Sveikuoliškas slyvų pyragas. Pramiegotiems savaitgaliams.

 

Banalu, gal net liūdna, bet aš visą darbo savaitę svajoju ir planuoju savaitgalį. Bėda ta, kad atėjus savaitgaliui dažnai esu per daug pavargusi, kad tuos planus įgyvendinčiau. Arba, kaip kad šiandien, pabundu su migrena ir visi planai keliauja pro langą..

O planavau kepti obuolių pyragą. Pirmą šį rudenį. Kaip tik papildoma valanda, o darbe rytoj vėl pyragadienis. Šįkart renkam lėšas organizacijai, gaminančiai specialią įrangą neįgaliems vaikams. Bet, panašu, kad tebūsiu valgytoja, nes, kaip kokia bobulė, neturiu jėgų, nors pusę dienos pramiegojau.

Na bet tiek to. Užtat papasakosiu apie kitą pyragą, kurį kepiau seniau. Slyvų pyragą su rupių miltų pagrindu. Labai sveikas ir skanus. Būna ir taip.

Jau ne pirmas receptas nusižiūrėtas iš Dan Lepard, kurio naujausią knygą skaitau prieš miegą. Ir vėl svaigstu apie būsimus pyragus. Savaitgalį. Tik gal jau kitą.

Slyvų pyragas su rupių miltų pagrindu

Reikės:

75g sviesto

75g tamsiai rudo cukraus

šaukšto medaus (ypač tinka tamsus viržių medus)

vieno didelio arba dviejų mažo/vidutinio dydžio kiaušinių

šaukštelio cinamono

200g rupių kvietinių miltų

3/4 šaukštelio kepimo miltelių

maždaug 5 didelių slyvų, nektarinų, persikų ar abrikosų (nebijokit pamaišyti!)

poros šaukštų džemo glaistui

Gaminame:

Sviestą ištriname su cukrumi. Supilame medų, įmušame kiaušinius. Gerai išmaišome.

Suberiame cinamoną, miltus ir kepimo miltelius. Pamaišome, kol įsimaišys miltai, bet ne ilgiau. Perspėju, kad tešla, ypač naudojant vieną kiaušinį, bus gana tiršta.

Nedidelę kepimo formą (~18 cm skersmens) ištepame sviestu, supilame tešlą, palyginame (patogiausia pirštais!).

Slyvas ar kitus naudojamus vaisius supjaustome juostelėmis, sudėliojame ant pyrago.

Džemą pašildome, kad suminkštėtų ir lengvais judesiais užtepame ant slyvų (aš naudoju konditerinį šepetį, bet tiks ir šaukštas).

Šauname į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepame apie 30-40 minučių, kol kraštai ims ruduoti, o viršus patiš.

Traukiame lauk ir dar sykį patepame tirpdytu džemu, kad blizgėtų. 

Štai ir viskas. Ypač skanus šiltas su kaušeliu ledų ar jogurto. Beje, šis pyragas nesensta, o bresta, tad skonis kitą, antrą ir trečią dieną netgi sodresnis.

Skanaus!

Šaltinis: Dan Lepard

P.S. Man rodos, čia šimtasis įrašas Žiupsnelyje. yay! :)

Papimpink mano cukinijas!

Paskutinės pora savaičių buvo labai labai.. skanios. Nežinau, ar nieko nepraleisiu, bet ypač rekomenduoju:

kokteilius Tupelo Honey (Camden, Londonas)

ispaniškus tapas El Parador (Camden, Londonas)

jogurtinius ledus iš The Cultured Cow (Camden, Londonas)

itališką tapas Polpo (Soho, Londonas)

Nežinau, kodėl taip ilgai delsiau  prieš išbandydama Polpo – pirmąjį itin populiarios Russel Norman restoranų šeimynos narį, - gal sukau nosį nuo minties apie Itališką tapas, gi neautentiška!

Bet užtat kaip skanu! Ypač skrudintų jūros gėrybių rinkinys (fritto misto), kalmarų risotto ir špinatų pizzetta. Bet šiaip viskas buvo skanu, nors padavėjas taip ir neatnešė kitų valgytojų išgirtų alyvuogių. Išties, nors veiksmas vyko trečiadienio vakarą, dėl padavėjų dėmesio teko pakovoti su devyniom galybėm alkanų madingų londoniečių. Beje, staliuko rezervuoti ten taip pat nepavyks – jei 6:30 dar buvo likusi viena kita vietelė, 7:00 restoranas jau buvo sausakimšas, o prie baro nusidriekė ilga eilė. Jei taip vidury savaitės, nežinau, ar bandyčiau laimę penktadienio arba šeštadienio vakarą..

O kainos, kainos kokios, – paklausit. Nedidelės! Vidutiniškai viena tapas lėkštė (tikrai ne maža, kaip kad gasdino keletas apžvalgininkų) kainuoja tarp £6 ir £8, o mums trims puikiai užteko šešių. Na dar neatsilaikėm prieš desertus.. Burnoje tirpstantis tiramisu bei citrinų ir balto vyno šerbetas (gerokai per skystas, bet skoniui priekaištų neturiu). Tai štai. Perspėsiu tik, kad gėrimai – ne pigūs. Visa kita – molto bene!

Jau kitą dieną ėmiau ir perkėliau dalelę Polpo į savo virtuvę. Tą patį siūlau padaryti ir jums, ypač jei nuo Londono jus skiria vienas kitas kilometras, o gal jūra! Tereikės šviežių JAUNŲ cukinijų, gabaliuko geros kokybės parmezano, aliejaus ir citrinos.. Ne, rimtai. Penkios minutės iki visiškos laimės. Pilve – ha!

 

Cukinijų salotos pagal Polpo

Reikės:

šviežių jaunų cukinijų

parmezano (netarkuoto)

geros kokybės alyvuogių aliejaus (extra virgin)

citrinos

druskos

Gaminame:

Cukinijas nuplauname ir daržovių skustuku supjaustome plonytėmis juostelėmis.

Tuo pačių skustuku patarkuojame parmezano.

Užpilame alyvuogių aliejumi. Įspaudžiame citrinos sulčių. Įberiame druskos.

Išmaišome (patogiausia rankomis), paragaujame. Jei norisi – įlašiname daugiau citrinos, man skanu, kai rūgštuka, bet elkitės savo nuožiūra.

 

Štai ir viskas. Labai skanu šalia picos. Nežinau kodėl. Gal kad iš Polpo?

Šaltinis: pagal Esther iš Recipe Rifle.

P.S. nuo šiol kiekvieną penktadienį šalia mano darbovietės vienas dėdulė pardavinėja ekologiškas daržoves ‘iš kaimyno daržo’. Rimtai! Visokio grožio jis ten turi, pavyzdžiui va tokių saulėtų cukinijų, kurių nerasit kokiam supermarkete. Beje, aš išvis nebepamenu, kada paskutinį kartą supermarkete pirkau daržoves. Ir jums nepatariu.

P.P.S. o prie daržovių-žmogaus neseniai prisijungė ir sūrių-žmogus. Nirvana! :)

P.P.P.S. tik va darbo tai noriu kito.. viau.