Tailandiški noodliai su žaliuoju kariu ir kokosų piene troškinta vištiena

Taigi! Pagaliau! Tailando valgiai ir Žiupsnelyje Druskos!

Jau rašiau, kad labai mėgstu šią virtuvę, tad galit įsivaizduot mano džiaugsmą susipažinus su čionykšte tailandietiško maisto pasiūla – galybę restoranėlių ir netgi tailandietiškų maisto produktų parduotuvė visai šalia namų! Wooohoo!

Bet būsiu gera ir neerzinsiu visokiai kaffiro lapais ;-) Skaniom savaitėm parinkau labai paprastą receptuką, kurio sudedamąsias dalis nesunkiai rasit ir didesniame lietuviškame supermarkete. Pasiruošę? Prašom įsispirti į lengvutes šlepetes, susirasti spintos gilumoje užmestus šortukus ir keliauti į mano virtuvę, po kurią jau nuo pietų sklando švelniai kutenantis tailandietiško kario aromatas…

Tailandietiški noodliai su kokosų piene ir žaliajame karyje troškinta vištiena

Reikės:

dviejų-trijų vištienos krūtinėlių arba penkių-šešių kumpelių*

dviejų-trijų nedidučių cukinijų

nemažo baklažano

aliejaus

gabaliuko imbiero šaknies

keleto jaunų svogūniukų (galima keisti puse paprasto svogūno)

poros šaukštų žalios tailandietiško kario pastos (atsižvelgiant į aštrumą!)

skardinės kokosų pieno

pusantro puodelio vištienos sultinio

200g sausų kiaušininių makaronų (angl. egg noodles)

poros saujų šviežios kalendros

šaukšto laimo arba citrinos sulčių

šviežiai malto juodojo pipiro

Gaminam:

Cukiniją ir baklažaną supjaustom vidutinio dydžio griežinėliais, atidedam į šalį.

Smulkiai supjaustom svogūną ir imbierą. Atidedam į šalį.

Vištieną supjaustom kasnio dydžio gabaliukais. Į nemažą puodą (arba gilų woką) pilam pora šaukštų aliejaus, įkaitinam, sumetam pusę arba trečdalį vištienos gabaliukų, taip, kad šie vos dengtų dugną (jei tuoj pat sumesim visus gabaliukus – vištytė ne keps, o troškinsis, todėl žymiai geriau apkepti dalimis). Kepinam, kol gražiai paruduos, išimam kiaurasamčiu, sudedam į lėkštę – kartojam procesą su likusiais vištienos gabaliukais.

Apkepinę ir į šoną atidėję vištieną, į tą patį puodą suberiam supjaustytą svogūną ir imbierą. Pakepinam pora minučių. Suberiam cukiniją, apkepinam. Sudedam žaliojo kario pastą. Išmaišom, pakepinam dar pora minučių.

Supilam kokosų pieną, sultinį, sumetam baklažaną ir vištienos gabaliukus. Verdam apie 10 minučių. Šiuo etapu šiol mūsų patiekaliukas primena sriubą. Neišsigąskite – taip turi būti. Paragaujam. Jei norisi aštriau – įdedam dar kario pastos.

Sudedam makaronus, pamaišom, uždengiam, verdam, kol suminkštės. Bevirdami noodliai sugers beveik visą skystį. Viola sriuba virta troškinuku!

Išjungiam viryklę, įmaišom pasmulkintą šviežią kalendrą, laimo arba citrinos sultis. Jei reikia – įberiam pipirų, druskos.

Valgom pasipuošę kalendros lapeliais. Mintimis keliaujam toli toli..

Skanaus!

* Aš visuomet naudoju kumpelius, nes nemėgstu vištienos krūtinėlės.. Kumpeliai - kur kas sultingesnė ir skanesnė vištos dalis, ypač jei perkam tik laimingų vištų mėsytę – tokia vištytė turi progos pabegioti. Nauda abipusė! Darbo atsikratant kauliukų daugiau, bet – patikėkit – verta!

Šaltinis: pagal Linda Deser (ed.), (2007), Chinese (London: Hermes House). Knyga labai netiksliu pavadinimu, tačiau kupina puikių Azijos šalių receptų.

*****

O dabar komentaras visai ne į temą. Vakar pagaliau pažiūrėjom Avatarą.. Nuostabu! Seniai buvau taip įsijautusi į filmą.. Pastebėjau, kad paskutiniu metu blogosferoje itin populiaru madinga jį kritikuoti - tegul. Kadangi man labai artimos filme aptartos temos (kaip turėjo jaustis mūsų – lietuvių - protėviai, kuomet dėl ateivių religijos buvo kertami šventieji ažuolynai..?), išėjau sukrėsta ir sujaudinta. Lai filmas išties ‘juoda-baltas’, tačiau niekas nepaneigs, kad puikiai atspindi žmonių gobšumą ir aplinkui tebevykstantį gamtos niokojimą.. Deja deja – realiame pasaulyje happy endas nebėra įmanomas.. Visiems prijaučiantiems Gajos teorijai bei supratusiems pagrindinę mintį labai rekomenduoju pažiūrėti ir Princesę Mononokę. Ech.. liūdna ir gėda.

Mišku kvepiantys sausainukai su aviečių uogiene

Ir kas galėjo pagalvoti, kad kepant sausainius po namus pasklis…miško kvapas? O pasirodo taip būna! Ypač jei iš spintelės išsitrauki su didele meile mamutės rinktų ir virtų miško aviečių uogienę! Nežinau nežinau.. man miško avietės niekada neprilygs beskonėm ir bekvapėm pirktinėm gigantėm, lygiai kaip net ypatingoje deli parduotuvėlėje pirkta uogienė nei iš tolo neprimins su meile virtos naminės.. O jei visas šitas gėris dar ir į sausainukų vidurį patupdytas.. Gal kas ir atsispirtų, bet aš tai tikrai ne!

Sausainukai su miško aviečių uogiene

Reikės (36 vidutinio dydžio sausainiams):

100g kambario temperatūros nesūdyto sviesto

Trečdalio stiklinės cukraus (jei naudosit rūgščią uogienę – dėkit daugiau)

Šlakelio vanilės ekstrakto arba vanilinio cukraus

Kiaušinio

Dviejų šaukštų kukurūzų krakmolo

Stiklinės su kaupu miltų

Pusės arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

Uogienės (tiks bet kokia, bet labiausia – virta su meile)

Gaminam:

Sviestą išsukam su cukrum iki vientisos masės. Įmušam kiaušinį. Gerai išmaišom. Įsijojam krakmolą, miltus, kepimo miltelius. Dar kartą gerai išmaišom. Turėtų gautis gana tiršta tešla. Jei pasirodys skystoka – įdėdam dar miltų.

Rekomenduojama tešlą įdėti į šaldytuvą bent dešimčiai minučių. Kad būtų lengviau formuoti sausainiukus. Be to, pašaldyti sausainukai geriau laiko formą kepdami – t.y. mažiau ‘pasileidžia’. Aš paprastai neturiu kantrybės - jei jau maišau sausainius tai reiškia noriu jų čia ir dabar. Todėl darau taip – suformuoju pirmą kepimo skardą, o likusią tešlą sudedu į šaldytuvą ir pašaldau, kol ateis jų eilė. Šitaip pirmasis ‘reisas’ būna ne tokios gražios formos, bet kam tai rūpi? Nežinau, kaip kitur, bet mūsų namuose pirmasis užkepimas pranyksta akimirksniu ;-)

Įjungiam orkaitę, nustatom 180 laipsnių temperatūrą. Kepimo skardą užklojam kepimo popierium.

Formuojam sausainukus – tarp delnų suvoliojam kiek mažesnius nei graikiško riešuto dydžio rutuliukus, išdėliojam ant skardos. Pasemiam šaukštą miltų. Į miltus kyštelim medinio šaukšto koto galą, tada jį bedam į sausainuko-rutuliuko vidurį ir spustelim, kol pasidarys nemaža duobelė. Tada vėl pamirkom miltuose ir spaudžiam kitą. Beje, jei tešla gerai atšalusi – papildomai miltų gali ir neprireikti.

Į duobutes supilam uogienę. Bet ne iki viršaus, antraip kepant ims varvėti, kas žinoma nėra blogai, bet gražiau be apvarvėjimų ;-)

Šaunam į orkaitę ir kepam apie 15 minučių, kol rustels.

Viskas. Ragaujam. Skanaujam. Smalyžiaujam. Ir laukiam vasaros, nes šią tikrai eisim aviečiauti!

P.S. Toks paprastas receptas, o šitokį romaną prirašiau! :-D

Šaltinis: adaptuota pagal Exclusively Food

Balta balta kur dairais, arba Savojos kopūstų ir rūkytos skumbrės sriuba esamiems bei būsimiems keliautojams

Čia pas mus – nepaprastoji padėtis. Sninga! Daugumoje rajonų neveikia mokyklos, nevažinėje traukiniai, uždaryti oro uostai. Nors galvos televizoriuje jau nuo vakar visus ragina sėdėti namuose ir šiukštu nesėsti į automobilius (unless absolutely necessary), gatvėje pilna įstrigusių automobilių, uždarytos kelios autostrados.. Taip ir darom. Sėdim namie ir žiūrim televizorių. Nes, patikėkit, nėra geresnės komedijos už žinias snieguotą dieną! Išnyksta kone visos kitos naujienos, ekranuose rankomis skėsčioja apsnigti žurnalistai, pasakojantys, kad ką tik sutiko šešioklikmetį, kuris niekada gyvenime nėra matęs tiek sniego! Kita žurnalistė susirūpinusiu veidu praneša, kad už jos esančioje kaimo parduotuvėje pasibaigė duona, nežinia, kaip išgyvens aplinkiniai pensininkai! Dar viena – demonstruoja, kad einant į lauką reikia dėvėti kuo daugiau sluoksnių drabužių, šiltus batus ir kojines bei būtinai pasiimti termosą arbatos! Šmėžuoja antraštės – Arctic Conditions; Deep Freeze; Deadly Roads. Žodžiu, breaking news – snow! national news – snow! regional news – snow! travel news – snow! weather.. – snow! (liet. visos žinios pavirsta žiniomis apie sniegą). Ir nesvarbu, kad apie tokį orą žinojome jau prieš savaitę – sniegas Britaniją, kaip kiaulių gripas Lietuvą, užklumpa netikėtai..

Kai atsibosta žiūrėti į kalbančias galvas, galima susigalvoti šildančios veiklos. Žinodama, kad ir Lietuvą šiuo metu kanda šaltukas – turiu jums dvi idėjas. Pirmoji: prieš pora dienų radau be galo įdomų kelioninį tinklaraštį, kuris jus nukels į visai kitą planetos kraštelį – ten kur sniego nerasim nė su žiburiu, užtat rasim be proto gražius paplūdimius, daug saulės bei šilumos ir gausybę viliojančiai atrodančių Azijos valstybių patiekalų (alkaniems nežiūrėti). Tiesiog negaliu susilaikyti nerekomendavus - http://100dienu.blogspot.com/. Siūlau pasidaryti didelį puodą kavos ar kakavos ir atsivertus pirmuosius įrašus pasileisti su Edita ir Karoliu į kelionę, kuri ne tik privers pamiršit sniegą ir šaltį, bet pasės sieloje kristelę ‘nenūstygimio vietoje’, kurios dėka imsit svarstyti…. ai ką aš čia.. paskaitykit ir pasakykit, kad čia aš viena panorau pasileisti į tokią avantiūrą!

Po tokios rekomendacijos čia labai tiktų koks Azijietiškas patiekaliukas.. na mažų mažiausiai kokia laksa arba noodliai.. Deja, nors Azijos šalių virtuvė dažnai lanko mūsų stalą, ji kažkodėl taip ir lieka neįamžinta.. Gal kad nelabai fotogeniška.. O gal tiesiog todėl, kad labai skaniai kvepia, tad užuot tiesusios link fotoaparato mano rankos tuoj pat čiumpa šaukštą.. Na bet bus. Kažkada tikrai bus.

O kad nepabostų laukti siūlau labai skanią kompensaciją. Idealiai tinkančia tokiai žiemiškai dienai kaip ši.. Gana netikėta, bet stulbinančiai skani kombinacija. Primygtinai rekomenduoju išbandyti. Šildymosi idėja nr. 2.

Kreminė savojos kopūsto ir rūkytos menkės sriuba

Reikės:

nedidelės galvos savojos kopūsto

svogūno

žiupsnelio džiovinto prieskoninio čiobrelio

pusantro litro geros kokybės vištienos arba daržovių sultinio

150 ml riebios grietinėlės (jokiu JOKIU būdu nebandykit naudoti grietinės, nes sutrauks ir bus neskanu bei negražu – kažkada užsižioplinus supyliau ne tą indelį, teko visą sriubą verst lauk..)

druskos, pipirų

150-200g šaltai rūkytos skumbrės file

(galima, bet nebūtina ‘sumėsinti’ sriubą šoninės gabaliukais)

Gaminam:

Kopūstą nuplaunam, nulupam išorinius lapus, likusią dalį supjaustom nemažais pailgais kaspinėliais.

Jeigu naudojame šoninę, sumetam nemažą į puodą ir pakepam, kol apskrus. Jei nenaudojame – įpilame šlakelį aliejaus.

Sumetame smulkiai supjaustytą svogūną ir pakepiname, kol suminkštės.

Sudedame kopūstą. Neišsigaskite, jei apsirodys per daug. Kepant išsiskirs syvai ir sumažės tūris. Įberiam čiobrelio. Apkepinam. Jei matysit, kad svyla galima šliūkštelėti šlakelį sultinio arba balto vyno.

Supilame sultinį ir verdame ant nedidelės ugnies apie 20 minučių. Supilame grietinėlę, pamaišom, pavirinam dar pora minučių. Paragaujam, įmalam pipirų, vos vos druskos (nes daugiau sūrumo suteiks žuvis).

Keliam sriubą nuo ugnies. Pilam į dubenėlius. Ant viršaus užberiam į mažus gabalėlius padalytos skumbrės. Viskas! Skanaus!

Ir nepamirškit pirštinių bei duonos ar grūdų šaltyje kenčiantiems paukšteliams!

Šaltinis: Abel & Cole