Jautiena kiniškai. Tigrams pamalonint.

Ar pastebėjote, kad šiomis dienomis į krūvą subėgo net keturios šventės? Štai šiandien Valentino diena ir kinų naujieji metai, antradienį – užgavėnės (čia vadinamos tiesiog pancake day – liet. blynų diena) ir Lietuvos Nepriklausomybės diena. Taigi kiekvienas gali atsirinkti ir pasirinkti.

Mes pasirinkom. Valentiną ignoruojam, nes kur kas arčiau širdies lietuviška jos versija – meilės deivės Mildos diena gegužės tryliktąją. Be visa ko tada net ir oras meilei oi kaip artimesnis! Vadinasi, švenčiam kinų naujuosius metus. Tik toks ten ir šventimas, kai mano žmogus parimęs prie eilinio kursinio, o visi viešieji šios šventės renginiai numatyti kitam savaitgaliui. Užtat galima eiti pasivaikščioti po dailiai išpuoštas kinietiško maisto parduotuvėles, paveizėti į šventiškai išsidabinusias jų darbuotojas ir mandagiai atsisakyti siūlomo šampano, bet užkrimsti baltutėlių krekerių. O grįžus vakarienei prisivirti kinietiškųjų makaronų arba noodlių. Viena ausim girdėjau, kad šiomis dienomis būtina valgyti ilgus makaronus ir jokiais būdais negalima jų pjaustyti ar laužyti. Neprisimenu, kas nutiks antraip, bet ėmiau ir patikėjau. Todėl ir Jus šiandien vaišinu kiniškais makaronais su baisingai skaniu jautienos … oi dievulėliau – kaip lietuviškai verčiasi stir fry???

Kiniška jautiena su žalumynais

Reikės:

300-400g jautienos

Dviejų šaukštų sojos padažo

Dviejų šaukštų ryžių vyno arba sausio šerio (štai čia perskaičiau, kad iš bėdos galima keisti ir baltu vynu – nebandžiau, tad negaliu pakomentuoti, bet siūlau išbandyti)

Šaukšto rudojo cukraus

Šaukšto kukuružų krakmolo

Šlakelio sezamų arba augalinio aliejaus

Skiltelės česnako

Gabalėlio imbiero

Gabalėlio čili (nebūtina)

Svogūnų laiškų (nebūtina)

Daržovių: idealiai tinka brokoliai ir nelukštentos jaunų žirnių ankštys (tikrai žinau, kad būna didžiosiose Maximose), šparaginės pupelės; galima įmesti šiaudeliais supjaustytų morkų, taip pat paprikų, kopūsto. Konkrečiai nuotraukoje matote brokolį, žirnių ankštis, pak choi, raudonąjį kopūstą, kalendrą ir bambukų ūglius. Siūlau paeksperimentuoti su turimomis daržovėmis, bet labai LABAI rekomenduoju įdėti brokolio. Jis čia kone privalomas.

Keturių šaukštų ar daugiau austrių padažo (angl. oyster sauce – tikrai tikrai būna Maximoje – ieškokite kinų maisto skyriuje; beje, ten užmačiau ir šitą padažiuką. Jis čia taip pat labai tinka – tiesiog supilkit visą pakuotę ramia galva)

Poros šaukštų vandens

Virtų kiaušininių makaronų arba ryžių patiekimui

Gaminam:

Mėsą supjaustome nedidelėmis kasnio dyžio juostelėmis. Iš sojos, ryžių vyno, rudojo cukraus ir krakmolo sumaišom marinatą. Pamarinuojam jautieną bent pusvalandį, o geriausia – kaip visada – pernakt.

Keptuvėje įkaitiname aliejų, suberiam smulkiai supjaustytą arba sutarkuotą imbierą su česnaku. Pakepam, kol rustels. Metam stambiai supjaustytus svogūnų laiškus ir čili. Pamaišom. Suberiam visas daržoves. Išmaišom. Suberiam jautieną ir jos marinatą. Kepam nuolat maišydami ant didokos ugnies, kol iškeps mėsa (niekada nežiūriu į laikrodį, bet sakyčiau, kad 5-8 minutes). Jei ims svilti – įpilkite kelis šaukštus vandens.

Supilam austrių padažą ir vandenį. Pamaišom. Pakepam, kol padažas ims tirštėti (minutę ar dvi).

Valgom užsidėję ant kiniškų makaronų arba ryžių. Skaniausia, jei išvirtus makaronus sumesite į keptuvę vos sutirštėjus padažui ir tuoj pat gerai išmaišysite. Galima užberti grubiai supjaustytų svogūno laiškų.

Skanaus! Laimingų baltojo tigro metų!

Šaltinis: adaptuota pagal keletą receptų knygoje Linda Deser (ed.), (2007), Chinese (London: Hermes House).

Greitai paruošiami tagliatelle su kreminiu grybų padažu. Po darbų.

Dažnai paskaitinėju kitų tinklaraščius. Yra du, kurių autorėms ypatingai pavydžiu. Požiūrio į gyvenimą. Ypač – bedarbystę. Gal ne tiek požiūrio, kiek sugebėjimo ja mėgautis. Stipriai ir nuoširdžiai. Kalbu apie Žalia net Raudona ir Pink City. Knygos, filmai, rankdarbiai.. ir net ne tai.. Džiaugsmas.

O aš taip negaliu. Žinokit, taip noriu dirbti, kad čia turiu padėti daugtaškį, nes sunku ir aprašyt… Noriu anksti atsikelti kiekvieną šiokiadienio rytą, akies kraščiuku stebėdama rytinę laidą paskubomis susiruošti, ramiai papusryčiauti, važiuoti į darbą, padirbėti… Pietų pertraukos metu pravėdinti galvą bevaikštinėjant aplinkiniais takeliais. Vėl sėsti prie darbų. Skaičiuoti iki darbo pabaigos likusias valandas. Grįžti namo nusiplūkus, bet žinant, kad šiandien nuveikiau kažką naudingo.. Susitaisyti greitą vakarienę ir įsitaisius prie televizoriaus, knygos ar kompiuterio ramia sažine mėgautis vakaru. Neklausant sažinės priekaištų (‘šiandien vėl nieko nepadariau!’) ir vis augančio gumulo kažkur paširdžiuos galvojant apie tai, kad bėga laikas, o aš užstrigus kažkur pusiaukelėj gaudau vėją laukuose. Tik ne vėją, o darbą. Lyg būtų kažkoks skirtumas…

Išprotėjau? Gal! Tiesiog aš gyvenu tada, kai skubu, lekiu, veikiu.. Ir tik tada temoku mėgautis laisva minute. Blogiausia, kad imu galvoti, kad šis gyvenimo etapas niekada nesibaigs ir aš užgraušiu save negyvai.

Ištiesų tai nenorėjau čia tos minorinės gaidos. Išsprūdo. Tenorėjau pasakyti, kad TADA, kai bus IŠ KUR grįžti ir nebeliks jėgų virtuvėje suktis ilgiau nei penkiolika minučių, po ilgos DARBO DIENOS, valgysiu itin greitai paruošiamus tagliatelle. Štai kad ir taip.

Tagliatelle su kreminiu grybų padažu

Reikės:

Maišiuko šviežių tagliatelle makaronų (žinoma, galima naudoti bet kokius kitus, bet švieži net tik skaniau, bet ir greičiau)

Šlakelio alyvuogių aliejaus

Svogūno

Poros saujų ar daugiau pievagrybių

Prieskoninių žolelių (tinka čiobrelis, rozmarinas, šalavijas..)

Induko riebios kreminės varškės (ang. cream cheese) arba riebios grietinėlės

Druskos, šviežiai malto pipiro

Parmezano (nebūtina)

Gaminam:

Makaronus išverdame pagal pakuotės instrukcijas (jei naudosit šviežius užtruksite ne daugiau 5 minučių).

Ant keptuvėje įkaitinto aliejaus beriame smulkiai supjaustytą svogūną. Pakepinam, kol pasidarys peršviečiami, sumetam supjaustytus pievagrybius ir prieskonines žoleles. Pakepam, kol grybai suminkštės ir subliukš. Supilam varškės kremą arba grietinėlę, gerai išmaišom. Išjungiam ugnį.

Sudedam nukoštus makaronus (ir bent porą šaukštų vandens, kuriame jie virė). Išmaišom. Paragaujam. Įmalam pipirų. Jei reikia – įbarstom druskos. Jei norim – užtarkuojam parmezano arba Džiugo.

Valgom priešais televizorių po sunkios darbo dienos. Skanaus!

Šaltinis: koks dar šaltinis, viskas paprasta kaip du kart du :)

Tailandiški noodliai su žaliuoju kariu ir kokosų piene troškinta vištiena

Taigi! Pagaliau! Tailando valgiai ir Žiupsnelyje Druskos!

Jau rašiau, kad labai mėgstu šią virtuvę, tad galit įsivaizduot mano džiaugsmą susipažinus su čionykšte tailandietiško maisto pasiūla – galybę restoranėlių ir netgi tailandietiškų maisto produktų parduotuvė visai šalia namų! Wooohoo!

Bet būsiu gera ir neerzinsiu visokiai kaffiro lapais ;-) Skaniom savaitėm parinkau labai paprastą receptuką, kurio sudedamąsias dalis nesunkiai rasit ir didesniame lietuviškame supermarkete. Pasiruošę? Prašom įsispirti į lengvutes šlepetes, susirasti spintos gilumoje užmestus šortukus ir keliauti į mano virtuvę, po kurią jau nuo pietų sklando švelniai kutenantis tailandietiško kario aromatas…

Tailandietiški noodliai su kokosų piene ir žaliajame karyje troškinta vištiena

Reikės:

dviejų-trijų vištienos krūtinėlių arba penkių-šešių kumpelių*

dviejų-trijų nedidučių cukinijų

nemažo baklažano

aliejaus

gabaliuko imbiero šaknies

keleto jaunų svogūniukų (galima keisti puse paprasto svogūno)

poros šaukštų žalios tailandietiško kario pastos (atsižvelgiant į aštrumą!)

skardinės kokosų pieno

pusantro puodelio vištienos sultinio

200g sausų kiaušininių makaronų (angl. egg noodles)

poros saujų šviežios kalendros

šaukšto laimo arba citrinos sulčių

šviežiai malto juodojo pipiro

Gaminam:

Cukiniją ir baklažaną supjaustom vidutinio dydžio griežinėliais, atidedam į šalį.

Smulkiai supjaustom svogūną ir imbierą. Atidedam į šalį.

Vištieną supjaustom kasnio dydžio gabaliukais. Į nemažą puodą (arba gilų woką) pilam pora šaukštų aliejaus, įkaitinam, sumetam pusę arba trečdalį vištienos gabaliukų, taip, kad šie vos dengtų dugną (jei tuoj pat sumesim visus gabaliukus – vištytė ne keps, o troškinsis, todėl žymiai geriau apkepti dalimis). Kepinam, kol gražiai paruduos, išimam kiaurasamčiu, sudedam į lėkštę – kartojam procesą su likusiais vištienos gabaliukais.

Apkepinę ir į šoną atidėję vištieną, į tą patį puodą suberiam supjaustytą svogūną ir imbierą. Pakepinam pora minučių. Suberiam cukiniją, apkepinam. Sudedam žaliojo kario pastą. Išmaišom, pakepinam dar pora minučių.

Supilam kokosų pieną, sultinį, sumetam baklažaną ir vištienos gabaliukus. Verdam apie 10 minučių. Šiuo etapu šiol mūsų patiekaliukas primena sriubą. Neišsigąskite – taip turi būti. Paragaujam. Jei norisi aštriau – įdedam dar kario pastos.

Sudedam makaronus, pamaišom, uždengiam, verdam, kol suminkštės. Bevirdami noodliai sugers beveik visą skystį. Viola sriuba virta troškinuku!

Išjungiam viryklę, įmaišom pasmulkintą šviežią kalendrą, laimo arba citrinos sultis. Jei reikia – įberiam pipirų, druskos.

Valgom pasipuošę kalendros lapeliais. Mintimis keliaujam toli toli..

Skanaus!

* Aš visuomet naudoju kumpelius, nes nemėgstu vištienos krūtinėlės.. Kumpeliai - kur kas sultingesnė ir skanesnė vištos dalis, ypač jei perkam tik laimingų vištų mėsytę – tokia vištytė turi progos pabegioti. Nauda abipusė! Darbo atsikratant kauliukų daugiau, bet – patikėkit – verta!

Šaltinis: pagal Linda Deser (ed.), (2007), Chinese (London: Hermes House). Knyga labai netiksliu pavadinimu, tačiau kupina puikių Azijos šalių receptų.

*****

O dabar komentaras visai ne į temą. Vakar pagaliau pažiūrėjom Avatarą.. Nuostabu! Seniai buvau taip įsijautusi į filmą.. Pastebėjau, kad paskutiniu metu blogosferoje itin populiaru madinga jį kritikuoti - tegul. Kadangi man labai artimos filme aptartos temos (kaip turėjo jaustis mūsų – lietuvių - protėviai, kuomet dėl ateivių religijos buvo kertami šventieji ažuolynai..?), išėjau sukrėsta ir sujaudinta. Lai filmas išties ‘juoda-baltas’, tačiau niekas nepaneigs, kad puikiai atspindi žmonių gobšumą ir aplinkui tebevykstantį gamtos niokojimą.. Deja deja – realiame pasaulyje happy endas nebėra įmanomas.. Visiems prijaučiantiems Gajos teorijai bei supratusiems pagrindinę mintį labai rekomenduoju pažiūrėti ir Princesę Mononokę. Ech.. liūdna ir gėda.

Apie gerą gyvenimą užmiesty ir Fusilli su pikantiškais purpuriniais brokoliais bei ančiuviais

Aš – didelė lėto maisto (slow food) fanė, todėl svarbią vietą mano gyvenime užima ir 'lėtas apsipirkimas'. Kalbu ne apie flegmatišką slinkimą supermarketo alėjom (nors brangusis vis bamba, kad aš maisto parduotuvėj kaip muziejuj), bet apie smagų pasivaikščiojimą po maisto turgų ar specializuotas parduotuvėles besirenkant skaniausius ir šviežiausius produktus.

Dar pernai tam turėjau idealias sąlygas. Gyvenom nedidelio miesto pakrašty, už poros namų – laukai, šalia – nedidukas miestukas (kaimas?) su be galo jaukiu centriuku ir daug daug parduotuvėlių. Čiupt kuprinę, šast ant dviračio ir jau ten! O ten.. pas butcher‘s apsirūpinu mėsyte, vištiena, kiaušiniais; daržovių parduotuvėj prisirenku laukais kvepiančių vaisių ir daržovių, bakery – šviežių bandelių, deli‘je – kitokių skanumynų.. O kur dar farm shop – tiksliai dvi! – vėlgi laisvai pasiekiama trumpo pasivažinėjimo dviračiu metu.. Arba Pick Your Own braškynai.. Oi beveik pamiršau paminėti milžinišką obelį (milžiniškame) sode, kurios obuolių užtekdavo visiems draugams, brangiausiojo bendradarbiams ir begalei obuolių pyragų.. Ech.. tai buvo ideali vieta ugdyti aistrą geram maistui ir viskam kas su juo susiję.. BET ne tokia gera ieškantis darbo ir perkant vis brangstančius traukinių bilietus kelionėms į paskaitas.

Todėl dabar esam čia – dideliam mieste. Beveik viską perku supermarkete.. Išskyrus tada, kai randu laisvesnį pusdienį ir važiuoju į centrinį turgų.. Tačiau laisvi pusdieniai pasitaiko vis rečiau. Laimei yra ir kitas išsigelbėjimas. Kartą į mėnesį universiteto miestelyje vyksta farmers market, kuriame šiaip jau nieko labai ypatingo, bet beveik visada atvažiuoja vienas tūlas ūkininkas su didžiulėmis dėžėmis pačių sezoniškiausių daržovių, kurias parduoda didžiuliais kiekiais (valgom visą savaitę) ir už neįtikėtinai mažą kainą. O kur dar malonumas pirkti iš žmogaus, kuris pats tas daržoves užaugino!

Būtent iš jo pirmą kartą nusipirkau purpurinių brokolių (purple sprouting broccoli) (kaip tiksliai vadinasi lietuviškai????). Puoliau ieškoti idėjų, ką su jais daryti.. Galiausiai sukompiliavau štai šitą gėrį, kurį, jei galėčiau, valgyčiau kasdien.. Kartais ir valgau ;)

Bazinis receptas iš čia, tačiau jau ir pirmą kartą rimtai juo nesekiau. Vos paragavus apėmė Eurekos Būsena. Nesikuklinsiu – skonis išties dieviškas. Taigi Fusilli makaronai su pikantiškaisiais purpuriniais brokoliais ir ančiuviais manaip!


Reikės:

Fusilli ar kitokių makaronų
Šlakelio alyvuogių aliejaus
Dviejų-trijų česnako puselių
Čili pipiro arba crushed chilli , kurį naudoju kur kas dažniau nei šviežią, nes a) nereikia pjaustyti ir bijoti netyčia paliesti veidą b) ištikimai stovi spintelėj ir negenda
Keleto ančiuvių (būtinai sūdytų!) (jeigu tikrai tikrai neturit ir tingit keliaut į parduotuvę, galima apsieiti ir be jų.. bet aš primygtinai siūlau išbandyt su jais.. pirštus apsilaižysit!)
Purpurinio brokolio
Šlakelio grietinėlės
Kedro riešutų (nebūtina)
Parmezano sūrio pabarstymui (nebūtina)
Žiupsnelio druskos

Eiga:

Paruošiam brokolį – nuo storojo koto nulaužom šakeles; jei ilgos, perpjaunam per pusę; jei stori koteliai – paploninam perpjaudami išilgai. Naudosim būtent šakeles, o storasis sumedėjęs kotas keliauja į šiukšlių arba komposto dėžę.

Makaronus išverdam pagal pakuotės instrukcijas iki al dente.

Į keptuvę pilam aliejų, įmetam smulkiai supjaustytus česnakus ir čili. Česnakams kiek pakepus įmetam gana smulkiai supjaustytus ančiuvius. Po minutės ar dviejų kraunam brokolius, pamaišom. Kai matysim, kad nebelabai teliko aliejaus, įpilam kelis šaukštus vandens, kad brokoliai nedegtų, o gražiai garintųsi. Aišku, persistengti nereikia, antraip jie nebesigarins, o virs. Procesą pakartojam keletą kartų, kol brokoliai bus beveik al dente. Tada įpilam šlakelį grietinėlės (TIK šlakelį, nes padažo mums nereikia – reikia tik šiek tiek pamaloninti brokolius, leisti jiems tos grietinėlės trupučiuką pasigerti), gerai išmaišom. „Įmalam“ pipirų (jei naudojant sūdytus ančiuvius druskos nereikia), dar pakepam, kol BEVEIK neliks grietinėlės.

Oi beveik pamiršau kedro riešutus. Žinoma, idealiausias variantas būtų juos pakaitinti karštoje keptuvėje be jokio riebalo, kol gražiai parusvės ir paskleis be galo malonų aromatą. Jei tingim ar neturim laiko – galima tiesiog įmesti pas brokolius prieš pilant grietinėlę.

Makaronus nukošiam ir pilam į keptuvę su brokoliais. TIK TAIP, o ne atvirkščiai. Šitą jums kiekvienas italas pasakys.. na aš ne italė, bet itališkas receptų knygas skaitau, todėl žinau. Ir galiu pasakyt, kad išties taip yra geriausia ir skaniausia :)

Taigis įpilam makaronus, viską šauniai išmaišom, leidžiam pasigerti grietinėlės padažiuko likučių ir VIOLA! Kraunam į lėkštę, užtarkuojam parmezano ir skanaujam. Tai nereiškia, kad skanauti nebuvo galima iki šiol.. aš pvz kone trečdalį brokolių taip ir suskanauju kol iškepa.. labai jau man jie skanūs...


P.S. Įdomu, ar būna Lietuvoje šitų brokolių? Aš deja nei sykio nemačiau.. Gal pražiūrėjau? Jeigu ką turint daržiukus jų galima ir patiems užsiauginti, štai draugė džiaugėsi, kad jau laikas skinti pirmąjį derlių.. Vadinasi neturėtų būti sudėtinga. O koks efektas!