Bulvių ir žirnelių salotos. Beveik karališkos, labai vestuvinės.

Visai patinka man taip. Po keturių dienų savaitgalio, trys dienos darbo, o tada vėl keturių dienų poilsis. Kad dažniau taip! Miegosim iki pietų, dėkosim princui Wiliamui ir žiūrėsim arba nežiūrėsim princiškų vestuvių transliacijos. Net drabužių parduotuvės paskutinėm dienom apsikarstė Britanijos vėliavomis, jaunavedžių nuotraukomis ir plakatais su sveikinimais bei palinkėjimais Viliui ir Keitei. Reagavau skeptiškai, kol vienas protingas žmogus nepriminė, kad vargšai britai neturi jokios nacionalinės, anei nepriklausomybės dienos, tad bet koks karališkas įvykis iš esmės yra to kompensacija. Ech, na negi gaila! Lai švenčia! Gal ir aš prie kokio nors street party prisijungsiu! Bent jau išsimiegosiu tikrai!

Galėjau, žinoma, papublikuot kokį nors keksiukų su mėlynu-raudonu-baltu glaistu receptą. Bet negi kepsit. Geriau papasakosiu apie salotas. Vasara šiaip ar taip. Ar bent jau pavasaris užu balos. Pas mus tai vasara.

Šios salotos man atrodo be galo britiškos. Nors negaliu apibrėžti, kodėl. Gal dėl žirnelių ir mėtų kombinacijos? Bet kokiu atveju, skanu. Ypač šalia ką tik lauke keptų dešrelių. Arba šašlykų. Žiūrint, kurioj balos pusėj vestuvių transliaciją stebėsit Jūs. Stebėsit?

Britiškos salotos

Reikės:

Poros saujų kubeliais supjaustytos šoninės

Kokio pusės kilogramo bulvių (geriausia, žinoma, mažutėlių šviežutėlių pavasarinių!)

Maždaug pusantro puodelio žirnelių (kiek norit, tiek ir reikės) – tinka tiek švieži, tiek šaldyti (šaldyti net geriau, nes, nebent jūsų daržas visai šalia virtuvės, nuskinti žirneliai labai greitai praranda visą savo skanumą ir saldumą, todėl ir šaldomi jie paprastai vos kelios valandos nuo nuraškymo)

Nepilnos stiklinės balto vyno

Šaukšto su kaupu grūdėtų garstyčių

Didelio šliūkšnio (kokių 4 šaukštų) riebios grietinėlės

Šviežiai malto pipiro

Šviežių mėtų lapelių (nebūtina)

Gaminame:

Bulves supjaustome riekutėmis, užpilame vandeniu, užverdame ir verdame, kol suminkštės. Bulvėms išvirus suberiame žirnelius ir paviriname dar minutę, bet ne ilgiau. Nukošiame.

Šoninę suberiame ant įkaitintos keptuvės ir kepiname pamaišydami, kol parus ir apskrus. Pilame vyną, paviriname, kol kiek nugaruos. Dedame garstyčias, pilame grietinėlę. Kaitiname nuolat maišydami, kol ims tirštėti. Išjungiame ugnį. Įmalame pipiro.

Bulves ir žirnelius verčiame į salotinę, pilame padažą. Išmaišome, suberiame stambiai suplėšytus mėtų lapelius ir nešame ant stalo.

Labai skanus garnyras!

Šaltinis: turbūt kažkur kažkada kažką panašaus mačiau/skaičiau/ragavau, bet šiaip iš galvos.

Guacamole, arba žiupsnelis žalumos žiemą

Net nežinau nuo ko pradėti. Kaip rašyti. Kaip fotografuoti. Tik gaminti nepamiršau. Ir noras grįžti čia auga nebe dienom, o minutėm!

Ir dabar jau tikrai žinau, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera (kad ir kaip banaliai tai skambėtų!); kad gyvenimas pilnas staigmenų ir kad užsivėrus vienoms durims atsivera galybė langų ir net vartų! O kas laukia už jų…?

Kažkada maniau, kad atėjus laikui parašysiu labai gilų ir išmintingą įrašą. Bet jo nebus. Parašysiu tik, jog iš naujo atradau, kad kiekviena diena pilna gali būti kupina didelių ir mažyčių džiaugsmų. Kad man patinka gyventi Londone, kur galima visą šeštądienį praleisti tyrinėjant šokolado ir prieskonių parduotuvėles, ragaujant citrininius makaronus, varvinant seilę maisto knygų knygynuose, siaubiant maisto turgus. O grįžus nukloti stalą siaubimo rezultatais, atsidaryti butelį vyno, dalintis, ragauti, kalbėti, juokauti, džiaugtis ir daug daug šypsotis!

Kad man patinka.. GYVENTI!

******

Nekada nebūtų šovę į galvą bagetę su šviežiais prancūziškais sūriais pagardinti guacamole. O visgi… tobulas derinys!

Kalendros guacamole pagal E.

Reikės:

daug daug šviežios kalendros

avokadų

raudono svogūno (tiks ir paprastas arba svogūnų laiškai)

pomidorų

citrinos

šlakelio alyvuogių aliejaus ir šlakelio balzaminio arba balto vyno acto (bet mes po ekskursijos į Borough market buvom très chic ir naudojom juoduoju triufeliu pagardintą aliejų, kuris yra ‘OMG!’, bet anaiptol nebūtinas)

česnako miltelių (arba šviežiai spausto/tarkuoto česnako)

druskos

šviežiai maltų pipirų

prieskonių (dar vienas atradimas – Za’tar (dieviškai skanu tiesiog užbarsčius ant bet kokio sūrio!) - bet galite naudoti bet kokius patinkančius prieskonius, pvz džiovintų provanciškų žolėlį mišinį)

Gaminame:

Smulkiai supjaustome kalendrą (sakydama ‘smulkiai’ turiu omenyje be galo smulkiai - pasileidžiam mėgstamiausią dainą ir šokio ritmu smulkinam smulkinam iki jos galo!).

Avokadą perpjauname per pusę, išimame kauliuką, šaukštu išskaptuojame minkštimą, sutriname šakute ir sumaišome su kalendra.

Vel smulkiai smulkiai supjaustome pomidorą ir svogūną. Suberiame į kalendros ir avokado mišinį.

Viską gerai išmaišome, įspaudžiame citrinos sulčių, šliūkštelime aliejaus ir acto, suberiame druską, pipirus, česnaką ir prieskonius, gerai išmaišome. Ragaujame – jei reikia beriame daugiau druskos/prieskonių, pilame citrinos sulčių ar acto. Pasikliaukite savo skonio receptoriais!

Štai ir viskas!

Paklausykit manęs ir darykit taip: šviežia prancūziška bagetė + geras sūris (vakar svaigom nuo camembert ir minkšto ožkos sūrio) + guacamole + žiupsnelis Za’tar. Pažadadu – liksit be žado (atleiskit kalambūrą!) ;-)

Bet tai jokiu būdu nėra vienintelis tokios guacamole panaudojimas. Puikiai tiks gardinti sumuštinius, telpti ant mėsos, gardinti čili troškinį.. žodžiu… naudokite kam tik norite!

Libanietiškos salotos. Naikinam paskutinius pomidorus!

Taigi vasara baigėsi, bet šiltnamiai dar linksta nuo pernokusių pomidorų, o daržas pilnas pirmųjų šalnų laukiančių prieskoninių žolių. Ką darom? Tabbouleh!

Tabbouleh yra tradicinės libanietiškos salotos/užkandėlė, populiari visada arabų pasaulyje, o dabar – panašu – privaloma kone kiekvieno angliakalbio virėjo išleistoje receptų knygoje. Ko reikia gaminant tabbouleh? Na, čia turim problemėlę. Reikia bulgar wheat kruopų, kurių ne tik, kad neteko regėti Lietuvos parduotuvėse, bet ir jokiame internetiniame anglų-lietuvių žodyne. (Papildymas: meluoju, skaitykit komentarus!) Bulgar wheat yra į mažus grūdelius susmulkintos apvirtos kvietinės kruopos. Super greitai ir paprastai paruošiamos. Neturim? Nenuleidžiam rankų – šiose salotose jas puikiausiai galime pakeisti kuskusu arba puy lęšiais. Ir dar – kažkodėl manau, kad čia tiktų net… perlinės kruopos. Nebandžiau, bet esu šventai įsitikinusi, kad tiktų. Išbandysiu ir būtinai jums papasakosiu!

Libanietiškos salotos ‘Tabbouleh’

Reikės:

pusės stiklinės bulgar wheat (arba kuskuso, arba puy lęšių)

dviejų-trijų prinokusių pomidorų

didžiulės šluotos šviežių pertražolių

mažytės puokštelės šviežių mėtų

nedidelio raudono svogūno (arba dar mažesnio – balto)

citrinos

alyvuogių aliejaus

rupios druskos

Gaminame:

Paruošiame kruopas: užpilame verdančiu vandeniu ir paviriname ant nedidelės ugnies 5-10 minučių arba tiesiog užpilame verdančiu vandeniu ir paliekam išmirkti bent pusvalandžiui. Jei naudojame kuskusą – užpilame karštu vandeniu arba sultiniu, uždengiame ir paliekame, kad išbrinktų, Jei naudojame lęšius – gerai nuplauname, suberiame į puodą su karštu vandeniu arba sultiniu, įmetame pora lauro lapų ir verdame, kol suminkštės.

Pomidorus smulkiai supjaustome (patartina, nors nebūtina, išpjauti sėklas). Petražoles ir mėtas nuskabome nuo stiebų ir susmulkiname peiliu arba žirklėmis. Itin smulkiai supjaustome svogūną. Viską dedame į salotų indą, suberiame atšaldytas kruopas (kad būtų greičiau galima praplauti šaltu vandeniu).

Užpilame trimis-keturiais šaukštais alyvuogių aliejaus. Išspaudžiame maždaug tiek pat citrinos sulčių. Pasūdome, Paragaujame. Jei reikia – įspaudžiame dar daugiau citrinos. Turėtų jaustis maloni rūgštelė.

Viskas! Labai skanu kaip garnyras žuviai ar mėsos kepsniui. Lygiai taip pat skanu kaip paprastos salotos pietums, nors tokiu atveju mėgstu pagardinti švelniu ožkos sūriu. Skanaus!

Šaltinis: šiek tiek rėmiausi Valentine Warner What to Eat Now. Spring & Summer (London: Octopus, 2009), bet iš esmės receptas - libaniečių liaudies.

P.S. Ne! Nieko nepamiršau! Šaunuoliai lietuviaičiai, būčiau Lietuvoje – mielai šokinėčiau pagal Tris Milijonus! Sveikinimai visiems!

Pupelių, avinžirnių ir fetos salotos. Šiaip.

Šiaip.

• Darbe kažkodėl neatsinaujina Skanių Savaičių sąrašiukas. Fe. Ne tik facebooką blokuoja, bet ir tai. Jaučiuosi mėnuly.
• Negaliu klausytis jokių internetinių radijų ar žiūrėti filmukų youtube. ‘Access denied’. Raudonom raidėm. Atėjo metas nusipirkti mp3 grotuvą. Nuobodžiom dienom klausysiuos Spilled Milk. Liežuvis blokuotojams.
• Praeitą savaitę nusipirkau tris knygas. Perskaičiau pusantros. Bibliotekines.
• Šiemet dar neragavau mėlynių. Nei žemuogių. Nei agrastų.
• Užtat suvalgiau tris maišus žirnelių. Deja, šaldytų.
• Nuo minties apie šviežias voveraites su bulvėm svaigsta galva.
• Žiauriai pasiilgau šviežiai raugintų agurkų su krapais. Ir rūgpienio drebučių.
• Iki atostogų Lietuvoje liko mažiau nei mėnuo.

Pupelių, avinžirnių ir fetos salotos su raudonu padažu

Reikės:

pupelių

avinžirnių (naudojau iš skardinės, tačiau – be abejo – galima išsivirti ir patiems. Tik nepamirškit prieš tai išmirkyti!)

fetos sūrio

padažui:

poros saujų saulėje džiovintų pomidorų aliejuje

saujos orkaitėje keptų paprikų aliejuje (nebūtina, beje, tikrai kažkur aprašiau, kaip ruošiu saviškes, bet niekur nerandu.. gal visgi neaprašiau?)

poros skiltelių česnako

šaukšto balto vyno (arba kitokio) acto

maltos rūkytos paprikos (nebūtina)

kajeno (arba paprasto) pipiro

šlakelio harisos (jei mėgstate aštriau)

Gaminame:

Pupeles išverdame sūdytame vandenyje.

Džiovintus pomidorus, paprikas, česnaką ir actą sumalame blenderyje arba trintuvėje. Jei labai tiršta – įpilame  šlakelį alyviuogių aliejaus. Suberiame prieskonius. Išmaišome.

Išvirusias pupeles, avinžirnius ir kubeliai supjaustytą fetą suberiame į salotinę, sudedame padažą, gerai išmaišom.

Štai ir viskas. Puikus skonių derinys!

 

Šaltinis: adaptuota pagal BBC Good Food, August 2010.

Duona ‘Viskas Viename’. Lietuviškam piknikui!

Na ką. Štai ir baigėsi atostogos. Bent jau lietuviškosios. O buvo gerai! Spėjau ne tik gimines bei draugus aplankyti, bet ir užlėkti į jau visų išgirtą Mint Vinetu (prisidedu prie pagyrų – super šauni vietelė, na ir kas, kad garsusis morkų pyragas kiek sausokas pakliuvo, užtat knygų kokių yra!) ir netgi gyvai pasišnekučiuoti su kolegėm blogietėm – žaviąja Egle, šmaikščiąja Violeta, talentingąja Jurga ir nuostabaus grožio sūnelio mamyte – Inga. Tokių šaunių merginų ir puikaus vyno kompanijoje vakaras prabėgo akimirksniu - noriu dar!

Atskriskit į Londoną, ką? Oro kompaniją nurodžiau. O galiu nurodyti ir čia. Pirmą sykį skridau su Star1, ir man labai labai patiko. Ir ne tik todėl, kad registruojanti mergaitė leido iškeliauti su dideliu perviršiu bagažo (apie dešimt kilogramų valgomų lietuviškų gėrybių!) ar kad abu kartus sėdėjau karališkoj vietoj ir visą kelią makalavau kojom. Patiko, nes skrydis buvo tikras malonumas, SU maloniu aptarnavimu, saldainukais, lietuviškais laikraščiais ir apetitą žadinančiu meniu; BE piktųjų rankinio bagažo inspektorių, plastikinių kėdžių, protu nesuvokiamo skrydžio laiko ir planų apmokestintį kelionę pas nykštukus! Ir – svarbiausia – tiesiai į Vilnių! (Ne, niekas man už reklamą nesumokėjo, bet jei mokėtų tai priimčiau. Na bent jau kokios neblogos nuolaidėlės kodą ne tik man, bet ir skaitantiems.. )

O štai jau minėtos registratorės dėka ir šiandienos receptas toks sulietuvintas. Jums jokia naujiena, bet man didžiulis atradimas tie ūkininkų turgeliai Vilniuje. Iš vieno žavaus pardavėjo nusipirkau labai skanaus kumpio (tada atrodė oi kiek daug, o dabar jau baisu, kad mažai!), iš kito – šviežio varškės sūrio, ir abiejų po kamputį sudėjau į šiandienos duoną.

Ir net nežinau kokiais žodžiais jums ją girti. Ajajaj kokia skani! Idealus pasirinkimas piknikui, tingiai popietei prie ežero ar net lauknešėliui į darbą. Paprasta! Efektinga! Du viename! …. Ai.. ne kokia iš manęs piarčikė - štai prašau, išbandykit patys ;-)

Duona ‘Viskas Viename’

Reikės:

tešlai:

1 1/4 stiklinės šilto vandens

šaukšto alyvuogių aliejaus

šaukštelio medaus

pusės stiklinės paprastų kvietinių miltų

pusės stiklinės ruginių miltų (naudoju rupius)

šaukštelio tirpių mielių (galit naudoti kokias tik norit, vadovaukitės pakuotės instukcijomis, aš paskutiniu metu įsimylėjau šiltame saldintame vandenye aktyvuojamas sausas mieles – tiesiog akyse kyla burbuliukai, žinau, kad veikia, o ir šiaip kindina puikiausiai)

1 3/4 stiklinės duoninių miltų (Lietuvoje ieškokite kodo 812D)

šaukštelio druskos

kiaušinio baltymo

kmynų

įdarui:

(galima prifantazuoti ko tik norit, šiandien man norėjosi taip)

lietuviško rūkyto kumpio

lietuviško varškės sūrio

nelietuviško sūrio (užsisėdėjo šaldytuve ;-)

aliejuje marinuotų paprikų*

kaparėlių

aisbergo salotų lapų

Gaminam:

Į šiltą vandenį supilame aliejų ir medų. Išmaišome. Suberiame ruginius ir kvietinius miltus bei mieles. Išmaišome. Uždengiam ir paliekam 5-10 minučių, kal aktyvuosis mielės.

Suberiame duoninius miltus ir druską. Maišom mediniu šaukštu, kol pasidarys per tiršta – tuomet perkeliame ant miltuoto paviršiaus ir minkom rankom. Minkom apie dešimt minučių, tešla turėtų būti gana lipni, bet ne tiek, kad neįmanoma būtų minkyti. Jei reikia – įberiam papildomai miltų. Gavę norimą – elastingą – konsistenciją, perkeliame į aliejumi pateptą indą, uždengiame ir paliekame šiltoje vietoje mažiausiai valandai, kol padvigubės. Asmeniškai aš mėgstu duonos kepimą planuoti taip, kad užmaišiusi tešlą kur nors išeičiau – tarkim, į parduotuvę, arba užsiimčiau kitais svarbiais darbais, jog kiltų kuo mažiau pagundų lįsti prie tešlos per anksti. Kantrybė šiuo atveju – būtinas ingredientas.

Iškilusią tešlą dar sykį paminkome ir, stalo paviršių ištepę aliejumi, nubarstę miltais arba padengę maistine plėvele (taip bus žymiai lengviau duoną perkelti ant kepimo skardos), iškočiojame stačiakampį.

Palikę nemažus pakraščius į vidurį dedame įdarą, o šonuose likusią tešlą supjaustome juostelėmis (štai taip). Užlenkiame stračiakampio viršų, šonines juosteles ir, galiausiai, apatinę kraštinę.

Aptepame kiek paplaktu kiaušinio baltymų, apiberiame kmynais, perkeliame ant sviestiniu popieriumi užtiestos skardos ir, uždengę maistine plėvele, kildiname dar pusvalandį (nebūtina).

Šauname į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepame apie 30 minučių.

Valgom šiltą arba šaltą. O geriausiai – susikraunam pikniko krepšį, skambinam draugams ir lekiam į patį gražiausią parką džiaugtis saule! Nepamirškit peilio ir pjaustymo lentelės! Na dar butėlaitis vyno ne pro šalį.. ;-) Štai ir viskas. Skanaus!

Detaliai iliustruota gaminimo instukcija – Cooking Bread.

* Paprikas supjausčiau stambiais gabalėliais, iškepiau orkaitėje, kol parudavo skūrelės, atvėsinau, nulupau skūreles ir subėriau į stiklainiuką su nuo pirktinių saulėje džiovintų pomirų likusiu aliejaus marinatu. Ten gyveno ir progos pasireiškti laukė jau gerus pusę metų. Idealus dalykėlis greitai sutaisomoms salotoms.