Amerikietiški sausainiai juodai dienai (rytui, vakarui…)

Bloga naujiena yra ta, kad pirmas bandymas iškepti pyragą naujojoje orkaitėje baigėsi visiška nesėkme. Sudegęs viršus, žalias vidus.. Panašu, kad mano orkaitė – maksimalistė, vos viena pakopa ir mažytė liepsnelė virsta negailestingai pliekiančia ugnimi.

Gera naujiena yra ta, kad sausainiams pavyko kur kas geriau nei pyragui, nors ir šie iškepė per rekordiškai trumpą laiką. Pašovei, viens du trys, trauk lauk!

Hm. Nors mano meilė sausainiams, manau, gana akivaizdi (vien šiame puslapyje yra dešimt skirtingų sausainių receptų), pyragus aš irgi mėgstu, net labai. Paskutiniu metu, sakyčiau, maniakiškai renku pyragų receptus, o prieš miegą vartau pačią pačiausią pyragų ir pyragaičių bibliją. Taigi. Nuo minties apie gyvenimą be naminių pyragų ima panika. Esu pasiryžusį žūt būt prisijaukinti aikštingąją ponią, netgi termometrą specialiai jai nupirkau ir…sugebėjau PAMESTI pakeliui namo (*^%&*%$&!!).

Gera priežastis pagaliau įsigyti sausainių bibliją?

Paskutiniu metu užsikabinau ties šaldoma sausainių tešla. Labai patinka. Sumakaluoji tešlą, išsikepi kokius keturis sausainius, likusią paskepi šaldiklyje ir pamiršti iki prireiks. Planas-chuliganas sukaupti sausainių kolekciją visiems gyvenimo atvejams. Sezaminiai, šokoladiniai, avižiniai ir, aišku, kaipgi be amerikietiškų gražuolių su šokolado gabaliukais. Jų net atšildyti nereikia! Įsinorėjai, ištraukei keletą rutuliukų, sumetei ant kepimo skardos, keliolika minučių ir viola! Naminiai sausainiai!

Amerikietiški sausainiai su šokolado gabaliukais

(~ 30 didelių sausainių)

 Reikės:

200g sviesto

150g tamsiai rudo arba muscovado cukraus (naudojau šviesiai rudą, nes kitokio neturėjau)

100g paprasto cukraus

dvieju šaukštų augalinio aliejaus

dviejų kiaušinių

šaukštelio vanilės ekstrakto

315g miltų

šaukštelio kepimo miltelių

pusės šaukštelio sodos

žiupsnelio smulkios druskos

~200g gabalėliais supjaustyto tamsaus šokolado

saujelės supjaustytų pekanų arba graikiškų riešutų (nebūtinai)

žiupsnelio geros rupios druskos (naudojau Maldon)

Gaminame:

Sviestą ištirpiname mikrobangų krosnelėje arba ant viryklės. Sutriname su cukrumi. Supilame aliejų. Įmušame kiaušinius. Sulašiname vanilės ekstraktą. Gerai išmaišome.

Suberiame miltus, kepimo miltelius, sodą ir druską.

Galiausiai įmaišome šokoladą ir, jei naudojame, riešutus (aš nedėjau, nes neturėjau, ir visgi pasigedau).

Išmaišome ir padedame į šaldytuvą mažiausiai valandai arba į šaldiklį – bent dvidešimčiai minučių.

Iš atšalusios ir sustingusios tešlos formuojame maždaug teniso dydžio kamuoliukus. Sudedame ant pjaustymo lentelės, kepimo skardos ar tiesiog keleto lėkščių ir sugražiname į šaldiklį bent pusvalandžiui. Vėliau tereikia nurinkti sušalusius kamuoliukus, dalį atidėti kepimui, o likusius – sumesti į šaldymui skirtą maišelį ir sugražinti į šaldiklį ateičiai.

Tešlos kamuoliukus sudedame ant skardos palikdami didelius tarpus, pabarstome rupia druska (tikrai tikrai verta, patikėkite manimi!) ir šauname į prišildytą orkaitę. Recepto autorė teikia didelę reikšmę orkaitės temperatūrai. Neatšildytus sausainius siūloma kepti 200 laipsnių orkaitėje apie 8-10 minučių, vėliau sumažinti temperatūrą iki 175 laipsnių ir vėl kepti apie 8-10 minučių. Taip, pasak jos, sausainiai bus traškūs su minkštais viduriukais. Mano karštakošėj orkaitėj (temperatūra nežinoma) sausainiai iškepė per ~10 minučių, tačiau pasižymėjo lygiai tokiomis pačiomis savybėmis. Siūlau paeksperimentuoti įvairiais kepimo būdais, kol rastite Jūsų orkaitėj tinkantį irJums patinkantį variantą.

Kaip visada, dar karšti sausainiai bus minkšti ir trapūs, praaušę sukietės.

Skanaus!

 

Šaltinis: Pam Anderson, CookSmart: Perfect Recipes for Every Day, iš Travelers lunchbox.

P.S. Sprendžiant iš paskutinių įrašų gali pasirodyti, kad aš vien sausainiai ir pyragais gyva. Netvarka. Pažadu pasitaisyti ;-)

Chalvos sausainiai. Kai atvės..

Jei aš jums pasiūlysiu dabar pat įjungti orkaitę, jūs mane užmėtysit akmenimis?

Ir visgi. Kažkaip sunku įsivaizduoti, kad kažkur dabar plius 30 ir visa Lietuva turbūt drybso prie ežero, upės arba jūros svajodama apie šaltą ledų kokteilį. Aš gi šianakt miegojau po vilnoniu apklotu, o ką tik apsisiaučiau šilčiausiu džemperiu, nes šalta. Ir nosis kapsi šiek tiek. Įsivaizduojat? Turbūt ne.

Vaje kaip aš norėčiau susikeisti vietomis! Išsitiesti šalia ežero saulei glostant šlapias kasas. Išsiteplioti kremu nuo saulės. Užsidėti skrybėlę ir įsmigti į gerą knygą. Žmonės, man reikia atostogų!

Per paskutines pora savaičių spėjau pakeisti gyvenamąją vietą, siaubingai ja nusivilti (tragiškas dušas, skausmingas čiužinys, tik pusiau veikiantis internetas, ĮSIBROVIMAS SU VAGYSTE, viskam abejingas savininkas), apsirgti, vis tiek eiti į darbą, kur, beje, nėra jokių šansų atostogauti iki vasaros galo. Vasaros galo!!

Sakau. Noriu atostogų. Labai. Ir šilumos. Ir saulės. Ir normalaus dušo. Ir padorios lovos. Bet labiausiai – išsidrėbti prie ežero prie plius 30.

*****

Mėgstat chalvą? Aš – labai. Tai vat čia sausainiai chalvos mėgėjams. Nemėgėjams nepatiks. Nors iš tiesų tai sunku pasakyt. Skonis labai savotiškas. Kambariokai, kurie šiaip nėra dideli eksperimentinių kepinių mėgėjai, sudorojo per pora valandų. Turbūt patiko.

Skanu su puodeliu karštos kavos. Kokia dar karšta kava, sakot? Pala pala. Atvės gi kažkada. Tada ir išsikepsit.

Chalvos sausainiai

(apie 30)

Reikės:

4 šaukštų tirpinto sviesto

115g (1/2 puodelio) cukraus

vieno kiaušinio trynio

pusės šaukštelio vanilės ekstrakto

2/3 puodelio tahini (sezamo pastos) (tikiuosi, kas nors komentaruose, kur galima įsigyti Lietuvoje)

85g (~3/4 236ml puodelio) miltų

3/4 šaukštelių sodos

žiupsnelio druskos

dviejų-trijų šaukštų sezamo sėklų papuošimui

Gaminame:

Sviestą sutriname su cukrumi, įmušame kiaušinio trynį, vanilės ekstraktą ir gerai išmaišome.

Supilame išmaišytą tahini (normalu, kad stiklainyje ji bus persiskyrusi per pusę) ir viską gerai ištriname, kad cukrus kiek įmanoma labiau ištirptų.

Suberiame miltus, sodą ir druską. Išmaišome. Gausime gana tirštą tešlą, jei bus per sunku maišyti mediniu šaukštu, maišome ranka.

Suformuoja du rutulius, suvyniojame į virtuvinę plėvelę ir paliekame šaldytuve bent porai valandų, geriausia – visai nakčiai (jei norite, galite pusę ar net visą tešlą užšaldyti kitam kartui).

Susiruošę kepti, orkaitę įkaitiname iki 170 laipsnių. Tešlą išimame iš šaldytuvo ir nedelsdami (sušilusi tešla bus labai nepaklusni) iškočiojame tarp dviejų kepimo popieriaus lakštų. Ne itin plonai. Užberiame sesamo sėklas, dar sykį spustelime, kad priliptų.

Išpjaustome sausainius. Jei norite – galite naudoti specialią formą, aš viską išspaudžiau paprasta siauroka stikline.

Dedame ant kepimo popieriumi nuklotos skardos ir kepame apie 15 minučių, kol gražiai parus. Iškepę sasauniai bus labai trapūs, tad geriausia aušinti visą kepimo popierių perkėlus ant vėsinimo grotelių. Atvėsę sausainiai sutvirtės, tačiau vis tiek liks trapoki.

Skanaus!

Ir neištirpkit.

Šaltinis: pagal Sweet Amandine.

Avižiniai sausainiai su razinom ir imbieru. Tingiems sekmadieniams.

Šiandien buvo tingus sekmadienis. Tingūs sekmadieniai yra gerai. Galima miegoti iki pietų; pusryčiams suvalgyti begalinio skanumo medaus torto (ačiū R.!); išgerti puodą kavos; pasivaikščioti saulėkaitoje; sugalvoti, kad vaikščiojimas tokiu oru (t.y. apšvietimu) - pernelyg didelė prabanga; grįžti namo; atsidaryti šaldiklį; ištraukti sausainių dešrą; padėti saulytėj, kad atšiltų; pasidaryti dar vieną puodą kavos, įjungti orkaitę, supjaustyti dešrą; čiupti kepimo skardą; šauti į orkaitę; traukti krūvą traškių sausainių.

Belieka tik: 1) susirasti fotoaparatą, 2) pažaisti fotografę; 3) (su)valgyti.

Lobis. Šitie sausainiai yra lobis.

Ar jums nebūna vakarų, kad norisi atsiraiti rankoves ir eiti maišyti tešlos, nesvarbu, kad jau 1) 23val+ 2) ką tik sodorojai skaniausią vakarienę ir nesi nė truputėlio alkana. Va tada mano virtuvėje gimsta šie sausainiai. Tiksliau, jų dešra. Kuri keliauja į šaldiklį ir laukia savo valandos, kai

• užklumpa netikėti svečiai
• nusprendi pati pabūti netikėtu svečiu - leki pas draugę, jungi jos orkaitę, kaiti arbatą, kepi sausainius (žinokit, aš toks svečias, kurį labai sunku išprašyti iš virtuvės!)
• nori ko-nors-skanaus, bet nenori išlįsti iš pižamos
• pagaliau iš po sunkių debesų išlenda saulė ir norisi pažaisti fotografę.

Tai štai. Avižiniai sausainiai su imbieru ir razinom. Patiks net ir tiems, kurie, kaip ir aš, nemėgsta razinų (ir šilto pieno).

Avižiniai sausainiai su imbieru ir razinom

Reikės:

100g kambario temperatūros sviesto

145g šviesiai rudo cukraus

šaukšto auksinio sirupo (galima keisti medumi)

kiaušinio

200g miltų

pusės šaukštelio kepimo miltelių

70g avižų

70g kristalizuoto imbiero (štai čia minėjau visai neblogą alternatyvą, jei nerasite parduotuvėse)

70g geros kokybės razinų

Gaminame:

Sviestą ištriname su cukrumi iki purumo. Supilame sirupą arba medų, įmušame kiaušinį. Išmaišome.

Supilame miltus, kepimo miltelius ir avižas. Įberiame gabalėliais supjaustytą kristalizuotą imbierą.

Suformuojame dešrą. Suvyniojame į maistinę plėvelę ir paliekame šaldytuve valandai arba šaldiklyje 10-20 minučių, jei skubame.

(Jei sausainius kepsite ateityje, suvyniokite į maistinę plėvelę ir aliuminio foliją. Prieš kepdami, palikite kambario temperatūroje apie 15 minučių. )

Dešrą supjaustome ~2cm storio riekutėmis. Dedame ant kepimo popieriumi užtiestos kepimo skardos, Kepame 20-25 minutes 170 laipsnių karščio orkaitėje, kol švelniai paruduos.

Dar karšti sausainiai bus labai trapūs, bet vėsdami sukietės. Skanūs tiek šilti, tiek šilti!

Tik kaip gaila, kad tingius sekimadienius seka darbadieniai-pirmadieniai….

Šaltinis: adaptuota pagal Isidora Popovic, Popina book of baking (London: Ryland Peters & Small, 2010).

Atsargiai – karameliniai sezamo sausainiai!

Sakykit ką norit, bet kai kiekvienas maisto tinklaraštis puola KEPTI – sausainius, meduolius, tortus, pyragus ir pyragaičius, - supranti, kad neišvengiamai artėja Kalėdos. Su privalomu prieškalėdinio kepimo užkratu, nuo kurio nei vaistų, nei imuniteto aš tikrai neturiu. Atrodo, galėčiau kokią savaitę nekelti kojos iš namų ir kepti kepti kepti!

Deja! Darbo ir nedarbo kalendorius perpildytas iki paraščių, o aš vis dar laukiu laisvesnio vakaro kalėdinių dovanų medžioklei! Taigi apie valandas virtuvėje tegaliu pasvajoti, bet tai nereiškia, kad dabar šalia neturiu krūvėlės tąsiai traškių (aha!) karamelinių sezamo sausainių (alternatyvus pavadinimas: tik-nekepkit-vieni-namie-nes-viską-suvalgysit-nesakykit-kad-neperspėjau)!

Oi galėčiau dar visą sąrašą pagyrų prirašyti, bet… kaip ir Luisa iš Wednesday Chef, paragavau ir likau be (protingų) žodžių…

Karameliniai sezamo sausainiai

Reikės:

pusantro šaukšto sviesto (kiek vėsesnio nei kambario temperatūros)

stiklinės šviesiai rudo cukraus

kiaušinio

2 šaukštų miltų

pusės stiklinės sezamo sėklų

šlakelio vanilės ekstrakto

žiupsnelio rupios druskos

Gaminame:

Sviestą ištriname su cukrumi iki smėlį primenančios konsistencijos.

Įmušame kiaušinį, gerai išmaišome.

Suberiame miltus, sezamo sėklas, druską, vanilės ekstraktą ir viską gerai išmaišome.

Kepimo skardą užtiesiame kepimo popieriumi (būtinai!). Dedame nedidelį šaukštą tešlos ir peiliu kiek palyginame. Būtinai paliekame didelius tarpus, antraip gausime vieną didelį sezamo saisainį (nors kas čia blogo??).

Šauname į iki 175 laipsnių įkaitintą orkaitę šešioms minutėms, kol švelniai rustels. Kita vertus, laikas priklausys nuo jūsų orkaitės ir norų – trumpiau kepti sausainiai bus tąsesni, ilgiau – traškesni, bet jokiu būdų nepalikite per ilgai, nė nepajusite, kaip sudegs (arba pajusite per vėlai ha ha!).

Traukiame lauk ir su visu kepimo popieriu dedame ant aušinimo grotelių. Karšti sausainiai bus itin trapūs. Po keleto minučių aušinimo atsargiai nuimame nuo kepimo popieriaus. Štai ir viskas!

Ragaujame, dar vieną, ir dar.. na dar vieną.. ai gal nesakykit nieko namiškiams, iškepsit dar… ;-)

Šaltinis: Gourmet Cookie Book iš The Wednesday Chef.

Almendrados, arba, Portugališki migdolų sausainiai. Belaukiantiems atostogų.

Nelieka nieko kito, kaip konstatuoti, kad vasara Londone oficialiai pasibaigė. Už lango vargani septyniolika laipsnių šilumos, lietumi grasinantis dangus ir susigūžę praeiviai.

Graužiu rankų ir kojų nagus, kad pasiėmiau vos savaitę atostogų ir Lietuvos pusėn trauksiu tik kitą savaitgalį. Kažkodėl nujaučiu kiaulystės dėsnį ir mane pasitinkantį apniukusį Vilniaus oro uostą, be krislelio rekordinį laiką trukusios kaitros. Paturėkit ją dar bent porai savaičių, gerai? Labai labai prašau!

O kad nebūtų taip jau labai savęs gaila, aš lendu į virtuvę ir kepu vasaros atostogų skonio sausainius. Beveik tokius, kokius didžiuliais kiekiais pirkom ir valgėm Portugalijos Vila Flor mieste ir jį supančiuose kaimeliuose, kurie garsėja įspūdingo skonio migdolų kepiniais. Ir išvis, apie portugališkus saldumynus galėčiau prirašyti visą straipsnį, bet atidėsiu tai ateičiai. Ypač jei įvykdysim baisiai patrauklų planą bent savaitei pabėgt nuo nykaus angliško rudenio ir išvažiuoti, ten kur vis dar (turėtų būti) šilta.

Almendrados arba Portugališki migdolų sausainiai

porai skardų sausainių (kiekis priklausys nuo dydžio)

Reikės:

200g maltų migdolų (Galima pirkti parduotuvėje arba susimalti patiems. Antrasis variantas ypač rekomenduotinas, nes čia reikėtų kiek rupiau sumalti riešutai, nei rasim parduotuvėse)

200g cukraus

dviejų kiaušinių

citrinos

migdolų papuošimui

1/3 šaukštelio migdolų ekstrakto (nebūtina, bet verta)

gabalėlio sviesto skardos patepimui

Gaminame:

Maltus migdolus sumaišome su cukrumi. Atsargiai nutarkuojame citrinos žievelę ir suberiame į migdolų bei cukraus mišinį.

Atskiriame kiaušinius. Trynius supilame į migdolų mišinį ir gerai išmaišome. Nepanikuojame, jei atrodo, kad kiaušinių gerokai per mažai. Viskas pagal planą!

Baltymus išplakame iki standžių putų ir įmaišome į tešlą. Maišome, kol gausime labai tirštą, ne itin vientisą masę.

Kepimo skardą uždengiame sviestu pateptu kepimo popieriumi (čia atkreipiu jūsų dėmesį, kad sausainiuose nėra nė šlakelio riebalų!)

Formuojame sausainius: tarp delnų suvoliojame kiek didesnį už graikišką riešutą tešlos rutulį, jį suplojame, į viduriuką įspaudžiame migdolą ir guldome ant skardos. Jei reikia, dar kiek paplojame.

Kepame iki 180 laipsnių karščio įkaitintoje orkaitėje apie pusvalandį, kol gausime traškiai tąsius riešutų sviesto spalvos sausainius.

Bom apetite!

Privalau pažymėti, kad paskutinėje nuotraukoje pavaizduoti neteisingi almendrados. Įsinorėjau mažyčių migolinių bučinukų, bet čia priėjo R. ir pareiškė, kad teisingi almendrados privalo būti dideli ir plokšti. Tai va. Nesakykit, kad neperspėjau ;-)

Šaltinis: Adaptuota pagal lapelį iš portugališkos receptų knygos. Niekas nebežino, kurios.

PAPILDYMAS (15/08/2010):

Šiandien vienoje knygoje nužiūrėjau panašų receptą, tik ten siūlo migdolus sugrūsti grūstuvėje su dalimi cukraus, kad išsiskirtų natūralus migdolų aplejus. Manau, tikrai verta išbandyti, jei tik turit nemažą grūstuvę, gal tada skonis bus lygiai toks pats kaip Vila Flor kavinukėse? Lauksiu įspūdžių!

Abrikosiniai sausainai su baltuoju šokoladu. Sugįžtuvėms.

Grįžau! Pagal emigrantams privalomą programą prisivalgiau mamos kopūstienės, mamutės cepelinų, apsilankiau pas stomatologą, kirpėją, susitaisiau batus, paniurkiau naujus mažus vaikus, įsigijau seniai išsvajotą knygą (bus daugiau..), pakeistu autobuso maršrutu nuvažiavau į priešingą miesto pusę, vėl ne ten įsėdau grįždama.. sušalau, atšilau.. Miestas kinta, auga, gražėja. Ir jeigu atostogų pradžioje apima keista nesvarumo būsena, išvažiuodama visad noriu sustabdyti laiką. Nes Lietuvoje man tiesiog gera. O dar tokiu oru! Noriu atgal!

Kadangi dar nespėjau kaip reikiant apšilti kojų nei namie, nei virtuvėje, bekapstydama po archyvą radau seniai keptų abrikosinių sausainukų receptą. Saldučiai, minkštučiai - pats tas iš naujo besijaukinant miglotąjį Londoną. Paslapčiom svajojant apie vasarą kaime…

 

Abrikosiniai sausainiai su baltuoju šokoladu

Reikės:

80g sviesto

80g kreminės varškės (angl. cream cheese)

80g cukraus

kiaušinio

140g miltų

~60g baltojo šokolado gabaliukų

~60g džiovintų abrikosų

galima įlašinti vanilės ekstrakto

Gaminam:

Dubenyje ištrinam sviestą su cukrumi ir kremine varške. Įmušam kiaušinį. Gerai išmaišom. Įsijojam miltus. Išmaišom. Suberiam gabaliukais supjaustytus abrikosus ir šokoladą, dar sykį viską permaišom. Gausis tirštoka, labiau pyraginė negu sausaininė tešla. Jei pasirodys skystoka – įdėkite daugiau miltų.

Įkaitiname orkaitę iki 180 laipsnių karščio. Į kepimo popieriumi nuklotą skardą dedame po šaukštą tešlos. Perspėju, kad lengva nebus – tešla lips prie šaukšto ir šiaip nebus panaši į sausainį (žr. paveikslėlį). Kad būtų lengviau šaukštą galima suvilgyti vandeniu. Pirmą sykį darydama maniau, kad daugiau tikrai nekartosiu – taip įtartinai viskas atrodė. Bet skonis – dieviškas. Minkšti ir lengvi sausainukai. Tikrai verta!

Kepam apie 15 minučių, kol ims ruduoti kraščiukai. Iškepę sausainukai bus labai trapūs, todėl leiskime jiems kiek atvėsti prieš perkeliant ant aušinimo grotelių. Atvėsę sausainiai sukietės.

Skanaus! Ir gerų atostogų kad ir kada jos bebūtų! 

Šaltinis: idėja iš Sainsbury’s Magazine (August 2009), bet receptas ten tikrai nevykęs, todėl visos modifikacijos ir proporcijos – mano.

Mišku kvepiantys sausainukai su aviečių uogiene

Ir kas galėjo pagalvoti, kad kepant sausainius po namus pasklis…miško kvapas? O pasirodo taip būna! Ypač jei iš spintelės išsitrauki su didele meile mamutės rinktų ir virtų miško aviečių uogienę! Nežinau nežinau.. man miško avietės niekada neprilygs beskonėm ir bekvapėm pirktinėm gigantėm, lygiai kaip net ypatingoje deli parduotuvėlėje pirkta uogienė nei iš tolo neprimins su meile virtos naminės.. O jei visas šitas gėris dar ir į sausainukų vidurį patupdytas.. Gal kas ir atsispirtų, bet aš tai tikrai ne!

Sausainukai su miško aviečių uogiene

Reikės (36 vidutinio dydžio sausainiams):

100g kambario temperatūros nesūdyto sviesto

Trečdalio stiklinės cukraus (jei naudosit rūgščią uogienę – dėkit daugiau)

Šlakelio vanilės ekstrakto arba vanilinio cukraus

Kiaušinio

Dviejų šaukštų kukurūzų krakmolo

Stiklinės su kaupu miltų

Pusės arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

Uogienės (tiks bet kokia, bet labiausia – virta su meile)

Gaminam:

Sviestą išsukam su cukrum iki vientisos masės. Įmušam kiaušinį. Gerai išmaišom. Įsijojam krakmolą, miltus, kepimo miltelius. Dar kartą gerai išmaišom. Turėtų gautis gana tiršta tešla. Jei pasirodys skystoka – įdėdam dar miltų.

Rekomenduojama tešlą įdėti į šaldytuvą bent dešimčiai minučių. Kad būtų lengviau formuoti sausainiukus. Be to, pašaldyti sausainukai geriau laiko formą kepdami – t.y. mažiau ‘pasileidžia’. Aš paprastai neturiu kantrybės - jei jau maišau sausainius tai reiškia noriu jų čia ir dabar. Todėl darau taip – suformuoju pirmą kepimo skardą, o likusią tešlą sudedu į šaldytuvą ir pašaldau, kol ateis jų eilė. Šitaip pirmasis ‘reisas’ būna ne tokios gražios formos, bet kam tai rūpi? Nežinau, kaip kitur, bet mūsų namuose pirmasis užkepimas pranyksta akimirksniu ;-)

Įjungiam orkaitę, nustatom 180 laipsnių temperatūrą. Kepimo skardą užklojam kepimo popierium.

Formuojam sausainukus – tarp delnų suvoliojam kiek mažesnius nei graikiško riešuto dydžio rutuliukus, išdėliojam ant skardos. Pasemiam šaukštą miltų. Į miltus kyštelim medinio šaukšto koto galą, tada jį bedam į sausainuko-rutuliuko vidurį ir spustelim, kol pasidarys nemaža duobelė. Tada vėl pamirkom miltuose ir spaudžiam kitą. Beje, jei tešla gerai atšalusi – papildomai miltų gali ir neprireikti.

Į duobutes supilam uogienę. Bet ne iki viršaus, antraip kepant ims varvėti, kas žinoma nėra blogai, bet gražiau be apvarvėjimų ;-)

Šaunam į orkaitę ir kepam apie 15 minučių, kol rustels.

Viskas. Ragaujam. Skanaujam. Smalyžiaujam. Ir laukiam vasaros, nes šią tikrai eisim aviečiauti!

P.S. Toks paprastas receptas, o šitokį romaną prirašiau! :-D

Šaltinis: adaptuota pagal Exclusively Food

Beveik avižiniai sausainiai su baltuoju šokoladu ir džiovintomis spanguolėmis, arba Gal Šaldytuvą?

Būna dienų lyg tyčia..

Kai atrodo viskas eina pirmin, pamažu gerėja gyvenimas ir šiaip bėdos praeity.. Tada pabundi su mylimąja migrena, iš rankų slysta jau beveik gauta stažuotė, ir – lyg cukrinės pudros kremas ant nesėkmių torto – sugenda šaldytuvas.. Ir ne šiaip šaldytuvas, bet šaldytuvas, kurio gedimas kesinasi į mūsų nuomos sutarties sąlygas. Ech nesiplėsiu. Tik pasakysiu, kad šiandien tikrai yra ta tyčinė diena ir jei šitą blogą netyčia skaito koks Electrolux, Beko ar net Snaigės atstovas, kuris norėtų ir galėtų padovanoti man veikiantį šaldytuvą – aš jį tikrai priimčiau ir geru žodžiu minėčiau. Tikrai!

Iš skaudžios patirties sakau, kad tokiomis dienomis šiukštu negalima eksperimentuoti virtuvėje.. Pyragai subliukš, bandelės nekils, kiti kepiniai susvils.. Negalima! Su viena išlyga. Sausainiams. Man kartais atrodo, kad sausainiai išrasti būtent tokioms beviltiškoms dienoms – ne tik kad pavyksta net labiausiai suirzusiam šeimininkui, bet ir turi neabejotiną raminimą poveikį. Ypač vartojami su puodeliu karštos arbatos.

Todėl šiandien mano virtuvė kvepia Beveik avižiniais sausainiais su baltuoju šokoladu ir džiovintomis spanguolėmis. Ilgesnio pavadinimo turbūt negalėjau sugalvoti :)

Reikės:

100g sviesto (kambario temperatūros)

75g tamsaus rudojo cukraus

80g paprasto cukraus

kiaušinio

pusės šaukštelio vanilės ekstrakto arba vanilinio cukraus

140g miltų

pusės šaukštelio kepimo miltelių

žiupsnelio druskos

75g avižų (kažkur buvau radusi, kaip lietuviškai verčiasi rolled oats, bet neturiu kantrybės ieškoti.. gal kas pakomentuos? Mano galva tai tiesiog avižos, iš kurių verdam avižinę košę.. bent jau aš tokias naudoju)

70g džiovintų spanguolių (galima keisti bet kokiomis džiovintomis uogomis - ypač skanu su avietėmis; nebandžiau, bet manau, jog tiktų ir šviežios)

100g į gabaliukus sukapoto baltojo šokolado

galima įberti smulkintų pekano ar kitokių riešutų

Beje, aš nieko nesveriu, viską sumetu iš akies. Daug kas sukritikuotų, bet čia juk sausainiai! Negali nepavykti!

Eiga:

Sviestą sutriname su abiejų rūšių cukrum, kol pataps vientisa mase. Įmušam kiaušinį, supilam vanilę. Viską išmaišom iki kreminės masės.

Įsijojame miltus, kepimo miltelius. Suberiam druską, supilam avižas. Suberiam spanguoles, baltą šokoladą, riešutus. Išmaišom.

Iš tešlos voliojam graikiško riešuto dydžio kamuoliukus (jei sunkiai voliojasi – galima tešlą palaikyti šaldytuve 10-15 min). Dedam ant skardos, spustelim su šakutės ar šaukšto galu, kad kiek susiplotų.

Šaunam į iki 180 laipsnių karščio įkaitintą orkaitę ir kepam apie 15 min arba kol viršus ims vos vos ruduoti. Nebijokit, jei ką tik ištraukus iš orkaitės sausainiai bus per trapūs, kad iškelt iš skardos. Palūkėkit keletą minučių – šaldami tikrai sukietės. Šitaip gausim dvigubai skanius sausainius – trapiu viršum, minkštu viduriuku..

Valgom dar šiltus su puodeliu karštos arbatos ar stikline šalto pieno. Suvalgę organizuojam kalėdinę labdaros akciją ‘Dovanokim Žiupsneliui Šaldytuvą’. Juokauju, žinoma.. ;-) Yra kur kas svarbesnių kalėdinių iniciatyvų.

Skanaus! Ir lai negenda Jūsų buitinė technika!

Šaltinis: adaptuota iš Nigella Lawson Feast: Food that Celebrates Life (London: Chatto & Windus)

Avietiniai sūkuriukai (su pabambėjimais)

Pabambėjimų dalis

Maždaug prieš savaitę atkeliavo mano gražuolis naujas laptopas. Šiaip aš ne iš tų kurie svaigsta iš laimės įsigiję naują gadgetą, jeigu perku kažką naują tai tik todėl, kad senasis jau leidžia paskutinius atodūsius, taigi nenuostabu, kad naujasis pirkinys (dideliai antrosios pusės nuostabai) ramiai pragulėjo dežutėje iki savaitgalio. Visą dieną prarymojus prie darbinio kompiuterio man, deja, mažiausiai norisi taip praleisti ir vakarą..

Savaitgalį, aišku, naujasis pirkinys buvo išbandytas.. viskas taip nauja, greita, modernu – nagi gyvenk ir džiaukis. Tačiau pirminė euroforija atslūgo šiandien, kai vietoj to, kad rinkčiau medžiagą magistriniui didžiąją dienos dalį praleidau siųsdama ir instaliuodama įvairiausias programas, be kurių, pasirodo, nei iš vietos. Na bet čia smulkmena. Kas išties privertė gerokai supykti yra tai, kad mano šaunuolis kompiuteris, su visais savo super duper windowsais ir atskirai pirktu Microsoft Office paketu (ok, dar nenusipirkau, naudoju bandomąją versiją, bet jau ryt/poryt universitete įsigysiu nuolatinę), pasirodo, visai nesiorientuoja lietuvių kalboje! Taigi norėdama rašyti be klaidų GIMTĄJA kalba turiu ponui Gatesui sumokėti dar krūvą pinigų, kad įsigyčiau kažkokį kalbų paketą!

Na žinote, pamaniau, to jau nebus! Čia baigėsi mano noras būti sąžininga vartotoja. Puoliau ieškoti nelegalių būdų kaip šitą dalyką gauti.. bet pasirodo tam reikia parsisiųsti dar vieną galybę programų programėlių iš nelabai saugiai atrodančių saitų, ignoruoti mano patikimos antivirusinės programos perspėjimus ir pasitikėti internetinėje erdvėje sutiktais nepažįstamaisiais.. Žodžiu, ir čia ne viskas rožėm grįsta.

Taigi kol mąstau kuri versija man mažiau baisi, būsiu labai neraštinga. Jau turbūt radot kokį tuziną klaidų.. Ir išviso tai šį įrašą rašau naudodama Windows Live Writer, kažin kas čia iš to išeis ir ar kas nors išeis..

Kita vertus, o kaip žmonės anksčiau komunikuodavo? Rašydavo ranka be jokių kompiuterinių-taisytojų ir parašydavo… Jei lįsti giliau, tai galim susimąstyti, kad visos naujausios technologijos iš dalies daro mus vis labiau neįgaliais ir priklausomais..

Na bet tiek to. Paburbėjimo daliai užteks.

Skanioji dalis

Vėl sausainiai? Nors priešpaskutinis įrašas taip pat buvo apie juos? AHA.

Nors šie sausainiai mano virtuvėje atsirado visai neseniai, jie sugebėjo prašokti nemažą sąrašiuką kantriai savo eilės pasirodyti čia laukiančių receptų. Taip skanu, kad negaliu nepasidalinti.. Radau juos aprašytos medžioklės metu rastoje knygoje su nuostabaus grožio nuotraukomis. Iš tikrųjų tai aš tą knygą ir pirkau TIK dėl nuotraukų, nes juk dažnai būna, kad ypač išgražintos kulinarinės knygos nuvilia patiekalų kokybę. Ir sausainius kepiau dėl labai gražios nuotraukos, per daug nesitikėdama.. Todėl paragavus praradau žadą ir ‘suragavau’ gal pusė lekštės, kad įsitikinčiaų, jog nesapnuoju. Iš tiesų tai per pusantros savaitės juos spėjau iškept jau tris kartus ir ketinu kepti dar. Oficiali priežastis – nusinešti į darbą – bet realiai tam, kad vėl galėčiau.. ‘paragaut’.. :)

Sausainiai Avietiniai Sūkuriukai

Reikės:

Stiklinės miltų

Pusės šaukštelio kepimo miltelių

Trečdalio stiklinės cukraus

60g kubeliais supjaustyto nesūdyto sviesto

Kiaušinio

Uogienės (aš naudoju aviečių džemą be sėklyčių; originaliam recepte – braškių uogienė)

Eiga:

Sumaišom miltus, kepimo miltelius ir cukrų. Sviesto kubelius pirštais įmaišom į miltus, kol gausim kažką panašaus į duonos trupinius. Įpilam kiek paplaktą kiaušinį, užmaišom tešlą. Jei tešla labai lipni, pridedam šiek tiek miltų, bet nedaug – tik tiek, kad būtų įmanoma kočioti.

Ant kepimo popieriaus arba maistinės plėvelės iškočiojam stačiakambio formos blyną. Nuolat barstom miltais, nes tešla labai noriai limpa prie kočėlo.. Ant iškočioto blyno užtepam uogienės, atsargiai suvyniojam į vyniotinį, apdengiam maistine plėvele ir padedam į šaldytuvą bent pusvalandžiui (arba galima įdėti į šaldiklį, kol pradės stingti).

Išėmę iš šaldiklio, peiliu atpjaunam po sausainuką. Jei labai labai susiplos, patiesinam rankom, bet per daug nesijaudinam – ne formoj esmė! Atpjautus sausainius dedam ant kepimo popierium padengtos skardos ir šaunam į iki 180 laipsnių karščio įkaitintą orkaitę. Kepam kol gražiai paruduos. 15 – 20 minučių. Ištraukus iš orkaitės, vėsinam ant aušinimo grotelių, antraip teks plėšyti nuo kepimo popieriaus :) RAGAUJAM! Suragavę kuriam padėkos odę žiupsneliuidruskos ;-)

Šaltinis: Michele Cranston “Marie Claire”: Comfort – Real Simple Food (su mažyčiais pakeitimais)

P.S. Atkreipkit dėmesį kaip knyginis variantas skiriasi nuo realių sausainių :) Atidžiau panagrinėjus padariau išvadą, kad ten nufotografuoti dar nekepti sausainiai, tik cukraus pudra suteikia išbaigtumo įspūdį.. Truputis apgaulės, bet negi gaila. Ypač kai taip skanu :)

Riešutinės sagutės visiems gyvenimo atvejams

Kodėl lietus būtinai turi prasidėti pietų pertraukos metu pakeliui į ūkininkų turgelį, kaip tik tądien, kai pamiršai skėti? Ir nesvarbu, kad visą rytą švietė saulutė.. Kodėl vos spėjus išdžiūti situacija kartojasi pakeliui namo? Turbūt todėl, kad sugrįžus įsitaisytum ant sofos su šilta antklode, puodeliu arbatos ir riešutinėm sagytėm... Beje, arbata tai irgi ne šiaip kokia.. Lady Grey su šlakeliu Raudonųjų Devynerių. Ligoms atbaidyti. Vėliau paraportuosiu ar sėkmingai..

Šitos sagytės ištiesų yra super duper. Įvairiausiom progom. Kai grįžus iš darbo vos pavelki kojas ir nėra iš ko pasiprašyti šilto apkabinimo. Kai vėlų vakarą įsinori kažko skanaus. Kai užpuola svečių, o neturi laiko/noro/galimybės subėgioti į parduotuvę vaišių. Tada tereikia nutipenti į virtuvę, susirasti keletą nuolatinių jos gyventojų ir užmaišyti tešlą. Jau už penkiolikos minučių po namus pasklis viliojantis kepyklėliškas kvapas, o šalia garuojančio arbatos puodelio gulės keletas gardžių kąsnelių.. Tobula.

TEreikės:

8 šaukštų miltų
2 šaukštų cukraus
2 šaukštų riešutų sviesto su riešutų gabaliukais (crunchy peanut butter)
1 kiaušinio
50g sviesto

Eiga:

Iš visų ingredientų sumaišom tešlą. Atsiplėšiam po gabaliuką ir rankom suvoliojam maždaug graikiško riešuto dydžio rutuliukus. Sudedam ant kepimo popierium padengtos skardos ir trupučiuką priplojam bet kuriuo šakutės galu. Kepam 180 laipsnių karštumo orkaitėj apie dešimt minučių, kol gražiai paruduos. Ištraukiam iš orkaitės, sudedam ant aušinimo grotelių arba tiesiai į serviravimo lėkštutę ir į burną.

Juk sakiau, kad tobulai paprasta.

Šaltinis: Paul Rankin - BBC food - Ready Steady Cook

Apie artėjančius egzaminus, praėjusias Velykas ir pačius pačiausius Chocolate Chip Cookies

Na štai vos pradėjau rašyt, o staiga toks ilgas tarpas.. Darbai, darbeliai..
Užvakar gavau lengvą adrenalino dozę, mat suskaičiavau iki sesijos likusias dienas, atmečiau darbadienius (grįžtu pernelyg išgręžta kad galėčiau mokytis..), šeimynos vizitą, jau suplanuotą ir prižadėtą viešnagę pas draugus... Širdelė bum bum bum. Tuomet atsiverčiau programą ir suskaičiavau temas, kurioms turiu pasiruošti.. Oi mamyte. Gaunasi beveik mission impossible. Todėl vat net ir dabar mane graužia sąžine, kad rašau čia, o ne skaitau apie Bretton Woods sistemos žlugimą. Betgi būtų labai negražu taip imti ir pradingti.

Na bet visgi nuplaukė mano suplanuotas įrašas apie Velykas. Lai lieka ateičiai. Beje, kiaušinių dažų radau! Ir aišku aš nebūčiau aš, jeigu iš tos lietuvių parduotuvės neprisineščiau viso maišo gėrio.. silkutė, agurkėliai, duonelė, gira ir daug daug DAUG glaistytų varškės sūrelių :)))

Dažymas taip pat pavyko puikiai, nors buvo atliekamas vėlai vėlai – kažkur apie vidurnaktį. Svarbiausia, kad Velykų pietų viešnios, kurių didžiąją dalį sudarė kursiokės iš tolimųjų Azijos kampelių nesiraukė sužinojusios, kad pietus pradėsim būtent nuo jų (tokią reakciją mano pasakojimas apie nešokoladinius velykinius kiaušinius sukėlė kolegoms britams) ir smagiai sudalyvavo stipriausio margučio rinkimuose. O draugė iš Rumunijos plojo katučių ir sakė „va čia tai tikros Velykos!”. Žodžiu, buvo labai smagu.

Bet šis įrašas ne apie tai. Jis apie Niujorkietiškus sausainius su šokolado gabalėliais! Tiesa sakant, kurį laiką net svarsčiau: viešinti man šį receptą lietuviškoje blogosferoje ar ne. Žinau žinau, skamba egoistiškai, bet šitie sausainukai draugų ir kolegų rate jau patapo mano „prekiniu ženklu“, o prekinis ženklas, kaip žinia, kruopščiai saugomas. Kita vertus, receptas juk ne mano! Debiutavo jis The New York Times straipsnyje apie geriausio chocolate chip sausainių recepto paieškas ir sukėlė tikrą audrą anglakalbių blogerių gretose! Kone didžioji dalis mano sekamų tinklaraščių jeigu neperpublikavo, tai bent skanavo ir komentavo. Ir tikrai - nebuvo nei vieno nusivylusio. Bent jau aš tokio neradau. Tiesa sakant, nuoširdžiai maniau, kad tik laiko klausimas, kada šių sausainių psichozė praūš ir lietuviškuose bloguose, bet klydau. Tuo geriau man! Nebeerzindama pagyromis, pristatau jų didenybes New York chocolate chip cookies.

Didžioji šių sausainių paslaptis – prieš kepant tešlą reikia palaikyti šaldytuve bent 24 – 36 valandas. Kantrybę ugdantis dalykas, tsakant! :)

Reikės:

Dviejų puodelių minus dviejų šaukštų cake flour* ir 1 2/3 puodelių duoninių miltų** (Prašom neišsigąsti! Naudoju paprastus miltus – vis tiek labai skanu. Tiesa, prieš pora dienų pagaliau nusipirkau duoninių miltų, bandysiu panaudot, jei rezultatas skirsis – būtinai aprašysiu.)
1 ¼ šaukštelio sodos
1 ½ šaukštelio kepimo miltelių
1 ½ šaukštelio druskos
~330g patirpusio sviesto
1 ¼ puodelio šviesiai rudo cukraus (tik nebandykit keist paprastu – rudasis cukrus šiems sausainiams suteikia tąsumo, o tai, patikėkit, laaabai gerai..)
Pusės puodelio balto cukraus (originaliame recepte daugiau, bet aš visada dedu mažiau nei siūlo amerikiečiai... :) )
Dviejų kiaušinių
Dviejų šaukštelių vanilės ekstrakto arba dosnaus žiupsnio vanilinio cukraus
Į mažus gabaliukus supjaustyto juodojo šokolado (kiek tik norit.. )
Rupios druskos (nebūtina)

Eiga:

Sumaišom sausus ingredientus (miltai+soda+kepimo milteliai+druska).

Sutrinam sviestą su cukrumi iki purios masės. Įmušam kiaušinius, vėl gerai išmaišom. Atsargiai įmaišom sausus ingredientus ir, galiausiai, šokolado gabaliukus. Tešlą uždengiam maistine plėvele ir dedam į šaldytuvą 24 – 36 valandoms (šiaip jau galima net iki 72val).

Kai jau nebegalim laukti, ištraukiam tešlą iš šaldytuvo, palaukiam kol šiek tiek atšils, įkaitinam orkaitę iki 180 laipsnių, kepimo skardą užtiesiam kepimo popieriumi.

Čiumpam ledų kaušelį (jei neturim, tiks ir šaukštas) ir pakabinę tešlos dedame ją į skardą. Nepamištam palikti nemažų tarpų, antraip valgysim vieną super sized chocolate chip cookie :))

Beje, originalus receptas siūlo prieš kepant sausainius pabarstyt rupia druska. Bandžiau, bet man nepatiko.. Kad todėl, kad druskos iš viso nemėgstu ir naudoju minimaliai. Visgi siūlau išbandyti – o gal jums tiks?

Kepam 15-20min, kol gražiai paruduos. Neišsigąskit, kad sausainiai tebebus minkšti – taip turi būti – sukietės atšalę. Iškepę nuimam nuo skardos, išdėliojam ant aušinimo grotelių (jei turim), kad praauštų.

Viskas! Pasidarom didelį puodą mylimiausios arbatos, ragaujam ir reiškiam padėką žiupsneliuidruskos :)

Beje, aš visada gaminu pusę nurodyto kiekio ir tai gaunasi sočiai. Bent 15 nemažų sausainių tikrai..

Skanaus!

* Anot mano teorinių žinių, cake flour yra „palengvinti“ plain flour (paprasčiausi kvietiniai miltai). Kažkur skaičiau ir pasižymėjau (nors niekad nebandžiau), kad paprastus miltus galima paverst į cake flour įdedant po 20g kukurūzų krakmolo kiekvienam 150g paprastų miltų. Jei norit – išbandykit ir papasakokit rezultatus. Man ir su paprastais miltais gerai.

** Duoniniai miltai (bread flour) yra „sunkesni“ kvietiniai miltai, turintys daugiau gliuteino. Neturit? Tai ir nereikia.