Atsargiai – karameliniai sezamo sausainiai!

Sakykit ką norit, bet kai kiekvienas maisto tinklaraštis puola KEPTI – sausainius, meduolius, tortus, pyragus ir pyragaičius, - supranti, kad neišvengiamai artėja Kalėdos. Su privalomu prieškalėdinio kepimo užkratu, nuo kurio nei vaistų, nei imuniteto aš tikrai neturiu. Atrodo, galėčiau kokią savaitę nekelti kojos iš namų ir kepti kepti kepti!

Deja! Darbo ir nedarbo kalendorius perpildytas iki paraščių, o aš vis dar laukiu laisvesnio vakaro kalėdinių dovanų medžioklei! Taigi apie valandas virtuvėje tegaliu pasvajoti, bet tai nereiškia, kad dabar šalia neturiu krūvėlės tąsiai traškių (aha!) karamelinių sezamo sausainių (alternatyvus pavadinimas: tik-nekepkit-vieni-namie-nes-viską-suvalgysit-nesakykit-kad-neperspėjau)!

Oi galėčiau dar visą sąrašą pagyrų prirašyti, bet… kaip ir Luisa iš Wednesday Chef, paragavau ir likau be (protingų) žodžių…

Karameliniai sezamo sausainiai

Reikės:

pusantro šaukšto sviesto (kiek vėsesnio nei kambario temperatūros)

stiklinės šviesiai rudo cukraus

kiaušinio

2 šaukštų miltų

pusės stiklinės sezamo sėklų

šlakelio vanilės ekstrakto

žiupsnelio rupios druskos

Gaminame:

Sviestą ištriname su cukrumi iki smėlį primenančios konsistencijos.

Įmušame kiaušinį, gerai išmaišome.

Suberiame miltus, sezamo sėklas, druską, vanilės ekstraktą ir viską gerai išmaišome.

Kepimo skardą užtiesiame kepimo popieriumi (būtinai!). Dedame nedidelį šaukštą tešlos ir peiliu kiek palyginame. Būtinai paliekame didelius tarpus, antraip gausime vieną didelį sezamo saisainį (nors kas čia blogo??).

Šauname į iki 175 laipsnių įkaitintą orkaitę šešioms minutėms, kol švelniai rustels. Kita vertus, laikas priklausys nuo jūsų orkaitės ir norų – trumpiau kepti sausainiai bus tąsesni, ilgiau – traškesni, bet jokiu būdų nepalikite per ilgai, nė nepajusite, kaip sudegs (arba pajusite per vėlai ha ha!).

Traukiame lauk ir su visu kepimo popieriu dedame ant aušinimo grotelių. Karšti sausainiai bus itin trapūs. Po keleto minučių aušinimo atsargiai nuimame nuo kepimo popieriaus. Štai ir viskas!

Ragaujame, dar vieną, ir dar.. na dar vieną.. ai gal nesakykit nieko namiškiams, iškepsit dar… ;-)

Šaltinis: Gourmet Cookie Book iš The Wednesday Chef.

Guacamole, arba žiupsnelis žalumos žiemą

Net nežinau nuo ko pradėti. Kaip rašyti. Kaip fotografuoti. Tik gaminti nepamiršau. Ir noras grįžti čia auga nebe dienom, o minutėm!

Ir dabar jau tikrai žinau, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera (kad ir kaip banaliai tai skambėtų!); kad gyvenimas pilnas staigmenų ir kad užsivėrus vienoms durims atsivera galybė langų ir net vartų! O kas laukia už jų…?

Kažkada maniau, kad atėjus laikui parašysiu labai gilų ir išmintingą įrašą. Bet jo nebus. Parašysiu tik, jog iš naujo atradau, kad kiekviena diena pilna gali būti kupina didelių ir mažyčių džiaugsmų. Kad man patinka gyventi Londone, kur galima visą šeštądienį praleisti tyrinėjant šokolado ir prieskonių parduotuvėles, ragaujant citrininius makaronus, varvinant seilę maisto knygų knygynuose, siaubiant maisto turgus. O grįžus nukloti stalą siaubimo rezultatais, atsidaryti butelį vyno, dalintis, ragauti, kalbėti, juokauti, džiaugtis ir daug daug šypsotis!

Kad man patinka.. GYVENTI!

******

Nekada nebūtų šovę į galvą bagetę su šviežiais prancūziškais sūriais pagardinti guacamole. O visgi… tobulas derinys!

Kalendros guacamole pagal E.

Reikės:

daug daug šviežios kalendros

avokadų

raudono svogūno (tiks ir paprastas arba svogūnų laiškai)

pomidorų

citrinos

šlakelio alyvuogių aliejaus ir šlakelio balzaminio arba balto vyno acto (bet mes po ekskursijos į Borough market buvom très chic ir naudojom juoduoju triufeliu pagardintą aliejų, kuris yra ‘OMG!’, bet anaiptol nebūtinas)

česnako miltelių (arba šviežiai spausto/tarkuoto česnako)

druskos

šviežiai maltų pipirų

prieskonių (dar vienas atradimas – Za’tar (dieviškai skanu tiesiog užbarsčius ant bet kokio sūrio!) - bet galite naudoti bet kokius patinkančius prieskonius, pvz džiovintų provanciškų žolėlį mišinį)

Gaminame:

Smulkiai supjaustome kalendrą (sakydama ‘smulkiai’ turiu omenyje be galo smulkiai - pasileidžiam mėgstamiausią dainą ir šokio ritmu smulkinam smulkinam iki jos galo!).

Avokadą perpjauname per pusę, išimame kauliuką, šaukštu išskaptuojame minkštimą, sutriname šakute ir sumaišome su kalendra.

Vel smulkiai smulkiai supjaustome pomidorą ir svogūną. Suberiame į kalendros ir avokado mišinį.

Viską gerai išmaišome, įspaudžiame citrinos sulčių, šliūkštelime aliejaus ir acto, suberiame druską, pipirus, česnaką ir prieskonius, gerai išmaišome. Ragaujame – jei reikia beriame daugiau druskos/prieskonių, pilame citrinos sulčių ar acto. Pasikliaukite savo skonio receptoriais!

Štai ir viskas!

Paklausykit manęs ir darykit taip: šviežia prancūziška bagetė + geras sūris (vakar svaigom nuo camembert ir minkšto ožkos sūrio) + guacamole + žiupsnelis Za’tar. Pažadadu – liksit be žado (atleiskit kalambūrą!) ;-)

Bet tai jokiu būdu nėra vienintelis tokios guacamole panaudojimas. Puikiai tiks gardinti sumuštinius, telpti ant mėsos, gardinti čili troškinį.. žodžiu… naudokite kam tik norite!

Šokoladainis su sūrio pyrago viršūne. Kilniam tikslui.

Aš turbūt viena paskutiniųjų išbandžiusių garsųjį ‘Deivio’ sūrpyraginių šokoladainių receptą. Vis laukiau progos. Ir sulaukiau. Vakar darbe vyko Cake day (liet. pyragų diena), kurios metu buvom kviečiami atsinešti naminį tortą/pyragą/pyragaičius/sausainius, žodžiu, bet kokį savom rankom pagamintą skanumyną. O čia geroji dalis – kiekvienas nieko neatnešęs, bet skanumynus ragavęs kolega buvo prašomas paaukoti šiek tiek pinigėlių, kurie atiteko Disasters Emergency Committee, kuris šiuo metu renka aukas humanitarinei pagalbai Pakistane. Žodžiu, visi patenkinti – ir kepėjai, turintys proga pademonstruoti savo talentus bei išbandyti seniai nusižiūrėtus receptus, ir smaližiai – juk ne kasdien darbo virtuvėje puikuojasi toks kalnas gėrybių, ir – žinoma – tie, kuriems šiuo metu reikia bet kokios pagalbos.

Kokia idėja! Man rodos, ir Lietuvoje yra visa galybė puikius darbus atliekančių organizacijų, kurioms tikrai praverstų tokia parama. Taigi – kada Jūsų darbovietėje Pyragų Diena?

Šokoladainis su sūrio pyrago viršum

23 centimetrų kraštinės kvadratinei kepimo formai*

Reikės:

Šokoladainio sluoksniui

85g (6 šaukštų) sviesto

115g tamsaus šokolado

130g (2/3 stiklinės) cukraus

dviejų didelių kiaušinių

70g (pusės stiklinės) miltų

šaukšto šokolado miltelių arba geros kokybės kakavos

žiupsnelio druskos

šaukštelio vanilės ekstrakto

~80g (pusės stiklinės) šokolado gabalėlių

Sūrio pyrago sluoksniui

200g kreminės varškės (ypač tinka Philadelphia)

kiaušinio trynio

75g (5 šaukštų) cukraus

šlakelio vanilės ekstrakto

Gaminame:

Virš puodo su nestipriai verdančiančiu vandeniu dedame karščiui atsparų indą - taip, kad šis neliestu vandens –, į kurį suberiame gabaliukais supjaustytą sviestą ir šokoladą. Maišome, kol išsilydys.

Nukeliame nuo ugnies, kiek atvėsiname, suberiame cukrų, įmušame kiaušinius. Išmaišome.

Įmaišome miltus, kakavą ir druską.

Supilame vanilės ekstraktą ir šokolado gabaliukus. Išmaišome.

Kepimo formą nuklojame riebalais pateptu kepimo popieriumi. Supilame šokoladainio tešlą.

Kitame inde išmaišome visus sūrio pyrago ingredientus iki vientisos purios masės.

Sūrio pyrago tešlą grubiai sukrečiame ant šokoladainio sluoksnio ir buku peiliu išvagojame, kad išgautume marmurinį efektą (aš čia padariau klaidą – ne iki galo perskaičiusi instrukcijas, kurios, beje, buvo netikslios, nes kaip tyčia nulūžo Deivio puslapis, tad teko naudotis antriniais šaltiniais, - gražiai užklojau sūrinio pyrago sluosnį ir tik tada pabraukiau peiliu, todėl nuotraukose išvaizda nevisai tokia, kokia turėjo būti).

Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie pusvalandį, arba kol beveik sukietės viduriukas. Dar karštas jis turėtų būti šiek tiek laisvokas, atšalęs tikrai sustings. Man pakako 20 minučių.

Viskas! Geriausia pjaustyti jau atšalusį, tada mažiau byrės.

Geros Pyragų Dienos!

* Jei naudosite platesnę kepimo formą, siūlyčiau šiek tiek padidinti sūrio pyrago sluosnio kiekį.

Šaltinis: David Leibovitz.

Rudeninė obuolių duonelė

Nežinau, kaip Jūs, bet aš visai šešiais pojūčiais jaučiu rudenį. Kai rytinis šaltukas priverčia susigūžti, kai žvarbus vėjas užpučia pageltusį klevo lapą, o parduotuvėse atpinga obuolių sultys, žinau – atrėpliojo ruduo.

Atrėpliojo ir atnešė norą įjungti orkaitę. Rezultatas – labai rudeninė obuolių duonelė.

Duonelė, kuri labai lengvai transformuojasi į pyragą arba keksiukus. Teireikia pakeisti kepimo indą.

Duonelė, kurią recepto autoriai siūlo užmaišyti iš vakaro ir nakčiai palikti šaldytuve. Tik nepaaiškina, kodėl. Ir nors, mano nuomone, tas pabuvimas šaldytuve nieko nekeičia, visai smagu grįžti iš darbo žinant, kad tavęs laukia. Kad ir obuolinė tešla. Bei rudens žvarbos išsiilgusi orkaitė.

Obuolių duonelė su riešutais

Reikės:

150g sviesto

125g šviesiai rudo cukraus (jei naudosite baltą – jo reikės gerokai mažiau, nes baltas cukraus kur kas saldesnis už rudąjį)

dviejų šaukštų uogienės (recepte nurodyta braškių uogienė, kurią aš keičiau bruknėm – idealu!)

dviejų kiaušinių

140g miltų

šaukšto kepimo miltelių

šaukštelio malto cinamono

~100g stambiai sukapotų riešutų mišinio (naudojau migdolus, arakades ir graikiškus riešutus, jei būčiau turėjus – dėčiau ir lazdyno riešutus, kurie čia tikrai tiktų)

dviejų obuolių

(recepte nurodyta ir 50g tamsaus šokolado, tačiau, mano nuomone, šokoladas čia visai netiko ir netgi trukdė)

Gaminame:

Kambario temperatūros sviestą, cukrų ir uogienę sutriname iki purios masės. Įmušame kiaušinius ir viską gerai išmaišom.

Įsijojame miltus ir kepimo miltelius, sumaišome. Suberiame cinamoną.

Sudedame stambiais gabaliukais supjaustytą obuolį ir riešutus. Išmaišome ir paliekame šaldytuve kelioms valandos arba nakčiai (nebūtina).

Orkaitę įkaitiname iki 170 laipsnių karščio.

Tešlą sukrečiame į riebalais pateptą kepimo formą (turiu perspėti, kad dėl didelio obuolių kiekio pyragas itin trapus, todėl rekomenduoju formą prieš tai iškloti riebalais pateptu kepimo popieriumi – bus kur kas paprasčiau išimti).

Kepame 50 – 60 minučių, kol gražiai paruduos, o įsmeigtas peilis arba medinis pagaliukas bus sausas arba beveik sausas (dėl iškepusių obuolių).

Paliekame atvėsti bent tiek, kiek turim kantrybės.. Labai jau skanus dar šiltas..

Jaukaus Jums rudens!

Šaltinis: gerokai adaptuota pagal The Hummingbird bakery cookbook (London: Ryland Peters & Small, 2009)

Libanietiškos salotos. Naikinam paskutinius pomidorus!

Taigi vasara baigėsi, bet šiltnamiai dar linksta nuo pernokusių pomidorų, o daržas pilnas pirmųjų šalnų laukiančių prieskoninių žolių. Ką darom? Tabbouleh!

Tabbouleh yra tradicinės libanietiškos salotos/užkandėlė, populiari visada arabų pasaulyje, o dabar – panašu – privaloma kone kiekvieno angliakalbio virėjo išleistoje receptų knygoje. Ko reikia gaminant tabbouleh? Na, čia turim problemėlę. Reikia bulgar wheat kruopų, kurių ne tik, kad neteko regėti Lietuvos parduotuvėse, bet ir jokiame internetiniame anglų-lietuvių žodyne. (Papildymas: meluoju, skaitykit komentarus!) Bulgar wheat yra į mažus grūdelius susmulkintos apvirtos kvietinės kruopos. Super greitai ir paprastai paruošiamos. Neturim? Nenuleidžiam rankų – šiose salotose jas puikiausiai galime pakeisti kuskusu arba puy lęšiais. Ir dar – kažkodėl manau, kad čia tiktų net… perlinės kruopos. Nebandžiau, bet esu šventai įsitikinusi, kad tiktų. Išbandysiu ir būtinai jums papasakosiu!

Libanietiškos salotos ‘Tabbouleh’

Reikės:

pusės stiklinės bulgar wheat (arba kuskuso, arba puy lęšių)

dviejų-trijų prinokusių pomidorų

didžiulės šluotos šviežių pertražolių

mažytės puokštelės šviežių mėtų

nedidelio raudono svogūno (arba dar mažesnio – balto)

citrinos

alyvuogių aliejaus

rupios druskos

Gaminame:

Paruošiame kruopas: užpilame verdančiu vandeniu ir paviriname ant nedidelės ugnies 5-10 minučių arba tiesiog užpilame verdančiu vandeniu ir paliekam išmirkti bent pusvalandžiui. Jei naudojame kuskusą – užpilame karštu vandeniu arba sultiniu, uždengiame ir paliekame, kad išbrinktų, Jei naudojame lęšius – gerai nuplauname, suberiame į puodą su karštu vandeniu arba sultiniu, įmetame pora lauro lapų ir verdame, kol suminkštės.

Pomidorus smulkiai supjaustome (patartina, nors nebūtina, išpjauti sėklas). Petražoles ir mėtas nuskabome nuo stiebų ir susmulkiname peiliu arba žirklėmis. Itin smulkiai supjaustome svogūną. Viską dedame į salotų indą, suberiame atšaldytas kruopas (kad būtų greičiau galima praplauti šaltu vandeniu).

Užpilame trimis-keturiais šaukštais alyvuogių aliejaus. Išspaudžiame maždaug tiek pat citrinos sulčių. Pasūdome, Paragaujame. Jei reikia – įspaudžiame dar daugiau citrinos. Turėtų jaustis maloni rūgštelė.

Viskas! Labai skanu kaip garnyras žuviai ar mėsos kepsniui. Lygiai taip pat skanu kaip paprastos salotos pietums, nors tokiu atveju mėgstu pagardinti švelniu ožkos sūriu. Skanaus!

Šaltinis: šiek tiek rėmiausi Valentine Warner What to Eat Now. Spring & Summer (London: Octopus, 2009), bet iš esmės receptas - libaniečių liaudies.

P.S. Ne! Nieko nepamiršau! Šaunuoliai lietuviaičiai, būčiau Lietuvoje – mielai šokinėčiau pagal Tris Milijonus! Sveikinimai visiems!

Vis dar noriu atgal, bet nesakysiu. (2)

Žadėjau pratęsti, tai štai - tęsinys. Nebeverkšlensiu - kiek galima. Baigiu prisijaukinti Londoną. Iš naujo. Šiandien net išgyvenau metro darbuotojų streiką, kuris – tiesa sakant – tikrai nebuvo toks baisus, kaip gąsdino spauda. Nuvažiavau – atvažiavau. Ramu. Gyvenu geroj vietoj.

Užtat sureaguosiu į Dalijos komentarą ankstesniame įraše. Apie lietuvišką maistą. Kurio aš visgi pasiilgstu. Ir jei kažkada ilgėjausi duonos, silkės ar sūrelių, tai dabar jų lengvai surandu šalia darbo esančioje rusiško maisto krautuvėlėje (ten net lietuviško alaus ir giros pilnos lentynos bei šaldytuvai!). Bet yra dalykų, kurių nerasiu net pačioje geriausioje parduotuvėje.

Tarkim, obuolių ir kriaušių iš mamutės sodo, nuo kurio atsiveria fantastiškas vaizdas į sulaukėjusias pievas ir rudens bei vasaros gėrybių kupiną mišką (aš galiu tik įsivaizduoti, kiek krepšių/kibirų baravykų šiuo metu rykiuojasi mamutės virtuvėj ir laukia savo eilės į džiovyklą pečiuj! Vėliau dalis emigruos į Londoną, kur puoš mano baravykinį risotto ir raugintų kopūstų troškinį. O taip!). 

Arba pomidorų iš mamos šiltnamio, kuriuos pasigardžiuodami graužia pusės kaiminų vaikai ir kurie KVEPIA POMIDORIŠKAI! (sakykit ką norit, bet čia jokiuose ūkininkų turgeliuose pirkti pomidorai neturi tokio kvapo - geriausiu atveju galima užuosti užuominą). Ir jei negalima nusipirkti, tai bent galima atsivežti. Deja, dežė TOKIŲ pomidorų išgyvena vos porą dienų, o mano žmogus priviliotas TO KVAPO skambina tiesiai į darbą klausdamas, ar tie juodi ir geltoni dalykai irgi valgomi. Reikėjo sakyt, kad ne.

O rytais aš labai pasiilgstu šviežio varškės sūrio, kuris uždėtas ant skrebučio ir pagardintas mamutės bruknių ir kriaušių uogiene yra Dievų Maistas, ir apie kurį nežino, net išgirtoji rusų parduotuvė.. O aš ėmiau ir pamiršau atsivežt.. Užtat turiu visą stiklainį skaniosios uogienės, kuri dūsulingai ilgėdamasi buvusio mylimojo kukliai tenkinasi jogurto draugija.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Antras pagal gerumą varškės sūrio draugas yra rudeninis viržių medus, kuris šią savaitę bendradarbiauja su čiobreliais sunkioje kovoje prieš dar lietuvišką peršalimą. Jau tuoj tuoj finalas. Tik va tokiais tempais ir jis greit paklius į ilgesio sąrašiuką.

 

O kokio skonio Jūsų ilgesys?

Grįžau. Noriu atgal (1)

Ką gi. Grįžau. Sujauktu protu, galva, širdim.

Taip jau yra, kad grįžimas kaskart sunkesnis, o mintys apie SUgrįžimą vis sunkiau paslepiamos po lova. Bet viskas taip sudėtinga, kad ieškau ir niekaip nerandu sprendimo, kuris viena ranka maitindamas vilką, kita - glostytų avį. 

Kad ir kaip bebūtų, atostogos Lietuvoje atgaiva, tiek širdžiai, tiek akiai, tiek – nepabijokim to žodžio – skrandžiui. Kai po valandos pasivaikščiojimo miške parsineši pora kibirėlių uogų ir maišelį voveraičių, o sodas ir daržas prisipildo rudens gėrybių; atostogos kaime vilioja labiau už gulinėjimą Maldyvuose, o mamutės pridžiovintų ramunėlių, pipirmėčių ir čiobrelių ryšulėlio nemainyčiau į didžiausią maišą levandų ar provanciškų žolelių.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žinot, vaikystėje labai nemėgdavau nei uogauti, nei grybauti. Bala žino, kodėl. Dabar atrodo – eičiau ir eičiau. Kaip mamutė, kuri entuziazmo kupimu balsu praneša, kad jau pridygo kazlėkų: ‘Nu tai kaip gi neisi? Negi paliksi? O jei baravykai prasidės??? Reikia eit!’

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Grybai ilgai negulinėja – keliauja į keptuvę. Ir išvis – nėra nieko skaniau už keptas voveraites su šviežiom bulvėm ir krapais! Ir agurkais, ir pomidorais, kurie nespėjo įlįsti į kadrą. Išdrįskit nesutikt!

Uogos savo ruožtu gula į mamos kepamą varškės pyragą/apkepą, kuris pradingsta greičiau, nei spėji sušukti ‘o galima dar?’

 

Ar po viso šito galima lengvom kojom lipti į lėktuvą?

Klausimas retorinis. Aišku, kad ne!

|bus daugiau|

Almendrados, arba, Portugališki migdolų sausainiai. Belaukiantiems atostogų.

Nelieka nieko kito, kaip konstatuoti, kad vasara Londone oficialiai pasibaigė. Už lango vargani septyniolika laipsnių šilumos, lietumi grasinantis dangus ir susigūžę praeiviai.

Graužiu rankų ir kojų nagus, kad pasiėmiau vos savaitę atostogų ir Lietuvos pusėn trauksiu tik kitą savaitgalį. Kažkodėl nujaučiu kiaulystės dėsnį ir mane pasitinkantį apniukusį Vilniaus oro uostą, be krislelio rekordinį laiką trukusios kaitros. Paturėkit ją dar bent porai savaičių, gerai? Labai labai prašau!

O kad nebūtų taip jau labai savęs gaila, aš lendu į virtuvę ir kepu vasaros atostogų skonio sausainius. Beveik tokius, kokius didžiuliais kiekiais pirkom ir valgėm Portugalijos Vila Flor mieste ir jį supančiuose kaimeliuose, kurie garsėja įspūdingo skonio migdolų kepiniais. Ir išvis, apie portugališkus saldumynus galėčiau prirašyti visą straipsnį, bet atidėsiu tai ateičiai. Ypač jei įvykdysim baisiai patrauklų planą bent savaitei pabėgt nuo nykaus angliško rudenio ir išvažiuoti, ten kur vis dar (turėtų būti) šilta.

Almendrados arba Portugališki migdolų sausainiai

porai skardų sausainių (kiekis priklausys nuo dydžio)

Reikės:

200g maltų migdolų (Galima pirkti parduotuvėje arba susimalti patiems. Antrasis variantas ypač rekomenduotinas, nes čia reikėtų kiek rupiau sumalti riešutai, nei rasim parduotuvėse)

200g cukraus

dviejų kiaušinių

citrinos

migdolų papuošimui

1/3 šaukštelio migdolų ekstrakto (nebūtina, bet verta)

gabalėlio sviesto skardos patepimui

Gaminame:

Maltus migdolus sumaišome su cukrumi. Atsargiai nutarkuojame citrinos žievelę ir suberiame į migdolų bei cukraus mišinį.

Atskiriame kiaušinius. Trynius supilame į migdolų mišinį ir gerai išmaišome. Nepanikuojame, jei atrodo, kad kiaušinių gerokai per mažai. Viskas pagal planą!

Baltymus išplakame iki standžių putų ir įmaišome į tešlą. Maišome, kol gausime labai tirštą, ne itin vientisą masę.

Kepimo skardą uždengiame sviestu pateptu kepimo popieriumi (čia atkreipiu jūsų dėmesį, kad sausainiuose nėra nė šlakelio riebalų!)

Formuojame sausainius: tarp delnų suvoliojame kiek didesnį už graikišką riešutą tešlos rutulį, jį suplojame, į viduriuką įspaudžiame migdolą ir guldome ant skardos. Jei reikia, dar kiek paplojame.

Kepame iki 180 laipsnių karščio įkaitintoje orkaitėje apie pusvalandį, kol gausime traškiai tąsius riešutų sviesto spalvos sausainius.

Bom apetite!

Privalau pažymėti, kad paskutinėje nuotraukoje pavaizduoti neteisingi almendrados. Įsinorėjau mažyčių migolinių bučinukų, bet čia priėjo R. ir pareiškė, kad teisingi almendrados privalo būti dideli ir plokšti. Tai va. Nesakykit, kad neperspėjau ;-)

Šaltinis: Adaptuota pagal lapelį iš portugališkos receptų knygos. Niekas nebežino, kurios.

PAPILDYMAS (15/08/2010):

Šiandien vienoje knygoje nužiūrėjau panašų receptą, tik ten siūlo migdolus sugrūsti grūstuvėje su dalimi cukraus, kad išsiskirtų natūralus migdolų aplejus. Manau, tikrai verta išbandyti, jei tik turit nemažą grūstuvę, gal tada skonis bus lygiai toks pats kaip Vila Flor kavinukėse? Lauksiu įspūdžių!

Pupelių, avinžirnių ir fetos salotos. Šiaip.

Šiaip.

• Darbe kažkodėl neatsinaujina Skanių Savaičių sąrašiukas. Fe. Ne tik facebooką blokuoja, bet ir tai. Jaučiuosi mėnuly.
• Negaliu klausytis jokių internetinių radijų ar žiūrėti filmukų youtube. ‘Access denied’. Raudonom raidėm. Atėjo metas nusipirkti mp3 grotuvą. Nuobodžiom dienom klausysiuos Spilled Milk. Liežuvis blokuotojams.
• Praeitą savaitę nusipirkau tris knygas. Perskaičiau pusantros. Bibliotekines.
• Šiemet dar neragavau mėlynių. Nei žemuogių. Nei agrastų.
• Užtat suvalgiau tris maišus žirnelių. Deja, šaldytų.
• Nuo minties apie šviežias voveraites su bulvėm svaigsta galva.
• Žiauriai pasiilgau šviežiai raugintų agurkų su krapais. Ir rūgpienio drebučių.
• Iki atostogų Lietuvoje liko mažiau nei mėnuo.

Pupelių, avinžirnių ir fetos salotos su raudonu padažu

Reikės:

pupelių

avinžirnių (naudojau iš skardinės, tačiau – be abejo – galima išsivirti ir patiems. Tik nepamirškit prieš tai išmirkyti!)

fetos sūrio

padažui:

poros saujų saulėje džiovintų pomidorų aliejuje

saujos orkaitėje keptų paprikų aliejuje (nebūtina, beje, tikrai kažkur aprašiau, kaip ruošiu saviškes, bet niekur nerandu.. gal visgi neaprašiau?)

poros skiltelių česnako

šaukšto balto vyno (arba kitokio) acto

maltos rūkytos paprikos (nebūtina)

kajeno (arba paprasto) pipiro

šlakelio harisos (jei mėgstate aštriau)

Gaminame:

Pupeles išverdame sūdytame vandenyje.

Džiovintus pomidorus, paprikas, česnaką ir actą sumalame blenderyje arba trintuvėje. Jei labai tiršta – įpilame  šlakelį alyviuogių aliejaus. Suberiame prieskonius. Išmaišome.

Išvirusias pupeles, avinžirnius ir kubeliai supjaustytą fetą suberiame į salotinę, sudedame padažą, gerai išmaišom.

Štai ir viskas. Puikus skonių derinys!

 

Šaltinis: adaptuota pagal BBC Good Food, August 2010.

Šokoladainis ‘Kolegų Džiaugsmas’

Vienas esminių nuolatinio darbo pliusų – šalia reguliaraus atlyginimo, išaugusio pasitikėjimo savimi, naujų draugų ir labiau vertinamo laisvalaikio – yra tai, jog vėlai vakare užsinorėjus gabalėlio šokoladainio (a.k.a. chocolate brownie) galiu be jokio sąžinės graužimo nukeliauti į virtuvę, įjungti orkaitę ir .. išsikepti! Nes nepaisant to, jog namuose vėl karaliauju viena, darbe visada laukia keliolika saldumynų mėgėjų, kurie kaskart užmatę papilnėjusį užkandžių staliuką, siunčia susižavėjimo kupinus meilus ir puola į virtuvelę ruošti arbatos su pienu.

Nė neįtardami, kad aš juos.. ehem.. šiek tiek išnaudoju. Man rodos, tai vadinama simbioze, tiesa?

Šokoladainis

~12 gabalėlių

Reikės:

125g nesūdyto sviesto

100g šokolado (nemažiau 70% kakavos masės)

saujelės riešutų (YPAČ skanu su makadamijom (lietuviškai..?), kurie – ar pastebėjote? – kepiniams suteikia kokosinį prieskonį) (nebūtina)

saujelės džiovintų rūgščių uogų (tinka vyšnios, spanguolės, serbentai..) (nebūtina)

dviejų šaukštų kakavos miltelių

šaukšto su kaupu miltų

šaukštelio kepimo miltelių

trijų šaukštų cukraus (arba daugiau, jei naudojate nesaldytą šokoladą)

dviejų didelių kiaušinių

Gaminame:

Sviestą bei šokoladą supjaustome gabalėliais ir suberiame į karščiui atsparų dubenį. Kaitiname virš nepilno puodo palengva verdančio vandens, maišydami, kol ištirps. Nukeliame nuo ugnies.

Suberiame riešutus ir uogas, jei naudojame.

Suberiame kakavą, miltus, kepimo miltelius ir cukrų. Gerai išmaišome. Atvėsiname.

Supilame kiek paplaktus kiaušinius ir gerai išmaišome, kol gausime vientisą masę.

Tešlą supilame į sviestu pateptą arba kepimo popieriumi uždengtą negilią kepimo formą ir šauname į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepame 15 – 20 min. Skirtingai nei pyragas, šokoladainis neturi pilnai iškepti – įsmeigtas peilis nebus sausas, o viduriukas gali atrodyti kiek skystas, tačiau atvėsęs sustings.

Skanaus!

Šaltinis: adaptuota pagal Jamie Oliver (2009), ‘Cook With Jamie: My Guide To Making You A Better Cook’ (London: Penguin Books).

*******

English version

Chocolate brownies

Melt 125g butter and 100g chocolate (no less than 70% cocoa) over a pan of simmering water and mix until smooth. Add some nuts and dried berries (I used macadamia nuts and dried cranberries). Mix in two spoons of cocoa powder, one heaped spoon of flour and one teaspoon of baking powder (you might want to sift those in just in case). Add about three spoons of sugar – or more, if you have a sweet tooth or using unsweetened chocolate. Cool the mixture. Slightly beat two large eggs and mix in until you get a silky consistency.

Bake in a preheated oven (180 degrees) for about 15-20 min and don’t worry if it seems slightly undercooked - brownie will settle whilst cooling. Allow to cool, get a slice and enjoy!

Adapted from: Jamie Oliver (2009), ‘Cook With Jamie: My Guide To Making You A Better Cook’ (London: Penguin Books).

I scream, you scream.. KAM LEDŲ???

Taip, žinau, kad karšta. Ir nėra čia ko tokiu oru sėdėti prie kompiuterių, arba suktis karštoje virtuvėje. Na nebent.. gaminam ledus!

Naminiai braškiniai ledai

Reikės:

riebaus natūralaus jogurto (10% riebumo, jei nerasit – imkit paprastą jogurtą – tik jokiu būdu ne beriebį – ir įmaišykit kelis šaukštus grietinėlės)

braškių (ar kitokių uogų)

cukraus

Gaminame:

Braškes supjaustome, sudedame į puodą, užpilame cukrumi ir paviriname 5-10 minučių, kol suminkštės. Nukeliame nuo ugnies, sutriname blenderiu ar tiesiog sutraiškome kočelu. Atvėsiname.

Šį etapą galima pakeisti paprasčiausiu uogiene. Bet su šviežiom uogom skaniau, tiesa?

Pusę braškių įmaišome į jogurtą, paragaujame, jei reikia – įdedame daugiau cukraus (svarbu! – jorturtas turi būti šiek tiek per saldus, ledai visada mažiau saldūs, kol šalti). Sudedame į indą ir dedame į šaldymo kamerą. (Turintieji ledų gamybos aparačiuką jogurto-braškių mišinį pila tiesiai į šaldiklio dubenį ir seka gamintojo instrukciją, neturintieji - skaito toliau)

Maždaug po pusvalandžio traukiam lauk ir gerai išmaišome šakute nepamiršdami suledėjusių kraščiukų. Grąžiname į šaldiklį.

Procesą pakartojame po valandos. Ir dar po valandos. Šitaip sutraiškysime ledukus ir suteiksime mūsų jogurtui ‘ledinę’ konsistenciją.

Viskas! Paliekamame šaldiklyje per naktį arba ilgiau. Kažkur skaičiau, kad šaldiklyje naminiai ledai gali gyventi apie dvi savaites, nors aš nematau priežasties, kodel ne ilgiau. Antra vertus – tiek neišlauksit. Pažadu.

Sukaitom? Traukiam lauk, palaikom kambario temperatūroje apie 10 minučių, kabiname, valgome papuošę likusiu šviežių braškių užpilu. Skanaus!

Beje, skonis kaip tikrų tikriausių ledų. Visai nejogurtiška!

P.S. O aš pradedu dar vieną 37.5 valandų darbo savaitė šaldiklyje. Taip, ilgos kelnės, kojinės, batukai, vilnonis megztinis.. ir nesvarbu, kad už aklinai uždaryto lango +27. Kolėgė dar ir šalikėliu apsimūturiuoja..

Bet sotus alkano neužjaučia, ar ne? ;-)

Sriuba-greituolė tingiems darbadieniams

 

Tram pam pam, net nežinau, ką dar papasakot! Puikūs orai, jaukios Rasos, nuostabi maudynių vieta po mėlynu dangum gana netoli namų, vakarinės saulės glostomi parkai, geros knygos, filmai vakare ant sofos, po ilgos pertraukos gautas atlyginimas, aktyvi kultūrinė programa. Ko dar bereik? Laiko!

Nežinau, kaip jūs, bet aš po ilgos darbo dienos nesu nusiteikusi valandų valandas suktis virtuvėje – ypač kai temperatūra joje pavakary tikrai perkopia trisdešimt. Aš tiesiog Noriu Valgyt Dabar. Todėl šita baisiai paprasta sriuba man tapo itin maloniu atradimu. Sumetam viską į puodą, ir jau už penkių minučių čiumpam šaukštus ir sriūbinam apsilaižydami. Siūlau ir jums!

‘Sriuba greituolė’

Reikės:

daržovių sultinio

šviežių tortellini (ieškoti supermarketų šaldytuvuose, jei nerasit – galima naudoti ir džiovintus, kurie – atkreipkite dėmesį – virs kur kas ilgiau) (jei esate toje pačioje balos pusėje, kaip ir aš, dairykitės spinach & ricotta tortellini)

žalio kopūsto (mano kaimynai – dairykitės sping greens, jie čia idealūs)

žirnelių (šviežių arba šaldytų)

geros kokybės pesto (dairykitės specializuotuose gurmanų parduotuvėlėse arba gaminkitės patys, pavyzdžiui taip, – aš naudoju Sainsbury’s Taste the Difference bazilikų ir kedro riešutų Pesto alla Genovese)

Gaminame:

Užviriname sultinį, suberiame tortellini, paviriname pora minučių. Suberiame plonom juostom supjaustytą kopūstą, paverdame minutę. Suberiame žirnelius, paverdame dar minutę. Išjungiame ugnį, įmaišome pora šaukštų pesto.

Viskas! Pilame į dubenėlius, gardiname šaukšteliu pesto, nešame ant stalo, švenčiame prailgusios darbo dienos pabaigą. Skanaus!

Šaltinis: BBC Good Food, May 2010.

P.S. Taste of London reportažas bus, kai atvės orai ir aš prisiversiu prisėst prie kompiuterio :-P

And the winner is….

Šiandien žvaigždės šypsosi…

…kam?

Sveikinimai Aušrai!

Loterijų dar bus. Man visai patiko :)