2011 m. balandžio 25 d., pirmadienis

Bulvių ir žirnelių salotos. Beveik karališkos, labai vestuvinės.

Visai patinka man taip. Po keturių dienų savaitgalio, trys dienos darbo, o tada vėl keturių dienų poilsis. Kad dažniau taip! Miegosim iki pietų, dėkosim princui Wiliamui ir žiūrėsim arba nežiūrėsim princiškų vestuvių transliacijos. Net drabužių parduotuvės paskutinėm dienom apsikarstė Britanijos vėliavomis, jaunavedžių nuotraukomis ir plakatais su sveikinimais bei palinkėjimais Viliui ir Keitei. Reagavau skeptiškai, kol vienas protingas žmogus nepriminė, kad vargšai britai neturi jokios nacionalinės, anei nepriklausomybės dienos, tad bet koks karališkas įvykis iš esmės yra to kompensacija. Ech, na negi gaila! Lai švenčia! Gal ir aš prie kokio nors street party prisijungsiu! Bent jau išsimiegosiu tikrai!

Galėjau, žinoma, papublikuot kokį nors keksiukų su mėlynu-raudonu-baltu glaistu receptą. Bet negi kepsit. Geriau papasakosiu apie salotas. Vasara šiaip ar taip. Ar bent jau pavasaris užu balos. Pas mus tai vasara.

Šios salotos man atrodo be galo britiškos. Nors negaliu apibrėžti, kodėl. Gal dėl žirnelių ir mėtų kombinacijos? Bet kokiu atveju, skanu. Ypač šalia ką tik lauke keptų dešrelių. Arba šašlykų. Žiūrint, kurioj balos pusėj vestuvių transliaciją stebėsit Jūs. Stebėsit?

Britiškos salotos

Reikės:

Poros saujų kubeliais supjaustytos šoninės

Kokio pusės kilogramo bulvių (geriausia, žinoma, mažutėlių šviežutėlių pavasarinių!)

Maždaug pusantro puodelio žirnelių (kiek norit, tiek ir reikės) – tinka tiek švieži, tiek šaldyti (šaldyti net geriau, nes, nebent jūsų daržas visai šalia virtuvės, nuskinti žirneliai labai greitai praranda visą savo skanumą ir saldumą, todėl ir šaldomi jie paprastai vos kelios valandos nuo nuraškymo)

Nepilnos stiklinės balto vyno

Šaukšto su kaupu grūdėtų garstyčių

Didelio šliūkšnio (kokių 4 šaukštų) riebios grietinėlės

Šviežiai malto pipiro

Šviežių mėtų lapelių (nebūtina)

Gaminame:

Bulves supjaustome riekutėmis, užpilame vandeniu, užverdame ir verdame, kol suminkštės. Bulvėms išvirus suberiame žirnelius ir paviriname dar minutę, bet ne ilgiau. Nukošiame.

Šoninę suberiame ant įkaitintos keptuvės ir kepiname pamaišydami, kol parus ir apskrus. Pilame vyną, paviriname, kol kiek nugaruos. Dedame garstyčias, pilame grietinėlę. Kaitiname nuolat maišydami, kol ims tirštėti. Išjungiame ugnį. Įmalame pipiro.

Bulves ir žirnelius verčiame į salotinę, pilame padažą. Išmaišome, suberiame stambiai suplėšytus mėtų lapelius ir nešame ant stalo.

Labai skanus garnyras!

Šaltinis: turbūt kažkur kažkada kažką panašaus mačiau/skaičiau/ragavau, bet šiaip iš galvos.

2011 m. balandžio 19 d., antradienis

Naikinam atsargas I. Lęšių ir morkų sriuba.

Jau rašiau, kad šeimininkei netikėtai pardavus namą, vėl gyvenu kraustymosi nuotaikomis. Ironiška, bet tos neišpakuotos dėžės taip ir liks spintoje dar gerą mėnesį, kurio metu pasižadėjau iš paskutiniųjų pasidžiaugti dabartiniu namu, su  išgirtąja svajonių virtuve & co. Visokeriopai pasižadu prieš išsikraustuves iki valios prisidžiaugti sodu ir surengti ten trenksming BBQ vakarėlį. BŪTINAI. Rain or shine. Svečiai lai rūpinasi mėsom ir dešrom, o aš ruošiu salotas ir ištaisysiu milžinišką salotų barą. Sąrašas jau užrašinėje. Va taip vat.

Antras pasižadėjimas – suvartoti kiek įmanoma daugiau maisto atsargų. Ar sakiau, kad vos prieš kelis mėnesius turbūt pusė mano mantos (kurios buvo LABAI DAUG) sudarė virtuvės rakandai ir… maistas? O taip. Įvairiausi miltai, kruopos, pupos, riešutai, ryžiai, actai, aliejai.. na, įsivaizduojat. Dabar gi prisižadėjau pasimokyt iš senų klaidų, sudaryti sąrašiuką ir uoliai vartoti nesibaigiančių maišelių turinį. Ir nepirkti nieko, ko nesuvalgysiu iki birželio pradžios. Pasakyta – padaryta. Ne tik kad sąrašą sudariau, bet jau vieną punktą brūkšt ir išbraukiau!

Trečias pasižadėjimas – vėl imti į rankas fotoparatą ir naudotis paskutiniu šviesios ir didelės virtuvės mėnesiu. Be jokių o bet tačiau jeigu.

Susumavę antrą ir trečia punktus gauname šį įrašą. Raudonųjų lęšių atsargas pribaigusią Raudonųjų lęšių ir morkų sriubą, kuri – perspėju – gali sukelti prieklausomybę. Bent iki tol, kol spintelėje tebeturit saujelė lęšių. O tada…?

Tada reikės sugalvoti, kaip sudoroti kalną grikių, džiovintų grybų, keturių rūšių ryžius, keturių ryšių miltus ir devynes galybes įvairiausių pupelių. Pasiūlymus siųsti čia.

 

Raudonųjų lęšių ir orkaitėje apkeptų morkų sriuba

Reikės:

bent šešių nemažų morkų (atrodys per daug, bet kepdamos jos gerokai susitrauks)

šlakelio aliejaus

šaukštelio kumino sėklų

žiupsnelio druskos

žiupsnelio šviežiai maltų pipirų

svogūno

žiupsnelio čili dribsnių

pusės šaukštelio kajeno pipiro

trečdalio šaukštelio rūkytos paprikos miltelių

dviejų stiklinių daržovių sultinio (paieškokit ekologiško, juose paprastai būna mažiau skonio stipriklių, čia reikia būtent švelnaus sultinio, o ne druskos ir skonio stipriklių bombos)

nepilnos stiklinės raudonųjų lęšių

šlakelio citrinos sulčių (nebūtinai)

Gaminame:

Morkas supjaustome nemažais šiaudeliais, suberiame į kepimo skardą, užpilame šlakelių aliejaus, įberiame kumino, druskos ir šviežiai malto juodojo pipiro. Kepame ~190 laipsnių karštumo orkaitėje, kol suglebs ir parus (apie pusvalandį). Suberiame šiaudeliais supjaustytą svogūną, viską išmaišome ir kepame dar apie 10 – 15 minučių.

Kiek atvėsinę iškepusias morkas ir svogūnus supjaustome kasnio dydžio gabalėliais (nebūtinai).

Puode įkaitiname šlakelį aliejaus, suberiame čili dribsnius, morkas ir svogūną. Išmaišome. Suberiame kajeno pipirą ir paprikos miltelius, pakepinama pora minučių.

Supilame sultinį ir lęšius. Užviriname ir vedame apie 20 minučių, kol lęšiai ‘pasileis’, o sriuba sutirštės. Išjungiame ugnį, įspaudžiame šlakelį citrinos sulčių. Paragaujame, jei reikia įberiame daugiau druskos, prieskonių ar citrinos.

Štai ir viskas!

Labai skani sriuba, kurią viriau galybę kartų ir kaskart vis kitaip. Manau, kitą sykį pabandysiu kartu į keptuvę su svogūnu įmesti ir smulkinto šviežio imbiero, bet tai jau bus kituose namuose, kitoje virtuvėje, nes lęšiai baigti! Skanaus!

Šaltinis: adaptuota pagal The Wednesday Chef.

Panašių sriubų užtikau ir Claudia Roden A New Book of Middle Eastern Food – pirma receptų knygą, kuria rytais skaitau pakeliui į darbą!

2011 m. balandžio 18 d., pirmadienis

Citrinų pyragas. Saldžiam gyvenimui.

 

Penkios savaitės! Tiek laiko apmirė transliacijos iš Žiupsnelio radijos.

Per šias savaites įvyko krūva dalykų. Į Londoną atėjo vasarą. Nužydėjo vyšnios. Šeimininkė pardavė namą. Darbe apsigyveno pelės ir žiurkės (šiandien ryte vieną radau ANT SAVO STALO) (išėjau namo).

Išvaikščiojau Barseloną. Ėjau į pasimatymus. Gėriau vyną. Valgiau ledus. Ėjau į teatrą. Deginausi parke. Burbėjau ant Londono metro. Žiurėjau Lost. Viriau sriubas. Maišiau salotas. Kepiau pyragus.

Nes viskas yra, buvo ir bus gerai. Nes kai gyvenimas tau duoda citrinų, galima jas nuplauti / nutarkuoti / išspausti / supjaustyti. Apvirti karamėlės sirupe. Iškepti citrinų pyragą.

Ir citrinų neliko. Tėra tik labai skanus pyragas. Ir žolelių arbata moliniam puodely. O ko daugiau reik?

Citrinų pyragas

Reikės:

150g kambario temperatūros sviesto

200g demeraros cukraus

4 kiaušinių

citrinos (žievelei)

90g maltų migdolų

90g miltų

pusės šaukštelio kepimo miltelių

Viršui:

Vienos didelės arba poros mažesnių citrinų (geriausia - be vaškuoto viršaus)

2 šaukštų demeraros cukraus

Sirupui:

2 šaukštų demeraros cukraus

vienos didelės citrinos (tos pačios, kurios žievelę įtarkuosime į tešlą)

Gaminame:

Paruošiame papuošimą: viršui skirtą vieną arba dvi citrinas gerai nuplauname, supjaustome plonomis riekelėmis, išimame sėklas. Vienu sluoksniu sudedame į puodą, užberiame cukrumi, užpilame keturiaus šaukštais vandens ir kaitiname ant vidutinės ugnies apie penkias minutes, kol vanduo beveik išgaruos, o citrinos aplips tąsiu sirupiu.

Ruošiame pyragą: kambario temperatūros sviestą mediniu šaukštu išsukame su cukrumi, kol turėsime purią masę. Tai gali kiek užtrukti. Įmušame kiaušinius, gerai išmaišome. Įtarkuojame vienos citrinos žievelę.

Suberiame migdolus, įsijojame miltus ir kepimo miltelius (šitaip pyragas iškils geriau nei beriant paprastai). Atsargiai išmaišome metaliniu šaukštu, kad neišmušume oro.

Tešlą sudedame į kepimo popieriumi ištiestą kepimo skardą. Viršuje išdėliojame karamelizuotas citrinos skilteles.

Šaunamą į iki 160 laispsnių karščio įkaitintą orkaitę ir kepame apie 50 minučių, kol įsmeigtas peilis arba pagaliukas išlįs sausas.

Kol pyragas kepa, paruošiame sirupą. Išspaudžiame citrinos sultis ir sumaišome su cukrumi. Nieko tokio, jei cukrus neištirps.

Iškepusį pyragą subadome smailiu pagaliuku (aš šiam tikslui naudoju BBQ skirtą medinį iešmuką) ir užpilame sirupu. Paliekame atvėsti.

Viskas! Skanaus! Valgom kaip išmanom, man labai skanu su šlakeliu šalto natūralaus jogurto. Beje, pyragas puikiai laikosi, skonis tik gerėja, tad drąsiai galima kepti ‘ateičiai’.

Šaltinis: adaptuota pagal Nigel Slater, The Kitchen Diaries (London: Fourth Estate, 2007).