Guacamole, arba žiupsnelis žalumos žiemą

Net nežinau nuo ko pradėti. Kaip rašyti. Kaip fotografuoti. Tik gaminti nepamiršau. Ir noras grįžti čia auga nebe dienom, o minutėm!

Ir dabar jau tikrai žinau, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera (kad ir kaip banaliai tai skambėtų!); kad gyvenimas pilnas staigmenų ir kad užsivėrus vienoms durims atsivera galybė langų ir net vartų! O kas laukia už jų…?

Kažkada maniau, kad atėjus laikui parašysiu labai gilų ir išmintingą įrašą. Bet jo nebus. Parašysiu tik, jog iš naujo atradau, kad kiekviena diena pilna gali būti kupina didelių ir mažyčių džiaugsmų. Kad man patinka gyventi Londone, kur galima visą šeštądienį praleisti tyrinėjant šokolado ir prieskonių parduotuvėles, ragaujant citrininius makaronus, varvinant seilę maisto knygų knygynuose, siaubiant maisto turgus. O grįžus nukloti stalą siaubimo rezultatais, atsidaryti butelį vyno, dalintis, ragauti, kalbėti, juokauti, džiaugtis ir daug daug šypsotis!

Kad man patinka.. GYVENTI!

******

Nekada nebūtų šovę į galvą bagetę su šviežiais prancūziškais sūriais pagardinti guacamole. O visgi… tobulas derinys!

Kalendros guacamole pagal E.

Reikės:

daug daug šviežios kalendros

avokadų

raudono svogūno (tiks ir paprastas arba svogūnų laiškai)

pomidorų

citrinos

šlakelio alyvuogių aliejaus ir šlakelio balzaminio arba balto vyno acto (bet mes po ekskursijos į Borough market buvom très chic ir naudojom juoduoju triufeliu pagardintą aliejų, kuris yra ‘OMG!’, bet anaiptol nebūtinas)

česnako miltelių (arba šviežiai spausto/tarkuoto česnako)

druskos

šviežiai maltų pipirų

prieskonių (dar vienas atradimas – Za’tar (dieviškai skanu tiesiog užbarsčius ant bet kokio sūrio!) - bet galite naudoti bet kokius patinkančius prieskonius, pvz džiovintų provanciškų žolėlį mišinį)

Gaminame:

Smulkiai supjaustome kalendrą (sakydama ‘smulkiai’ turiu omenyje be galo smulkiai - pasileidžiam mėgstamiausią dainą ir šokio ritmu smulkinam smulkinam iki jos galo!).

Avokadą perpjauname per pusę, išimame kauliuką, šaukštu išskaptuojame minkštimą, sutriname šakute ir sumaišome su kalendra.

Vel smulkiai smulkiai supjaustome pomidorą ir svogūną. Suberiame į kalendros ir avokado mišinį.

Viską gerai išmaišome, įspaudžiame citrinos sulčių, šliūkštelime aliejaus ir acto, suberiame druską, pipirus, česnaką ir prieskonius, gerai išmaišome. Ragaujame – jei reikia beriame daugiau druskos/prieskonių, pilame citrinos sulčių ar acto. Pasikliaukite savo skonio receptoriais!

Štai ir viskas!

Paklausykit manęs ir darykit taip: šviežia prancūziška bagetė + geras sūris (vakar svaigom nuo camembert ir minkšto ožkos sūrio) + guacamole + žiupsnelis Za’tar. Pažadadu – liksit be žado (atleiskit kalambūrą!) ;-)

Bet tai jokiu būdu nėra vienintelis tokios guacamole panaudojimas. Puikiai tiks gardinti sumuštinius, telpti ant mėsos, gardinti čili troškinį.. žodžiu… naudokite kam tik norite!

Rūkytos skumbrės užtepėlė

Rūkytos skumbrės užtepėlė

Reikės:

~ 200g šaltai rūkytos skumbrės

~ 150g kreminės varškės (Philadelphijos tipo, bet tikrai neverta išlaidauti, imkit pigiausią jos giminaitį lentynoje, o jei gyvenat angliakalbėje valstybėje ieškokite ieškokite soft cheese)

šaukšto ar dviejų grietinės (jei per tiršta)

~ poros šaukštelių trintų krienų (priklausomai nuo stiprumo: krienai neturėtų vyrauti, tiesiog priduoti skanų akcentą - jei esat kur nors 'už balos' labai rekomenduoju creamy horseradish sauce arba creamed horseradish, kurio čia reikės dviejų-trijų šaukštų)

poros šaukštų citrinos sulčių

žiūpsnio šviežiai maltų pipirų

žiupsnelio kajeno pipiro (jei turime)

druskos (nedaug, nes žuvis jau sūroka)

Gaminame:

Visas sudedamąsias dalis sudedame į indą ir sutriname blenderiu. Paragaujame, jei reikia - dedame daugiau krienų, beriame druskos ar pipirų, spaudžiame citrinos sulčių. Jei per tiršta - dedame grietinės ar net natūralaus jogurto.

Labai skanu ant skrebučio duonos. Arba sūrių sausainių - nepamainomas vakarėlių užkandis!

Šaltinis: kažkur kažkada kažką panašaus nužiūrėjau. Nuo tol - improvizacijos.

**********

O rytoj į darbą.....

Duona ‘Viskas Viename’. Lietuviškam piknikui!

Na ką. Štai ir baigėsi atostogos. Bent jau lietuviškosios. O buvo gerai! Spėjau ne tik gimines bei draugus aplankyti, bet ir užlėkti į jau visų išgirtą Mint Vinetu (prisidedu prie pagyrų – super šauni vietelė, na ir kas, kad garsusis morkų pyragas kiek sausokas pakliuvo, užtat knygų kokių yra!) ir netgi gyvai pasišnekučiuoti su kolegėm blogietėm – žaviąja Egle, šmaikščiąja Violeta, talentingąja Jurga ir nuostabaus grožio sūnelio mamyte – Inga. Tokių šaunių merginų ir puikaus vyno kompanijoje vakaras prabėgo akimirksniu - noriu dar!

Atskriskit į Londoną, ką? Oro kompaniją nurodžiau. O galiu nurodyti ir čia. Pirmą sykį skridau su Star1, ir man labai labai patiko. Ir ne tik todėl, kad registruojanti mergaitė leido iškeliauti su dideliu perviršiu bagažo (apie dešimt kilogramų valgomų lietuviškų gėrybių!) ar kad abu kartus sėdėjau karališkoj vietoj ir visą kelią makalavau kojom. Patiko, nes skrydis buvo tikras malonumas, SU maloniu aptarnavimu, saldainukais, lietuviškais laikraščiais ir apetitą žadinančiu meniu; BE piktųjų rankinio bagažo inspektorių, plastikinių kėdžių, protu nesuvokiamo skrydžio laiko ir planų apmokestintį kelionę pas nykštukus! Ir – svarbiausia – tiesiai į Vilnių! (Ne, niekas man už reklamą nesumokėjo, bet jei mokėtų tai priimčiau. Na bent jau kokios neblogos nuolaidėlės kodą ne tik man, bet ir skaitantiems.. )

O štai jau minėtos registratorės dėka ir šiandienos receptas toks sulietuvintas. Jums jokia naujiena, bet man didžiulis atradimas tie ūkininkų turgeliai Vilniuje. Iš vieno žavaus pardavėjo nusipirkau labai skanaus kumpio (tada atrodė oi kiek daug, o dabar jau baisu, kad mažai!), iš kito – šviežio varškės sūrio, ir abiejų po kamputį sudėjau į šiandienos duoną.

Ir net nežinau kokiais žodžiais jums ją girti. Ajajaj kokia skani! Idealus pasirinkimas piknikui, tingiai popietei prie ežero ar net lauknešėliui į darbą. Paprasta! Efektinga! Du viename! …. Ai.. ne kokia iš manęs piarčikė - štai prašau, išbandykit patys ;-)

Duona ‘Viskas Viename’

Reikės:

tešlai:

1 1/4 stiklinės šilto vandens

šaukšto alyvuogių aliejaus

šaukštelio medaus

pusės stiklinės paprastų kvietinių miltų

pusės stiklinės ruginių miltų (naudoju rupius)

šaukštelio tirpių mielių (galit naudoti kokias tik norit, vadovaukitės pakuotės instukcijomis, aš paskutiniu metu įsimylėjau šiltame saldintame vandenye aktyvuojamas sausas mieles – tiesiog akyse kyla burbuliukai, žinau, kad veikia, o ir šiaip kindina puikiausiai)

1 3/4 stiklinės duoninių miltų (Lietuvoje ieškokite kodo 812D)

šaukštelio druskos

kiaušinio baltymo

kmynų

įdarui:

(galima prifantazuoti ko tik norit, šiandien man norėjosi taip)

lietuviško rūkyto kumpio

lietuviško varškės sūrio

nelietuviško sūrio (užsisėdėjo šaldytuve ;-)

aliejuje marinuotų paprikų*

kaparėlių

aisbergo salotų lapų

Gaminam:

Į šiltą vandenį supilame aliejų ir medų. Išmaišome. Suberiame ruginius ir kvietinius miltus bei mieles. Išmaišome. Uždengiam ir paliekam 5-10 minučių, kal aktyvuosis mielės.

Suberiame duoninius miltus ir druską. Maišom mediniu šaukštu, kol pasidarys per tiršta – tuomet perkeliame ant miltuoto paviršiaus ir minkom rankom. Minkom apie dešimt minučių, tešla turėtų būti gana lipni, bet ne tiek, kad neįmanoma būtų minkyti. Jei reikia – įberiam papildomai miltų. Gavę norimą – elastingą – konsistenciją, perkeliame į aliejumi pateptą indą, uždengiame ir paliekame šiltoje vietoje mažiausiai valandai, kol padvigubės. Asmeniškai aš mėgstu duonos kepimą planuoti taip, kad užmaišiusi tešlą kur nors išeičiau – tarkim, į parduotuvę, arba užsiimčiau kitais svarbiais darbais, jog kiltų kuo mažiau pagundų lįsti prie tešlos per anksti. Kantrybė šiuo atveju – būtinas ingredientas.

Iškilusią tešlą dar sykį paminkome ir, stalo paviršių ištepę aliejumi, nubarstę miltais arba padengę maistine plėvele (taip bus žymiai lengviau duoną perkelti ant kepimo skardos), iškočiojame stačiakampį.

Palikę nemažus pakraščius į vidurį dedame įdarą, o šonuose likusią tešlą supjaustome juostelėmis (štai taip). Užlenkiame stračiakampio viršų, šonines juosteles ir, galiausiai, apatinę kraštinę.

Aptepame kiek paplaktu kiaušinio baltymų, apiberiame kmynais, perkeliame ant sviestiniu popieriumi užtiestos skardos ir, uždengę maistine plėvele, kildiname dar pusvalandį (nebūtina).

Šauname į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepame apie 30 minučių.

Valgom šiltą arba šaltą. O geriausiai – susikraunam pikniko krepšį, skambinam draugams ir lekiam į patį gražiausią parką džiaugtis saule! Nepamirškit peilio ir pjaustymo lentelės! Na dar butėlaitis vyno ne pro šalį.. ;-) Štai ir viskas. Skanaus!

Detaliai iliustruota gaminimo instukcija – Cooking Bread.

* Paprikas supjausčiau stambiais gabalėliais, iškepiau orkaitėje, kol parudavo skūrelės, atvėsinau, nulupau skūreles ir subėriau į stiklainiuką su nuo pirktinių saulėje džiovintų pomirų likusiu aliejaus marinatu. Ten gyveno ir progos pasireiškti laukė jau gerus pusę metų. Idealus dalykėlis greitai sutaisomoms salotoms.

Vištienos kepenėlių ir džiovintų baravykų paštetas. Romantiškam piknikui parke.

Oi kaip negerai yra sirgti. Visai negerai.

Nežinau kaip ir kodėl, bet gyvendama JK beveik pamiršau, ką reiškia bjaurios peršalimo ligos, visokios slogos, kosuliai ir temperatūros.. Tad praeitą savaitę gavau tokį nevisai malonų priminimą. Brrr.

Faktas, kad priverstinis namų areštas nėra labai malonus dalykas, kai už lango begėdiškai šypsosi saulė, žydi obelys ir suokia paukščiai. Antra vertus, labai neblogas stimulas greičiau kapstytis iš lovos.

Ta proga vakar mano žmogus ir tokia-beveik-sveika aš išsiruošėme į baisiai gražų Londono kampelį. Neradau jokio internetinio puslapio galinčio atspindėti, kaip Hamstead Heath atrodo pasakiškai gražią pavasario dieną kaip vakar, bet pabandykite įsivaizduoti daug daug saulės, gaivios žalumos su kuokšteliais baltom žiedų kekėm aplipusių vyšnių, pulko vaikų, dar daugiau šunų ir – čia svarbiausia dalis – galybės laimingų žmonių, savo margais paklotėliais nusėjusių kalnus ir klonius. Itin svarbus margo paklotėlio brolis – pinkniko krepšys su gana demonstratyviai kyšančiu vyno butėlaičiu.

Puikiai išnaudodamos savo lokacijos vietą aplinkinės kepyklėlės už nepadoriai didelę kainą siūlo sukrauti padoraus dydžio pikniko rinkinuką su šviežia duona, bandelėm, sūriais, vaisiais, užtepėlėm ir kitu ‘pirštukiniu maistu’ (angl. finger-food) bei butėlaičiu jau minėto vyno arba gaivus limonado. Ir – nenuostabu, turint omenyje bendrą atmosferą ir pavasarinės saulės apsvaigintas galvas – panašu, kad verslas klesti.

Kadangi mano piniginėje – ypač pastaruoju metu – nepadorios sumos nesimėto, ir – sakykit ką norit – savo visada skaniau, kepyklėlėj verta susivilioti tik svaiginančio kvapo šviežia duona, nes visa kita galima sumeistrauti nuosavoj virtuvėj už juokingą kainą. Susidomėjot?

******

Trumpai apie kepenėlių paštetą: čia pateikiu ‘sugrubintą’ ir pagreitintą variantą. Norint geresnio - ‘parduotuvinio’ - rezultato reikia kiek ilgiau pasidarbuoti blenderiu ir gautą masę pertrinti per sietelį, idant atsikratyti visų gabalėlių ir gauti gerokai skystesnį bei lengviau tepamą kepenėlių paštetą. Visgi aš kur kas dažniau renkuosi būtent šį variantą, nes.. ne tik greičiau, bet ir kažkodėl skaniau. Man.

Ir dar, paprastai kepenėlių pašteto receptas baigiamas patarimu viską užlieti išgrynintu sviestu, tačiau tai nėra būtina, jei paštetą ketinate suvartoti per artimiausias pora dienų. Šitaip sutaupysite ne tik porą šaukštų riebalų, bet ir balažin kiek kalorijų ;-)

*******

Vištienos kepenėlių ir džiovintų baravykų paštetas

Reikės:

~110g + šaukšto sviesto

svogūno

skiltelės česnako

~400g vištos kepenėlių

nemažos saujos džiovintų baravykų ar kitų grybų

šaukšto brendžio (galima keisti viskiu)

šaukštelio maltų garstyčių (galima keisti ir skystomis garstyčiomis, tuomet dėsime kiek daugiau)

druskos ir pipiro

Gaminame:

Grybus išmirkome šiltame vandenyje, kol suminkštės.

110g sviesto ištirpiname įkaitintoje keptuvėje, suberiame supjaustytą svogūną ir česnaką. Kepiname ant nedidelės ugnies, kol svogūnai suminkštės ir taps permatomi.

Suberiame nusausintus supjaustytus grybus. Gerai išmaišome.

Vištų kepenėles nuplauname, nusausiname popieriniais rankšluosčiais, supjaustome vienodo dydžio gabalėliais. Suberiame į keptuvę. Kepiname karts nuo karto pamaišydami ir nuolat tikrindami. Kaip visuomet su kepenėlėmis, svarbu tiksliai pagauti akimirką, kada viduriukai praranda rožinę spalvą. Viskas. Nė minutėlės ilgiau, nes perkepusios kepenys įgauną labai nemalonų – kiek kartų – skonį. Supilame brendį, garstyčias, įberiame druskos bei pipirų, dar sykį išmaišome ir nukeliame nuo ugnies.

Kepenėlių–grybų masę kartu su papildomu šaukštu sviesto sumalame blenderyje. Paragaujame. Jei reikia – įberiame daugiau druskos ar pipirų. Jei norite skystesnio ir lengviau tepamo pašteto – pertrinkite per sietelį. Beje, tokiu atveju siūlyčiau pasilikti keletą grybų, juos supjaustyti mažais gabalėliais ir įmaišyti į pertrintą paštetą.

Paštetą supilsytykite į serviravimo indukus arba indą. Jei norite išlaikyti kelioms dienoms – puode ištirpinkite apie 60g sviesto, atvėsinkite ir atsargiai supilkite ant pašteto indelių taip, kad baltos apnašos liktų puodo dugne. Joms mums nereikalingos. Paštetą atvėsinkite šaldytuve.

Štai ir viskas! Paprasta, pigu, bet labai efektinga!

Gerų jums piknikų! Ir nesirkit ;-)

Šaltinis: pagal Angela Griffin.

Patys pačiausi blynai. Avižų. Žiema, ateik į mano kiemą!

Su Nepriklausomybės diena, mieli tautiečiai!

Su užgavėnėm sveikinti kaip ir nepriklauso. Reikia pašūkaut. Žiemą lauk varyt. Bet skirtingai nei Lietuvoje, čia nėra ko varyt. Lyja jau turbūt savaitę. Žalia. Tai argi čia žiema?

Bel šventės lieka šventėm. Reikia švęsti. Gaila, bet kaukių, laužų ir kitų linksmybių šiemet nebuvo. Užtat buvo blynų. Ir dar kokių! Kad jau visą facebooką apskalambijau savo radybom, nėra kur trauktis – reikia rėžt receptą. Bet jei labai nesupyksit dar pablevyzgosiu truputį. Apie blynus.

Nesu blynų didelė blynų gerbėja. Nežinau kodėl. Gražu pažiūrėti. Gražu pasvajoti apie romantiškus pusryčius su garuojančiais blynais ir stikline šviežiai spaustų apelsinų sulčių. Bet realybė yra tokia, kad rytais esu labai nuobodi persona. Rytais man patinka rutina. Rytais man nesinori galvoti ką suvalgyti. Rytais man norisi tiesiog suvalgyti.

O blynai? Blynus kepti smagu, kai namuose didelė gauja alkanų žmonių. Tada galima sukrauti didelį kalną blynų, atsinešti porą stiklainiukų naminės uogienės, grietinės, padažų padažiukų ir ramiai besišekučiuojant apturėti be galo smagius brunchus (lietuviškai turbūt - pusrytpiečiai).

Bet žinot ką? Šiandien išbandytus blynus galėčiau valgyti kasdien. Be jokios progos. Ką jau kalbėti apie kompaniją – sunkiai nuvijau mintį viską suvalgyti pačiai, o savo žmogui iškept paprastų miltinukų! (nes padariau labai didelė klaidą gamindama tik pusė normos – juk sakiau – ne blynelių persona aš, ne..) Bet nuvijau. Ir netgi nupaveikslavau. Kad ir labai paskubom, bet tokiu lobiu negaliu nesidalinti.

Ar esate kada girdėję apie avižinius blynelius? Aš – niekada. Koks praradimas! Ir aš tikrai nesu iš tų kur spygauja atradus naują receptą. Bet šie.. pamėginkit ir pasakykit, kad ne blynų blynai! Traškus viršus, minkštutėlis purus viduriukas. Aš – blynelių rojuj!

Avižiniai blynai

(sakyčiau, trims-keturiems asmenims sočiai pavalgyti)

Reikės:

dviejų stiklinių avižų (tokių, iš kurių verdam košę)

dviejų stiklinių kefyro (arba buttermilk, jeigu esate toli už Lietuvos ribų; arba natūralaus jogurto, jeigu neradote nei to, nei ano)

dviejų didelių kiaušinių

~110g sviesto

pusė stiklinės miltų

dviejų šaukštų cukraus

šaukštelio kepimo miltelių

šaukštelio sodos

žiupsnelio druskos

augalinio aliejaus kepimui

Gaminam:

Vakarą prieš sumaišom avižas su kefyru, uždengiam ir pernakt palaikom šaldytuve.

Susiruošę kepti traukiam iš šaldytuvo (avižos bus gerai išbrinkusios, tad viskas panašės į avižinę košę).

Stiklinėje ar kitame dubenyje kiek paplakam kiaušinius. Supilam į avižų mišinį. Išmaišom. Mikrobangų krosnelėje ištirpinam sviestą, supilame į avižų mišinį. Dar sykį gerai išmaišom.

Suberiam miltus, cukrų, kepimo miltelius, sodą ir druską. Viską gerai išmaišom. Gausime gerokai tirštesnę už tradicinę blynų tešlą.

Į gerai įkaitintą keptuvę pilam šlakelį aliejaus, jį gerai paskirstom. Šiam reikalui idealiai tinka švari medžiagos skepetėlė užrišta ant šakutės. Labai veiksmingas būdas tolygiai padengti keptuvę aliejumi, neturint specialaus aliejaus purkštuvo. Itin rekomenduoju, nes pripylus per daug aliejaus bus gerokai per riebu, o pamažinus – blynai svils.

Dedam po šaukštą blynų tešlos, ją kiek paplodami. Kepam, kol į viršų prasibraus burbuliukai ir rustels blyno krašteliai. Verčiam ant kito šono. Pakepam dar minutelę ir verčiam į lėštę, šalia kurios jau laukia alkana namiškių armija.

Viskas! Labai skanu su klevų sirupu ;-) Kai visada, skaniausi blynai – ką tik iš keptuvės, bet šie puikūs ir šalti. Skanaus! Ir tegul žiema pagaliau traukiasi iš lietuvaičių kiemo ir ateina čia! Blynais pavaišinčiau.. ;-)

Šaltinis: žavioji Orangette.

P.S. Beje, Molly sugalvojo labai įdomų blynų suuoginimo būdą. Vietoj to kad mest uogas į tešlą, kurią maišant šios neabejotinai patrūkinės keisdamos blynelių spalvą, ji jas siūlo po vieną įspausti į jau kepantį blyną. Nebandžiau, buvo skanu ir taip, bet kitąsyk tikrai išmėginsiu. Jau vien dėl pavadinomo – mėlynėm prismaigstyti avižų blyneliai. Noriu!

Karališkų krevečių užkandėlė keliauninkams

Oi negerai negerai darai, negerai negerai darai! (čia frazė iš vienos dainos apie paršiuką partizaną, kurią norėjau įkelt, bet pasirodo youtubis jos dar neatrado).

O negerai todėl, kad man šiaip negalima čia nieko rašyt. Griežtai negalima! Magistrinio rašymas stiprokai atsilieka, dargi perskaityt labai daug turiu ir šiaip mąstau, kad reikėtų prie plano pridėt dar vieną ar netgi dvi dalis, be kurių bijau, kad lyg ir trūks kažko.. Visa tai per keletą likusių savaitgalių!! Bet vat traukia mane čia, oi kaip traukia!

Tai aš pabamdysiu trumpai. Nors trumpai man dažniausiai nepavyksta.. Va ir magistrinio turiu dar tik pirmą dalį, dar nebaigtą, bet jau gerokai per ilgą. Matyt reikės su skaudančia širdim daug darbo iškarpyt.. Žiaurus dalykas tas maksimalus žodžių kiekis. Ištrinti negalima palikti.

OK. Trumpai apie kelionę į Lietuvą. Buvo nuostabu! Viskas, ko tikėjausi ir dar daugiau! Puikus oras, šiltas nuostabaus ežėrėlio vidury miškų vanduo, saldžios avietės iš miško, dar saldesni žirniai iš mamutės daržo ir dar daug daug gėrio. Ne, nereikia man jokiu Kanarų, lietuviškas kaimas yra da best!

Pati kelionė tokia su šiek tiek nuotykių, bet kaip kitaip! Vat galvoju reikės paviešinti vieną naują Ryanair gudrybę iš serijos ‘kaip padaryti daugiau pinigų’. Taigi taigi, bent jau Birminghamo oro uosto registracijoj niekas nebetikrino nei rankinio bagažo dydžio nei svorio (kas anksčiau buvo daroma labai griežtai). Ką gi – legviau atsipučia keleiviai ir jų palydovai, visi atsimojuoja ir keliauja patikros punkto link. Ten irgi ramiai prasitikrina (beje, pavertėjavau vienai vaikus aplankusiai vidutinio amžiaus lietuvei, kurios tašė sukėlė nerimo tikrintojams. Žinot ką ji vežėsi lauktuvių į Lietuvą? Ogi krūvą įvairiausių… atsisėskit.. tualeto gaiviklių.. taip taip.. neklauskit kodėl.. aš irgi neklausiau.. ir muitininkas neklausė.. bet vat tebekirba mintis – o jeigu pagalvojo, kad mudvi kartu?!)

Bet kurgi aš? Aha, pasitikrinę ir atsipūtę bei patenkinti, kad prie rankinio bagažo (kurio kiekvienas tūlas lietuvis, žinoma, turi daugiau nei leistinas kiekis/svoris) niekas neprikibo, keliauja prie vartų, pakeliui užsukdami į duty free parduotuvėlę – kas vandens, kas rimčiau. O prie vartų! Stovi grupelė mėlynai dėvinčių moterėlių ir akylais žvilgsniai matuoja kiekvieno rankinį bagažą (veido išraiškos kažkuo primena Vilniuje siaučiančius kontrolierius iš mėlynojo (?) autobusiuko). Na ir prasideda! Matuojamas svoris, tūris, kiekis. Netilpai?! 30 svarų arba ‘you cant fly’! Vargšė moteriškė su tualeto gaivikliais, žinoma, turėjo daugiau.. Įdomu, kiek tualeto gaivinimo produktų už beveik 120lt nusipirktum pvz Maximoj? Bet kadangi antras pasirinkimas ‘she cant fly’, pinigėliai liejasi laisvai.. Vat šit kaip. Net prie manęs prikibo, mat turėjau apytuštę kuprinę ir mažytę tašytę su pinigine ir dokumentais. Liepė įrodyt, kad šioji telpa į kuprinę. Akylumas.

O skrendant atgal susidūriau su lietuvių pasieniečių humoru. Šiaip labai įdomu, kam reikėjo statyti tokį didžiulį Kauno oro uostą, jeigu bene tuo pat metu išskrendant trims lėktuvams rankinį bagažą tikrina vienintelis rentgeno aparačiukas? Kai atstovėjusi eilėje prie patikrinimo bene 40 min ir jau labai ‘ant ribos’ iki vartų užsidarymo, atkišau pasieniečiams savo pasą šie paklausė, kur taip skubu ir šaltom akytėm pareiškė, kad vajej tavo lėktuvas ką tik išskrido.. Ha ha! Linksmuoliai..

Tai vat tokios istorijos iš Ryanairo keleivių fronto. Bet kadangi čia tsakant kulinarinis blogas, įdedu trumpučiuką patiekaliuką, nes neturiu laiko aprašinėti jokiu įmantrybių. Iš esmės tai čia anos ne patiekaliukas, greičiau idėja šauniai vasariškai užkandėlei saulės atokaitoje.

Karališkų krevečių užkandėlė

Ingredientai:

Virtų ar kitaip apdorotų karališkųjų krevečių su šarvais

Majonezo (pageidautina su laimingų vištų kiaušiniais)

Kečiupo

Aštraus padažo (aš naudoju piri-piri)

Gamyba:

Majonezą, ketčiupą ir aštrų padažą sumaišom į padažiuką. Kiekiai pagal skonį!

Procesas:

Krevetes išlukštenam, padažom į padažiuką, valgom užsigerdami šaltu alumi ar kitu vasarišku gėrimu. Mėgaujamės ir dėkavojam likimui, kad nereikia leist vasaros dienų ir naktų prie magistrinio.. Vat šit kaip.

P.S. Atleiskit už labai padriką ir ‘nestilingą’ tekstą. Paskubom viskas, labai paskubom..

P.P.S. Pabaigai paveiksliukas likimo broliams ir seserims:

Kaip sugadinti magistrinį (ar kitą didelį darbą) rašančio studento vakarą?

Pasiūlyti alternatyvą!

Kosminė ožkos sūriu kimštų figų užkandėlė

Na ir sunkus darbas tas bloginimas.. Baisiai daug laiko sugaišau kol pirmąjį postą įdėjau.. Kažko labai jau nepatogus tas blogger.com.. Gal reikės kažkur kitur persikelt? Juolab, kad dar ir dabar šablonas labai nevykusiai atrodo – kadangi blogger vis nukąsdavo nuotraukų dešinįjį šoną, o ir šiaip tas baisiai siauras tekstas man nelabai, teko viską platinti, ko pasekoje tiek antraštė, tiek puslapio apačia dabar tokie.. dadurti.. Gal kas žino kaip tai pataisyti ir ar apskritai įmanoma?

OK. Gana skųstis. Prie reikalo. Antras receptas irgi, sakyčiau, labai vasariškas. Nors nebūtinai. Vasariškas todėl, kad atkeliauja iš knygutes apie barbecue, o tatai, kaip žinia, labiau vasariškas užsiėmimas. Nebūtinai todėl, kad pvz mes jokios kepsninės neturim, todėl šį šedevrą meistraujam tiesiog orkaitės griliaus pagalba..

Beje, šiaip jau esu didelė sezoninio maisto fanė. Bet taip jau gavosi, kad kraunu gana „nesezoninius“ receptus (juk figos geriausios vasaros gale-rudeniop). Viskas todėl, šiuo metu fotoaparatas kuriam laikui iškeliavęs fotografuoti paukščių, tad tegaliu dėti tai ką jau kažkada įamžinau.. Žodžiu, laukiam sugrįžtant :) Gal dar net spėsiu įmest pastaruoju metu baisiai mylimų fusilli makaronų su purple sprouting (purpurinio ūglio?) brokoliais ir ančiuviais receptą. Kažkas nepaprasto.

Taigi, Ožkos sūriu kimštų figų užkandėlė. Labai šauni vakarienės draugų kompanijoje pradžia. Dar šaunesnė barbeque vakarėlio pradžia. Galima patiekti su saujele rukolos salotų, kad neatrodytų tokios vienišos lėkštėje. Bet tikrai nebūtina. Vienok, labai geras būdas sužadinti svečių apetitą. Arba šiaip paužkandžiauti.. be jokiu svečių :)


Reikės:

figų
ožkos sūrio (kiek tilps.. pagal knyga po 10g vienai figai.. bet kasgi matuos?) arba fetos, kuri irgi iš bėdos tinka
prosciutto (džiovinto kumpio) ar kažko panašaus mėsiško ir vyniojamo – po griežinėlį figai

Eiga:

Figos viršūnėj atsargiai padarom pora sukryžiuotų įpjovų, kurios turėtų eiti kiek įmanoma giliau, bet ne iki pat galo, antraip turėsim nebe figą, o keturis jos ketvirčius. Į taip „pradarytą“ figą įdedam sūrio. Figą uždarom, paspaudžiam, apvyniojam prosciutto ir „paduriam ant iešmo“. Aš dažniausiai naudoju porą vadinamųjų „dantų krapštukų“, tada labai gražiai viskas prisitvirtina ir nereikia bijot, kad sūris pabėgs. Lygiai taip pat galima paimti viena ploną iešmą ir ant jo suverti bent keletą figų.

Iešmą arba iešmukos dedam ant griliaus ir kepam kol viršus gražiai apskrus. Tada verčiam aukštyn kojom ir skrudinam kita šoną. „Orkaitiniam griliuje“ veiksmų planas toks pats. Tik gal nereikėtų persistengti su galingumu, nes gaila būtų sudeginti tokį skanėstą. Kiek laiko kepti? Sunku pasakyti. 5 min? 10? Viskas priklauso nuo karščio. Tiesiog žiūrėkit, kad kumpis gražiai paskrustų, o figų vidus imtu čirškėti. Viskas! Nešam išalkusiems draugams! Arba kraunam į savo lėkštę ir slepiamės nuo namiškių. Kas sakė, kad būtina dalintis?

P.S. nežinau kaip jums, bet man šitos nuotraukos kažkodėl primena žvaigždžių karus :) Rodos tuoj ims ir pakils mažieji figų palydovai į dausas.. Five Four Three Two One Go!

Įkvėpimas:

Louise Pickford (2004), Barbecue, (London: Ryland Peters & Small Kirkiman House), p.10.