2010 m. vasario 23 d., antradienis

Gaivios lęšių, moliūgo ir ožkos sūrio salotos. Belaukiant bangų.

Kartais atrodo, kad per gyvenimą plaukiu audringa ir banguota jūra. Pakylimai, nusileidimai. Retkarčiais štilis. Juoda, balta. Kartais pilka. O gal aš tiesiog per daug imu į širdį? Jei ryte dar skraidžiau padebesyse, tai vieno neatsargaus žodžio buvo gana nusodinti mane ant žemės. Matyt kažkoks užsisvajojęs programuotojas pamiršo instaliuoti mygtuką ‘ignore’. Nieko.. palauksiu kitos bangos..

******

Nežinau, kaip jums, bet man salotos – pats svajokliškiausias maistas. Lengva. Gaivu. Erdvė improvizacijai. Įmesime pora saujelių lęšių – sotu. Pažaisime spalvomis – gražu. Ko dar bereik?

Lęšių, moliūgų ir ožkos sūrio salotos

(keturiems nelabai alkaniems valgytojams)

Reikės:

moliūgo

didelio raudono svogūno

šlakelio alyvuogių aliejaus

druskos, šviežiai malto pipiro

150g puy lęšių

lauro lapo

dviejų šaukštelių pilnagrūdžių (angl. wholegrain) garstyčių

dviejų šaukštų balzaminio acto

trijų šaukštų alyvuogių aliejaus

didelės saujos šviežių petražolių

trejetos saujų gražgarstės ar kitokių žalių salotų

100g varškės sūrio tipo ožkos sūrio 

Gaminam:

Moliūgą supjaustome kubeliais, suberiame į kepimo skardą.

Svogūna supjaustome stambiais griežinėliais, taip pat sumetame į skardą.

Pašlakstome alyvuogių aliejumi, įberiame druskos ir pipirų, viską permaišę šauname į iki 180 laispnių karščio įkaitintą orkaitę pusvalandžiui arba kol moliūgas suminkštės, o svogūno kraščiukai ims ruduoti.

Lęšius nuplauname, verdame pilname vandens puode, kartu įmetę lauro lapą. Apie 20 minučių arba kol suminkštės.

Išvirusius lęšius nukošiame, įmaišome garstyčių, balzaminio acto, aliejaus ir smulkiai supjaustytų petražolių. Beje, jei neturite kurio nors iš šių ingredientų – šią dalį galite praleisti. Tuomet paruoškite paprastą salotų užpilą (3 dalys aliejaus + 1 dalis citrinos sulčių arba balto vyno acto + 1 dalis medaus), kuriuo gausiai palaistykite jau paruoštas salotas.

Į lėkštę suberiame salotų lapus, pašlakstome aukščiau aprašytu salotų užpilu (jei naudojame), ant viršaus suberiame iškepusius moliūgo ir karamelizuoto svogūno gabaliukus, beriame lęšius, viską apibarstome grubiai sulaužyto sūrio gabaliukais.

Viskas. Skanaus! Ir lai jus lydi putotos bangų keteros!

P.S. Savaime suprantama, šios salotos itin pasiduoda improvizacijoms. Ypač skanu įmetus orkaitėje keptų cukinijų ir/arba paprikų gabaliukų!

Įkvėpimo šaltinis: Michele Cranston (2006) “Marie Claire”: Comfort – Real Simple Food (London: Murdoch Books).

8 komentarai:

  1. Žiupsneli, šiandien kaip tik apti mąsčiau kokių čia salotų su lęšiais pasidaryti, tai paprastesnių su geltona paprika pasidariau..
    O man tavosios nuotraukos visada tokios šiltos, šviežios, ryškios..kame paslaptis? atitinkama šviesa ar fotoaparatas?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Dalija, man dėl to moliūgai taip patinka, kad viską sugražina. O juk valgom pirmiausiai akimis!

    onceuponpatisserie, dėkui už gražius žodžius. O paslaptis..? Nėra čia jokios paslapties :) Šviesa kaip tik šiuo metu labai minimali, nes lyja jau turbūt dvi savaites kasdien, tai kankinuosi gaudydama kiekvieną pragiedrukiuką. O fotoparatas.. numylėtasis išveštas į 'sanatoriją', bandau pratintis prie kiek paprastesnio (ir ribotesnio) jo brolio. Panašu kad po truputį randam bendrą kalbą, nors visko būna :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Niu nežinau, man tovo fotografijos visada tokios gyvybingos, nuotaikingos..vadinasi, ir brolį jau prisijaukinai;)
    Ir salotos tikrai pritariu,kad labai jau svajokliškas dalykas ir man laabai patinka, o ir kiek laisvės eksperimentams jos suteikia..tik aš dažniausiai neturiu visų produktų, kai noriu salotas pasigaminti, tada tenka daryti su tuo, ką turi..arba mėgstamas morkų salotas su razinomis ar slyvomis..valgyt ir valgyt :]

    AtsakytiPanaikinti
  4. Ir aš seilę vis pavarvinu į fotografijas:)Kažkokios stebuklingos tos Tavo nuotraukos tikrai:)
    Gamint tai tingiu, nors receptus skaitau:))

    AtsakytiPanaikinti
  5. onceuponapatisserie, aš paskutiniu metu esu priversta į parduotuvę kulniuot beveik kasdien, tad man tos problemos kaip ir nėra :)

    Lorca, dėkui :)

    AtsakytiPanaikinti
  6. Aš tyliai prisliūkinu ir pavagiu šakutę! :)

    Dailu dailu.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Oj, tas gyvenimas kaip armonika. Išvargina nestabilumas. Antra vertus, harmonijos nebūna be gero ir blogo. Atpažįstu save tavo mintyse. Kai aplanko toji tamsesnė savijauta, teisinuosi: ir tai praeis. Ir praeina.

    Salotos jau ko vertos, net didžiausias surūgėlis pralinksmės :) aukščiau nosis :)

    AtsakytiPanaikinti