnę duoną, bet minkšta duona, tai netikra duona". Garbane, tavo duona išrodo taip nuostabiai, kad kąsnelį nuo jos atsilaušiu ir aš:)

    AtsakytiPanaikinti
  3. O ka dar gero Gino savo knygoj raso? Man jis kiek juokingas budavo per TV - kiek perdetai 'italiskas', ispudis lyg labai stengiasi, kad netycia kas jo tautybes nesumaisytu :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Egle, prasom i svecius. Susiorganizuosim dar viena charity-shop-run :) Eee o gal rimtai cia meeta darom su apsilankymu mazu miesteliu turgeliuose? :))

    Sparnuoti, butent! Man irgi duonos kepimas yra kazkas TOKIO. Isties dvelkia sakralumu. Tas minkymas - ko ne ritualas? :) Ir pojutis kad minkoma duona pamazu atgyja...

    Monkey, sutinku! Bet zinok jis toks ne vienas. Kone visi 'uzsienieciai' sefai cia taip pabreztinai akcentuoja savo tautybe. Su visais belisimo, magnific, merci, bon ir t.t. O knyga man visai patinka. Nors kasdienybej prigijo dar tik du receptai, bet cia tiesiog knygu pertekliaus zenklas ;)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Koks grozis!! Ikalbejai, bandysiu dar karteli duona kepti, kai tik visi mokslai baigsis... :o)

    Idomu, kodel man beveik niekada niekas nepadvigubeja tesla mieles naudojant? Na isskyrus ta atveji, kai veliau apsiziurejau, kad galiojimo laikas buvo jau pasibaiges :o) Taip atrodo visas instrukcijas seku, prisiskaitau patarimu, kaip viska teisingai daryti, o siek tiek pakyla, bet toli grazu iki dvigubai :o(

    AtsakytiPanaikinti
  6. dailuma. jau porą mėnesių kepame duoną tik namusoe - prasidėjo nuo ciabatta, o tada trason atpūškavo žymioji no-knead bread. o tada nusprendėme, kad labai jau daug elektros prašosi dukart per savaitę po porą sykių - tad persiorientavome prie duonkepės.
    tiesa, orkaitėj keptos duonos ji neatstoja, bet vis dėlto.

    kada buvau londrėje, mane sužavėjo labdaros krautuvėlės. ir sau parsivežiau vieną knygą, džiaugiaus nenusakomai - už du svarus tooOOOks tomas apie indų maistą!! tiesa, tavasis reidas skamba sėkmingiau ir žaviau, prašyčiau pravesti ekskursiją, jei tapus sueco būčiau :}

    AtsakytiPanaikinti
  7. Jurate, linkiu kad ta mokslu kuo greiciau ateitu.. O su teslos kildinimu neturejau problemu tai nelabai galiu patart.. Gal nepakankamai siltoj vietoj laukai?

    jule, butinai! O ciabattos receptas gal bloge kur nors? Praziurejau? Apsirgau duonos kepimo virusu - noriu isbandyt! :)

    AtsakytiPanaikinti
  8. aga, štai čia ,) darbelio truputėlį reikalauja, bet rezultatas - mmmm, net man - nemėgstančiai ciabattos (nusikaltimas!!); beje, nežinau, ar pažįsti wild yeast tinklaraštį, tačiau jis tik dar labiau skatina mano duonarkomaniją :} rimtas, kompetentingas ir šiaip - puikus.

    AtsakytiPanaikinti
  9. jule, aciu uz nuorodas! Tas puslapis tikrai nerealus, taip rankos panizo bandyt bandyt.. O tavo ciabatta tai ohoho! Mastau ar uzteks pilotazo.. :)

    AtsakytiPanaikinti
  10. užteks užteks! čia mano pirma naminė duona.. be to, paskaitinėki wild yeast (regisi, ir savo įraše nuorodas sudėjau) - ten parodyta vaizdžiai, kaip atrodo gerai išminkyta tešla (windowpane test) ir kaip ją reikia fold'inti. jei nedrąsu, gamink iš pusės normos. na, kas blogiausios gali atsitikti? bus mielinės bulkutės, ne ciabatta, bet baisiau - nieko.

    AtsakytiPanaikinti
  11. Duona atrodo tobulai! Ir nuotrauka tokia "švari", tyra, puikiai derinasi su duonos idėja. Kaip gerai, kad tu nelaikei ilgai užslėpusi savo talentų ir sukūrei blogą! :)

    AtsakytiPanaikinti