Naikinam atsargas I. Lęšių ir morkų sriuba.

Jau rašiau, kad šeimininkei netikėtai pardavus namą, vėl gyvenu kraustymosi nuotaikomis. Ironiška, bet tos neišpakuotos dėžės taip ir liks spintoje dar gerą mėnesį, kurio metu pasižadėjau iš paskutiniųjų pasidžiaugti dabartiniu namu, su  išgirtąja svajonių virtuve & co. Visokeriopai pasižadu prieš išsikraustuves iki valios prisidžiaugti sodu ir surengti ten trenksming BBQ vakarėlį. BŪTINAI. Rain or shine. Svečiai lai rūpinasi mėsom ir dešrom, o aš ruošiu salotas ir ištaisysiu milžinišką salotų barą. Sąrašas jau užrašinėje. Va taip vat.

Antras pasižadėjimas – suvartoti kiek įmanoma daugiau maisto atsargų. Ar sakiau, kad vos prieš kelis mėnesius turbūt pusė mano mantos (kurios buvo LABAI DAUG) sudarė virtuvės rakandai ir… maistas? O taip. Įvairiausi miltai, kruopos, pupos, riešutai, ryžiai, actai, aliejai.. na, įsivaizduojat. Dabar gi prisižadėjau pasimokyt iš senų klaidų, sudaryti sąrašiuką ir uoliai vartoti nesibaigiančių maišelių turinį. Ir nepirkti nieko, ko nesuvalgysiu iki birželio pradžios. Pasakyta – padaryta. Ne tik kad sąrašą sudariau, bet jau vieną punktą brūkšt ir išbraukiau!

Trečias pasižadėjimas – vėl imti į rankas fotoparatą ir naudotis paskutiniu šviesios ir didelės virtuvės mėnesiu. Be jokių o bet tačiau jeigu.

Susumavę antrą ir trečia punktus gauname šį įrašą. Raudonųjų lęšių atsargas pribaigusią Raudonųjų lęšių ir morkų sriubą, kuri – perspėju – gali sukelti prieklausomybę. Bent iki tol, kol spintelėje tebeturit saujelė lęšių. O tada…?

Tada reikės sugalvoti, kaip sudoroti kalną grikių, džiovintų grybų, keturių rūšių ryžius, keturių ryšių miltus ir devynes galybes įvairiausių pupelių. Pasiūlymus siųsti čia.

 

Raudonųjų lęšių ir orkaitėje apkeptų morkų sriuba

Reikės:

bent šešių nemažų morkų (atrodys per daug, bet kepdamos jos gerokai susitrauks)

šlakelio aliejaus

šaukštelio kumino sėklų

žiupsnelio druskos

žiupsnelio šviežiai maltų pipirų

svogūno

žiupsnelio čili dribsnių

pusės šaukštelio kajeno pipiro

trečdalio šaukštelio rūkytos paprikos miltelių

dviejų stiklinių daržovių sultinio (paieškokit ekologiško, juose paprastai būna mažiau skonio stipriklių, čia reikia būtent švelnaus sultinio, o ne druskos ir skonio stipriklių bombos)

nepilnos stiklinės raudonųjų lęšių

šlakelio citrinos sulčių (nebūtinai)

Gaminame:

Morkas supjaustome nemažais šiaudeliais, suberiame į kepimo skardą, užpilame šlakelių aliejaus, įberiame kumino, druskos ir šviežiai malto juodojo pipiro. Kepame ~190 laipsnių karštumo orkaitėje, kol suglebs ir parus (apie pusvalandį). Suberiame šiaudeliais supjaustytą svogūną, viską išmaišome ir kepame dar apie 10 – 15 minučių.

Kiek atvėsinę iškepusias morkas ir svogūnus supjaustome kasnio dydžio gabalėliais (nebūtinai).

Puode įkaitiname šlakelį aliejaus, suberiame čili dribsnius, morkas ir svogūną. Išmaišome. Suberiame kajeno pipirą ir paprikos miltelius, pakepinama pora minučių.

Supilame sultinį ir lęšius. Užviriname ir vedame apie 20 minučių, kol lęšiai ‘pasileis’, o sriuba sutirštės. Išjungiame ugnį, įspaudžiame šlakelį citrinos sulčių. Paragaujame, jei reikia įberiame daugiau druskos, prieskonių ar citrinos.

Štai ir viskas!

Labai skani sriuba, kurią viriau galybę kartų ir kaskart vis kitaip. Manau, kitą sykį pabandysiu kartu į keptuvę su svogūnu įmesti ir smulkinto šviežio imbiero, bet tai jau bus kituose namuose, kitoje virtuvėje, nes lęšiai baigti! Skanaus!

Šaltinis: adaptuota pagal The Wednesday Chef.

Panašių sriubų užtikau ir Claudia Roden A New Book of Middle Eastern Food – pirma receptų knygą, kuria rytais skaitau pakeliui į darbą!

Vakar buvo linksma? Šiandien verdam sriubą!

Juk būna taip – penktadienio/šeštadienio vakaras, gera kompanija, pub’as Camdene, muzika, šokiai, viena kita taurė vyno, viena kita stiklinė džino su toniku. Būna, ar ne?

Tada ateina rytas. Ir saulės spinduliai gerokai per ryškūs. Ir kambariokai pernelyg triukšmingi. Ir paukščiai už lango gieda kažkaip neįprastai garsiai.. Irgi būna, taip?

Tuomet seka vienas kitas puodelis kavos, viena kita stiklinė vandens, viena kita tabletė uraganui galvoje. Nesišaipykit ir nesakykit, kad nebūna!

Jau gerokai po pietų apie save primena Jo Didenybė Pilvas. Ir norisi Kažko Tokio. Šiek tiek neįprasto. Aštraus. Saldaus. Gaivaus. Sotaus. Ir būtinai visko viename.

Įsispiri šlepetes, užsimeti chalatą, susiriši plaukus, nusliūkini į virtuvę. Peilis, pjaustyklė, keptuvė, aliejus… Kepamo imbiero kvapas kutena nosį, žiupsnelis smulkinto čili pipiro pabudina skonio receptorius.. Čiumpi samtį, semi apelsinų spalvos sriubą ir jauti, kaip su kiekvienu šaukštu giedrėja diena. Antras dubuo ir aukščiau aprašytų simptomų nė kvapo. Pagirios? Kokios pagirios?! MAN taip nebūna, ką jūs?!!

Ir nors pirmą kartą šią sriubą viriau būtent tokiom aplinkybėm, dabar ji – turbūt dažniausiai siurbčiojama sriuba po mūsų stogu (ypač jeigu pamiršime apie vieno namioko maniją meilę konservuotai Heinz pomidorinei). Kvapas, spalva, skonis – niekaip neatsivalgau.

Beje, siūlau neprisirišti prie recepto ir žaisti su turimomis daržovėmis. Saldžią bulvę galima keisti paprasčiausia bulve, įpjaustyti morkų (jau vien dėl spalvos!), paprasto kopūsto, įmesti bet kokių šaldytuve liūdinčių daržovių. Netgi nepažįstamų daržovių, kurių netyčia nusipirkot arabų krautuvėlėj (buvau 100% įsitikinusi, kad ten saldžioji bulvė, perpjovus paaiškėjo, kad ne, tiko kuo puikiausiai, jei žinočiau pavadinimą – nusipirkčiau dar!). Nepakeičiami čia tik prieskoniai ir kokosų pienas. Apie itin pavykusias variacijas prašau pranešti komentarų skyrelyje!

Pagirių Savaitgalio sriuba

Reikės:

šlakelio alyvuogių aliejaus

svogūno

poros skiltelių česnako

maždaug trijų šaukštelių smulkiai supjaustytos šviežios imbieros šaknies

šaukštelio ciberžolės miltelių (angl. turmeric)

žiupsnelio čili dribsnių arba smulkiai supjaustyto šviežio čili pipiro (patarčiau atsargiai pašalinti sėklytes, nebent esate aštrumo maniakai mylėtojai)

rudų ryžių (tiks ir paprasti, nors rudieji laikomi kur kas sveikesniais)

nemažos saldžiosios bulvės

poros puodelių daržovių sultinio

pusės savojos kopūsto (arba paprasto kopūsto, ar kitokių žalumynų)

skardinės kokosų pieno

žiupsnelio druskos

Gaminame:

Keptuvėje įkaitiname aliejų, suberiame smulkiai supjaustytą svogūną. Pakepiname pora minučių, suberiame smulkiai supjaustytą imbierą ir česnaką, čili ir ciberžolę. Kepiname maždaug pora minučių.

Suberiame ryžius, išmaišome. Pakepiname apie minutę, supilame sultinį, užviriname.

Suberiame kubeliais supjaustytą salžią bulvę.

Kuomet ryžiai ir bulvė atrodys beveik išvirę, sudedame juostelėmis supjaustytą kopūstą, supilame kokosų pieną. Užviriname ir verdame pora minučių, kol kopūstas suminkštės, bet nesutiš.

Paragaujame, jei reikia – pasūdome.

Štai ir viskas. Ar jaučiate kaip giedrėja diena?

Šaltinis: adaptuota pagal Joy the Baker.

Sriuba-greituolė tingiems darbadieniams

 

Tram pam pam, net nežinau, ką dar papasakot! Puikūs orai, jaukios Rasos, nuostabi maudynių vieta po mėlynu dangum gana netoli namų, vakarinės saulės glostomi parkai, geros knygos, filmai vakare ant sofos, po ilgos pertraukos gautas atlyginimas, aktyvi kultūrinė programa. Ko dar bereik? Laiko!

Nežinau, kaip jūs, bet aš po ilgos darbo dienos nesu nusiteikusi valandų valandas suktis virtuvėje – ypač kai temperatūra joje pavakary tikrai perkopia trisdešimt. Aš tiesiog Noriu Valgyt Dabar. Todėl šita baisiai paprasta sriuba man tapo itin maloniu atradimu. Sumetam viską į puodą, ir jau už penkių minučių čiumpam šaukštus ir sriūbinam apsilaižydami. Siūlau ir jums!

‘Sriuba greituolė’

Reikės:

daržovių sultinio

šviežių tortellini (ieškoti supermarketų šaldytuvuose, jei nerasit – galima naudoti ir džiovintus, kurie – atkreipkite dėmesį – virs kur kas ilgiau) (jei esate toje pačioje balos pusėje, kaip ir aš, dairykitės spinach & ricotta tortellini)

žalio kopūsto (mano kaimynai – dairykitės sping greens, jie čia idealūs)

žirnelių (šviežių arba šaldytų)

geros kokybės pesto (dairykitės specializuotuose gurmanų parduotuvėlėse arba gaminkitės patys, pavyzdžiui taip, – aš naudoju Sainsbury’s Taste the Difference bazilikų ir kedro riešutų Pesto alla Genovese)

Gaminame:

Užviriname sultinį, suberiame tortellini, paviriname pora minučių. Suberiame plonom juostom supjaustytą kopūstą, paverdame minutę. Suberiame žirnelius, paverdame dar minutę. Išjungiame ugnį, įmaišome pora šaukštų pesto.

Viskas! Pilame į dubenėlius, gardiname šaukšteliu pesto, nešame ant stalo, švenčiame prailgusios darbo dienos pabaigą. Skanaus!

Šaltinis: BBC Good Food, May 2010.

P.S. Taste of London reportažas bus, kai atvės orai ir aš prisiversiu prisėst prie kompiuterio :-P

Violetinis receptas tobulo paltuko garbei

Na moteriškės jūs man pasakykit, aš šitaip būna, ar čia man vienai taip?

Užsukau šiandien į vieną labdaros krautuvėlę ir – oi dievulėliau – garbingiausioj vietoj kabo mano svajonių paltukasdar mano dydžio. Nebūna? Būna būna. Tik labai retai.

Aš jį, aišku pasiėmiau, grįžau namo, susikabinau visus žieminius atributus – kepurę, šaliką, pirštines, kaip priklauso – ir rimtai sakau, imkit atgal tą pavasarį – aš noriu žiemos! Noriu apsirengti savo tobulą paltą ir eiti lipdyt sniego senių!

Nors imk ir skrisk į kokią Aliaską. Negi dabar visus metus reikės progos laukti??

******

Kad laukimas neprailgtų rodau gražios spalvos receptą. Ne, nevisai kaip mano paltukas – anas toks pilkšvai violetinis arba violetinai pilkas. O štai receptas ryškiai...

Ar kada valgėte violetinių morkų?

Ar žinojote, kad pirmosios morkos ir buvo violetinės arba geltonos, o oranžinės – kaip jas pažįstam – buvo išvestos kur kas vėliau – vos prieš kelis šimtų metų? Ir tai dar ne viskas – kai kurių šaltinių teigimu, oranžinės jos ne šiaip, o… Olandijos nepriklausomybės garbei? Įdomu, tiesa?

O skonis? Skonis nustebino. Pasirodo šios morkos nuo mums įprastų skiriasi ne tik spalva, bet ir skoniu. Asmeniškai man priminė morkų ir burokėlių mišinį. Ar pirksiu vėl? Žinoma! Ir ne vien sriubai. Labai skanios jos ir paruoštos pačiu paprasčiausiu būdu – supjaustytos gabalėliais, pašlakstytos aliejum ir druska bei prieskoniais ir pašautos į orkaitę – vienos, arba su draugais (pastarnokai, ropės, paprastosios morkos..). Idealus garnyras.

Na bet šiandien apie sriubą.

Violetinė morkų sriuba (be jokios abejonės receptūra tiks ir pačių paprasčiausių morkų sriubai!)

Reikės:

Poros saujų morkų (violetinių arba geltonų arba oranžinių arba… )

alyvuogių aliejaus

druskos, pipirų

trejeto skiltelių česnako

poros šaukštų sviesto

šlakelio aliejaus

svogūno

kaledros sėklyčių (maltų arba ne)

dviejų-trijų puodelių daržovių sultinio

Papuošimui (nebūtina) – dar viena morka, jei įmanoma - kitokios spalvos

Gaminame:

Morkas nulupame, supjaustome vienodo dydžio griežinėliais, suberiame į kepimo indą, pašlakstom alyvuogių aliejum (reikėtų nepamažint), pabarstom druska ir pipirais, pamaišom, kad lygiai pasidengtų aliejumi ir prieskoniais. Šauname į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę maždaug valandai, kol suminkštės.

Per vidurį kepimo laiko dar sykį pamaišome ir įmetame neluptas česnako skilteles.

Puode įkaitiname sviestą su šlakeliu aliejaus (šitaip sumažėja tikimybė, kad sviestas ims svilti ir ruduoti), suberiame svogūną ir kalendrą bei kepiname ant vidutinės ugnies, kol svogūnas suminkštės.

Suberiame iškepusias morkas, įpaudžiame česnako skilteles. Išmaišome. Užpilame karštu sultiniu, užviriname. Verdame apie dešimt minučių.

Nukeliame nuo ugnies, sumalame blenderiu. Jei pernelys tiršta – įpilame papildomai sultinio arba vandens. Jei reikia – pasūdome, įmalame dar pipiro.

Papuošimui: morką supjaustome žiedeliais, dedame ant kepimo popieriumi užtiestos skardos, pabarstome druska ir kepame 200 laipsnių karščio orkaitėje apie pusvalandį, kol įgaus traškesį.

Viskas! Pilstome į dubenius, puošiame skirtingos spalvos morkų traškučiais ar petražolės lapeliais. Ragaujame!

Pavalgę dar sykį apsirengiam gražiuoju paltu, pasimaivom prieš veidrodį, pasirodom brangiausiajam, išklausom pareiškimą, kad naujasis-tobulasis-paltas visai toks pat kaip…senasis. Ką???!!!!

Šaltinis: pagal Madalene iš the British Larder.

Nepaprastai paprasta moliūgų ir saldžiųjų bulvių sriuba

Vis dažniau įsitikinu, kad genialiausios skonio kombinacijos slypi pačiuose paprasčiausiuose receptuose. Trys - keturi esminiai ingredientai. Pusė valandos neįpareigojančio pasisukiojimo virtuvėje. Ir viola ant stalo garuoja paprastai nepaprasta.

Ir žinot, būtent tokie patiekalai gaminami vėl ir vėl. Po ilgos darbo dienos, po bemiegės nakties, po pernelyg audringo vakarėlio.. Ar tiesiog. Kai norisi kažko. Nepaprastai paprasto.

Trinta moliūgų ir saldžiųjų bulvių sriuba

Reikės:

šlakelio aliejaus

svogūno

apie 400g moliūgo (naudoju butternut squash)

tiek pat saldžiųjų bulvių

daržovių arba vištienos sultinio

šviežiai malto pipiro

tarkuoto muskato (nebūtina; be to, galima pakeisti mėgstamomis prieskoninėmis žolelėmis)

grietinėlės papuošimui (nebūtina)

Gaminam:

Svogūną apkepinam įkaitintame aliejuje*, suberiam kubeliais supjaustytą moliūgą ir saldžiąsias bulves. Išmaišom. Užpilam sultiniu (tiek, kad apsemtų visas daržoves ir dar pora centrimetrų aukščiau). Užvirinam.

Verdam, kol daržovės suminkštės. Apie 20 minučių.

Nukeliame nuo ugnies. Įberiame pipiro, muskato ar kitų naudojamų prieskonių. Pertriname blenderiu. Paragaujame, jei reikia, pagardiname druska.

Pilam į lėkštės, papuošiam grietinėlės sūkuriukais arba, jei prie stalo laukia mažieji nevalguoliai, linksmais veidukais.

Skanaus!

* Šį žingsnį galima praleisti, tuomet tereikės daržoves užpilti sultiniu ir užvirti. Juk sakiau, nepaprastai paprasta!

Įkvėpimo šaltinis: Nigella Lawson (2007), Nigella Express (London:Chatto & Windus).

P.S. Beje, spalva natūrali. Jokių manipuliacijų.

Balta balta kur dairais, arba Savojos kopūstų ir rūkytos skumbrės sriuba esamiems bei būsimiems keliautojams

Čia pas mus – nepaprastoji padėtis. Sninga! Daugumoje rajonų neveikia mokyklos, nevažinėje traukiniai, uždaryti oro uostai. Nors galvos televizoriuje jau nuo vakar visus ragina sėdėti namuose ir šiukštu nesėsti į automobilius (unless absolutely necessary), gatvėje pilna įstrigusių automobilių, uždarytos kelios autostrados.. Taip ir darom. Sėdim namie ir žiūrim televizorių. Nes, patikėkit, nėra geresnės komedijos už žinias snieguotą dieną! Išnyksta kone visos kitos naujienos, ekranuose rankomis skėsčioja apsnigti žurnalistai, pasakojantys, kad ką tik sutiko šešioklikmetį, kuris niekada gyvenime nėra matęs tiek sniego! Kita žurnalistė susirūpinusiu veidu praneša, kad už jos esančioje kaimo parduotuvėje pasibaigė duona, nežinia, kaip išgyvens aplinkiniai pensininkai! Dar viena – demonstruoja, kad einant į lauką reikia dėvėti kuo daugiau sluoksnių drabužių, šiltus batus ir kojines bei būtinai pasiimti termosą arbatos! Šmėžuoja antraštės – Arctic Conditions; Deep Freeze; Deadly Roads. Žodžiu, breaking news – snow! national news – snow! regional news – snow! travel news – snow! weather.. – snow! (liet. visos žinios pavirsta žiniomis apie sniegą). Ir nesvarbu, kad apie tokį orą žinojome jau prieš savaitę – sniegas Britaniją, kaip kiaulių gripas Lietuvą, užklumpa netikėtai..

Kai atsibosta žiūrėti į kalbančias galvas, galima susigalvoti šildančios veiklos. Žinodama, kad ir Lietuvą šiuo metu kanda šaltukas – turiu jums dvi idėjas. Pirmoji: prieš pora dienų radau be galo įdomų kelioninį tinklaraštį, kuris jus nukels į visai kitą planetos kraštelį – ten kur sniego nerasim nė su žiburiu, užtat rasim be proto gražius paplūdimius, daug saulės bei šilumos ir gausybę viliojančiai atrodančių Azijos valstybių patiekalų (alkaniems nežiūrėti). Tiesiog negaliu susilaikyti nerekomendavus - http://100dienu.blogspot.com/. Siūlau pasidaryti didelį puodą kavos ar kakavos ir atsivertus pirmuosius įrašus pasileisti su Edita ir Karoliu į kelionę, kuri ne tik privers pamiršit sniegą ir šaltį, bet pasės sieloje kristelę ‘nenūstygimio vietoje’, kurios dėka imsit svarstyti…. ai ką aš čia.. paskaitykit ir pasakykit, kad čia aš viena panorau pasileisti į tokią avantiūrą!

Po tokios rekomendacijos čia labai tiktų koks Azijietiškas patiekaliukas.. na mažų mažiausiai kokia laksa arba noodliai.. Deja, nors Azijos šalių virtuvė dažnai lanko mūsų stalą, ji kažkodėl taip ir lieka neįamžinta.. Gal kad nelabai fotogeniška.. O gal tiesiog todėl, kad labai skaniai kvepia, tad užuot tiesusios link fotoaparato mano rankos tuoj pat čiumpa šaukštą.. Na bet bus. Kažkada tikrai bus.

O kad nepabostų laukti siūlau labai skanią kompensaciją. Idealiai tinkančia tokiai žiemiškai dienai kaip ši.. Gana netikėta, bet stulbinančiai skani kombinacija. Primygtinai rekomenduoju išbandyti. Šildymosi idėja nr. 2.

Kreminė savojos kopūsto ir rūkytos menkės sriuba

Reikės:

nedidelės galvos savojos kopūsto

svogūno

žiupsnelio džiovinto prieskoninio čiobrelio

pusantro litro geros kokybės vištienos arba daržovių sultinio

150 ml riebios grietinėlės (jokiu JOKIU būdu nebandykit naudoti grietinės, nes sutrauks ir bus neskanu bei negražu – kažkada užsižioplinus supyliau ne tą indelį, teko visą sriubą verst lauk..)

druskos, pipirų

150-200g šaltai rūkytos skumbrės file

(galima, bet nebūtina ‘sumėsinti’ sriubą šoninės gabaliukais)

Gaminam:

Kopūstą nuplaunam, nulupam išorinius lapus, likusią dalį supjaustom nemažais pailgais kaspinėliais.

Jeigu naudojame šoninę, sumetam nemažą į puodą ir pakepam, kol apskrus. Jei nenaudojame – įpilame šlakelį aliejaus.

Sumetame smulkiai supjaustytą svogūną ir pakepiname, kol suminkštės.

Sudedame kopūstą. Neišsigaskite, jei apsirodys per daug. Kepant išsiskirs syvai ir sumažės tūris. Įberiam čiobrelio. Apkepinam. Jei matysit, kad svyla galima šliūkštelėti šlakelį sultinio arba balto vyno.

Supilame sultinį ir verdame ant nedidelės ugnies apie 20 minučių. Supilame grietinėlę, pamaišom, pavirinam dar pora minučių. Paragaujam, įmalam pipirų, vos vos druskos (nes daugiau sūrumo suteiks žuvis).

Keliam sriubą nuo ugnies. Pilam į dubenėlius. Ant viršaus užberiam į mažus gabalėlius padalytos skumbrės. Viskas! Skanaus!

Ir nepamirškit pirštinių bei duonos ar grūdų šaltyje kenčiantiems paukšteliams!

Šaltinis: Abel & Cole

Itališka daržovių sriuba ligoniams ir jų slaugytojams

Aš - sriubos žmogus. Galiu jas valgyti pietums, vakarienei, na tik pusryčiams gal ne (nors juk Azijoje egzistuoja toks dalykas kaip ‘pusryčių sriuba’ - mielai išbandyčiau). Be to, nesutinku, kad sriubos – žieminis maistas. Juk vasarą – kaip aplink tiek šviežių gėrybių – tik virk ir virk sriubas! Kitaip tariant, priežasties sriubai man nereikia. Bet šiandien ji yra. Mano Žmogus apsirgo.

Ta proga išviriau puodą sriubos.. Nes sriuba gripuojant, pripažinkim, geriausias vaistas. Šalia kalno liepžiedžių, čiobrelių bei kitų žolelių arbatų su medum, vilnonio apkloto ir rūpestingo slaugančiojo prisilietimo..

Bet neapsigaukit - ne vie sergantiems ši sriuba. Be visa ko labai efektyvus būdas suvartoti šaldytuve (jei tokį turit – ha ha!) užsistovėjusį daržovių perteklių. Ir šiaip.. palepinti bet kurį sriubų gerbėją!

Receptas toks, kad receptu sunku pavadint.. Nes viskas – fantazijos laisvė. Dedam ką turim ir mėgstam! Na tarkim šįsyk neturėjau, bet čia labai labai tinka briuselio kopūstėliai arba pora saujų grubiai supjaustyto savojos ar net paprasto kopūsto. Taip pat labai skanu su kale, kurį internetinis žodynas kažkodėl verčia į ‘kopūstų rušis' (??!!!) :))) Dar galima įmesti brokolio ar kalafojoro. Lygiai taip pat žemiau surašytos daržovės jokiu būdu nėra privalomos. Žodžiu, fantazijai ribų nėra ir nereikia!

Ir dar – vos nepamiršau, šią sriubą galima sumėsinti pradžioje su svogūnais apkepinus keletą juostelių šoninės. Arba kitas pasiūlymas: minestrone - idealus būdas suvartoti vakarykščio čili ar bolonezo padažo likučius – tereikia sumesti ir apkepinti su svogūnais pačioje veiksmo pradžioje. Bus labai skanu! Pažadu!

Itališka daržovių sriuba a la Minestrone

Reikės:

poros šaukštų sviesto ar alyvuogių aliejaus

svogūno

morkos

dviejų skardinių konservuotų pomidorų savose sultyse

poros šaukštų koncentruotos pomidorų piure (nebūtina)

poros puodelių daržovių (ar kitokio) sultinio

lauro lapo

saujos ryžių (aš paprastai naudoju Arborio, nors tinka ir paprasti)

pusės skardinės raudonųjų (kidney) arba baltųjų (cannellini) pupelių (galima naudoti ir džiovintas tik tada reikėtų, naktį prieš tai išmirkius vandenyje, išvirti atskirame puode, kol suminkštės)

mėgstamų prieskoninių žolelių (tinka rozmarinas, čiorelis…)

cukinijos

šparaginių ar kitokių pupelių (mano mėgiamiausios – žr. nuotraukoje - čia vadinamos tiesiog green beans)

pievagrybių

druskos, šviežiai maltų pipirų

parmezano (nebūtina)

Eiga:

Smulkiai supjaustytą svogūną pakepinam išlydytame svieste, kol suminkštės. Sumetam supjaustytas morkas, pipirus. Apkepinam. Supilam pomidorus, sultinį ir pomidorų piurė. Jei pomidorai nepjaustyti, patraiškom puode mediniu šaukštu (aš kone visuomet naudoju būtent nepjaustytus pomidorus, nes taip kažkodėl skaniau). Užverdam. Įmetam lauro lapą, supilam ryžius ir pupeles. Verdam, kol išbrinks bei sumikštės ryžiai.

Tuomet suberiam priekonines žoleles, supjaustytą cukiniją, pupeles, pievagrybius. Paverdam dar kelias minutes, kol daržovės suminkštės, bet stengiamės nepervirti – skanu, kuomet šparaginėse pupelėse dar lieka šiek tiek kietumo..

Ragaujam. Jei reikia įberiam druskos, įmalam pipirų. Supylus į lėkštę galima užbarstyti kiek tarkuoto parmezanu. Bet ir be jo skanu.

Tiekiam kam prie stalo, kam į lovą. Skanaujam ir baidom bacilas!

P.S. O mano ligonis užsiprašė lietinių su bananais ir šokoladu.. Ką padarysi.. Keliauju į parduotuvę nutellos. Kad tik sveiktų!

Šaltinis: iš visur po krislelį

Morkų, grietinėlės ir kalendros sriuba tingintiems bei taupantiems

Pražuvėlė nebuvėlė sugrįžta.

Man – juodas neveiklos epizodas. Piktybiškai užsitęsęs. Ir sunkios formos. Nenoriu gamint. Ką ten gamint – net valgyt nenoriu. Išbandžiau terapiją maisto žurnalais, knygom, laidom.. Skaniai susižiūri, bet norimo efekto nėr. Nenoriu. Ir tingiu. Gal čia ir bėda? Užsitingėjau iš gero gyvenimo?

Ai bet who cares. Gyventi reikia. Valgyti, kad gyventum, taip pat. Visgi jei kažką ir gaminu, tai minimaliai sudėtingo. Šiandien pietums, pvz, morkų sriuba.

Apie morkų sriubą galima prirašyt daug. Arba nieko. Kaip pažiūrėsi. Nepatikėsit, bet nemėgstu virtų morkų. Vaikystėj išrinkdavau iš sriubų ir troškinių. Dabar toleruoju, bet tik tiek. Tai kaip aš čia su ta morkų sriuba??? Ogi prieš kurį laiką, jei pamenat, gyvenimas buvo matuojamas prirašytų puslapių skaičiumi ir ekstremaliais atvejais laiko taupymo sumetimais valgydavau… konservuotą sriubą. Baisu, ane? Žinokit, nevisai baisu, nes atradau labai skanių koncervuotų sriubų rūšį, a la farmers market. Na kaip ten su markets nežinau, bet jie turi pora labai labai skanių sriubų, viena kurių yra morkų, grietinėlės ir kalendros sriubytė. Mmmm!!! Bet, kaip žinia, esu už natūralumą ir pasiteisinimo valgyt sriubas iš konservų šiuo metu tikrai neturiu.. Todėl panašią sriubą verdu pati!

Čia pateikiu paprastų paprasčiausią jos variantą. Nebijokite eksperimentuoti mėgstamais priedais! Beje, turiu(?) vieną labai puikią vegetariškų ir veganiškų patiekalų knygutę, kurioje buvo nerealus morkų sriubos receptas su daug ingredientų, prieskonių, etc. Ir.. per visus kraustymusis pasimetė ta mano knyga, perverčiau visas lentynas daugybę kartų.. NĖR! O minėtą sriubą išbandžiau neseniai, tad viriau vos sykį ir sakiau, kad tikrai tikrai įamžinsiu ir paviešinsiu, bet ką čia viešinsi kai nerandi.. Gal koks vietinis bildukas susiviliojo? Gal dar gražins?

O kol apeliuoju į vegetaro bilduko sąžinę, ruošiu paprastą paprasčiausią morkų, grietinėlės ir kalendros sriubą. Tiek grietinėlė, tiek kalendra čia yra privalomos, nes būtent jos pakylėja šią sriubą į suaugusių maisto kategoriją. Rekomenduoju, net morkų nemėgejams!

Reikės:

šaukšto sviesto

svogūno

nemažo žiūpsnio maltų kalendros sėklyčių

žiupsnelio malto kumino

mažyčio žiupsnelio malto muskato riešuto

galima įberti šiek tiek cinamono

keturių-penkių nemažų morkų

vienos ar dviejų nemažų bulvių

pusantro puodelio daržovių sultinio - arba daugiau, jei mėgstat skystą sriubą

trijų - keturių šaukštų riebios grietinėlės

DAUG (bent poros saujų) šviežios kapotos kalendros

druskos, pipirų pagal skonį

Eiga:

Sviestą ištirpinam puode. Suberiam supjaustytą svogūną, suberiam prieskonius, pakepinam, kol svogūnas suminkštės. Suberiam grubiai supjaustytas morkas ir bulves. Išmaišom. Supilam sultinį, kuris turėtų apsemti daržoves. Užvirinam ir verdam ant vidurtinės ugnies, kol daržovės suminkštės (apie 20-30 min).

Išjungiam ugnį. Viską sutrinam blenderiu. Jei per tiršta – galima įpilti dar sultinio ar karšto vandens. Padruskinam (jei reikia), įmalam pipiro. Įmaišom grietinėlę ir kalendrą. Išmaišom. Ragaujam, skanaujam, tinginiaujam!

Beje, šita sriuba labai tinka taupantiems. Juk tekainuoja centus. O dar jei daržovės iš močiutės kaime…

P.S. Per vėlai apsižiūrėjau, kad neturiu šviežios kalendros, tik keletą lapukų šaldiklyje.. (labai nefotogeniški, beje), tad poroj nuotraukų ‘papimpintas’ variantas su petražolių papuošimu. Nors ne į temą čia tos petražolės :)

Gardžioji pomidorų sriuba paskutinio egzamino proga

Ech tos sesijos.. Nežinau kaip kiti, bet aš besimokydama nuo ryto iki vakaro svajoju ką veiksiu PO egzamino. Miegosiu. Skaitysiu. Žiūrėsiu filmus. Eisiu pasivaikščiot. Atrašysiu visus uždelstus meilus. Ir žinoma – GAMINSIU ir BLOGINSIU BLOGINSIU!

Ir ką? Paskutinis egzaminas parašytas vakar, o aš šiandien visą dieną jaučiuosi tiesiog baisiai subliūškusi (nusikopijavau apibudinimą iš kursioko, kuris vakar per poegzaminine vakarienę skundėsi koks jis deflated.. kaip taiklu..). Žinoma laimės neprideda ir viską dieną skaudanti galva.. ištikima sesijų palydovė.. Žodžiu, visą dieną slankioju po namus ir svarstau ką čia nuveikus, ir vis persigalvoju “ai gal ne...”.

Tokį patį 'gal ne' pritaikiau ir blogui.. nea.. ne šiandien.. kai ateis įkvėpimas.. BET užsukau į kelių merginų blogus ir pasijaučiau BAISIAI prasikaltus.. štai pvz allegros blogo nuorodų laukelyje sėdžiu pačioj paskutinėj vietoj. Paskutinis įrašas – prieš tris savaites (!!!). Gėda pelėda.

Ką gi.. Suėmiau save į rankas, pasiknisau kompiuteryje ir radau porą senų nuotraukų. Prastų nuotraukų. Bet užtat objektas BAISIAI skanus.. Nelabai fotogeniškas. Bet labai gardus.

Taigi skanioji pomidorų sriubytė. Galėtų pretenduoti į metų atradimą mano virtuvėje. ŽIAURIAI paprasta. TOBULAI skanu. Skaniausia su laaabai prinokusiais pomidorais.. tada jie orkaitėje taip gražiai pasileidžia.. nufotografuotieji dar nebuvo pasiekę tokios subrendimo fazės tai subliuško mažiau nei turėtų, bet vis tiek.. skanumėlis ;-)

Reikės:

Pomidorų (penkių-šešių.. Priklausomai nuo dydžio ir šaldytuvo turinio. Tiksliai matuot čia nieko nereikia)
Paprikos (nemažos)
Vieno ar poros svogūnų
Česnako galvutės (nelabai didelės, nebent labai mėgstat)
Rozmarino šakelės (nebūtina)
Žiupsnelio maltos paprikos (nebūtina. Bet labai neblogai - ypač jei rasit rūkytos)
Alyvuogių aliejaus šlakelio
Druskos
Pipirų
Sultinio (kokio norim ir kiek norim)

Eiga:

Pomidorus suketvirčiuojam. Dedam į skardą su rozmarino šakele, pašlakstom aliejaus, pabarstom druskos. Į kitą skardą (nes bent jau man į tą pačią niekas nebetelpa) sudedam per pusę perpjautą papriką (geriausia – pjauta puse į apačią), į ketvirčius arba per pusę perpjautus svogūnus. Palašinam alyvuogių aliejaus, padruskinam. Česnako galvutei nupjaunam pakaušį, įpilam trupučiuką aliejaus. Viska kišam į orkaitę ~180 laipsnių. Kepam kol pomidorai ir pipiras pasileis, svogūnas karamelizuosis, česnakai suminkštės.. Kažkur 40-60 min. Iš akies.

Tuomet viską traukiam lauk. Sumetam į puodą (česnaką prieš tai reikia nulupti) ir gražiai sublenderiuojam. Jei neturim blenderio – tiks paprastas kočėlas. Įmalam pipirų, įberiam paprikos miltelių. Beveik viskas! Beliko įpilti sultinio. Tiek kiek norisi. Man asmeniškai patinka tirštos sriubos tai pilu nedaugiau puodelio. Dažniausiai – daržovių. Bet čia jau kiekvienam savo. Dar kartą paburzginam blenderiu ar tiesiog gerai išmaišom. Ta daaaam! Skanaujam!

O aš einu dar patingėt.. Ir pasvajot, ką veiksiu pasibaigus posesijinei melancholijai.. Ir pagailėt savęs, kad rytoj jau vėl į darbą..

Įkvėpimo šaltinis: 101 cookbooks