Na ir sunkus darbas tas bloginimas.. Baisiai daug laiko sugaišau kol pirmąjį postą įdėjau.. Kažko labai jau nepatogus tas blogger.com.. Gal reikės kažkur kitur persikelt? Juolab, kad dar ir dabar šablonas labai nevykusiai atrodo – kadangi blogger vis nukąsdavo nuotraukų dešinįjį šoną, o ir šiaip tas baisiai siauras tekstas man nelabai, teko viską platinti, ko pasekoje tiek antraštė, tiek puslapio apačia dabar tokie.. dadurti.. Gal kas žino kaip tai pataisyti ir ar apskritai įmanoma?OK. Gana skųstis. Prie reikalo. Antras receptas irgi, sakyčiau, labai vasariškas. Nors nebūtinai. Vasariškas todėl, kad atkeliauja iš knygutes apie barbecue, o tatai, kaip žinia, labiau vasariškas užsiėmimas. Nebūtinai todėl, kad pvz mes jokios kepsninės neturim, todėl šį šedevrą meistraujam tiesiog orkaitės griliaus pagalba..
Beje, šiaip jau esu didelė sezoninio maisto fanė. Bet taip jau gavosi, kad kraunu gana „nesezoninius“ receptus (juk figos geriausios vasaros gale-rudeniop). Viskas todėl, šiuo metu fotoaparatas kuriam laikui iškeliavęs fotografuoti paukščių, tad tegaliu dėti tai ką jau kažkada įamžinau.. Žodžiu, laukiam sugrįžtant :) Gal dar net spėsiu įmest pastaruoju metu baisiai mylimų fusilli makaronų su purple sprouting (purpurinio ūglio?) brokoliais ir ančiuviais receptą. Kažkas nepaprasto.
Taigi, Ožkos sūriu kimštų figų užkandėlė. Labai šauni vakarienės draugų kompanijoje pradžia. Dar šaunesnė barbeque vakarėlio pradžia. Galima patiekti su saujele rukolos salotų, kad neatrodytų tokios vienišos lėkštėje. Bet tikrai nebūtina. Vienok, labai geras būdas sužadinti svečių apetitą. Arba šiaip paužkandžiauti.. be jokiu svečių :)
Reikės:
figų
ožkos sūrio (kiek tilps.. pagal knyga po 10g vienai figai.. bet kasgi matuos?) arba fetos, kuri irgi iš bėdos tinka
prosciutto (džiovinto kumpio) ar kažko panašaus mėsiško ir vyniojamo – po griežinėlį figai
Eiga:
Figos viršūnėj atsargiai padarom pora sukryžiuotų įpjovų, kurios turėtų eiti kiek įmanoma giliau, bet ne iki pat galo, antraip turėsim nebe figą, o keturis jos ketvirčius. Į taip „pradarytą“ figą įdedam sūrio. Figą uždarom, paspaudžiam, apvyniojam prosciutto ir „paduriam ant iešmo“. Aš dažniausiai naudoju porą vadinamųjų „dantų krapštukų“, tada labai gražiai viskas prisitvirtina ir nereikia bijot, kad sūris pabėgs. Lygiai taip pat galima paimti viena ploną iešmą ir ant jo suverti bent keletą figų.
Iešmą arba iešmukos dedam ant griliaus ir kepam kol viršus gražiai apskrus. Tada verčiam aukštyn kojom ir skrudinam kita šoną. „Orkaitiniam griliuje“ veiksmų planas toks pats. Tik gal nereikėtų persistengti su galingumu, nes gaila būtų sudeginti tokį skanėstą. Kiek laiko kepti? Sunku pasakyti. 5 min? 10? Viskas priklauso nuo karščio. Tiesiog žiūrėkit, kad kumpis gražiai paskrustų, o figų vidus imtu čirškėti. Viskas! Nešam išalkusiems draugams! Arba kraunam į savo lėkštę ir slepiamės nuo namiškių. Kas sakė, kad būtina dalintis?
P.S. nežinau kaip jums, bet man šitos nuotraukos kažkodėl primena žvaigždžių karus :) Rodos tuoj ims ir pakils mažieji figų palydovai į dausas.. Five Four Three Two One Go!
Įkvėpimas:
Louise Pickford (2004), Barbecue, (London: Ryland Peters & Small Kirkiman House), p.10.
