(Gal net visai) vestuvinis sūrio pyragas

Iki jungtuvių liko du menesiai su trupučiu, galėčiau parašyti darbų ataskaitą, bet deja nelabai yra ką rašyti; panašu, kad labai daug ką paliekam paskutinei minutei.. Na bet, vieta yra, bilietus turim, šeimos nariai bilietus turi (draugai šiuo atžvilgiu baisingai atsilieka), suknelę turim, kostiumą turim, fotografę turim, 10 minučių metrikacijos biure turim, netgi muzikantus turim (nors ne tuos, kurių labai labai norėjau..). Net kvietimus pagaliau išsiuntėm! Žodžiu, kažkaip turbūt vistiek susituoksim. (Ir medaus mėnuo užsakytas!!)

Pats smagiausias darbas iki šiol buvo kvietimų pakavimas ir pašto ženklų klijavimas. Kam gėlės,  kam Mikė Pūkuotukas, kam muzikos albumo viršelis, kam dizainerių drabužiai, žodžiu kiekvieną apkalbėjom ir mano pašto ženklų kolekciją gerokai aptirpdėm, bet tam ji ir buvo skirta. Man baisingai patinka siųsti laiškus, dar labiau – sveikinimus (gauti taip pat!). Netgi lovefilm voką į pašto dėžutę metant širdelė sukirba, - fetišas, ne kitaip!!

 

Grįžtant prie vestuvinių reikalų - lyg tyčia - kažkurį vakarą truputį nerimaudama dėl vangios darbų eigos, atsiverčiau Molly Wizenberg Homemade life ir, beieškodama pyrago recepto, radau:

…if the best day of lives is our wedding day, we thought, what the hell comes afterwards? … We wanted to have a beautful wedding, but we don’t need to be utter perfection. It needed to colebrate what we bring to each other in the truest way possible, with some food and dancing. But it didn’t need to be the best day ever. In fact, we sincerely hoped that, in the long term scheme of things, it wouldn’t be.

Bingo! Susiradau gerą knygą (visokeriopai rekomenduoju!!), susiraičiau ant sofutės ir nusprenžiau, kad tikrai, visai nenorėčiau, kad mūsų jungtuvės pati pačiausia diena gyvenime. Lai būna graži, šviesi ir džiaugsminga, bet tobula..? Nebūtinai.

O prie ko čia sūrpyragis? Na, pvz, prie to, kad būtent sūrio pyragas bus mūsų vestuvinis tortas. Kuris receptas, nežinau, pasitikiu Laura (bet paslapčia galvoju, gal mestelt žinutę su šituo..? PATS skaniausias sūrio pyragas, kurį tik esu ragavusi. Tiesa, pas Laurą, nebandėm, jeigu ką!)

New Yorko sūrio pyragas

Reikės:

Pagrindui

85g sviesto

140g sausainių (labiausiai čia tinka Digestive Biscuits kurie susitrupina į labai smulkius trupinius, praktiškai miltus; lietuviško atitikmenio nežinau, bet girdėjau, kad kiti blogeriai sėkmingai naudoja Selgą)

šaukšto cukraus

Sūrio sluoksniui

900g kreminio varškės sūrio (geriausia - Philladelphia)

250g cukraus

3 šaukštų miltų

1.5 šaukštelio vanilės ekstrakto

tarkuotos vienos citrinos žievelės

1.5 šaukštelio citrinos sulčių

3 didelių kiaušinių + vieno trynio

200ml grietinės

Viršutiniam sluoksniui (jis nėra būtinas, bet aš labai rekomenduoju išbandyti)

230ml grietinės

šaukšto cukraus

2 šaukštelių citrinos sulčių

Gaminame:

Pagrindui ištirpiname sviestą, sumaišome su sutrupintais sausainiais (aš supilu į plastikinį maišelį ir patrankau kočėlu) ir cukrumi. 23cm skersmens pyrago kepimo formą* ištepame riebalais ir išklojame kepimo popieriumi. Sudedame trupinių mišinį ir gerai įspaudžiame pirštais arba šaukštu (dar geriau – abiem). Šauname į 180C laipsnių karščio orkaitę (160C, jei orkaite su fenu) dešimčiai minučių. Paliekame atvėsti.

Įdarui sūrį išsukame su cukrumi, supilame miltus, įberiame druskos ir gerai išmaišome. Įmaišome vanilę, įtarkuojame citrinos žievelę, supilame citrinos sultis. Po vieną įmaišome kiaušinius ir kiaušinio trynį. Supilame 200ml grietinės, dar sykį atsargiai permaišome (bet ne per daug).

Kepimo formos kraštus patepame riebalais (aš tokiems reikalams paprastai naudoju sviestą) ir padengiame kepimo popieriumi. Atsargiai supilame sūrio mišinį ir šauname į iki 240C įkaitintą orkaitę (jei orkaite su fenu, tereikės 200C). Kepame 10 minučių, tuomet sumažiname temperatūrą iki 110C (jei orkaitė su fenu - iki 90C) ir kepame dar 25 minutes. Švelniai krestelėjus kepimo formą pyrago vidurys tebeturi banguoti.

Išjungiame orkaitę ir, jei norime kreminio pyrago, paliekame pyragą orkaitėje su pravirom durim dar dviems valandoms. Jei norime sausesnio pyrago, orkaitės duris paliekame uždarytas. Aš naudojau maišytą variantą, valandai orkaitės duris palikau uždarytas, po valandos kiek pravėriau, mano nuomone, įdaro tekstūra buvo tobula, bet siūlau paeksperimentuoti!

Pyrago viršui grietinę išmaišome su cukrumi ir citrinos sultimis. Supilame ant sūrio sluoksnio, taip, kad pasidengtų visas paviršius. Paliekame šaldytuve per naktį.

Štai ir viskas. Prieš nešdami ant stalo atsargiai atidarome formą ir nulupame kepimo popierių (patarčiau prieš tai kraštus perbraukti aštriu peiliu).

Kadangi esu truputėlį atgrabaila nerizikavau ir palikau ant kepimo formos apačios; dar papuošiau uogom, kad nukreipti dėmesį. Pažadu, kad niekas nepastebėjo. O A. užsisakė gimtadieniui.

* Rekomenduoju naudoti formą su atsegamu šonu – taip bus žymiai paprasčiau jį išlaisvinti.

Šaltinis: BBC Good Food.

Beprotiškai paprastas desertas: šokolado putėsiai

Kaimynai pakvietė vakarienės, aš, žinoma, pasisiūliau atnešti desertą. Planavau kepti pyragą, bet išvakarėse patingėjau ir nusprendžiau paieškoti, ką čia galėčiau akimirksniu sumakaluoti ir palikti šaldytuve iki rytojaus. Dar sugalvojau, kad noriu ko nors šokoladinio. Ir pirmą kartą gyvenime pagaminau šokolado putėsius.

Ir vos paragavus stipriai save išbariau. Kodėl šitiek laukiau?! Nagi pats paprasčiausias receptas PASAULYJE. Trys ingredientai, penkios minutės darbo, o rezultatas pranoksta bet kokius lūkesčius. Pagyras čiulbėjo netgi  tamsaus šokolado nemėgstantis A., o kaimynai prašė recepto ir sakė pirksiantys deserto stiklines vien dėl šitų putėsių. Result!

Tiesa, akivaizdžios problemos su komunikacija, nes jie paruošė ne tik superinį raugintų kopūstų ir kiaulienos apkepą (pagal tradicinį vokišką receptą, nes mūsų kaimynė - vokietė/šveicarė), bet ir desertą. Ką galiu pasakyti. Šokolado putėsiai puikiai dera su morenginiu citrinų pyragu! Įveikę dvigubą apkepo porticiją ir DU sočius desertus parsiridėnom namo ir pagalvojom, kad gal laikas pagalvoti apie dietą..?

Šokolado putėsiai*

Keturiems asmenims reikės:

100g tamsaus šokolado (ieškokite 70% kakavos masės, jei bus daugiau – tirpdant gali susidaryti grūdeliai, jei mažiau – putėsiai bus skystesni ir nelabai laikys formą. Tiesa, šokoladas turi būti labai geros kokybės, nes patiekale su trimis ingredientais prasto šokolado nepaslėpsi)

4 šviežių vidutinio dydžio kiaušinių*

4 šaukštelių cukraus

Gaminame:

Šokoladą sulaužome plytelėmis, dedame į metalinį dubenį, kurį dedame ant puodo su ant vidutinės ugnies burbuliuojančiu vandeniu. Dubuo vandens liesti neturėtų. Pakaitiname, kol šokoladas ims tirpti, nukeliame nuo ugnies.

Kiaušinius atskiriame. Baltymus švariame dubenyje išplakame iki standžių putų, suberiame cukrų, dar kiek paplakame. Putos turi būti labai standžios.

Trynius paplakame ir sumaišome su ištirpdytu šokoladu.

Imame dar vieną dubenį, metaliniu šauktu sudedame trečdalį baltymų, supilame kiaušinių ir šokolado mišinį. Gerai išmaišome. Tuomet labai labai atsargiai metaliniu šaukštu įmaišome likusius baltymus. Jokiu būdu nepermaišome, nes išmušim oro burbuliukus ir putėsiai nebebus pasipūtę.

Atsargiai supilame į stiklines ir paliekame šaldytuve bent keturioms valandoms, geriausia – nakčiai.

Štai ir viskas. Labai labai skanu. Jei norite, galite papuošti. Aš naudojau sutrupintą crunchie batonėlį, kuris ne tik gražiai atrodo, bet ir suteikia papildomo traškesio, kuris čia labai tinka.

Skanaus!

Šaltinis: rėmiausi Elizabeth David receptu, per Guardian.

* Putėsiuose naudojami žali kiaušiniai, todėl jie nerekomenduojami neščioms moterims, mažiems vaikams ir sunkiems ligoniams. Visi kiti gali valgyti drąsiai, bet patarčiau pasirūpinti kuo šviežesniais  kiaušiniais ir prieš naudojimą juos gerai nuplauti.

Pusryčių pyragas su kukurūzais. Amerikietiškas, žinoma.

Rašau ant sofos, su puodeliu ramunėlių arbatos, vilnonėm kojinėm, ištinusia gerkle ir varvančia nosim. Ironiška, bet apsirgau savaitę po sugrįžimo iš Vilniaus, nepaisant to, kad viešnagę Lietuvoje praleidau šaltom ir šlapiom kojom braidydama po pusnis su savo plonyčiais angliškais batukais, nes čia tokio dalyko kaip žieminiai batai nelabai ir būna..

O ką mes darėme Lietuvoje? Nagi Žiupsnelis Druskos planuoja vestuves! Nes mes aišku, negalime nieko daryti paprastai. Oi ne. Jei pirkti namą, tai būtinai sutrūnijusį, tuomet pusę metų kariauti su statybininkais. Jei organizuoti vestuves, tai būtinai kitoje šalyje, nepaisant to, kad nei atostogos, nei biudžetas neleidžia ten priskraidyti tiek, kad galima būtų viską ramiai suplanuoti. Ne ne. Visą savaitę nuo ryto iki vakaro begiojome į susitikimus, apžiūrinėjome viešbučius, ragavome vyną, tortą, nerealius Tų Kepėjų keksiukus, važinėjomės užpustytais Varėnos miškų keliukais, rinkomės žiedus ir … intensyviai intensyviai ieškojome visažistės. Buvau įsitikimusi, kad esu labai pareiginga nuotaka ir kad viską darau labai iš anksto. Dar pernai vasarą išsirinkome datą, sodybą, nunešėme pareiškimus, susitarėme su talentingaja Aiduke. Atrodė, visa kita palauks. Klydau! Pasirodo, Lietuvoje kažkoks mistinis visažisčių deficitas ir pačias geriausias, t.y. išgirtąsias, reikia susirasti ne vėliau, nei padėjus parašiuką metrikacijos skyriuje. Taigi aš šiuo metu truputį ant ledo. Nelabai norisi pirkti katės maiše, todėl rekomendacijos super welcome. Idealiu atveju, norėčiau rasti visažistę su darbų profiliu, į kurį pažiūrėjus  galėčiau ramia galva atsiduoti į jos (arba, žinoma, jo) rankas. Va taip va. Nes Jūsų gerbiamoji blogo rašytoja nemoka net akių padoriai pasidažyti, ką jau bekalbėti apie vestuvinio veido nupaišymą! Ha-hah! Nors būtų gerai, jei tas nupaišymas toks minimalus būtų..

Mainais dovanoju Pusryčių Pyragą. Su amerikiečių taip mėgiamais kukurūzais, arba polenta, kuri ir mano širdį pakerėjo. Super geras dalykas bet kokiams trupininiam pyragui arba paprasčiausiam crumble. Traškios pyragų viršūnės – kas gali būti geriau? Tiesa, šiame pyrage traškumą nugesina grietinėlės sluoksnis, kurį amerikiečiai vaidina custard, bet aš drystu nesutinkti, nes čia – Jungtinėje Karalystėje – custard turi būti saldus ir neįsivaizduojamas be kiaušinių. Nepaisant netikslaus pavadinimo, pyragas labai skanus ir tikrai vertas dėmesio. Jei netikite manimi, patikėkite Molly, Jess arba Tim. Pyragas pusryčiams – nesakykit, kad būna geriau (ir sutikit su manim, kad tik amerikiečiai galėtų tokį dalyką sugalvoti!).

Kukurūzinis pusryčių pyragas

Reikės:

dviejų kiaušinių

trijų šaukštų ištirpdyto sviesto

trijų šaukštų cukraus (jei mėgstate saldžiai, siulyčiau dėti kiek daugiau, nes pyragas pats savaime nėra saldus, todėl valgomas su saldžiais priedais, pvz klevų sirupu arba uogiene)

žiupsnelio druskos

sviejų stiklinių pieno

pusantro šaukšto balto acto

3/4 stiklinės smulkių kukurūzų kruopų (polentos)

šaukštelio kepimo miltelių

pusės šaukštelio sodos

stiklinės miltų

stiklinės riebios grietinėlės

Gaminame:

Orkaitę įkaitiname iki 175 laipsnių karščio. Kepimo indą (bent 20cm skersmens) ištepame sviesu ir dedame į orkaitę, kad įkaistų.

Kiaušinius išplakame su ištirpdytu (bet būtinai atvėsintu) sviestu, suberiame cukrų, druską, pieną, actą ir gerai išmaišome. Suberiame kukurūzų kruopas, kepimo miltelius ir sodą, įsijojame miltus. Atsargiai išmaišome.

Tešlą supilame į įkaitintą kepimo indą. Tuomet labai labai atsargiai į pyrago vidurį supilame grietinėlę. Jokiu būdu nemaišome. Patarčiau tai daryti, kuo arčiau orkaitės, nes didžiausias iššūkis – į orkaitę pašauti ramiai ramiai, taip, kad tešla ir grietinėlė per daug (tiksliau – visai, bet nežinau, ar tai įmanoma) nesusimakaluotų į vienumą.

Kepame apie valandą arba kol viršus gražiai rustels. Valgome su uogiene arba (jei jaučiames ypatingai amerikoniškai) su klevų sirupu (labai LABAI skanu!!). Asmeniškai man pyragas skanesnis šaltas.

Skanaus!

Šaltinis: Marion Cunningham The Breakfast Book (New York, 2011).

Karamelinis bananų pyragas – nebūtinai pusryčiams!

 

Pagaliau, po ilgų laukimo savaičių pavydžiai žvalgantis po Lietuvoje gyvenančių draugų nuotraukas Facebooke, į Londoną atėjo vasara! Deja, ne viena. Lyg nujausdamas puikią progą papokštauti, saulę ir šilumą atlydėjo Ponas Gripas.

Nežinau, kaip Jums, bet mano valgymo grafikas ligos metu išsibalansuoja iki kraštutinumų. Šiandien trečią nakties nuslinkau į virtuvę ir išsikepiau kiaušinį. Pietums – avižų košė, vakarienei – sūris. Užtat pusryčiams valgiau pyragą!

Karamelinis bananų pyragas mano virtuvėje atsirado beveik netyčia. Pyrago pagrindo tešlos likutis šaldytuve, pora pernokusių bananų, atidarytas riebios grietinėlės pakelis. Desertas, dėl kurio nereikia eiti į parduotuvę? Yes, please!

O rezultats pranoko lūkesčius. Saldus, bet stebėtinai lengvas karamelinis kremas. Traškus pagrindas. Pats tas su devyniom galybėm čiobrelių ir aviečių arbatos gripui išbaidyti. Be to, realybėje kur kas gražesnis nei telefono nuotraukose.

Karamelinis bananų pyragas

Trapiam pagrindui reikės:

70g cukraus pudros

90g sviesto

210g miltų

Vieno kiaušinio

Įdarui reikės:

100g cukraus

25ml vandens

dviejų – trijų labai prinokusių bananų

25g sviesto

50ml pienao

šaukšto krakmolo

150g maskarponės sūrio arba pačios riebiausios grietinėlės (aš naudojau 50% riebumo grietinėlę)

Ruošiame pagrindą:

Cukraus pudrą, miltus ir kubeliais supjaustytą sviestą triname pirštų galiukais, kol gausime kažką panašaus rupius duonos trupinius arba smėlį. Įmaišome kiek paplaktą kiaušinį, užminkome tešlą. Suformuojame kamuolį, suvyniojame į maistinę plėvelę ir paliekame šaldytuve bent pusvalandžiui.

Iškočiojame apskritą “blyną”, nuklojame riebalais išteptą 20-25 cm skersmens pyrago formą, patrumpiname kraštus, pagrindą pabadome šakute ir paliekame šaldytuve bent 10-15 minučių (antraip kepdamas pagrindas gali susitraukti).

Susiruošę kepti, pagrindą uždengiame kepimo popieriumi, priberiame žirmių, pupelių ar kitokių “balastų” ir šauname į iki 200C įkaitintą orkaitę. Po 10 minučių nuimame popierių ir pupeles, sugražiname į orkaitei dar 10 minučių, kol švelniai rustels. Pagrindas paruoštas.

Ruošiame įdarą:

Cukrų su vandeniu supilame į prikaistuvę (patarčiau, jei turit, paieškoti puodo su storesniu dugnu). Užviriname ant vidutinės ugnies (jokiu būdu nemaišom!). Paviriname, kol cukrus ištirps, o visa masė įgaus karamelinę spalvą (kas nutiks akimirksniu, tad jokiu būdu nepaleiskit iš akių).

Nukeliame nuo ugnies, suberiame sviestą ir gabalėliais supjaustytus bananus, išmaišome ir sugražiname ant mažos ugnies. Paviriname, kol bananai suminkštės. Nukeliame nuo ugnies.

Pieną sumaišome su krakmolu, supilame į karamelės ir bananų mišinį. Įmaišome maskarponės sūrį arba grietinėlę. Dar kartą sugražiname ant ugnies, užviriname, paverdame pora minučių ir nukeliame nuo ugnies.

Supilame į pagrindą formą, šauname į iki 180C įkaitintą orkaitę ir pakepame apie 15-20 minučių.

Ta-dam! Prieš jus – pritrenkiančio skonio bananinis pyragas!

 

Nesirkit.

Šaltinis: pagrindas – pagal John Burton Race & Angela Hartnett (2007), First crack your egg!; įdaras pagal Dan Lepard (2011), Short & Sweet.

Chalviniai javainiai (dar vienam lietingam savaitgaliui?)

Kai nėra apie ką kalbėti, visada galima pakalbėti apie orą.

Tai štai Londone lyja. Jau turbūt dvi savaites. O gal tris. KASDIEN. Labai smagu stebėti upėmis pavirtusiais keliais besitaškančius autobusus su užrašu ‘We Are Now In Drought’. Nes po itin sausos žiemos Britanijoje oficialiai paskelbta sausra ir uždrausta naudoti laistymo žarnas. Sako, kad reikia bent mėnesį besitęsiančio lietaus, kad susinormalizuotų upių ir kitų vandens telkinių lygis. Tai ką – dar savaitė ir plakatų nebeliks?

Sausra ir mano virtuvėj, nes paskutiniu metu neturiu jokio noro, nei įkvėpimo gaminti. Nežinau, kas čia yra, bet kaltinu virtuvę, kuri šitam name tamsi ir šalta. Dar prieš savaitę kaltinau nuovargį, bet dabar nebegalioja, nes po pusės metų žiauraus krūvio darbe nebeturiu ką veikti (bet niekam nesakykit o tai atleis – arba mane, arba mano asistentus, kurių dabar turiu visus du, na negi paliksi žmones be darbo!). Nors gal reikėtų kaltinti vidinį tinginį, nes, pavyzdžiui, šiandien galvoju ‘o kaip seniai ką nors kepiau, gal ką iškept, a?’ ‘Ne, – savo Vidinis Tinginys, – nekepk, o tai cukrus, sviestas, žinai, apsunkėsi, tada reikės sportuoti, geriau eik va paskaityk knygą arba filmą kokį pažiūrėk’.

Dar man atrodo, kad tikrai gaminčiau, jei kas nors nueitų supirkti produktus, o paskui sutvarkytų virtuvę.

Bet radau šiandien archyve receptą – labai seniai gamintą, bet nuo to ne prastesnį. Kepiau aš jį Pyragų Dienai, šiek tiek rizikuodama, nes čia chalva nėra tokia populiari, kaip Gimtinėj, bet buvo suvalgyta iki paskutinio trupinio. O dienos pabaigoje kolegė iš kito skyriaus parašė meilą, kad jų direktorius pats vienas suvalgė daugiau nei pusę padėklo. Man irgi patiko.

 

Avižiniai chalvos kvadratėliai

Reikės:

100g sviesto

75g rudojo cukraus

200g saldyto kondensuoto pieno

75g sezamų pastos (tahini)

50g medaus

100g džiovintų datulių

100g graikiškų riešutų

25g sezamų sėklų

200g avižų

Gaminame:

Prikaistuvėje ištirpiname sviestą, cukrų ir kondensuotą pieną. Nukeliame nuo ugnies, įmaišome sezamų pastą, medų ir gerai išmaišome. Suberiame smulkiai supjaustytas datules, riešutus ir sezamo sėklas, išmaišome. Galiausiai įmaišome avižas, turėtų būti būti gana tiršta, jei reikia – įberiame kiek daugiau avižų.

Kepimo formą išklojame sviestiniu popieriumi, suberiame avižų mišinį, tvirtai apspaudžiame.

Šauname į iki 180C įkaitintą orkaitę, kepame 15-20 minučių, kol viršus švelniai parus.

Pilnai atvėsiname, supjaustome (nerekomenduoju pjaustyti dar šilto, nes subyrės į gabalėlius), suvalgome!

 

Šaltinis: Dan Lepard

P.S. Jei nežinot, ką daryti su likusia sezamų pastą – visada galit išsikepti sezaminių sausainių!

Kalėdinis įrašas su kalėdiniais pyragaičiais

Jau nebe pirmos Kalėdos Britanijoje ir žalia žolė, kuri pradžioje kėlė nuostabą (“žalios kalėdos?!”), dabar atrodo įprastai. Sniegas būtų gražu, bet taip pat reikštų nepravažiuojamus kelius, perpildytas traukinių stotis ir šaltas kojos.

Kūčios čia taip pat kitokios. Proga iškelti bokalą alaus ar taurę vyno su seniai nematytais draugais. Kalbant apie draugus, prieš pora dienų žiūrėjome Dreams of a Life – dokumentinį filmą apie jauną moterį, kurios niekas nepasigedo trejus metus ir kurios kūną netyčia atrado ją iš buto iškeldinti atvykę savivaldybės darbuotojai. Tarp nebaigtų pakuoti kalėdinių dovanų.. Minėtasis butas buvo tame pačiame pastate, kuriame vyko filmo peržiūra. Kraupoka. Bet kur kas labiau tiesiog liūdna. Bet filmas patiko, nepasaint to, kad peržiūros metu kažkas pavogė/rado/ištraukė mano piniginę, tad pirmąją atostogų dieną teko blokuoti visas egzistuojančias korteles. Nieko, reiškia nebus kaip pasišvaistyt išpardavimuose. Ir gerai, nėra čia ko, geriau papliurpsiu su draugais, prašau parašyti/paskambinti ir pranešti, kad esate gyvi!!

Bet sugrįškime prie Kalėdų. Šiam salyne Kalėdų laikotarpiu labai mėgiami pyragėliai Mince Pies. Pažodžiui - maltos mėsos pyragėliai. Ir išties kažkada jie būdavo įdaryti malta mėsa su džiovintais vaisiais ir galybe prieskonių (neabejoju, kad buvo skanu!). Dabar gi mėsos nebeliko, bet pyragėliai tebėra be galo populiarūs ir jų be problemų rasite kiekvienoje parduotuvėje. Deja, pirktiniai pyragaičiai gerokai per saldūs ir jau vien dėl to verta kepti savus. Ir dar to, kad nusivežę į svečius būsite sutikti išskėstom rankom, pavadinti oficialiais mince pies kepėjaus ir tuoj pat pakviesti kitiems metams.

Tradiciškai įdaras ruošiamas bent keletą savaičių anksčiau, sudedamas į stiklainius ir paliekamas ‘nokti’. Mano receptas to nereikalauja. Dėl labai neįprasto slapto ingrediento – tamsaus Gineso alaus! Nebijokite, alaus pyragaučiuose tikrai nejausite, jis čia tam, kad priduotų brandesnio skonio. Visos kitos sudedamosios dalys yra pakeičiamos, tad jei neturite džiovintų serbentų naudokite kitokius džiovintus vaisius, pvz, razinas, džiovintus obuolius, kriaušes ir t.t. Kitaip tariant, receptas labiau orientacinis, ragaukite ir klausykite savo skonio receptorių!

Įkvėpimo pagauta šiemet bandžiau net tris skirtingas tešlas krepšeliams, čia įdedu pačią skaniausią, bet realiai galite naudoti bet kokį išbandytą ir patikimą trapios tešlos receptą.

Kalėdiniai džiovintų vaisių pyragaičiai

Įdarui reikės:

trijų nemažų obuolių

250ml tamsaus alaus (naudojau Ginesą)

250g rudo cukraus

citrinos

apelsino

200g razinų

100g džiovintų slyvų

100g džiovintų vyšnių arba spanguolių

275g džiovintų serbentų

trejetos saujų supjaustytų graikiškų riešutų (tinka ir migdolai bei lazdyno riešutai)

po šaukštelį cinamono, muskato ir trintų gvazdikėlių

50g sviesto

viskio arba brendžio

Gaminame įdarą:

Du obuolius nulupame, sutarkuojame, suberiame į puodą, supilame alų ir cukrų. Suberiame nutarkuotą citrinos žievelę ir išspaustas sultis. Užviriname ir verdame apie 5 minutes.

Suberiame džiovintus vaisius, riešutus ir kubeliais supjaustytą obuolį. Sudedame sviestą, suberiame prieskonius. Paviriname dar kelias minutes, įmaišome nutarkuotą apelsino žievelę ir sultis, nukeliame nuo ugnies. Paragaujame, jei reikia – įberiame daugiau riešutų ar citrinos sulčių. Galima įtarkuoti imbiero.

Atvėsus pilame keletą šaukštų viskio arba brendžio.

Trapios tešlos krepšeliams reikės:

250g miltų

50g cukraus pudros

žiupsnelio vanilinio cukraus

mažyčio žiupsnelio druskos

150g šalto sviesto

dviejų dydelių kiaušinių trynių

15ml šalto vandens

Gaminame:

Miltus, cukraus pudrą, cukrų ir druską suberiame į indą. Suberiame kubeliais supjaustytą sviestą. Pirštų pagalvėlėmis triname, kol gausime kažką panašaus į trupinius.

Kiaušinio trynius suplakame su vandeniu. Supilame į miltų ir sviesto trupinius ir maišome rankomis, kol gausime vientisą kamuolį. Visa tai reikia daryti atsargiai ir greitai, nes permaišyta tešla bus kieta ir neskani. Jei tikrai reikia, galima įlašinti kiek daugiau vandens.

Suvyniojame į maistinę plėvelę ir paliekame šaldytuve bent pusvalandžiui.

GAMINAME PYRAGAIČIUS:

Imame keksiukų skardą ir sviestu dosniai ištepame keksiukų duobeles.

Tešlą iškočiojame, išpjaustome apie 10cm skersmens apskritimus. Dedame ant keksiukų skardos. Į vidurį dedame keletą šaukštelių įdaro, kraštelius sušlapiname vandeniu, uždengiame apie 8cm skersmens apskritimais ir kruopščiai apspaudžiame kraštelius. Viršuje peiliu atsargiai išpjaustome kažką panašaus į pliusą (antraip kepurė kepdama nušoks), patepame pienu, užbarstome cukrumi.

Šauname į iki 200 laipsnių karščio įkaitintą orkaitę ir kepame apie 25-30 minučių. 

Štai ir viskas! Patiekiame užbarstę cukraus pudra. O man šie pyragaičiai skaniausi kitą dieną!

Beje, jei liks įdaro - skanu su vaniliniais ledais!

Galiausiai, noriu visiems palinkėti šiltų, draugiškų, sočių ir jaukių Kalėdų bei labai labai labai laimingų 2012-ųjų!!

Su meile,

Milda

O gal torto?

Sveiki sveiki! Pagaliau baigiau nesibaigiančius darbus ir galiu prisėsti prie blogo. Čia bus labai greitas įrašas, su viltimi, kad jį greitai paseks kitas, kalėdinis. Ar per vėlu jau?

Bet kokiu atveju, jeigu šįvakar sukate galvas, kuo čia pasaldinus Kalėdų puotą, aš galiu pasiūlyti tortą, kurį kepiau kiek seniau. Labai pavykęs tortas. Gavau pageidavimą ‘kažko saldaus su vaisiais/uogom’, tai būtent toks ir buvo!

Receptas iš Saulėtos virtuvės, tad neperrašysiu. Pasakysiu tik, kad man gavosi devynios galybės kokosinio kremo (kuris nukeliavo ant ananasinių keksiukų, labai pinakoladiškas derinys!), tad jei gaminčiau darsyk – mažinčiau kiekį per pusę. Dar – keisčiau pertepimo, kuriame pasirodė gerokai per daug grietinėlės, proporcijas. Dėčiau bent trečdaliu ar net per pusę mažiau (standiklio neturėjau, bet tokiu atveju jo ir nereikėtų, nes viską sustangdintų atšalęs sviestas).

O kokosai ir avietės, visgi, dera tobulai! Skanaus!

Kokosinis tortas saldumų mėgėjams

p.s. nuotrauka daryta telefonu…

Pats pačiausias šokoladinis tortas

 

Paskutiniu metu čia buvo daug nuotraukų ir mažai receptų. Tai dabar bus atvirkščiai.

Šį fantastinį tortą kepiau bendradarbio gimtadieniui, o mūsų ofisas, deja, nesutvertas maisto fotografijai. Bet tortas tiesiog prašyte prašosi būti aprašomas, kepamas, valgomas, giriamas, liaupsinamas. Drėgnas, šokoladinis, saikingai saldus ir – nors čia teks pasikliauti mano žodžiu –labai dailus (sutikim, svarbus tortų atributas!). Dar geriau – itin lengvai pagaminamas, tad be problemų pavyks net visiškiems naujokams. Manau, radau idealų tortą visiems gyvenimo atvejams! Pasiruošę?

Pats pačiausias šokoladinis tortas

Šokoladiniam biskvitui reikės:

200g geros kokybės tamsaus šokolado (bent 60% kakavos masės)

200g sviesto

šaukštelio tirpios kavos granulių

170g miltų

2/3 šaukštelio kepimo miltelių

1/4 šaukštelio sodos

200g šviesaus muskovado cukraus

100g paprasto smulkaus cukraus

25g kakavos miltelių

trijų kiaušinių

5 šaukštų kefyro arba jogurto

Pertepimui ir glaistui (ganašui) reikės:

200g geros kokybės tamsaus šokolado (bent 60% kakavos masės)

284ml indelio riebios grietinėlės (bent 48% riebumo)

dviejų šaukštų cukraus

Gaminame:

Šokoladą sulaužome skiltelėmis, sviestą supjaustome kubeliais, suberiame į karščiui atsparų indą (aš naudoju metalinį dubenį). Kavos granules ištirpiname 125ml šalto vandens, supilame į karščiui atsparų indą su šokoladu.

Puode užviriname apie 5-10 cm vandens, ‘uždengiame’ karščiui atspariu indu su šokoladu (dugnas neturi liesti vandens). Paviriname ant nedidelės ugnies vis pamaišydami, kol šokoladas ir sviestas susilydys į vientisą masę. Nukeliame nuo ugnies, paliekame atvėsti. 

Miltus sumaišome su kepimo milteliais, soda, cukrum ir kakava (kurią, nebent ką tik nusipirkote, patarčiau įsijoti). Gerai išmaišome, kad neliktų gumulėlių.

Atskirame inde išplakame kiaušinį, supilame kefyrą arba jogurtą, išmaišome.

Į miltų mišinį supilame pravėsusią šokolado ir sviesto masę, pamaišome, supilame išplaktus kiaušinius su jogurtu. Atsargiai ir švelniai išmaišome, bet nepermaišome, nes biskvitas turi būti kuo lengvesnis. Tešla bus gana slysta.

Supilame į svietu išteptą 20cm skersmens skardą (jei neturite, tiks siauresnė, bet platesnės nerekomenduoju, nes bus sunku perpjauti per pusę) ir šauname į iki 160 laipsnių įkaitusią* orkaitę. Kepame apie valandą ir 30 minučių, kol įkištas peilis liks švarus (t.y. neaplipęs tešla), bet jokiu būdu neperkepiname, nes tortas turi likti drėgnas. Viršus suskils, bet tai ne bėda.

Iškepusį biskvitą traukiame laukt, paaušiname formoje, vėliau atsargiai išimame ir pilnai atvėsiname, antraip pjaunant biskvitas sutrupės.

Paruošiame pertepimą/glaistą: šokoladą sulaušome plytėlėmis, suberiame į karščiui atsparų indą, supilame grietinėlę ir cukrų. Kaitiname ant virinamo vandens vonelės (žr. aukščiau) maišydami, kol šokoladas ištirps ir viskas susilydys į vientisą masę. Nukepiame nuo ugnies, atvėsiname.

Konstruojame tortą: biskvitą atsargiai perpjauname per pusę. Ant apatinės dalies užtepame keletą šaukštų pertepimo. Viršutinę dalį verčiame aukštyn kojom** ir dedame ant viršaus. Viską užpilame šokolado ganašu ir švelniai paskirstome lopetėle ar peiliu. Jei norime ir mokame – puošiame karoliukais, šokolado garbanom ir panašiai.  Paliekame stingti kelioms valandoms ar per naktį.

Sveikinu, ant jūsų stalo pats pačiausias šokoladinis tortas!!!

* Svarbu, kad orkaitė jau būtų pasiekusi reikiamą temperatūrą, antraip pyragas/biskvitas nekils.

** Šitaip torto viduryje gausime malonų siurprizą – traškius šokolado gabaliukus.

Šaltinis: adaptuota pagal BBC Good Food.

Sveikuoliškas slyvų pyragas. Pramiegotiems savaitgaliams.

 

Banalu, gal net liūdna, bet aš visą darbo savaitę svajoju ir planuoju savaitgalį. Bėda ta, kad atėjus savaitgaliui dažnai esu per daug pavargusi, kad tuos planus įgyvendinčiau. Arba, kaip kad šiandien, pabundu su migrena ir visi planai keliauja pro langą..

O planavau kepti obuolių pyragą. Pirmą šį rudenį. Kaip tik papildoma valanda, o darbe rytoj vėl pyragadienis. Šįkart renkam lėšas organizacijai, gaminančiai specialią įrangą neįgaliems vaikams. Bet, panašu, kad tebūsiu valgytoja, nes, kaip kokia bobulė, neturiu jėgų, nors pusę dienos pramiegojau.

Na bet tiek to. Užtat papasakosiu apie kitą pyragą, kurį kepiau seniau. Slyvų pyragą su rupių miltų pagrindu. Labai sveikas ir skanus. Būna ir taip.

Jau ne pirmas receptas nusižiūrėtas iš Dan Lepard, kurio naujausią knygą skaitau prieš miegą. Ir vėl svaigstu apie būsimus pyragus. Savaitgalį. Tik gal jau kitą.

Slyvų pyragas su rupių miltų pagrindu

Reikės:

75g sviesto

75g tamsiai rudo cukraus

šaukšto medaus (ypač tinka tamsus viržių medus)

vieno didelio arba dviejų mažo/vidutinio dydžio kiaušinių

šaukštelio cinamono

200g rupių kvietinių miltų

3/4 šaukštelio kepimo miltelių

maždaug 5 didelių slyvų, nektarinų, persikų ar abrikosų (nebijokit pamaišyti!)

poros šaukštų džemo glaistui

Gaminame:

Sviestą ištriname su cukrumi. Supilame medų, įmušame kiaušinius. Gerai išmaišome.

Suberiame cinamoną, miltus ir kepimo miltelius. Pamaišome, kol įsimaišys miltai, bet ne ilgiau. Perspėju, kad tešla, ypač naudojant vieną kiaušinį, bus gana tiršta.

Nedidelę kepimo formą (~18 cm skersmens) ištepame sviestu, supilame tešlą, palyginame (patogiausia pirštais!).

Slyvas ar kitus naudojamus vaisius supjaustome juostelėmis, sudėliojame ant pyrago.

Džemą pašildome, kad suminkštėtų ir lengvais judesiais užtepame ant slyvų (aš naudoju konditerinį šepetį, bet tiks ir šaukštas).

Šauname į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepame apie 30-40 minučių, kol kraštai ims ruduoti, o viršus patiš.

Traukiame lauk ir dar sykį patepame tirpdytu džemu, kad blizgėtų. 

Štai ir viskas. Ypač skanus šiltas su kaušeliu ledų ar jogurto. Beje, šis pyragas nesensta, o bresta, tad skonis kitą, antrą ir trečią dieną netgi sodresnis.

Skanaus!

Šaltinis: Dan Lepard

P.S. Man rodos, čia šimtasis įrašas Žiupsnelyje. yay! :)

Tegyvuoja savaitgaliai! (ir ruginiai blynai)

 

Sprendžiant pagal šios savaitės lietų ir darganą, praeitas savaitgalis turbūt buvo paskutinis VASAROS pasispardymas Londone. Bent jau man - viena koja pakeliui į Lietuvą (jejeje!!! tik va orą galėtumėt pašildyt…)

Saulėtą dieną be diskusijų reikia būti lauke. Dar geriau, kokiam nors gražiam rajone, kur nesiaučia riaušės. Idealu, jei jame ant kiekvieno kampo po gerą kavinukę, su pyragais, pyragėliais ir, aišku, kava. Ir dar kepyklos, ir antrarankių knygų knygynai. Ačiū Laurai, kad tokį prirodė. Ir visai šalia namų, kas galėjo pagalvot!

Man atrodo neminėjau, bet vienas geriausių dalykų pasauly yra savaitgalio pusryčiai kavinėje su glėbiu laikraščių. Nors ir pusę dienos galiu ten prasėdėt. Pliusas, jei dar ir sofą pasiseka prigriebt. Palaima, jei šalia neprisėda triukšmingi kaimynai su mobiliaku. Arba garsiakalbiai turkų vyrai. Vat šįkart nebuvo nei vienų, nei kitų. Jejeje! 

 

Sekmadienis išvis buvo fantastiškai karštas, pats tas pagaliau patyrinėti Greenwich su visa observatorija, parkais, kalnais ir jūrų muziejum.

Jei netyčia ten atsirasit, būtinai – BŪTINAI – užsukit į turgų ir nusipirkit jautienos kepsnio su bulvėm, jorkšyro pudingu ir – DVIGUBAI BŪTINAI – lydytu siūriu. Wow! Suvalgysit liežuvį – nemeluoju.

Bet prieš tokią kelionę (nejuokai, nuo manęs - visa valanda traukiniais) reikia pasistiprinti. Taigi - blynai! Sekmadienio rytas ir blynai. Nenuginčysit – tobula!

Kaip Jūs kepat blynus?

Aš paskutiniu metu įklimpau į ruginius. Anoks mokslas, paprasta blynų tešla (kiaušinis, cukrus, pienas, lydytas sviestas, šaukštas jogurto – jei turit, žiupsnelis kepimo miltelių) tiesiog dalį miltų (bent 2/3) pakeičiu rupiais ruginiais, užmaišau tirštą tešlą ir kepu. Skanumėlis!

Jei turit – galit į jau kepantį blyną uogų (mėlynių, gervuogių…) pribaksnot. Pasaka!

O jei virtuvėje netyčia pūpso vienas kitas persikas, šaldytuve tyliai miršta pora braškių, sode noksta gervuogės, galima ir šviežią uogienę išsivirst. Suberkit viską į nedidelį puodą su pora šaukštų cukraus, šaukšteliu vanilinio cukraus ir gabalėliu sviesto, užvirinkit ir palikit ramybėj, kol kepsit blynus. Na, jei norit, galit pamaišyt. Nei mokslo, nei darbo. O rezultatas? Disnėjiška pasaka su tobulu happyendu.

Violia! Einu kraut lagamino! Pasimatysim rudenį!

xxx

Migdoliniai kvadratėliai. Į kelią!

Na štai išgyvenom ir pragyvenom praktiškai karinę padėtį Londone. Vakarais nė pieno nusipirkti negalėjai – viskas uždaryta ir atšaukta. Kita vertus, ne itin ir norėjosi kažkur eiti..

Miestas laižosi žaizdas, remontuoja parduotuvių vitrinas. Teismai dirba dienom ir naktim, net nežinau, kur tą tūkstantį su puse plėšikų padės, bet žada, kad įkalins.

O aš jau šį šeštadienį pamoju ranka ir skrendu į Lietuvą!! Nežinau, ar čia krepšinio čempionatas koją pakišo, bet su bilietais sunku, tad skrendu per Frankfurtą. Londoną nuo Vilniaus šiaip teskiria trys valandos skrydžio, bet keliausiu ilgai ir nuobodžiai – visą dieną. Atgal irgi nusimato smagumai: Vilnius – Briuselis – Londonas. Bet ką aš čia – gi atostogos, Lietuva, mylimi žmonės, ežeras (šiemet dar net kojos pirštų į jokią balą įkišus nesu – kas per baisybės?!) ir – žinoma, - FESTIVALIS iš didžiosios F.

Ir nors iki kelionės dar visa savaitė, mintyse jau kraunu lagaminą, perku žurnalus, ir mąstau,… ką suvalgyti! Nes nežinau kaip Jums, bet man (ir mano piniginei) oro uostų maistas kelia depresiją. Keturi svarai už liūdną pyragiūkštį..? Ne, ačiū.  Geriau jau savo.

Va štai ir atkeliavom prie migdolinių kvadratėlių. Kažkada kepdavau labai dažnai – kone prieš kiekvieną kelionę, todėl iki šiol jie man tokie.. kelioniniai. Tad jei šeštadienį Frankfurto oro uoste užmatysite tokius graužiančią, žurnalais ir knygom apsikrovusią bei į skrydžių ekraną ilgesingai besižvalgančią merginą, pamojuokit, - tai aš.

Medaus ir riešutų kvadratėliai

Reikės:

Smėliniam pagrindui:

100g kambario temperatūros sviesto

1/2 stiklinės cukraus

vieno kiaušinio

arbatinio šaukštelio vanilės ekstrakto arba vanilinio cukraus

1 1/2 stiklinės miltų

Riešutų sluoksniui:

60g sviesto

2/3 stiklinės rudo cukraus

4 šaukštai medaus

200g migdolų plokštelių (manau, galima keisti ir kitokiais pasmulkintais riešutais)

Gaminame:

Sviestą išsukame su cukrumi, įmušame kiaušinį, supilame vanilę. Gerai išmaišome. Palaipsniui suberiame miltus, užminkome tešlą. Tešla turėtų būti minkšta, bet nelipti prie rankų. Jei reikia – įberiame daugiau miltų. Suvyniojame į maistinę plėvelę ir paliekame šaldytuve bent valandai.

Susiruošę kepti, iškočiojame maždaig centimetro storio lakštą, dedame ant sviestu pateptu kepimo popieriumi išklotos skardos (arba keturkampės pyrago formos), pabadome šakute ir šauname į iki 170 laipsnių karščio įkaitintą orkaitę. Kepame apie 15 min, kol rustels kraštai.

Iškepus pagrindui (bet ne anksčiau, antraip įdaras praauš ir sustings), ruošiame riešutinį sluoksnį. Nedideliame puode ant silpnos ugnies ištirpiname sviestą, suberiame cukrų ir medų. Nuolat maišydami užviriname ir paverdame apie minutę, kol ims tirštėti. Keliame nuo ugnies, suberiame riešutus, išmaišome. Paskleidžiame ant pagrindo.

Gražiname į orkaitę ir kepame dar apie 20-30 minučių, kul riešutais įgaus karamelinę spalvą. Atvėsinę supjaustome kvadratėliais.

Štai ir viskas. Gerų kelionių!

Šaltinis: Sonatinos receptai Supermamų puslapyje (didžiam Užkalnio džiaugsmui, turbūt; balažin, kodėl jis mane vis tam kontekste mini, bet va, prisikalbėjo! :). Nuorodos nebeturiu.

Nektarinų ir gervuogių galetė. Negali nepavykti!

Vakar naktį griežiau dantį ant nesibaigiančių policijos mašinų sirenų. Paryčiais virš namo burzgė malūnsparniai, teko lipt iš lovos uždarinėt langų. Kas per nesamonės? Miegot neduoda.

Šiandien sužinojau, kad praktiškai kaiminystėj dėjosi tai. Net pagrindinėje mūsų rajonėlio gatvėje teberiogso kelios sudegusios mašinos, išdaužytos parduotuvių vitrinos. Štai tau ir kaiminystė.

Užtat mūsų šabakštyne sode auga gervuogės. Dar prieš rytinę kavą apsiaviau botus ir ėjau uogauti. O vakar iš turkų supermarketo parsitempiau maišą prinokusių nektarinų. Beveik už dyką. Ai, gerai, nėra tokia jau bloga ta mano kaiminystė.

Visą savaitę svaigau, kaip noriu nektarinų ir gervuogių galetės (na, gerai, pyrago, bet, sutikit, galetė (angl. galette) skamba.. skaniau?). Šaldiklyje užsigulėjo saldi tešla. Atrodo, pyragas beveik rankose. Tik per vėlai vėliau prisiminiau, kad tešla šaldiklyje, todėl, kad kažkada voliojant subyrėjo rankose ir sugadino super duper pyrago planus. Aham. Gal šįkart pavyks geriau?

Nė velnio!!! Byrėjo, skylėjosi, lipo prie kočėlo. Šiaip ne taip išklojau skardą, apkamšiau skyles, sudėjau įdarą ir palaidojusi visas viltis šoviau į orkaitę. O ten ji tiesiog tirpo akyse. Pasirodo, būna ir taip.

Iš tos nevilties, sumečiau įdaro likutį į puodą su gabalėliu sviesto ir pakaitinau ant nedidelės ugnies. Namai pakvipo uogiene. Pora šaukštų maskarponės => vėlyvi pusryčiai. Ir dar kokie!! Nuotaika kyla.

Bet grįžkim prie pyrago. Jis… pavyko! Taip, tešla susmigo, įdaras pabėgo, bet tiek mano, tiek kambariokų nuomone pyragas buvo ohoho!!! O su šaltais vaniliniais ledais – net dvigubas ohoho!

Štai taip. Niekada negali žinot. Nespjauk į skylėtą tešlą! (aš nespjoviau, bet beveik išmečiau į šiukšliadėžę)

Aha. Receptas. Skylėtos tešlos jums neduosiu, nebent norite sekmadienio rytą praleisti besikeikdami kramtydami lūpas. Tad žemiau – originalus pyrago receptas su Debi rekomenduojama tešla, kurios aš  – perspėju - nebandžiau. Antra vertus, anokia čia nuodėmė naudoti pirktinę trapią tešlą. Pažadu – galutinis rezultatas atpirks visus vargus. Nes, sprendžiant iš mano patirties, prieš jūs - pyragas-kuris-negali-nepavykti.

Nektarinų ir gervuogių galetė

Reikės:

Trapiai tešlai

315g miltų

žiupsnelio druskos

šaukšto cukraus

225g sviesto

1/4 – 1/2 stiklinės šalto vandens

Įdarui

trijų nektarinų (manau, drąsiai galima keisti persikais, obuoliais ar kriaušėm)

nedidelio stiklainiuko gervuogių (ar kitokių uogų)

ketvirtadalio stiklinės cukraus

šaukšto vanilinio cukraus

dviejų šaukštelių krakmolo

kiaušinio (aptepimui)

Gaminame:

Tešlą:

Sviestą supjaustome mažais kubeliais ir pirštų galiukais triname su miltais ir druska, kol gausime trupinius. Įpilame šiek tiek (šalto!) vandens, užminkome tešlą. Vandens reikės tiek, kad tešla lengvai sukibtų į gumulą. Jei reikia daugiau – pilame dar šaukštą ir vėl minkome. Perskiriame per pusę, suvyniojame į maistinę plėvelę ir paliekame šaldytuve mažiausiai valandai. (vidutinio dydžio pyragui užteks pusės šios tešlos, likusią siūlyčiau užšaldyti kitam kartui)

Įdarą:

Nektarinus supjaustome riekutėmis. Vaisius ir uogas suberiame į dubenį, supilame cukrų, vanilinį cukrų ir krakmolą. Išmaišome, paliekame bent puslandžiui, kad prisirinktų sulčių.

Pyragą:

Tešlą išvoliojame į didelį apskritimą (geriausia tai daryti tarp dviejų kepimo popieriaus lakštų, mažiau lips prie kočėlo ir stalo; jei tešla pasirodys itin lipni ir nepaklusni, prieš dedant įdarą įdėkite tešlos apskritimą į šaldiklį bent dešimčiai minučių, bus paprasčiau lankstyti). Atsargiai perkeliame ant kepimo popieriumi išklotos kepimo skardos.

Įdarą sudedame į viduriuką. Užlankstome kraštus, bet taip, kad pats viduriukas liktų neuždengtas. Kraštus aptepame kiaušinio plakiniu. Pabarstome cukrumi.

Šauname į iki 180 laispnsių karščio įkaitintą orkaitę ir kepame apie valandą, kol paruduos kraštai.

Valgom dar šiltą su ledais ar šaltu jogurtu. Skanumėlis!

Šaltinis: pagal Smitten Kitchen.

Amerikietiški sausainiai juodai dienai (rytui, vakarui…)

Bloga naujiena yra ta, kad pirmas bandymas iškepti pyragą naujojoje orkaitėje baigėsi visiška nesėkme. Sudegęs viršus, žalias vidus.. Panašu, kad mano orkaitė – maksimalistė, vos viena pakopa ir mažytė liepsnelė virsta negailestingai pliekiančia ugnimi.

Gera naujiena yra ta, kad sausainiams pavyko kur kas geriau nei pyragui, nors ir šie iškepė per rekordiškai trumpą laiką. Pašovei, viens du trys, trauk lauk!

Hm. Nors mano meilė sausainiams, manau, gana akivaizdi (vien šiame puslapyje yra dešimt skirtingų sausainių receptų), pyragus aš irgi mėgstu, net labai. Paskutiniu metu, sakyčiau, maniakiškai renku pyragų receptus, o prieš miegą vartau pačią pačiausią pyragų ir pyragaičių bibliją. Taigi. Nuo minties apie gyvenimą be naminių pyragų ima panika. Esu pasiryžusį žūt būt prisijaukinti aikštingąją ponią, netgi termometrą specialiai jai nupirkau ir…sugebėjau PAMESTI pakeliui namo (*^%&*%$&!!).

Gera priežastis pagaliau įsigyti sausainių bibliją?

Paskutiniu metu užsikabinau ties šaldoma sausainių tešla. Labai patinka. Sumakaluoji tešlą, išsikepi kokius keturis sausainius, likusią paskepi šaldiklyje ir pamiršti iki prireiks. Planas-chuliganas sukaupti sausainių kolekciją visiems gyvenimo atvejams. Sezaminiai, šokoladiniai, avižiniai ir, aišku, kaipgi be amerikietiškų gražuolių su šokolado gabaliukais. Jų net atšildyti nereikia! Įsinorėjai, ištraukei keletą rutuliukų, sumetei ant kepimo skardos, keliolika minučių ir viola! Naminiai sausainiai!

Amerikietiški sausainiai su šokolado gabaliukais

(~ 30 didelių sausainių)

 Reikės:

200g sviesto

150g tamsiai rudo arba muscovado cukraus (naudojau šviesiai rudą, nes kitokio neturėjau)

100g paprasto cukraus

dvieju šaukštų augalinio aliejaus

dviejų kiaušinių

šaukštelio vanilės ekstrakto

315g miltų

šaukštelio kepimo miltelių

pusės šaukštelio sodos

žiupsnelio smulkios druskos

~200g gabalėliais supjaustyto tamsaus šokolado

saujelės supjaustytų pekanų arba graikiškų riešutų (nebūtinai)

žiupsnelio geros rupios druskos (naudojau Maldon)

Gaminame:

Sviestą ištirpiname mikrobangų krosnelėje arba ant viryklės. Sutriname su cukrumi. Supilame aliejų. Įmušame kiaušinius. Sulašiname vanilės ekstraktą. Gerai išmaišome.

Suberiame miltus, kepimo miltelius, sodą ir druską.

Galiausiai įmaišome šokoladą ir, jei naudojame, riešutus (aš nedėjau, nes neturėjau, ir visgi pasigedau).

Išmaišome ir padedame į šaldytuvą mažiausiai valandai arba į šaldiklį – bent dvidešimčiai minučių.

Iš atšalusios ir sustingusios tešlos formuojame maždaug teniso dydžio kamuoliukus. Sudedame ant pjaustymo lentelės, kepimo skardos ar tiesiog keleto lėkščių ir sugražiname į šaldiklį bent pusvalandžiui. Vėliau tereikia nurinkti sušalusius kamuoliukus, dalį atidėti kepimui, o likusius – sumesti į šaldymui skirtą maišelį ir sugražinti į šaldiklį ateičiai.

Tešlos kamuoliukus sudedame ant skardos palikdami didelius tarpus, pabarstome rupia druska (tikrai tikrai verta, patikėkite manimi!) ir šauname į prišildytą orkaitę. Recepto autorė teikia didelę reikšmę orkaitės temperatūrai. Neatšildytus sausainius siūloma kepti 200 laipsnių orkaitėje apie 8-10 minučių, vėliau sumažinti temperatūrą iki 175 laipsnių ir vėl kepti apie 8-10 minučių. Taip, pasak jos, sausainiai bus traškūs su minkštais viduriukais. Mano karštakošėj orkaitėj (temperatūra nežinoma) sausainiai iškepė per ~10 minučių, tačiau pasižymėjo lygiai tokiomis pačiomis savybėmis. Siūlau paeksperimentuoti įvairiais kepimo būdais, kol rastite Jūsų orkaitėj tinkantį irJums patinkantį variantą.

Kaip visada, dar karšti sausainiai bus minkšti ir trapūs, praaušę sukietės.

Skanaus!

 

Šaltinis: Pam Anderson, CookSmart: Perfect Recipes for Every Day, iš Travelers lunchbox.

P.S. Sprendžiant iš paskutinių įrašų gali pasirodyti, kad aš vien sausainiai ir pyragais gyva. Netvarka. Pažadu pasitaisyti ;-)

Chalvos sausainiai. Kai atvės..

Jei aš jums pasiūlysiu dabar pat įjungti orkaitę, jūs mane užmėtysit akmenimis?

Ir visgi. Kažkaip sunku įsivaizduoti, kad kažkur dabar plius 30 ir visa Lietuva turbūt drybso prie ežero, upės arba jūros svajodama apie šaltą ledų kokteilį. Aš gi šianakt miegojau po vilnoniu apklotu, o ką tik apsisiaučiau šilčiausiu džemperiu, nes šalta. Ir nosis kapsi šiek tiek. Įsivaizduojat? Turbūt ne.

Vaje kaip aš norėčiau susikeisti vietomis! Išsitiesti šalia ežero saulei glostant šlapias kasas. Išsiteplioti kremu nuo saulės. Užsidėti skrybėlę ir įsmigti į gerą knygą. Žmonės, man reikia atostogų!

Per paskutines pora savaičių spėjau pakeisti gyvenamąją vietą, siaubingai ja nusivilti (tragiškas dušas, skausmingas čiužinys, tik pusiau veikiantis internetas, ĮSIBROVIMAS SU VAGYSTE, viskam abejingas savininkas), apsirgti, vis tiek eiti į darbą, kur, beje, nėra jokių šansų atostogauti iki vasaros galo. Vasaros galo!!

Sakau. Noriu atostogų. Labai. Ir šilumos. Ir saulės. Ir normalaus dušo. Ir padorios lovos. Bet labiausiai – išsidrėbti prie ežero prie plius 30.

*****

Mėgstat chalvą? Aš – labai. Tai vat čia sausainiai chalvos mėgėjams. Nemėgėjams nepatiks. Nors iš tiesų tai sunku pasakyt. Skonis labai savotiškas. Kambariokai, kurie šiaip nėra dideli eksperimentinių kepinių mėgėjai, sudorojo per pora valandų. Turbūt patiko.

Skanu su puodeliu karštos kavos. Kokia dar karšta kava, sakot? Pala pala. Atvės gi kažkada. Tada ir išsikepsit.

Chalvos sausainiai

(apie 30)

Reikės:

4 šaukštų tirpinto sviesto

115g (1/2 puodelio) cukraus

vieno kiaušinio trynio

pusės šaukštelio vanilės ekstrakto

2/3 puodelio tahini (sezamo pastos) (tikiuosi, kas nors komentaruose, kur galima įsigyti Lietuvoje)

85g (~3/4 236ml puodelio) miltų

3/4 šaukštelių sodos

žiupsnelio druskos

dviejų-trijų šaukštų sezamo sėklų papuošimui

Gaminame:

Sviestą sutriname su cukrumi, įmušame kiaušinio trynį, vanilės ekstraktą ir gerai išmaišome.

Supilame išmaišytą tahini (normalu, kad stiklainyje ji bus persiskyrusi per pusę) ir viską gerai ištriname, kad cukrus kiek įmanoma labiau ištirptų.

Suberiame miltus, sodą ir druską. Išmaišome. Gausime gana tirštą tešlą, jei bus per sunku maišyti mediniu šaukštu, maišome ranka.

Suformuoja du rutulius, suvyniojame į virtuvinę plėvelę ir paliekame šaldytuve bent porai valandų, geriausia – visai nakčiai (jei norite, galite pusę ar net visą tešlą užšaldyti kitam kartui).

Susiruošę kepti, orkaitę įkaitiname iki 170 laipsnių. Tešlą išimame iš šaldytuvo ir nedelsdami (sušilusi tešla bus labai nepaklusni) iškočiojame tarp dviejų kepimo popieriaus lakštų. Ne itin plonai. Užberiame sesamo sėklas, dar sykį spustelime, kad priliptų.

Išpjaustome sausainius. Jei norite – galite naudoti specialią formą, aš viską išspaudžiau paprasta siauroka stikline.

Dedame ant kepimo popieriumi nuklotos skardos ir kepame apie 15 minučių, kol gražiai parus. Iškepę sasauniai bus labai trapūs, tad geriausia aušinti visą kepimo popierių perkėlus ant vėsinimo grotelių. Atvėsę sausainiai sutvirtės, tačiau vis tiek liks trapoki.

Skanaus!

Ir neištirpkit.

Šaltinis: pagal Sweet Amandine.

Ruginis meduolis. Saulėtoms popietėms, jaukiems vakarams, tingiems pusryčiams.

Paskutinis vakaras čia.

Už nugaros kalnas dėžių mantos (iš kur, iš kur, panele, tiek daiktų?!). Poryt jaukinsiuosi naujus namus.

Jei galėčiau, apsikabinčiau šį namą, šį kambarį (nežinau, kaip įgyvendint). Už tai, kad buvo geri. Už tai, kad čia prasidėjo naujas mano gyvenimo etapas. Už tai, kad šias eilutes rašau su šypsena veide, nors, neslėpsiu, išsikraustyti liūdna. Tai toks saldžiarūgštis paskutinis vakaras.

Sode labai gražiai atsisveikino kaimynas strazdas. Atsitūpė ir uždainavo krūme, kol aš su fotoparatu spragsėjau aplink pyragą, o saulės nušviestom medžių viršūnėm šuoliavo voverė.

Gėrėm spindulius, skaitėm savaitgalio naujienas, siurbčiojom arbatą ir valgėm meduolį. O aš kaip užsikirtusi plokštelė kartojau, kaip gera…

*****

Meduolis, beje, nuostabus. Saldus, aštrokas, drėgnas. Kodėl, sakykit, saldžiuose kepiniuose taip retai naudojami ruginiai miltai?

Ruginis meduolis

Reikės:

100g medaus ir 50g molasses (atleiskit, neįsivaizduoju, kaip šis tirštas sirupas vadinamas lietuviškai, jeigu neturite, nesukite galvos ir keiskite medumi. Beje, čia tiesiog idealiai tiktų tamsus viržių medus. Idealiai.)

80g tamsiai rudo cukraus (paprastas netiks, jei nerasite, tiesiog įpilkite vos daugiau medaus, šviesus cukrus čia netiks)

pusės šaukštelio šviežiai malto juodo pipiro

po nugriebtą šaukštelį maltų gvazdikėlių, cinamono, muskato, imbiero (jei neturite visų – dėkite, ką turitę, galit, jei norit, paragauti tešlą ir įdėti daugiau, jei pasirodys, kad reikia)

150g sviesto

trijų kiaušinių

nutarkuotos vieno apelsino arba citrinos žievelės

150g smulkintų cukruotų citrusų žievelių (jei gyvename Britanijoje, ieškokite kažko tokio, jei neturite ir nežinote, kur ieškoti, tiek jau to, bus gerai ir be)

poros saujų smulkintų graikiškų arba kitokių riešutų (idealiu variantu prieš tai paskrudintų orkaitėje arba sausoje keptuvėje)

200g ruginių miltų

šaukštelio kepimo miltelių

Gaminame:

Medų, cukrų ir prieskonius supilame į nedidelį puodą, dedame ant viryklės ir kaitiname, kol beveik užvirs.

Nukeliame nuo ugnies, įmaišome kubeliais supjaustytą sviestą, maišome, kol ištirps.

Kiek atvėsiname, įmušame kiaušinius, gerai išmaišome.

Įtarkuojame žievelę, suberiame cukruotas žieveles ir riešutus. Išmaišome.

Suberiame miltus ir kepimo miltelius.

Pilame į sviestu ar aliejumi pateptu kepimo popieriumi nuklotą kepimo formą. Kepame iki 180 laipsnių ikaitintoje orkaitėje apie pusantros valandos, kol įkištas sausas peilis išlįs beveik sausas. Tiesa sakant, kiek bekeptumėt viduriukas vistiek lieka drėgnas (patikrinta!). Jei pasirodys, kad viršus jau dega, o vidurys – neiškepęs, pridenkite folija ar kepimo popieriumi.

 

Štai ir viskas. Kiek paaušinus verčiame ant aušinimo grotelių ir ilgai nelaukę pjauname pirmąją riekutę.

Pyragas skanus tiek šiltas, tiek šaltas, o dar skanesnis kitą rytą paskrudintas skrudintuvėje ar orkaitėje. Būtinai išbandykit!

Šaltinis: adaptuota iš Dan Lepard.

Karamelinė bananų duona. Jie pasakė taip!

Dienos bėga kaip valandos; savaitės, mėnesiai pralekia pro šalį; mano galvoje ir užrašų knygelėje liejasi mintys bei idėjos; jei kas galėtų paskolinti laiko, aš tikrai išmainyčiau į didelį pyragą.

Anokia čia paslaptis, kad vos prieš savaitę svajonių princas Viliamas patapo vedusiu vyru. Graži nuotaka, nelabai graži suknelė, labai žavinga pamergė. Bent jau taip vestuves ‘susumavom’ mes su buvusiais ir esamais kambariokais, kurie spacialiai šiai progai pripirko picų, atsidarė vyno (palaukėm 12kos, visgi), atsinešė braškių ir ledų.

Aš kepiau bananų duoną.

Taip, ir vėl. Ir turiu pasakyt, kad ši yra KAŽKAS TOKIO. Turbūt skaniausia ever. Bananų ir karamelės skonio. Nors veganiškoji irgi buvo labai labai, gaminau taip seniai, kad nebepamenu, kuri geresnė. Teks iškepti abi ir palyginti. Tik duokit laiko, o bananai čia liejasi per kraštus (pound a bowl, pound a bowl!)

(atleiskit už nevykusias nuotraukas, ne blogui jos buvo skirtos, bet negaliu nepapasakot apie šitą atradimą)

Bananų duona nr.3

Reikės:

dviejų didelių labai prinokusių bananų (~200g)

poros šaukštelių citrinos sulčių

125g kambario temperatūros sviesto

125g tamsiai rudo cukraus (būtinai!)

vieno kiaušinio

šaukštelio vanilės ekstrakto

200g miltų

2 šaukštelių kepimo miltelių

žiupsnelio druskos

1/2 šaukštelio malto/tarkuoto muskato

saujelės smulkintų graikiškų arba pekano riešutų

~50g šokolado gabaliukų

Gaminame:

Bananus sutriname šakute, sumaišome su citrinos sultimis ir atidedame į šalį.

Sviestą ir cukrų sutriname mediniu šaukštu iki purios masės. Supilame lenvai su vanile paplaktą kiaušinį. Įmaišome bananus. Gerai išmaišome.

Įsijojame pusę miltų, kepimo miltelius, muskatą, įberiame druskos, atsargiai išmaišome metaliniu šaukštu šaukštu arba, dar geriau, balloon whisk (sos! kaip šis dalykas vadinamas lietuviškai???). Atsargiai įsijojame ir įmaišome likusius miltus.

Švelniai įmaišome riešutus ir šokoladą.

Supilame į kepimo popieriumi padengtą kepimo indą, šauname į iki 160 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepame apie valandą, arba kol įsmeigtas peilis išlįs sausas.

Štai ir viskas. Jungiame televizorių, stebime dvigubą I will, braukiam ašarą.. (buvo ir tokių!!!)

Šaltinis: mano naujoji kepinių biblija Gaitri Pagrach-Chandra, Warm Bread and honey cake, (London, Pavilion books, 2009).