Lęšių ir degintų baklažanų salotos sveikai pradžiai

Tai štai, 2012-ieji!

Kad ir kaip mėgstu sąrašus, nesu iš tų, kurie surašo Naujųjų Metų pažadus.

Bet tikiuosi, kad Naujieji bus kupini puikaus maisto, restoranų, teatro, filmų, knygų, kelionių, džiaugsmo, tikrų draugų ir mylimų žmonių.

Dar tikiuosi, kad rasiu daugiau laiko ir įkvėpimo Žiupsneliui.

Ir saulėtų dienų fotografijai.

 

Po itin sočių Kalėdų, nė pažiūrėti nenoriu į mėsą, sūrį, traškučius ir saldumynus. Tad jau savaitę maitinosi vegetariškom salotom ir sriubom.

Kalėdų Senelis šiemet buvo kaip niekad knygingas. Todėl ir šis salotų receptas atkeliauja iš vienos šviežiausių knygų mano lentynoj - Yotam Ottolenghi ‘Plenty’. Gaivios, sočios – pats tas sveikam sausiui.

Lęšių salotos su ‘degintais’ baklažanais

Reikės:

trijų – keturių morkų

trijų - keturių saliero stiebų

keleto saujų vynuoginių pomidorų

nedidelės pankolio galvos (nebūtina)

alyvuogių aliejaus

druskos

žiupsnelio rudo ar kitokios cukraus

200g rudų lęšių (ypač tinka Puy)

lauro lapo

keleto šakelių čiobrelio (jei turit)

pusės svogūno

dviejų baklažanų

keleto šaukštų raudono ar balto vyno acto

po saują šviežių petražolių, kalendros ir krapų (jeigu turit)

pipirų

jogurto (nebūtina)

Gaminame:

Tris morkas supjaustome nedideliais kubeliais. Suberiame į kepimo skardą. Ten pat sumetame kubeliais supjaustytą salierą ir pankolį. Vyšninius pomidorus perpjauname per pusę, suberiame į skardą. Pašlakstome alyvuogių aliejumi, įberiame po žiupsnelį druskos ir cukraus (kuris prigesins pomidorų rūgštumą). Šauname į 180 laipsnių karščio orkaitę ir kepame apie 20-30 minučių, kol daržovės suminkštės (bet ne iki galo, čia skanu palikti šiek tiek traškesio – ypač morkose).

Lęšius nuplauname, suberiame į puodą. Ten pat įmetame likusią kubeliais supjaustytą morką, salierą, lauro lapą. čiobrelį. Verdame ant vidutinės ugnies apie 20 minučių, kol lęšiai suminkštės (bet ne sutiš). Išvirusius lęšius nukošiame, išgriebiame lauro lapą ir čiobrelio šakeliais. Suberiame į salotinę, įpilame pora šaukštų alyvuogių aliejaus, pora šaukštų vyno acto, įberiame druskos ir pipirų. Išmaišome.

Jei naudojame dujinę viryklę – baklažanus pabadome peiliu, dedame tiesiogiai ant vidutinės ugnies ir kepiname nuolat vartydami metalinėm žnyplėm, kol odelė beveik suanglės, o baklažanas suminkštės tiek, kad taps sunku vartyti (apie 10min). Beje, prieš tai galima viryklės paviršių pridengti folija, taip bus paprasčiau ją vėliau išvalyti.

Jei naudojame elektrinę orkaitę, baklažaną pabadome peiliu, dedame po karštu griliu ir kepiname nuolat vartydami, kol odelė ims anglėti, o baklažanas suminkštės. Jei neturime griliaus, peiliu pabadytą baklažaną dedame į karštą orkaitę (~200 laipsnių) ir kepame bent valandą, kol baklažanas parus ir susmegs.

Iškepusius ‘degintus’ baklažanus atsargiai perpjauname peiliu ir šaukštu išskaptuojame minkštimą stengdamiesi išvengti apdegusios odelės. Sudedame į sietelį ir paliekame sunktis apie 10min.

Į salotinę su lęšiais suberiame iškepusias daržovės ir stambiai supjaustytas prieskonines žoleles. Išmaišome, paraugaujame, jei trūksta rūgštelės – įpilame daugiau acto, jei reikia – įberiame druskos ar pipirų.

Nusunktą baklažanų minkštimą negailėdami pasūdome, įberiame pipirų, dedame šaukštą vyno acto. Išmaišome, paragaujame, jei reikia – pakoreguojame.

Salotas beriame į lėkštę, dedame pora šaukštų degintų baklažanų, šaukštą jogurto (jei naudojame), puošiame prieskoninėm žolelėm, valgome ir jaučiames sveikuoliškai.

Štai ir viskas! Aprašymas gal ilgas, bet procesas nesudėtingas, o rezultatas – fantastiškas. Skanaus!

Šaltinis: adaptuota pagal Yotam Ottolenghi Plenty (London: Ebury Press, 2010).

Brokoliai pietums! O ką?

Ką čia pasipasakojus? Nežinau. Darbas, darbas, darbas, miegas, šokiai, sportai, darbas, darbas. O štai pagaliau šeštadienio vakaras. Didysis planas: lova, filmai, naminiai sausainiai iš šaldikio, šokoladas ir Frozen Planet. Nežinau, ar čia krūviai darbe, ar žiemiškas šaltukas Londone (ir mano kambary!!), o gal baltos meškos Frozen Planet, bet man norisi susisukti į šiltą paklodę ir užmigt žiemos miegu. Iki pavasario. Ne, iki Kalėdų.

Žiemiška tai ar ne, bet šiandien jums siūlau brokolį. Pati negirsiu, bet pasak A.:  wow, pas tave net brokoliai skanūs! 

Receptas gimė iš nesėkmingo bandymo pamilti Ottolenghi*. Trūko VISKO, tai visko ir pridėjau. Skanu baisingai. Rekomenduoju.

Brokolis rytietiškai

Reikės:

brokolio galvos

šaukšto ar dviejų augalinio aliejaus

trijų skiltelių česnako

žiupsnelio čili dribsnių (arba šviežio čili, milteliai čia nelabai tinks, bet jei nieko kito neturit – berkit)

ryžių acto (suskaičiavau 9 šaukštus, bet priklausys nuo jūsų skonio receptorių)

sojų padažo (taip pat apie 9 šaukštus, bet galima daugiau/mažiau)

saujos sezamo sėklų

Gaminame:

Brokolį padaliname į žiedus, suberiame į puodą su verdančiu vandeniu. Paviriname neuždengtame puode apie pora minučių – neilgiau, brokolis tebeturi būti traškus - ir traukiame lauk .

Į keptuvę (kuo storesnis dugnas – tuo geriau) pilame aliejų, beriame smulkiai supjaustytą česnaką ir čili. Pakepiname pora minučių ant nedidelės ugnies, kol česnakas rustels. Viską (įskaitant aliejaus likutį) supilame į salotinę ar dubenį, kuriame maišysite brokolius.

Į tą pačia keptuvę sudedame apvirtą brokolį ir kepiname ant nemažos ugnies (taip, be papildomo aliejaus) apie 5 minutes, kol skrustels. Jei naudojate visą galvą – siūlau tai daryti dusyk, nes brokolio žiedai turi liesti keptuvės dugną. (Dar patarčiau atidaryti langą, nes padūmos!) Skrustelėjusius brokolius suberiame į dubenį su česnaku.

Sumažiname ugnį ir į tą pačią keptuvę suberiame sezamo sėklas. Suskaičiuojame iki 30, išjungiame ugnį, pamaišome – sėklos turėtų būti rustelėjusios, bet nepridegusios – ir beriame į dubenį su brokoliais.

Palaipsniui pilame ryžių actą ir sojų padažą. Vis pamaišome ir ragaujame, kol bus pats tas. Štai ir viskas.

Grįžtam į lovą, jungiam filmą. Valgom pirštais pamirkydami į dugne susikaupusį padažą!

 

* Jurga, o visgi pamilau, nes radau SUPER DUPER receptą, apie kurį vėliau!!

Figų salotos saulėtam rugsėjui

Šis įrašas – ne kas kita kaip duoklė rudeniui. Arba turkų parduotuvei už kampo, nes kur kitur rasi maišą prinokusių figų už centus. Arba šviežutėlio fetos sūrio. Ar kalną granatų! Valgomų, žinoma.

Anot landlordo, kuris mūsų namą paveldėjo iš senelių, kažkada čia gyveno galybė į Londoną emigravusių graikų šeimų. Kaip ir prideda graikams, mūsų sodely auga didžiulis figmedis ir galingas vynuogių krūmas. Deja, figos nudžiuvo taip ir neprinokę, o aukštai jo kamienu užsikabaroję vynuogės tedžiugina sparnuočius. O sparnuočiai džiugina mus. Visi laimingi.

Vėliau graikų šeimynas pakeitė, o gal papildė, turkai. Žinau, kad dažnas Londone gyvenantis lietuvaitis mėgsta pabambėti ant tokių kaimynų (nors vietoj turkų čia galim įrašyt  bet kokią tautybę, įskaitant tuos pačius lietuvius!), bet aš negaliu atsidžiaugt – be jau minėtos super-parduotuvės, turim bent pora turkiškų kepyklėlių (baklava saldžioji!), ir prieskoninę-tabakinę. Žodžiu, nors, skirtingai nei Jurga, niekaip nepametu galvos dėl Ottolenghi receptų, pusės puslapio ingredientų sarašas – ne bėda, nes viskas arba (jau) spintelėj, arba tiesiog už kampo.

Taigi ir čia reikės granatų melasos, kurios tikrai turės bet kokių Viduržemio šalių maisto parduotuvė (žinau, kad šį blogą seka daug Londoniečių). Kitu atveju, ją galima pasigaminti pavirinus granatų sultis su cukrumi ir šlakeliu citrinos. Blogiausiu atveju, nesukit galvos ir keiskit tiesiog granatų sultimis, o tada paragaukit ir – jei reikia – užpilą papildykit cukrum ar citrinos sultim.

 

 Figų ir fetos salotos su granatų užpilu

Vienam valgytojui reikės:

Poros saujų salotų (ypač tinka špinatai)

Trejeto figų

Gabalėlio fetos sūrio (galima keisti varškės sūriu, tada salotas reikėtų pasūdyti)

Pusės granato (instrukcijos, kaip patogiausia išgauti sėklytes – čia)

Saujelės lazdyno riešutų (nebūtina)

Poros šaukštų alyvuogių aliejaus

Šaukšto granatų melasos

Gaminame:

Figas supjaustome riekutėmis, suberiame ant salotų lapų. Užtrupiname fetos, suberiame riešutus ir granatų sėklytes.

Alyvuogių aliejų sumaišome su granatų melasa ir gerai išplakame. Supilame ant salotų.

 

Štai ir viskas. Gražios Jums bobų vasaros (pas mus +28!!!!).

Šaltinis: pagal Helen iš Food Stories .

P.S. Kitas laaabai skanus receptas su figomis – Figų ir ožkos sūrio užkandėlė. Kepsiu kai tik atvės! :)

Aštrios morkų ir fetos sūrio salotos

Prisipažinsiu - esu serijinė gerų dalykų žudikė. Parsinešusi naują kompaktą ištikimai klausau kasdien daugybę sykių, kol nebegaliu pakęsti. Batelius nešioju iki kulne prasižioja skylė, per kurią pribėga vandens (arba purvo). Mylimą rankinę tąsausi visur ir visada, kol nudyla ir nutrūksta rankena arba petneša.

Tas pats ir virtuvėje. Atradusi patikusį receptą (kažkodėl beveik visada salotas, kartais sriubą) gaminu pietums ir vakarienei, nešuosi į darbą, į svečius, į BBQ ir valgau valgau valgau, kol – na taip – persivalgau.

Tai štai paskutinė mano maniakiškos meilės auka. Aštrios morkų ir fetos salotos. Ištikimai valgomos jau tris dienas iš eilės. Šaldytuve laukia dežutė piknikui parke (parašau ir lekiu), virtuvėje – naujas maišelis, ne, visas maišas, morkų. Manija, ne kitaip.

Aštrios morkų salotos su feta

Reikės:

keturių didelių morkų

poros šliūkšnių alyvuogių aliejaus

poros skiltelių česnako

šaukštelio kmynų

šaukštelio kumino

pusės šaukštelio harisos, jei mėgstate aštriai, dėkite daugiau (galima keisti čili pipiru ar čili pipiro dribsniais)

pusės šaukštelio paprikos miltelių (nebūtina)

poros šaukštelių za’atar (nebūtina)

pusės šaukštelio cukraus

trijų šaukštų citrinos sulčių

saujelės petražolių

saujelės mėtų (nebūtina, bet labai gražiai atsveria aštrumą salotose)

saujelės moliūgų ir/ar saulėgražų sėklų (nebūtina)

saujelės smulkintų graikiškų riešutų (nebūtina)

~150g fetos sūrio (jei neturite/nerandate fetos, manau, galima naudoti šviežią varškės sūrį, tokių atveju nepamirškite salotų pasūdyti)

Gaminame:

Sutarkuojame morkas.

Keptuvėje įkaitiname aliejų, sumetame smulkiai supjaustytą česnaką. Suberiame kmynus ir kuminą (galima prieš tai sutrinti, bet nebūtina), papriką, za’atar, harisą arba čili. Pakepiname apie minutę. Nukeliame nuo ugnies.

Pakepintus prieskonius ir aliejų supilame į dubenį su morkom. Įberiame cukraus, įspaudžiame citrinos sulčių. Šioje vietoje originalus receptas siūlo viską gerai išmaišyti ir palikti bent valandai, leidžiant skoniams susimaišyti, bet mano nuomone tai nebūtina, nes skoniui didelės įtakos nepadarė. Paragaujame. Jei reikia, įberiame daugiau citrinos sulčių, cukraus ar, jei norisi aštriau, harisos.

Suberiame susmulkintas prieskonines žoleles, sėklas ir riešutus, jei naudojame. Gerai išmaišome. Suberiame supjaustytą fetą, išmaišome ir valgome. Skanaus!

Šaltinis: Smitten Kitchen.

P.S. Įdomu ar čia yra kolegų-maniakų? Kas šiuo metu yra jūsų maniakiškos meilės objektas?

Bulvių ir žirnelių salotos. Beveik karališkos, labai vestuvinės.

Visai patinka man taip. Po keturių dienų savaitgalio, trys dienos darbo, o tada vėl keturių dienų poilsis. Kad dažniau taip! Miegosim iki pietų, dėkosim princui Wiliamui ir žiūrėsim arba nežiūrėsim princiškų vestuvių transliacijos. Net drabužių parduotuvės paskutinėm dienom apsikarstė Britanijos vėliavomis, jaunavedžių nuotraukomis ir plakatais su sveikinimais bei palinkėjimais Viliui ir Keitei. Reagavau skeptiškai, kol vienas protingas žmogus nepriminė, kad vargšai britai neturi jokios nacionalinės, anei nepriklausomybės dienos, tad bet koks karališkas įvykis iš esmės yra to kompensacija. Ech, na negi gaila! Lai švenčia! Gal ir aš prie kokio nors street party prisijungsiu! Bent jau išsimiegosiu tikrai!

Galėjau, žinoma, papublikuot kokį nors keksiukų su mėlynu-raudonu-baltu glaistu receptą. Bet negi kepsit. Geriau papasakosiu apie salotas. Vasara šiaip ar taip. Ar bent jau pavasaris užu balos. Pas mus tai vasara.

Šios salotos man atrodo be galo britiškos. Nors negaliu apibrėžti, kodėl. Gal dėl žirnelių ir mėtų kombinacijos? Bet kokiu atveju, skanu. Ypač šalia ką tik lauke keptų dešrelių. Arba šašlykų. Žiūrint, kurioj balos pusėj vestuvių transliaciją stebėsit Jūs. Stebėsit?

Britiškos salotos

Reikės:

Poros saujų kubeliais supjaustytos šoninės

Kokio pusės kilogramo bulvių (geriausia, žinoma, mažutėlių šviežutėlių pavasarinių!)

Maždaug pusantro puodelio žirnelių (kiek norit, tiek ir reikės) – tinka tiek švieži, tiek šaldyti (šaldyti net geriau, nes, nebent jūsų daržas visai šalia virtuvės, nuskinti žirneliai labai greitai praranda visą savo skanumą ir saldumą, todėl ir šaldomi jie paprastai vos kelios valandos nuo nuraškymo)

Nepilnos stiklinės balto vyno

Šaukšto su kaupu grūdėtų garstyčių

Didelio šliūkšnio (kokių 4 šaukštų) riebios grietinėlės

Šviežiai malto pipiro

Šviežių mėtų lapelių (nebūtina)

Gaminame:

Bulves supjaustome riekutėmis, užpilame vandeniu, užverdame ir verdame, kol suminkštės. Bulvėms išvirus suberiame žirnelius ir paviriname dar minutę, bet ne ilgiau. Nukošiame.

Šoninę suberiame ant įkaitintos keptuvės ir kepiname pamaišydami, kol parus ir apskrus. Pilame vyną, paviriname, kol kiek nugaruos. Dedame garstyčias, pilame grietinėlę. Kaitiname nuolat maišydami, kol ims tirštėti. Išjungiame ugnį. Įmalame pipiro.

Bulves ir žirnelius verčiame į salotinę, pilame padažą. Išmaišome, suberiame stambiai suplėšytus mėtų lapelius ir nešame ant stalo.

Labai skanus garnyras!

Šaltinis: turbūt kažkur kažkada kažką panašaus mačiau/skaičiau/ragavau, bet šiaip iš galvos.

Libanietiškos salotos. Naikinam paskutinius pomidorus!

Taigi vasara baigėsi, bet šiltnamiai dar linksta nuo pernokusių pomidorų, o daržas pilnas pirmųjų šalnų laukiančių prieskoninių žolių. Ką darom? Tabbouleh!

Tabbouleh yra tradicinės libanietiškos salotos/užkandėlė, populiari visada arabų pasaulyje, o dabar – panašu – privaloma kone kiekvieno angliakalbio virėjo išleistoje receptų knygoje. Ko reikia gaminant tabbouleh? Na, čia turim problemėlę. Reikia bulgar wheat kruopų, kurių ne tik, kad neteko regėti Lietuvos parduotuvėse, bet ir jokiame internetiniame anglų-lietuvių žodyne. (Papildymas: meluoju, skaitykit komentarus!) Bulgar wheat yra į mažus grūdelius susmulkintos apvirtos kvietinės kruopos. Super greitai ir paprastai paruošiamos. Neturim? Nenuleidžiam rankų – šiose salotose jas puikiausiai galime pakeisti kuskusu arba puy lęšiais. Ir dar – kažkodėl manau, kad čia tiktų net… perlinės kruopos. Nebandžiau, bet esu šventai įsitikinusi, kad tiktų. Išbandysiu ir būtinai jums papasakosiu!

Libanietiškos salotos ‘Tabbouleh’

Reikės:

pusės stiklinės bulgar wheat (arba kuskuso, arba puy lęšių)

dviejų-trijų prinokusių pomidorų

didžiulės šluotos šviežių pertražolių

mažytės puokštelės šviežių mėtų

nedidelio raudono svogūno (arba dar mažesnio – balto)

citrinos

alyvuogių aliejaus

rupios druskos

Gaminame:

Paruošiame kruopas: užpilame verdančiu vandeniu ir paviriname ant nedidelės ugnies 5-10 minučių arba tiesiog užpilame verdančiu vandeniu ir paliekam išmirkti bent pusvalandžiui. Jei naudojame kuskusą – užpilame karštu vandeniu arba sultiniu, uždengiame ir paliekame, kad išbrinktų, Jei naudojame lęšius – gerai nuplauname, suberiame į puodą su karštu vandeniu arba sultiniu, įmetame pora lauro lapų ir verdame, kol suminkštės.

Pomidorus smulkiai supjaustome (patartina, nors nebūtina, išpjauti sėklas). Petražoles ir mėtas nuskabome nuo stiebų ir susmulkiname peiliu arba žirklėmis. Itin smulkiai supjaustome svogūną. Viską dedame į salotų indą, suberiame atšaldytas kruopas (kad būtų greičiau galima praplauti šaltu vandeniu).

Užpilame trimis-keturiais šaukštais alyvuogių aliejaus. Išspaudžiame maždaug tiek pat citrinos sulčių. Pasūdome, Paragaujame. Jei reikia – įspaudžiame dar daugiau citrinos. Turėtų jaustis maloni rūgštelė.

Viskas! Labai skanu kaip garnyras žuviai ar mėsos kepsniui. Lygiai taip pat skanu kaip paprastos salotos pietums, nors tokiu atveju mėgstu pagardinti švelniu ožkos sūriu. Skanaus!

Šaltinis: šiek tiek rėmiausi Valentine Warner What to Eat Now. Spring & Summer (London: Octopus, 2009), bet iš esmės receptas - libaniečių liaudies.

P.S. Ne! Nieko nepamiršau! Šaunuoliai lietuviaičiai, būčiau Lietuvoje – mielai šokinėčiau pagal Tris Milijonus! Sveikinimai visiems!

Pupelių, avinžirnių ir fetos salotos. Šiaip.

Šiaip.

• Darbe kažkodėl neatsinaujina Skanių Savaičių sąrašiukas. Fe. Ne tik facebooką blokuoja, bet ir tai. Jaučiuosi mėnuly.
• Negaliu klausytis jokių internetinių radijų ar žiūrėti filmukų youtube. ‘Access denied’. Raudonom raidėm. Atėjo metas nusipirkti mp3 grotuvą. Nuobodžiom dienom klausysiuos Spilled Milk. Liežuvis blokuotojams.
• Praeitą savaitę nusipirkau tris knygas. Perskaičiau pusantros. Bibliotekines.
• Šiemet dar neragavau mėlynių. Nei žemuogių. Nei agrastų.
• Užtat suvalgiau tris maišus žirnelių. Deja, šaldytų.
• Nuo minties apie šviežias voveraites su bulvėm svaigsta galva.
• Žiauriai pasiilgau šviežiai raugintų agurkų su krapais. Ir rūgpienio drebučių.
• Iki atostogų Lietuvoje liko mažiau nei mėnuo.

Pupelių, avinžirnių ir fetos salotos su raudonu padažu

Reikės:

pupelių

avinžirnių (naudojau iš skardinės, tačiau – be abejo – galima išsivirti ir patiems. Tik nepamirškit prieš tai išmirkyti!)

fetos sūrio

padažui:

poros saujų saulėje džiovintų pomidorų aliejuje

saujos orkaitėje keptų paprikų aliejuje (nebūtina, beje, tikrai kažkur aprašiau, kaip ruošiu saviškes, bet niekur nerandu.. gal visgi neaprašiau?)

poros skiltelių česnako

šaukšto balto vyno (arba kitokio) acto

maltos rūkytos paprikos (nebūtina)

kajeno (arba paprasto) pipiro

šlakelio harisos (jei mėgstate aštriau)

Gaminame:

Pupeles išverdame sūdytame vandenyje.

Džiovintus pomidorus, paprikas, česnaką ir actą sumalame blenderyje arba trintuvėje. Jei labai tiršta – įpilame  šlakelį alyviuogių aliejaus. Suberiame prieskonius. Išmaišome.

Išvirusias pupeles, avinžirnius ir kubeliai supjaustytą fetą suberiame į salotinę, sudedame padažą, gerai išmaišom.

Štai ir viskas. Puikus skonių derinys!

 

Šaltinis: adaptuota pagal BBC Good Food, August 2010.

Duona ‘Viskas Viename’. Lietuviškam piknikui!

Na ką. Štai ir baigėsi atostogos. Bent jau lietuviškosios. O buvo gerai! Spėjau ne tik gimines bei draugus aplankyti, bet ir užlėkti į jau visų išgirtą Mint Vinetu (prisidedu prie pagyrų – super šauni vietelė, na ir kas, kad garsusis morkų pyragas kiek sausokas pakliuvo, užtat knygų kokių yra!) ir netgi gyvai pasišnekučiuoti su kolegėm blogietėm – žaviąja Egle, šmaikščiąja Violeta, talentingąja Jurga ir nuostabaus grožio sūnelio mamyte – Inga. Tokių šaunių merginų ir puikaus vyno kompanijoje vakaras prabėgo akimirksniu - noriu dar!

Atskriskit į Londoną, ką? Oro kompaniją nurodžiau. O galiu nurodyti ir čia. Pirmą sykį skridau su Star1, ir man labai labai patiko. Ir ne tik todėl, kad registruojanti mergaitė leido iškeliauti su dideliu perviršiu bagažo (apie dešimt kilogramų valgomų lietuviškų gėrybių!) ar kad abu kartus sėdėjau karališkoj vietoj ir visą kelią makalavau kojom. Patiko, nes skrydis buvo tikras malonumas, SU maloniu aptarnavimu, saldainukais, lietuviškais laikraščiais ir apetitą žadinančiu meniu; BE piktųjų rankinio bagažo inspektorių, plastikinių kėdžių, protu nesuvokiamo skrydžio laiko ir planų apmokestintį kelionę pas nykštukus! Ir – svarbiausia – tiesiai į Vilnių! (Ne, niekas man už reklamą nesumokėjo, bet jei mokėtų tai priimčiau. Na bent jau kokios neblogos nuolaidėlės kodą ne tik man, bet ir skaitantiems.. )

O štai jau minėtos registratorės dėka ir šiandienos receptas toks sulietuvintas. Jums jokia naujiena, bet man didžiulis atradimas tie ūkininkų turgeliai Vilniuje. Iš vieno žavaus pardavėjo nusipirkau labai skanaus kumpio (tada atrodė oi kiek daug, o dabar jau baisu, kad mažai!), iš kito – šviežio varškės sūrio, ir abiejų po kamputį sudėjau į šiandienos duoną.

Ir net nežinau kokiais žodžiais jums ją girti. Ajajaj kokia skani! Idealus pasirinkimas piknikui, tingiai popietei prie ežero ar net lauknešėliui į darbą. Paprasta! Efektinga! Du viename! …. Ai.. ne kokia iš manęs piarčikė - štai prašau, išbandykit patys ;-)

Duona ‘Viskas Viename’

Reikės:

tešlai:

1 1/4 stiklinės šilto vandens

šaukšto alyvuogių aliejaus

šaukštelio medaus

pusės stiklinės paprastų kvietinių miltų

pusės stiklinės ruginių miltų (naudoju rupius)

šaukštelio tirpių mielių (galit naudoti kokias tik norit, vadovaukitės pakuotės instukcijomis, aš paskutiniu metu įsimylėjau šiltame saldintame vandenye aktyvuojamas sausas mieles – tiesiog akyse kyla burbuliukai, žinau, kad veikia, o ir šiaip kindina puikiausiai)

1 3/4 stiklinės duoninių miltų (Lietuvoje ieškokite kodo 812D)

šaukštelio druskos

kiaušinio baltymo

kmynų

įdarui:

(galima prifantazuoti ko tik norit, šiandien man norėjosi taip)

lietuviško rūkyto kumpio

lietuviško varškės sūrio

nelietuviško sūrio (užsisėdėjo šaldytuve ;-)

aliejuje marinuotų paprikų*

kaparėlių

aisbergo salotų lapų

Gaminam:

Į šiltą vandenį supilame aliejų ir medų. Išmaišome. Suberiame ruginius ir kvietinius miltus bei mieles. Išmaišome. Uždengiam ir paliekam 5-10 minučių, kal aktyvuosis mielės.

Suberiame duoninius miltus ir druską. Maišom mediniu šaukštu, kol pasidarys per tiršta – tuomet perkeliame ant miltuoto paviršiaus ir minkom rankom. Minkom apie dešimt minučių, tešla turėtų būti gana lipni, bet ne tiek, kad neįmanoma būtų minkyti. Jei reikia – įberiam papildomai miltų. Gavę norimą – elastingą – konsistenciją, perkeliame į aliejumi pateptą indą, uždengiame ir paliekame šiltoje vietoje mažiausiai valandai, kol padvigubės. Asmeniškai aš mėgstu duonos kepimą planuoti taip, kad užmaišiusi tešlą kur nors išeičiau – tarkim, į parduotuvę, arba užsiimčiau kitais svarbiais darbais, jog kiltų kuo mažiau pagundų lįsti prie tešlos per anksti. Kantrybė šiuo atveju – būtinas ingredientas.

Iškilusią tešlą dar sykį paminkome ir, stalo paviršių ištepę aliejumi, nubarstę miltais arba padengę maistine plėvele (taip bus žymiai lengviau duoną perkelti ant kepimo skardos), iškočiojame stačiakampį.

Palikę nemažus pakraščius į vidurį dedame įdarą, o šonuose likusią tešlą supjaustome juostelėmis (štai taip). Užlenkiame stračiakampio viršų, šonines juosteles ir, galiausiai, apatinę kraštinę.

Aptepame kiek paplaktu kiaušinio baltymų, apiberiame kmynais, perkeliame ant sviestiniu popieriumi užtiestos skardos ir, uždengę maistine plėvele, kildiname dar pusvalandį (nebūtina).

Šauname į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepame apie 30 minučių.

Valgom šiltą arba šaltą. O geriausiai – susikraunam pikniko krepšį, skambinam draugams ir lekiam į patį gražiausią parką džiaugtis saule! Nepamirškit peilio ir pjaustymo lentelės! Na dar butėlaitis vyno ne pro šalį.. ;-) Štai ir viskas. Skanaus!

Detaliai iliustruota gaminimo instukcija – Cooking Bread.

* Paprikas supjausčiau stambiais gabalėliais, iškepiau orkaitėje, kol parudavo skūrelės, atvėsinau, nulupau skūreles ir subėriau į stiklainiuką su nuo pirktinių saulėje džiovintų pomirų likusiu aliejaus marinatu. Ten gyveno ir progos pasireiškti laukė jau gerus pusę metų. Idealus dalykėlis greitai sutaisomoms salotoms.

Vasaros Pradžios Salotos, arba, Noriu savo daržo!

Praėjusią savaitę džiaugiausi tikrų tikriausiom vasaros atostogom. Gulinėjau parkuose nuogom kojom ir skaičiau knygas. Nes būtent tai man yra vasara – galimybė išsitiesti pievutėje su gera knyga, saulytei maloniai glostant nedrąsiai apnuogintą odą..

Kita svarbi vasaros dalis, žinoma, yra jos gėrybės. Ypač pirmosios. Nedidukės bulvytės, vos prasipūtusioj ankšty tūnantys saldūs žirneliai, plonytės morkos, raudonšoniai ridikėliai, saulėj žaižaruojantys salotų lapai..

Kaip aš norėčiau savo daržo! Basom kojom nutipenčiau į rasa alsuojančia dirvą, išsikasčiau pirmųjų bulvių kelmą, prisiskinčiau glėbį šviežių žirnių ir pupų ankščių, nusiraškyčiau keletą krapų šakelių.. Ir visą birželį valgyčiau Vasaros Pradžios Salotas. Tiesiog taip. Pietums. Vėlyvai vakarienei. Arba kaip garnyrą šalia lietuviškų šašlykų. Juk ir baltai mišrainei reikia poilsio!

Vasaros Pradžios Salotos

Reikės:

pirmųjų bulvyčių

šviežių pupų (tiks ir šaldytos – beje, jos lengviau lupasi)

šviežių žirnelių (tiks ir šaldyti – asmeniškai man netgi skaniau su šaldytais žirneliais, negu ilgiau parduotuvių lentynoj pastovėjusiais ir spalvą bei saldumą prarausiais žirniais)

šviežių krapų (galima keisti šviežiom mėtom – turėsim labai britiškas salotas)

Salotų užpilui:

4 šaukštų alyvuogių aliejaus

šaukšto balto vyno acto

šaukštelio Dijon garstyčių

pusantro šaukštelio grūdėtų garstyčių

žiupsnelio cukraus

Gaminam:

Sūdytame vandenyje išverdame vienodo dyžio gabalėliais supjaustytas bulves.

Tuo metu paruošiame užpilą – visus ingridientus supilame į stiklainiuką, uždarome ir gerai paplakame.

Išvirusias bulves nukošiame, paliekame kiek atvėsti. Suberiame į salotų indą, užpilame salotų padažu ir gerai išmaišome. Svarbu tai padaryti, kol bulvės dar šiltos, taip padažas geriau pasidengs.

Pupas sumetame į verdantį vandenį, palaukiame, kol užvirs, paverdame dvi minutes, išgriebiame, perplauname šaltu vandeniu (kitaip pupelės ir toliau virs nuo savo karščio, ko pasekoje praras spalvą bei formą). Išlukštename ir suberiame į indą su bulvėmis.

Į puodą su karštu nuo pupelių likusiu vandeniu suberiame žirnelius, užviriname, paverdame minutę, nukošiame, perskalaujame šaltu vandeniu. Suberiame pas bulves.

Galiausiai, pakarpome krapų, suberiame į salotas, gerai išmaišome ir nešame ant stalo. Kur nors lauke po obelim..

Skanaus!

Šaltinis: pagal Gordon Ramsay (2008) Cooking for Friends, London: Harper Collins Publishers.

Vištienos kepenėlių ir džiovintų baravykų paštetas. Romantiškam piknikui parke.

Oi kaip negerai yra sirgti. Visai negerai.

Nežinau kaip ir kodėl, bet gyvendama JK beveik pamiršau, ką reiškia bjaurios peršalimo ligos, visokios slogos, kosuliai ir temperatūros.. Tad praeitą savaitę gavau tokį nevisai malonų priminimą. Brrr.

Faktas, kad priverstinis namų areštas nėra labai malonus dalykas, kai už lango begėdiškai šypsosi saulė, žydi obelys ir suokia paukščiai. Antra vertus, labai neblogas stimulas greičiau kapstytis iš lovos.

Ta proga vakar mano žmogus ir tokia-beveik-sveika aš išsiruošėme į baisiai gražų Londono kampelį. Neradau jokio internetinio puslapio galinčio atspindėti, kaip Hamstead Heath atrodo pasakiškai gražią pavasario dieną kaip vakar, bet pabandykite įsivaizduoti daug daug saulės, gaivios žalumos su kuokšteliais baltom žiedų kekėm aplipusių vyšnių, pulko vaikų, dar daugiau šunų ir – čia svarbiausia dalis – galybės laimingų žmonių, savo margais paklotėliais nusėjusių kalnus ir klonius. Itin svarbus margo paklotėlio brolis – pinkniko krepšys su gana demonstratyviai kyšančiu vyno butėlaičiu.

Puikiai išnaudodamos savo lokacijos vietą aplinkinės kepyklėlės už nepadoriai didelę kainą siūlo sukrauti padoraus dydžio pikniko rinkinuką su šviežia duona, bandelėm, sūriais, vaisiais, užtepėlėm ir kitu ‘pirštukiniu maistu’ (angl. finger-food) bei butėlaičiu jau minėto vyno arba gaivus limonado. Ir – nenuostabu, turint omenyje bendrą atmosferą ir pavasarinės saulės apsvaigintas galvas – panašu, kad verslas klesti.

Kadangi mano piniginėje – ypač pastaruoju metu – nepadorios sumos nesimėto, ir – sakykit ką norit – savo visada skaniau, kepyklėlėj verta susivilioti tik svaiginančio kvapo šviežia duona, nes visa kita galima sumeistrauti nuosavoj virtuvėj už juokingą kainą. Susidomėjot?

******

Trumpai apie kepenėlių paštetą: čia pateikiu ‘sugrubintą’ ir pagreitintą variantą. Norint geresnio - ‘parduotuvinio’ - rezultato reikia kiek ilgiau pasidarbuoti blenderiu ir gautą masę pertrinti per sietelį, idant atsikratyti visų gabalėlių ir gauti gerokai skystesnį bei lengviau tepamą kepenėlių paštetą. Visgi aš kur kas dažniau renkuosi būtent šį variantą, nes.. ne tik greičiau, bet ir kažkodėl skaniau. Man.

Ir dar, paprastai kepenėlių pašteto receptas baigiamas patarimu viską užlieti išgrynintu sviestu, tačiau tai nėra būtina, jei paštetą ketinate suvartoti per artimiausias pora dienų. Šitaip sutaupysite ne tik porą šaukštų riebalų, bet ir balažin kiek kalorijų ;-)

*******

Vištienos kepenėlių ir džiovintų baravykų paštetas

Reikės:

~110g + šaukšto sviesto

svogūno

skiltelės česnako

~400g vištos kepenėlių

nemažos saujos džiovintų baravykų ar kitų grybų

šaukšto brendžio (galima keisti viskiu)

šaukštelio maltų garstyčių (galima keisti ir skystomis garstyčiomis, tuomet dėsime kiek daugiau)

druskos ir pipiro

Gaminame:

Grybus išmirkome šiltame vandenyje, kol suminkštės.

110g sviesto ištirpiname įkaitintoje keptuvėje, suberiame supjaustytą svogūną ir česnaką. Kepiname ant nedidelės ugnies, kol svogūnai suminkštės ir taps permatomi.

Suberiame nusausintus supjaustytus grybus. Gerai išmaišome.

Vištų kepenėles nuplauname, nusausiname popieriniais rankšluosčiais, supjaustome vienodo dydžio gabalėliais. Suberiame į keptuvę. Kepiname karts nuo karto pamaišydami ir nuolat tikrindami. Kaip visuomet su kepenėlėmis, svarbu tiksliai pagauti akimirką, kada viduriukai praranda rožinę spalvą. Viskas. Nė minutėlės ilgiau, nes perkepusios kepenys įgauną labai nemalonų – kiek kartų – skonį. Supilame brendį, garstyčias, įberiame druskos bei pipirų, dar sykį išmaišome ir nukeliame nuo ugnies.

Kepenėlių–grybų masę kartu su papildomu šaukštu sviesto sumalame blenderyje. Paragaujame. Jei reikia – įberiame daugiau druskos ar pipirų. Jei norite skystesnio ir lengviau tepamo pašteto – pertrinkite per sietelį. Beje, tokiu atveju siūlyčiau pasilikti keletą grybų, juos supjaustyti mažais gabalėliais ir įmaišyti į pertrintą paštetą.

Paštetą supilsytykite į serviravimo indukus arba indą. Jei norite išlaikyti kelioms dienoms – puode ištirpinkite apie 60g sviesto, atvėsinkite ir atsargiai supilkite ant pašteto indelių taip, kad baltos apnašos liktų puodo dugne. Joms mums nereikalingos. Paštetą atvėsinkite šaldytuve.

Štai ir viskas! Paprasta, pigu, bet labai efektinga!

Gerų jums piknikų! Ir nesirkit ;-)

Šaltinis: pagal Angela Griffin.

Jeruzalės artišokų salotos vienišiems (mergaitiškiems) vakarams

Mano žmogaus darbas toks, kad karts nuo karto tenka išvykti ilgėliau.. Na savaitei. Būna dviems. Tiesa, šiuo metu taip nutinka itin retai, tačiau net ir dabar išgirdę, kad aš ‘viena’ draugės ir draugai nutaiso oi-kokia-tu-vargšė žvilgnį.. kuris mane labai glumina.

Gal kažkam sunku suprasti, bet man kartais visai patinka pabūti vienai. Pagyventi savo ritmu. Vakarieniauti nepaisant laikrodžio rodyklių. Žiūrėti mergaitiškus filmus ar seniai mėgtus serialus – tarkim Roswellą arba paauglystės meilę Hornblowerį. Peržiūrėti krūvą MasterChef per BBC iPlayer. Skaityti iki paryčių. Su taure balto vyno ir krūvele After Eights su lazdyno riešutais (nes kai niekas nemato tai jokios kalorijos nesiskaičiuoja, ar ne? ;-)

Maitintis sriubom ir salotom. Be jokių baimių, kad kažkam atsibodo. Man tai negresia. Salotos – mano galva - idealus mergaitiško savaitgalio vienumoje palydovas. Pavyzdžiui šios – truputį ekscentriškos, truputį gurmaniškos, bet niekada nenuviliančios.

Visai neseniai sužinojau, kad pagrindinis jų ingredientas – jeruzalės artišokai (lietuviškai – topinambai) – visai nesunkiai prieinami ir Lietuvoje. Ypač ūkininkų ar šiaip – daržovių – turgeliuose. Tad, mielos mergaitės, kuo jūs lepsitės kitą vienišai moterišką savaitgalį?

Truputis informacijos – jeruzalės artišokai neturi nieko bendro nei su Jeruzale, nei su artišokais. Balažin kodėl toks pavadinimas, nes išties tai yra saulėgražų šeimos augalo šakniagumbis. Pirkdami stenkitės rinktis kietus gumbus su kuo mažiau atšakėlių – šitaip bus paprasčiau nulupti. Beje, siūlau paskubėti, nes topinambų sezonas tęsiasi nuo spalio iki kovo-balandžio, tad norėdami įsigyti šviežių daržovių tai reikėtų padaryti jau dabar.

Jeruzalės artišokų salotos su ožkos sūriu, lazdyno riešutais ir citrinų užpilu

Reikės:

poros saujų jeruzalės artišokų

saujos lazdyno riešutų

alyvuogių aliejaus

lauro lapo

žiupsnelio druskos

citrinos

trejeto saujų salotų lapų (man skaniausia – jauni burokėlių lapeliai)

gabalėlio kieto ožkos sūrio

šviežiai maltų pipirų

Gaminam:

Topinambus kruopščiai nuplaunam, nulupam, supjaustom vienodo dydžio griežinėliais. Suberiam į kepimo indą, pašlakstom alyvuogių aliejum, įmetam lauro lapą, padruskinam, pamaišom, kad tolygiai pasidengtų ir šaunam į iki 180 laipsnių karščio įkaitintą orkaitę 30-40 minučių, kol taps labai minkšti – maždaug išvirusios bulvės konsistencijos. Maždaug po 20 minučių gerai išmaišom ir sugražinam į orkaitę.

Likus maždaug dešimčiai minučių iki kepimo pabaigos, lazdyno riešutus sumetam į kitą karščiui atsparų indą ir dedam į orkaitę, kad lengvai apskrustų.

Tuo metu paruošiame salotų užpilą – sumaišome keturius šaukštus alyvuogių aliejaus su dviem šaukštais citrinos sulčių, įberiame druskos – paragaujam, jei reikia, koreguojame pagal skonį.

Į iškepusius topinambus įspaudžiame apie pusę šaukšto citrinos sulčių, įberiame šviežiai malto pipiro, pamaišome.

Konstruojame salotas – į serviravimo lėkštę sumetame salotų lapus, pašlakstome salotų užpilu, suberiame iškepusius jeruzalės artišokus, apskrudusius lazdyno riešutus (galima pasmulkinti arba dėti visus), plonomis juostelėmis supjaustytą ožkos pieno sūrį. Dar sykį pašlakstom salotų užpilu.

Viskas! Nešam(ės) ant stalo. Pilam(ės) taurę balto vyno. (Įsi)jungiam gerą filmą ir mėgaujamės vienatve! Juk nekasdien taip! ;-)

Šaltinis: nusižiūrėjau iš River Cottage.

Karamelizuotų svogūnų duoniukai su ožkos sūriu. Kolegoms bevaliams.

Ką ten sakiau apie atidėliojimo karalienę..?

Tiek atidėtų darbų, reikalų ir įsipareigojimų, kad vakarais darosi sunku užmigti, o aš eilinį kartą neatsispyriau pagundai pasisukioti virtuvėje.. Turiu net du svarius pasiteisinimus. Mielinių kepinių savaitę ir šaldytuve užsibuvusį ožkos sūrio gabaliuką.. Ne, geležinė valia – ne man. Man – dieviški karamelizuotų svogūnų duoniukai su švelniu ožkos sūrio vidurėliu..

Tad jei esate nors šiek tiek panašūs į mane ir turit neatidėliotino svarbumo reikalų – perspėju – toliau neskaitykit. Bet jei mudu – sielos broliai arba seserys , žinau, ne tik perskaitysit, bet ir lėksit į virtuvę suvilioti niekada nenuviliančios saldutėlių karamelizuotų svogūnų ir lengvai egzotiško ožkos sūrio kombinacijos.

Na, ką aš sakiau…

Karamelizuotų svogūnų duoniukai su ožkos sūriu

Reikės:

200g duoninių miltų

7g greito veikimo sausų mielių arba 14g šviežių mielių

100ml vandens

pusės šaukštelio druskos

šlakelio alyvuogių aliejaus (+kiek daugiau indui patepti)

dviejų didelių arba trijų vidutinio dydžio svogūnų

50g sviesto

šlakelio aliejaus

druskos

šviežiai malto pipiro

gabalėlio varškės sūrio tipo ožkos sūrio (galima keisti kitu stipresnio skonio sūriu)

Gaminam:

Mieles paruošiam pagal instrukcijas ant pakuotės.

Iš persijotų miltų, mielių, druskos, vandens ir druskos užminkom tešlą. Minkom rankomis ant miltais lengvai pabarstyto paviršiaus, kol gausime vientisą ir elastingą tešlos gumulą (mažiausiai 10 min). Įdedam į aliejumi suvilgytą indą, uždengiame virtuviniu rankšluosčiu ir paliekam šiltoje vietoje, kol gerai iškils.

Svogūnus supjaustom, suberiam į puodą su įkaitintu sviestu ir aliejumi. Pabarstome druskos ir šviežiai malto pipiro. Apkepiname ant aukštos ugnies nuolat maišydami, kol rustels, tuomet sumažiname ugnį iki minimalios ir uždengę kepame retkarčiais pamaišydami, kol gražiai karamelizuosis. Atvėsiname.

Iškilusią tešlą padaliname į dvi dalis. Iškočiojame į keturkampį ar stačiakampį. Atsargiai paskirstome atvėsintus svogūnus. Dešiniąjame krašte sudedame storomis juostelėmis supjaustytą sūrį, jo likutį susmulkiname ir nubarstome kartu su svogūnais. Vyniojame nuo dešiniojo šono taip, kad sūrio juostelės liktų vyniotinio centre.

Tą patį darome su likusia tešlos dalimi.

Aštriu peiliu vyniotinius padaliname į dvylika dalių ir dedame į aliejumi išteptas keksiukų formeles. Viršūnėles galima, nors nebūtina, vos patepti alyvuogių aliejumi. Uždengiame virtuviu rankšluosčiu ir paliekame šiltoj vietoj, kol pakils.

Orkaitę įkaitiname iki 190 laipsnių karščio, pašauname duoniukus ir kepame, kol gražiai parus. Maždaug 20 min – priklausomai nuo individualios orkaitės.

Viskas. Verčiam iš skardos ir skanaujam! Man skaniausi dar šilti.

P.S. Manau, kad turėtų iškilti kur kas labiau nei matote nuotraukose.. Neturėjau ne tik valios, bet ir kantrybės pakankamai iškildinti tešlą ;-) Bet nesigailiu. Skonis dėl to tikrai nenukentėjo!

Šaltinis: adaptuota pagal Madalene iš the British Larder.

P.P.S. Atrašysiu aš tuos laiškus. Tikrai atrašysiu. Gal net šiandien. Arba rytoj. Tikrai..

Gaivios lęšių, moliūgo ir ožkos sūrio salotos. Belaukiant bangų.

Kartais atrodo, kad per gyvenimą plaukiu audringa ir banguota jūra. Pakylimai, nusileidimai. Retkarčiais štilis. Juoda, balta. Kartais pilka. O gal aš tiesiog per daug imu į širdį? Jei ryte dar skraidžiau padebesyse, tai vieno neatsargaus žodžio buvo gana nusodinti mane ant žemės. Matyt kažkoks užsisvajojęs programuotojas pamiršo instaliuoti mygtuką ‘ignore’. Nieko.. palauksiu kitos bangos..

******

Nežinau, kaip jums, bet man salotos – pats svajokliškiausias maistas. Lengva. Gaivu. Erdvė improvizacijai. Įmesime pora saujelių lęšių – sotu. Pažaisime spalvomis – gražu. Ko dar bereik?

Lęšių, moliūgų ir ožkos sūrio salotos

(keturiems nelabai alkaniems valgytojams)

Reikės:

moliūgo

didelio raudono svogūno

šlakelio alyvuogių aliejaus

druskos, šviežiai malto pipiro

150g puy lęšių

lauro lapo

dviejų šaukštelių pilnagrūdžių (angl. wholegrain) garstyčių

dviejų šaukštų balzaminio acto

trijų šaukštų alyvuogių aliejaus

didelės saujos šviežių petražolių

trejetos saujų gražgarstės ar kitokių žalių salotų

100g varškės sūrio tipo ožkos sūrio 

Gaminam:

Moliūgą supjaustome kubeliais, suberiame į kepimo skardą.

Svogūna supjaustome stambiais griežinėliais, taip pat sumetame į skardą.

Pašlakstome alyvuogių aliejumi, įberiame druskos ir pipirų, viską permaišę šauname į iki 180 laispnių karščio įkaitintą orkaitę pusvalandžiui arba kol moliūgas suminkštės, o svogūno kraščiukai ims ruduoti.

Lęšius nuplauname, verdame pilname vandens puode, kartu įmetę lauro lapą. Apie 20 minučių arba kol suminkštės.

Išvirusius lęšius nukošiame, įmaišome garstyčių, balzaminio acto, aliejaus ir smulkiai supjaustytų petražolių. Beje, jei neturite kurio nors iš šių ingredientų – šią dalį galite praleisti. Tuomet paruoškite paprastą salotų užpilą (3 dalys aliejaus + 1 dalis citrinos sulčių arba balto vyno acto + 1 dalis medaus), kuriuo gausiai palaistykite jau paruoštas salotas.

Į lėkštę suberiame salotų lapus, pašlakstome aukščiau aprašytu salotų užpilu (jei naudojame), ant viršaus suberiame iškepusius moliūgo ir karamelizuoto svogūno gabaliukus, beriame lęšius, viską apibarstome grubiai sulaužyto sūrio gabaliukais.

Viskas. Skanaus! Ir lai jus lydi putotos bangų keteros!

P.S. Savaime suprantama, šios salotos itin pasiduoda improvizacijoms. Ypač skanu įmetus orkaitėje keptų cukinijų ir/arba paprikų gabaliukų!

Įkvėpimo šaltinis: Michele Cranston (2006) “Marie Claire”: Comfort – Real Simple Food (London: Murdoch Books).

Patys pačiausi blynai. Avižų. Žiema, ateik į mano kiemą!

Su Nepriklausomybės diena, mieli tautiečiai!

Su užgavėnėm sveikinti kaip ir nepriklauso. Reikia pašūkaut. Žiemą lauk varyt. Bet skirtingai nei Lietuvoje, čia nėra ko varyt. Lyja jau turbūt savaitę. Žalia. Tai argi čia žiema?

Bel šventės lieka šventėm. Reikia švęsti. Gaila, bet kaukių, laužų ir kitų linksmybių šiemet nebuvo. Užtat buvo blynų. Ir dar kokių! Kad jau visą facebooką apskalambijau savo radybom, nėra kur trauktis – reikia rėžt receptą. Bet jei labai nesupyksit dar pablevyzgosiu truputį. Apie blynus.

Nesu blynų didelė blynų gerbėja. Nežinau kodėl. Gražu pažiūrėti. Gražu pasvajoti apie romantiškus pusryčius su garuojančiais blynais ir stikline šviežiai spaustų apelsinų sulčių. Bet realybė yra tokia, kad rytais esu labai nuobodi persona. Rytais man patinka rutina. Rytais man nesinori galvoti ką suvalgyti. Rytais man norisi tiesiog suvalgyti.

O blynai? Blynus kepti smagu, kai namuose didelė gauja alkanų žmonių. Tada galima sukrauti didelį kalną blynų, atsinešti porą stiklainiukų naminės uogienės, grietinės, padažų padažiukų ir ramiai besišekučiuojant apturėti be galo smagius brunchus (lietuviškai turbūt - pusrytpiečiai).

Bet žinot ką? Šiandien išbandytus blynus galėčiau valgyti kasdien. Be jokios progos. Ką jau kalbėti apie kompaniją – sunkiai nuvijau mintį viską suvalgyti pačiai, o savo žmogui iškept paprastų miltinukų! (nes padariau labai didelė klaidą gamindama tik pusė normos – juk sakiau – ne blynelių persona aš, ne..) Bet nuvijau. Ir netgi nupaveikslavau. Kad ir labai paskubom, bet tokiu lobiu negaliu nesidalinti.

Ar esate kada girdėję apie avižinius blynelius? Aš – niekada. Koks praradimas! Ir aš tikrai nesu iš tų kur spygauja atradus naują receptą. Bet šie.. pamėginkit ir pasakykit, kad ne blynų blynai! Traškus viršus, minkštutėlis purus viduriukas. Aš – blynelių rojuj!

Avižiniai blynai

(sakyčiau, trims-keturiems asmenims sočiai pavalgyti)

Reikės:

dviejų stiklinių avižų (tokių, iš kurių verdam košę)

dviejų stiklinių kefyro (arba buttermilk, jeigu esate toli už Lietuvos ribų; arba natūralaus jogurto, jeigu neradote nei to, nei ano)

dviejų didelių kiaušinių

~110g sviesto

pusė stiklinės miltų

dviejų šaukštų cukraus

šaukštelio kepimo miltelių

šaukštelio sodos

žiupsnelio druskos

augalinio aliejaus kepimui

Gaminam:

Vakarą prieš sumaišom avižas su kefyru, uždengiam ir pernakt palaikom šaldytuve.

Susiruošę kepti traukiam iš šaldytuvo (avižos bus gerai išbrinkusios, tad viskas panašės į avižinę košę).

Stiklinėje ar kitame dubenyje kiek paplakam kiaušinius. Supilam į avižų mišinį. Išmaišom. Mikrobangų krosnelėje ištirpinam sviestą, supilame į avižų mišinį. Dar sykį gerai išmaišom.

Suberiam miltus, cukrų, kepimo miltelius, sodą ir druską. Viską gerai išmaišom. Gausime gerokai tirštesnę už tradicinę blynų tešlą.

Į gerai įkaitintą keptuvę pilam šlakelį aliejaus, jį gerai paskirstom. Šiam reikalui idealiai tinka švari medžiagos skepetėlė užrišta ant šakutės. Labai veiksmingas būdas tolygiai padengti keptuvę aliejumi, neturint specialaus aliejaus purkštuvo. Itin rekomenduoju, nes pripylus per daug aliejaus bus gerokai per riebu, o pamažinus – blynai svils.

Dedam po šaukštą blynų tešlos, ją kiek paplodami. Kepam, kol į viršų prasibraus burbuliukai ir rustels blyno krašteliai. Verčiam ant kito šono. Pakepam dar minutelę ir verčiam į lėštę, šalia kurios jau laukia alkana namiškių armija.

Viskas! Labai skanu su klevų sirupu ;-) Kai visada, skaniausi blynai – ką tik iš keptuvės, bet šie puikūs ir šalti. Skanaus! Ir tegul žiema pagaliau traukiasi iš lietuvaičių kiemo ir ateina čia! Blynais pavaišinčiau.. ;-)

Šaltinis: žavioji Orangette.

P.S. Beje, Molly sugalvojo labai įdomų blynų suuoginimo būdą. Vietoj to kad mest uogas į tešlą, kurią maišant šios neabejotinai patrūkinės keisdamos blynelių spalvą, ji jas siūlo po vieną įspausti į jau kepantį blyną. Nebandžiau, buvo skanu ir taip, bet kitąsyk tikrai išmėginsiu. Jau vien dėl pavadinomo – mėlynėm prismaigstyti avižų blyneliai. Noriu!

Jaukiausios pasauly šiltų lęšių ir daržovių salotos diplomuotiems naminukams

Grįžau. Diplomuota. Magistrė. Netgi su pagyrimu. With Distinction - kaip čia tai vadinas. Ir diplomas toks keistas. Be pažymių. Tik kad magistrė su distinction teparašyta. O ceremonija verta išsamaus aprašymo. Su vargonais, orkestru, daug dėdžių ir tetų margais akademiniais apsiaustais, procesija, maršai, kažkokie skeptrai, sostai. Daug blizgesio. Na maskaradas toks. Labai gerai surežisuotas. Kažkaip net gaila, kad mamos nebuvo.. Nes šiaip mamoms ten buvo šventė. Ir žmonoms. Vieno kursioko žmona sėdėjo su ašarom akyse, besiteisindama ‘I’m so proud of him’. Tai va būtų mama, bent būtų kas manimi pasididžiuoja.

Nes ir aš dėvėjai tą beprotiškai brangų apsiaustą su melsvu kapišonu. Ir kampuotą kepurėlę su kutosu. Garbiniuotus baltus marškinius ir juodas kelnes – viskas pagal protokolą. Ir pozavom vienam laikraščio fotografui, kuris žadėjo, kad nuotrauka tikrai tikrai rytoj bus internete. Bet neradau. Užtat buvo smagu. Mėtėm kepures į viršų, tada gaudėm ir šypsojomės iki ausų. Na spaudai juk. Savo fotoaparatą paskubom įdaviau draugės tėčiui, turiu daug nuotraukų, bet viskas iš taip toli.. Na taip, neparodžiau, kaip priartinti. Mia culpa. Pagyvenę tėčiai iš Italijos ir mažyčiai fotoaparatukai don’t mix. Nors prie ko čia Italija. Kitas tėtis rumunas befotografuodamas mane su savo dukra pusė kadro uždengė pirštu. O aš buvau labai mandagi ir nieko nesakiau. Tik ačiū.

Pati ceremonija ir priėmimas po jos nuteikė be galo optimistiškai. Economic doom and gloom! – konstatavo universiteto super rektorius. Worst situation in job market in 50 years! – guodė instituto direktorius. Todėl elementarus etiketas lėmė, kad į klausimą, ką dabar veiki, reikėjo atsakyti Oh I’m totally jobless. Unemployed. Job hunting. Unsuccessfully. For almost 3 months. Ne, tikrai, kitaip būtų buvę labai nemandagu. O kursiokas pareiškė, kad dabar jo laukia du keliai: doktorantūra arba ūkininkavimas. Panašiai kaip prieš pora metų kursiokė Lietuvoje deklaravo – ‘na va linksmybės baigtos, dabar reikia užsirašyt į kirpėjų kursus ir įsigyt normalią profesiją’. Nestudijuokit, vaikai, politikos. Aš labai rimtai.

O po visko buvo labai gera grįžti namo. Padėti diplomą į lentyną. Susitaisyt labai namines, labai jaukias salotas. Įsipilti taurę balto vyno. Susirangyti ant nuosavos sofos, įsijungti šimtą kartų matytą romantinę komendiją ir pasidžiaugti, kad rytoj man niekur nereikia važiuoti. Ar eiti. Sunamėjau. Geriau pagalvojus, visai neblogai ta bedarbystė. Ypač sutinkant ją su taure gero vyno, aukštai pakelta galva ir pavyzdiniu diplomu. I did my best. O persidirbt dar spėsiu.

Šiltos prancūziškų Puy lešių salotos su ‘pavasario žalumynais’ ir ožkos sūriu

Reikės:

2/3 stiklinės puy lešių (manau, galima keisti ir kitokiais, tik jokiu būdu ne raudonaisiais. O šiaip labai rekomenduoju išbandyti būtent puy lęšius, kurie laikomi lęšių karaliais, nes puikiai išlaiko formą ir nesuverda, be to yra labai malonaus skonio)

2 stiklinių vandens

lauro lapo

alyvuogių aliejaus

svogūno

vienos ar dviejų morkų

poros – trejeto saliero stiebų

dviejų skiltelių česnako

kvapnių priekoninių žolelių – ypač tinka prieskoninis čiobrelis

vienos galvos ‘pavasario žalumyno’ (angl. spring greens – nežinau, kaip tiksliai vadinasi lietuviškai; taip pat nežinau ar jų galima įsigyti Lietuvoje. Tačiau nustebčiau, jei ne. Labai paprastai užauginama, labai skani daržovė. Galima keisti kitokiais negailiais kopūstais, pageidautina žalios spalvos – tiesiog todėl, kad labai gražu.. ;-) Atkreipkit dėmesį, kad šio kopūsto galva nėra didelė, todėl jei naudosite pvz savojos kopūstą, reikės ne daugiau pusės)

šviežių petražolių (nebūtina)

ožkos sūrio (nebūtina)

Salotų užpilui

3 šaukštų balto arba raudono vyno acto

šaukšto Dijon (dižono) garstyčių

6 šaukštų alyvuogių aliejaus

žiupsnelio druskos

Eiga:

Lęšius nuplaunam, nukošiam, užpilam dviem stiklinėm vandens, įmetam lauro lapą, padruskinam ir verdam, uždengtame puode, iki suminkštės. Apie 15-20 min.

Kol lęšiai verda, smulkiai supjaustome daržoves (išskyrus ‘pavasario žalumyną’, kurį pjaustom gana stambiom juostelėm). Į įkaitintą keptuvę įpilam alyvuogių aliejaus, sumetam svogūną. Pamaišom. Suberiam smulkiai supjaustytas morkas, salierą, česnaką, prieskonines žoleles. Pasūdom. Įmalam pipiro. Pakepam, maišydami, kol daržovės suminkštės.

Tuo metu pasigaminame užpilą – actą, garstyčias ir aliejų supilame į stiklainiuką, įberiam druskos ir uždarę gerai pamakaluojam, kol gausime vientisą užpilą. Galima gaminti ir ne stiklainiuke - tiesiog supilti į dubenį ir gerai išplakti. Bet stiklainiuke paprasčiau.

Lęšiams išvirus juos nukošiam ir sumetam ‘pas’ daržoves į keptuvę. Įmaišom užpilą. Pakaitinam dar vos vos, kad viskas sušiltų, bet ne ilgiau.

Į tą patį puoda kur virė lęšiai (arba ne) supilam verdantį vandenį, užvirinam, sumetam stambiai supjaustytą ‘pavasario žalumyną’ ir paverdam vos 3-5 minutes (jei naudojate kietesnį ir gailesni kopūstą, gali tekti virti ilgiau..). Išgriebiam ir sumetam į nuo ugnies nukeltą keptuvę. Išmaišom.

Valgom šiltą. Tiekiam individualiose lėkštėse užbėrę petražolių ir stambiai supjaustyto ožkos sūrio. Beje, sūrio nereikėtų padauginti.. Užtenka vos kelių gabaliukų, antraip rizikuojate nustebti kitų ingredientų skonį. O jei neturit, galima apsieiti ir be jo.

Beje, salotos skanios ir šaltos. Be to, kitą dieną skonis nė kiek ne prastesnis, o gal net geresnis. Ideliai tinka lauknešėliui į darbą. Aš tikrai nešiuosi, kai tik tokį turėsiu! Skanaus!

Šaltinis: su dideliais pakeitimais iš Orangette.