Medumi glazūruota ėriuko koja su raudono vyno ir obuolių padažu, libanietiškais ryžiais ir žaliomis salotomis

Jau užuodžiu pavasarį! Savaitgalio pasivaikčiojimo metu radome pirmąsias snieguoles! Aplink pumpuruojasi krokai ir narcizai. Ilgėja dienos. Trumpėja naktys. Gerėja nuotaikos. Pavasaris yra gerai!

O štai šiandienos receptas gal ne toks pavasariškas.. bet labai skanus.. Visai atsitiktinau gavau ėrienos, perverčiau krūvą knygų, neradusi nieko, ko norėčiau ‘čia ir dabar’ – sukūriau savo varianta, ir.... mama-mia!.. vieta gardžiausių metų atradimų galerijoje rezervuota! Esate girdėję posakį ‘liežuvį galima praryti’? Man rodos jis čia labai tinka..

Nesuprantu, kodėl ėriena Lietuvoje tokia nepopuliari mėsa. Asmeniškai man ji – viena skaniausių. O šitaip paruošta – ypač. Nė nežinau ką bepridurti ;-)

Medumi glazūruota ėriuko koja su raudono vyno ir obuolių padažu, libanietiškais ryžiais ir žaliomis salotomis

Reikės:

Ėriuko kojos (turėjau pusę – apie 800g)

Šaukštelio cinamono

Šaukštelio kvapniojo pipiro (angl. allspice)

Šaukštelio kumino

Šaukštelio malto muskato

drukos, šviežiai malto pipiro

poros šaukštų alyvuogių aliejaus

šlakelio citrinos sulčių

keturių-penkių skiltelių nelukštento česnako

poros nemažų rūgščių obuolių

kelių šaukštų medaus

pusantros stiklinės raudono vyno (teturėjau butėlaitį raudono vyno su priekoniais (angl. mulled wine), kuris čia tiko idealiai)

pusantro puodelio geros kokybės vištienos sultinio ((jei naudosite sultinio kubelį – dėkite nedaugiau pusės, antraip gali būti per sūru)

Garnyrui:

4 asmenims

Libanietiškiems ryžiams

šlakelio aliejaus

svogūno

100g maltos jautienos

druskos, pipirų

nepilno šaukštelio malto kvapniojo pipiro

nepilno šaukštelio cinamono

nepilno šaukštelio malto imbiero

nepilno šaukštelio malto gvazdikėlio

200g basmati arba ilgagrūdžių ryžių

~300ml geros kokybės vištienos sultinio

saujelės migdolų

saujelės kedro riešutų

Salotoms

žalių salotų lapų (naudojau laukinę gražgarstę (angl. rocket), špinatų ir burokėlių lapelius)

trijų šaukštų alyvuogių aliejaus

nepilno šaukšto balto vyno acto

šaukšto medaus

druskos, šviežiai malto pipiro

Gaminam:

Orkaitę įkaitiname iki 220 laipsnių karščio.

Pasveriam koją, kad žinotumėm apytikslį kepimo laiką (tradiciškai apie pusvalandį 500-čiai gramų + nepilnas pusvalandis, tačiau vadovausimės nuojauta ir reguliariu mėsytės tikrinimu, nes pvz mano dujinė vyryklė nėra labai pajėgi pasiekti aukštas temperatūras, todėl su lentelėmis nors ir pasitariam, bet elgiamės savaip).

Koją įtriname prieskoniais, druska, pipiru, aliejum ir citrinos sultim. Dedam į giloką kepimo indą. Šaunam į orkaitę. Kepam apie 20 minučių.

Obuolius supjaustom ketvirčiais, išimam viduriuką.

Orkaitės temperatūrą pamažinam iki 190 laipsnių. Ištraukiam koją. Palaistom vynu, apverčiam kitą pusę, darsykį palaistom, aptepam šaukštu medaus. Šalia sumetam obuolius ir česnako puseles. Viską šaunam į orkaitę. Kepam toliau*.

Po pusvalandžio veiksmą kartojam – palaistom kepimo inde su mėsos sultimis ir riebaliukais persimaišiusiu vynu (jei atrodys per mažai – galima įpilti dar), atverčiam kitą šoną, užtepam medaus, gražinam į orkaitę dvidešimčiai minučių arba pusvalandžiu, priklausomai nuo kojos dydžio.

Praėjus apskaičiuotam laikui – traukiam koją lauk, smeigiam peilį į šlaunį. Jei išbėgs raudonos ar rausvos spalvos skystis – pakartojam laistymo bei tepliojimo ritualą ir gražiname į orkaitę dar dvidešimčiai munučių.

Jei bėga bespalvis skystis – koja iškepusi. Tokiu atveju išjungiam orkaitę, ištraukiam koją, perkeliam ant didelės lėkštės (idealiu atveju – kiek pašildytos), uždengiam folija ir paliekam pailsėti dešimtčiai minučių, per kurias mėsytė pailsės ir suminkštės.

Tuo metu ruošiam skaniausią pasaulyje padažą.

Kepimo inde likusį skystį supilame į įkaitintą keptuvę. Ten pat per sietelį įtriname iškepusius obuolius ir išspaustas minkštutėles česnako puseles. Supilame vištienos sultinį. Viską užverdame ir nuolat maišydami kaitiname, kol sutirštės. Paragaujame, jei reikia – gardinam druska, pipirais.

Koją nešame ant stalo. Pjaustome. Daliname. Užpilame gardžioju padažu. Valgome su libanietiškais ryžiais, gaiviomis salotomis, užsigerdami taure gero raudono vyno.

*Žinoma, kepant kojai nesėdime rankų sudėję. Ruošiame garnyrą.

Libanietiški ryžiai

Ryžius nuplauname.

Puode įkaitiname aliejų, suberiame smulkiai supjaustytą svogūną, kepame, kol parus.

Sudedame maltą jautieną, gerai išmaišome, kad neliktų didelių mėsos gumulų. Suberiame druską, pipirus ir kitus prieskonius. Gerai išmaišome. Kepame, kol mėsa paskeis spalvą.

Suberiame ryžius. Gerai išmaišome. Supilame sultinį. Užviriname. Verdame uždengtame puode, kol ryžiai išvirs ir sumikštės. Jei matysite, kad trūksta skysčių – įpilkite dar vandens arba sultinio. Jei atrodys, kad per slysta – nudenkite dangtį.

Tuo metu keptuvėje pakepiname kedro ir į kelias dalis supjaustytus migdolo riešutus kol švelniai rustels.

Į išvirusius ryžius suberiame apskudintus riešutus, uždengiame ir paliekame šiltoje vietoje, kol nešime ant stalo.

Žalios salotos su medaus užpilu

Paruošiame salotų užpilą – į nedidelį stiklainėlį supilame aliejų, actą ir medų. Uždarome. Gerai išplakame. Paraugaujame. Koreguojame pagal skonį, įberiame druskos, pipiro. Užpilame paruoštus salotų lapus.

*****

Skanaus! Viskas taip tarpusavyje dera, kad geresnės kombinacijos tikrai negalėčiau įsivaizduoti. Mėsa – ne itin dažnas svečias ant mūsų stalo, bet kai jau pasisvečiuoja tai stengiamės padoriai priimti.. ;-)

*****

Šaltiniai:

Libanietiški ryžiai – Claudia Roden (2005), Arabesque (London: Penguin group) (nuostabi knyga!)

Ėriena – kelių receptų mikstūra su dideliais pakeitimais, tad autorystę prisiimu sau.

Salotos – kokie dar šaltiniai?