Patys pačiausi blynai. Avižų. Žiema, ateik į mano kiemą!

Su Nepriklausomybės diena, mieli tautiečiai!

Su užgavėnėm sveikinti kaip ir nepriklauso. Reikia pašūkaut. Žiemą lauk varyt. Bet skirtingai nei Lietuvoje, čia nėra ko varyt. Lyja jau turbūt savaitę. Žalia. Tai argi čia žiema?

Bel šventės lieka šventėm. Reikia švęsti. Gaila, bet kaukių, laužų ir kitų linksmybių šiemet nebuvo. Užtat buvo blynų. Ir dar kokių! Kad jau visą facebooką apskalambijau savo radybom, nėra kur trauktis – reikia rėžt receptą. Bet jei labai nesupyksit dar pablevyzgosiu truputį. Apie blynus.

Nesu blynų didelė blynų gerbėja. Nežinau kodėl. Gražu pažiūrėti. Gražu pasvajoti apie romantiškus pusryčius su garuojančiais blynais ir stikline šviežiai spaustų apelsinų sulčių. Bet realybė yra tokia, kad rytais esu labai nuobodi persona. Rytais man patinka rutina. Rytais man nesinori galvoti ką suvalgyti. Rytais man norisi tiesiog suvalgyti.

O blynai? Blynus kepti smagu, kai namuose didelė gauja alkanų žmonių. Tada galima sukrauti didelį kalną blynų, atsinešti porą stiklainiukų naminės uogienės, grietinės, padažų padažiukų ir ramiai besišekučiuojant apturėti be galo smagius brunchus (lietuviškai turbūt - pusrytpiečiai).

Bet žinot ką? Šiandien išbandytus blynus galėčiau valgyti kasdien. Be jokios progos. Ką jau kalbėti apie kompaniją – sunkiai nuvijau mintį viską suvalgyti pačiai, o savo žmogui iškept paprastų miltinukų! (nes padariau labai didelė klaidą gamindama tik pusė normos – juk sakiau – ne blynelių persona aš, ne..) Bet nuvijau. Ir netgi nupaveikslavau. Kad ir labai paskubom, bet tokiu lobiu negaliu nesidalinti.

Ar esate kada girdėję apie avižinius blynelius? Aš – niekada. Koks praradimas! Ir aš tikrai nesu iš tų kur spygauja atradus naują receptą. Bet šie.. pamėginkit ir pasakykit, kad ne blynų blynai! Traškus viršus, minkštutėlis purus viduriukas. Aš – blynelių rojuj!

Avižiniai blynai

(sakyčiau, trims-keturiems asmenims sočiai pavalgyti)

Reikės:

dviejų stiklinių avižų (tokių, iš kurių verdam košę)

dviejų stiklinių kefyro (arba buttermilk, jeigu esate toli už Lietuvos ribų; arba natūralaus jogurto, jeigu neradote nei to, nei ano)

dviejų didelių kiaušinių

~110g sviesto

pusė stiklinės miltų

dviejų šaukštų cukraus

šaukštelio kepimo miltelių

šaukštelio sodos

žiupsnelio druskos

augalinio aliejaus kepimui

Gaminam:

Vakarą prieš sumaišom avižas su kefyru, uždengiam ir pernakt palaikom šaldytuve.

Susiruošę kepti traukiam iš šaldytuvo (avižos bus gerai išbrinkusios, tad viskas panašės į avižinę košę).

Stiklinėje ar kitame dubenyje kiek paplakam kiaušinius. Supilam į avižų mišinį. Išmaišom. Mikrobangų krosnelėje ištirpinam sviestą, supilame į avižų mišinį. Dar sykį gerai išmaišom.

Suberiam miltus, cukrų, kepimo miltelius, sodą ir druską. Viską gerai išmaišom. Gausime gerokai tirštesnę už tradicinę blynų tešlą.

Į gerai įkaitintą keptuvę pilam šlakelį aliejaus, jį gerai paskirstom. Šiam reikalui idealiai tinka švari medžiagos skepetėlė užrišta ant šakutės. Labai veiksmingas būdas tolygiai padengti keptuvę aliejumi, neturint specialaus aliejaus purkštuvo. Itin rekomenduoju, nes pripylus per daug aliejaus bus gerokai per riebu, o pamažinus – blynai svils.

Dedam po šaukštą blynų tešlos, ją kiek paplodami. Kepam, kol į viršų prasibraus burbuliukai ir rustels blyno krašteliai. Verčiam ant kito šono. Pakepam dar minutelę ir verčiam į lėštę, šalia kurios jau laukia alkana namiškių armija.

Viskas! Labai skanu su klevų sirupu ;-) Kai visada, skaniausi blynai – ką tik iš keptuvės, bet šie puikūs ir šalti. Skanaus! Ir tegul žiema pagaliau traukiasi iš lietuvaičių kiemo ir ateina čia! Blynais pavaišinčiau.. ;-)

Šaltinis: žavioji Orangette.

P.S. Beje, Molly sugalvojo labai įdomų blynų suuoginimo būdą. Vietoj to kad mest uogas į tešlą, kurią maišant šios neabejotinai patrūkinės keisdamos blynelių spalvą, ji jas siūlo po vieną įspausti į jau kepantį blyną. Nebandžiau, buvo skanu ir taip, bet kitąsyk tikrai išmėginsiu. Jau vien dėl pavadinomo – mėlynėm prismaigstyti avižų blyneliai. Noriu!