Apie gerą gyvenimą užmiesty ir Fusilli su pikantiškais purpuriniais brokoliais bei ančiuviais

Aš – didelė lėto maisto (slow food) fanė, todėl svarbią vietą mano gyvenime užima ir 'lėtas apsipirkimas'. Kalbu ne apie flegmatišką slinkimą supermarketo alėjom (nors brangusis vis bamba, kad aš maisto parduotuvėj kaip muziejuj), bet apie smagų pasivaikščiojimą po maisto turgų ar specializuotas parduotuvėles besirenkant skaniausius ir šviežiausius produktus.

Dar pernai tam turėjau idealias sąlygas. Gyvenom nedidelio miesto pakrašty, už poros namų – laukai, šalia – nedidukas miestukas (kaimas?) su be galo jaukiu centriuku ir daug daug parduotuvėlių. Čiupt kuprinę, šast ant dviračio ir jau ten! O ten.. pas butcher‘s apsirūpinu mėsyte, vištiena, kiaušiniais; daržovių parduotuvėj prisirenku laukais kvepiančių vaisių ir daržovių, bakery – šviežių bandelių, deli‘je – kitokių skanumynų.. O kur dar farm shop – tiksliai dvi! – vėlgi laisvai pasiekiama trumpo pasivažinėjimo dviračiu metu.. Arba Pick Your Own braškynai.. Oi beveik pamiršau paminėti milžinišką obelį (milžiniškame) sode, kurios obuolių užtekdavo visiems draugams, brangiausiojo bendradarbiams ir begalei obuolių pyragų.. Ech.. tai buvo ideali vieta ugdyti aistrą geram maistui ir viskam kas su juo susiję.. BET ne tokia gera ieškantis darbo ir perkant vis brangstančius traukinių bilietus kelionėms į paskaitas.

Todėl dabar esam čia – dideliam mieste. Beveik viską perku supermarkete.. Išskyrus tada, kai randu laisvesnį pusdienį ir važiuoju į centrinį turgų.. Tačiau laisvi pusdieniai pasitaiko vis rečiau. Laimei yra ir kitas išsigelbėjimas. Kartą į mėnesį universiteto miestelyje vyksta farmers market, kuriame šiaip jau nieko labai ypatingo, bet beveik visada atvažiuoja vienas tūlas ūkininkas su didžiulėmis dėžėmis pačių sezoniškiausių daržovių, kurias parduoda didžiuliais kiekiais (valgom visą savaitę) ir už neįtikėtinai mažą kainą. O kur dar malonumas pirkti iš žmogaus, kuris pats tas daržoves užaugino!

Būtent iš jo pirmą kartą nusipirkau purpurinių brokolių (purple sprouting broccoli) (kaip tiksliai vadinasi lietuviškai????). Puoliau ieškoti idėjų, ką su jais daryti.. Galiausiai sukompiliavau štai šitą gėrį, kurį, jei galėčiau, valgyčiau kasdien.. Kartais ir valgau ;)

Bazinis receptas iš čia, tačiau jau ir pirmą kartą rimtai juo nesekiau. Vos paragavus apėmė Eurekos Būsena. Nesikuklinsiu – skonis išties dieviškas. Taigi Fusilli makaronai su pikantiškaisiais purpuriniais brokoliais ir ančiuviais manaip!


Reikės:

Fusilli ar kitokių makaronų
Šlakelio alyvuogių aliejaus
Dviejų-trijų česnako puselių
Čili pipiro arba crushed chilli , kurį naudoju kur kas dažniau nei šviežią, nes a) nereikia pjaustyti ir bijoti netyčia paliesti veidą b) ištikimai stovi spintelėj ir negenda
Keleto ančiuvių (būtinai sūdytų!) (jeigu tikrai tikrai neturit ir tingit keliaut į parduotuvę, galima apsieiti ir be jų.. bet aš primygtinai siūlau išbandyt su jais.. pirštus apsilaižysit!)
Purpurinio brokolio
Šlakelio grietinėlės
Kedro riešutų (nebūtina)
Parmezano sūrio pabarstymui (nebūtina)
Žiupsnelio druskos

Eiga:

Paruošiam brokolį – nuo storojo koto nulaužom šakeles; jei ilgos, perpjaunam per pusę; jei stori koteliai – paploninam perpjaudami išilgai. Naudosim būtent šakeles, o storasis sumedėjęs kotas keliauja į šiukšlių arba komposto dėžę.

Makaronus išverdam pagal pakuotės instrukcijas iki al dente.

Į keptuvę pilam aliejų, įmetam smulkiai supjaustytus česnakus ir čili. Česnakams kiek pakepus įmetam gana smulkiai supjaustytus ančiuvius. Po minutės ar dviejų kraunam brokolius, pamaišom. Kai matysim, kad nebelabai teliko aliejaus, įpilam kelis šaukštus vandens, kad brokoliai nedegtų, o gražiai garintųsi. Aišku, persistengti nereikia, antraip jie nebesigarins, o virs. Procesą pakartojam keletą kartų, kol brokoliai bus beveik al dente. Tada įpilam šlakelį grietinėlės (TIK šlakelį, nes padažo mums nereikia – reikia tik šiek tiek pamaloninti brokolius, leisti jiems tos grietinėlės trupučiuką pasigerti), gerai išmaišom. „Įmalam“ pipirų (jei naudojant sūdytus ančiuvius druskos nereikia), dar pakepam, kol BEVEIK neliks grietinėlės.

Oi beveik pamiršau kedro riešutus. Žinoma, idealiausias variantas būtų juos pakaitinti karštoje keptuvėje be jokio riebalo, kol gražiai parusvės ir paskleis be galo malonų aromatą. Jei tingim ar neturim laiko – galima tiesiog įmesti pas brokolius prieš pilant grietinėlę.

Makaronus nukošiam ir pilam į keptuvę su brokoliais. TIK TAIP, o ne atvirkščiai. Šitą jums kiekvienas italas pasakys.. na aš ne italė, bet itališkas receptų knygas skaitau, todėl žinau. Ir galiu pasakyt, kad išties taip yra geriausia ir skaniausia :)

Taigis įpilam makaronus, viską šauniai išmaišom, leidžiam pasigerti grietinėlės padažiuko likučių ir VIOLA! Kraunam į lėkštę, užtarkuojam parmezano ir skanaujam. Tai nereiškia, kad skanauti nebuvo galima iki šiol.. aš pvz kone trečdalį brokolių taip ir suskanauju kol iškepa.. labai jau man jie skanūs...


P.S. Įdomu, ar būna Lietuvoje šitų brokolių? Aš deja nei sykio nemačiau.. Gal pražiūrėjau? Jeigu ką turint daržiukus jų galima ir patiems užsiauginti, štai draugė džiaugėsi, kad jau laikas skinti pirmąjį derlių.. Vadinasi neturėtų būti sudėtinga. O koks efektas!

Apie artėjančius egzaminus, praėjusias Velykas ir pačius pačiausius Chocolate Chip Cookies

Na štai vos pradėjau rašyt, o staiga toks ilgas tarpas.. Darbai, darbeliai..
Užvakar gavau lengvą adrenalino dozę, mat suskaičiavau iki sesijos likusias dienas, atmečiau darbadienius (grįžtu pernelyg išgręžta kad galėčiau mokytis..), šeimynos vizitą, jau suplanuotą ir prižadėtą viešnagę pas draugus... Širdelė bum bum bum. Tuomet atsiverčiau programą ir suskaičiavau temas, kurioms turiu pasiruošti.. Oi mamyte. Gaunasi beveik mission impossible. Todėl vat net ir dabar mane graužia sąžine, kad rašau čia, o ne skaitau apie Bretton Woods sistemos žlugimą. Betgi būtų labai negražu taip imti ir pradingti.

Na bet visgi nuplaukė mano suplanuotas įrašas apie Velykas. Lai lieka ateičiai. Beje, kiaušinių dažų radau! Ir aišku aš nebūčiau aš, jeigu iš tos lietuvių parduotuvės neprisineščiau viso maišo gėrio.. silkutė, agurkėliai, duonelė, gira ir daug daug DAUG glaistytų varškės sūrelių :)))

Dažymas taip pat pavyko puikiai, nors buvo atliekamas vėlai vėlai – kažkur apie vidurnaktį. Svarbiausia, kad Velykų pietų viešnios, kurių didžiąją dalį sudarė kursiokės iš tolimųjų Azijos kampelių nesiraukė sužinojusios, kad pietus pradėsim būtent nuo jų (tokią reakciją mano pasakojimas apie nešokoladinius velykinius kiaušinius sukėlė kolegoms britams) ir smagiai sudalyvavo stipriausio margučio rinkimuose. O draugė iš Rumunijos plojo katučių ir sakė „va čia tai tikros Velykos!”. Žodžiu, buvo labai smagu.

Bet šis įrašas ne apie tai. Jis apie Niujorkietiškus sausainius su šokolado gabalėliais! Tiesa sakant, kurį laiką net svarsčiau: viešinti man šį receptą lietuviškoje blogosferoje ar ne. Žinau žinau, skamba egoistiškai, bet šitie sausainukai draugų ir kolegų rate jau patapo mano „prekiniu ženklu“, o prekinis ženklas, kaip žinia, kruopščiai saugomas. Kita vertus, receptas juk ne mano! Debiutavo jis The New York Times straipsnyje apie geriausio chocolate chip sausainių recepto paieškas ir sukėlė tikrą audrą anglakalbių blogerių gretose! Kone didžioji dalis mano sekamų tinklaraščių jeigu neperpublikavo, tai bent skanavo ir komentavo. Ir tikrai - nebuvo nei vieno nusivylusio. Bent jau aš tokio neradau. Tiesa sakant, nuoširdžiai maniau, kad tik laiko klausimas, kada šių sausainių psichozė praūš ir lietuviškuose bloguose, bet klydau. Tuo geriau man! Nebeerzindama pagyromis, pristatau jų didenybes New York chocolate chip cookies.

Didžioji šių sausainių paslaptis – prieš kepant tešlą reikia palaikyti šaldytuve bent 24 – 36 valandas. Kantrybę ugdantis dalykas, tsakant! :)

Reikės:

Dviejų puodelių minus dviejų šaukštų cake flour* ir 1 2/3 puodelių duoninių miltų** (Prašom neišsigąsti! Naudoju paprastus miltus – vis tiek labai skanu. Tiesa, prieš pora dienų pagaliau nusipirkau duoninių miltų, bandysiu panaudot, jei rezultatas skirsis – būtinai aprašysiu.)
1 ¼ šaukštelio sodos
1 ½ šaukštelio kepimo miltelių
1 ½ šaukštelio druskos
~330g patirpusio sviesto
1 ¼ puodelio šviesiai rudo cukraus (tik nebandykit keist paprastu – rudasis cukrus šiems sausainiams suteikia tąsumo, o tai, patikėkit, laaabai gerai..)
Pusės puodelio balto cukraus (originaliame recepte daugiau, bet aš visada dedu mažiau nei siūlo amerikiečiai... :) )
Dviejų kiaušinių
Dviejų šaukštelių vanilės ekstrakto arba dosnaus žiupsnio vanilinio cukraus
Į mažus gabaliukus supjaustyto juodojo šokolado (kiek tik norit.. )
Rupios druskos (nebūtina)

Eiga:

Sumaišom sausus ingredientus (miltai+soda+kepimo milteliai+druska).

Sutrinam sviestą su cukrumi iki purios masės. Įmušam kiaušinius, vėl gerai išmaišom. Atsargiai įmaišom sausus ingredientus ir, galiausiai, šokolado gabaliukus. Tešlą uždengiam maistine plėvele ir dedam į šaldytuvą 24 – 36 valandoms (šiaip jau galima net iki 72val).

Kai jau nebegalim laukti, ištraukiam tešlą iš šaldytuvo, palaukiam kol šiek tiek atšils, įkaitinam orkaitę iki 180 laipsnių, kepimo skardą užtiesiam kepimo popieriumi.

Čiumpam ledų kaušelį (jei neturim, tiks ir šaukštas) ir pakabinę tešlos dedame ją į skardą. Nepamištam palikti nemažų tarpų, antraip valgysim vieną super sized chocolate chip cookie :))

Beje, originalus receptas siūlo prieš kepant sausainius pabarstyt rupia druska. Bandžiau, bet man nepatiko.. Kad todėl, kad druskos iš viso nemėgstu ir naudoju minimaliai. Visgi siūlau išbandyti – o gal jums tiks?

Kepam 15-20min, kol gražiai paruduos. Neišsigąskit, kad sausainiai tebebus minkšti – taip turi būti – sukietės atšalę. Iškepę nuimam nuo skardos, išdėliojam ant aušinimo grotelių (jei turim), kad praauštų.

Viskas! Pasidarom didelį puodą mylimiausios arbatos, ragaujam ir reiškiam padėką žiupsneliuidruskos :)

Beje, aš visada gaminu pusę nurodyto kiekio ir tai gaunasi sočiai. Bent 15 nemažų sausainių tikrai..

Skanaus!

* Anot mano teorinių žinių, cake flour yra „palengvinti“ plain flour (paprasčiausi kvietiniai miltai). Kažkur skaičiau ir pasižymėjau (nors niekad nebandžiau), kad paprastus miltus galima paverst į cake flour įdedant po 20g kukurūzų krakmolo kiekvienam 150g paprastų miltų. Jei norit – išbandykit ir papasakokit rezultatus. Man ir su paprastais miltais gerai.

** Duoniniai miltai (bread flour) yra „sunkesni“ kvietiniai miltai, turintys daugiau gliuteino. Neturit? Tai ir nereikia.

Padėkos žiedelis ir velykinis klausimas

Šis trumputėlis įrašas turi dvi funkcijas.

Visų pirma, tiesiog privalau išsakyti milžinišką padėką visiems apsilankiusiems. Labai AČIŪ už gražius žodžius, pagyras ir palinkėjimus. Tikrai nesitikėjau tokio šilto sutikimo. Juolab kad šie maloniai širdį kutenantys komentarai atėjo iš žmonių, kuriuos pati skaitau ir be galo žaviuosi. Vaje.. taip ir susigraudint galima :) Taigi ačiū ačiū ačiū! Ta proga dar ir kvietkelį pridedu. Tiesiai iš nuosavo sodo.. Specialiai JUMS. Ačiū, kad esat.

Taip pat norėjau parašyti ką nors velykinio, o įrašą papuošti nuosavų margučių nuotrauka. Prisimenu - pernai primarginau, pripuošiau pavasarinėm gėlėm ir, aišku, nufotografavau. Taigi susirandu pernykštes nuotraukas... o jos out of focus.. VISOS. Visos visos. Betgi sulaukus tokių pagyrų nebegaliu čia dėti bet ko. Todėl margučių nebus.. Gal kitamet?

Viskas priklausys nuo lietuvių parduotuvės asortimento. Rytoj keliauju ieškot. Mat pernykščiai margučiai – kurių puošybai naudojau čionykščiuose supermarketuose parduodamus maistinius dažus - patapo margi.. inside out. Nors stipriai skiedžiau ir laikiau išties trumpai. Akivaizdžiai nepritaikyti lietuviškom tradicijom.

Šiandien su mama aptarėm Planą B. Svogūnų lukštai? Pamiršau prisirinkt. Medžio žievė? Kažkaip nepatogu eiti į parką lupinėt medelių.. įsivaizduoju praeivių reakciją.. :) Ramunėlės? Per šviesu, juolab kad čia visi kiaušiniai rudais lukštais.. Rūdys? Iš kur?! Kitaip tariant, Plano B nėra. Nebent.. gal kas turi daugiau pasiūlymų?

Vat šitas klausimas ir yra antroji – labai aktuali - šio įrašo funkcija. Bet kokie patarimai labai welcome. O Velykinis sveikinimas dar palauks.. Nes darosi vėlu net ir tokiai naktibaldai kaip man. Labanakt ;-)

Kosminė ožkos sūriu kimštų figų užkandėlė

Na ir sunkus darbas tas bloginimas.. Baisiai daug laiko sugaišau kol pirmąjį postą įdėjau.. Kažko labai jau nepatogus tas blogger.com.. Gal reikės kažkur kitur persikelt? Juolab, kad dar ir dabar šablonas labai nevykusiai atrodo – kadangi blogger vis nukąsdavo nuotraukų dešinįjį šoną, o ir šiaip tas baisiai siauras tekstas man nelabai, teko viską platinti, ko pasekoje tiek antraštė, tiek puslapio apačia dabar tokie.. dadurti.. Gal kas žino kaip tai pataisyti ir ar apskritai įmanoma?

OK. Gana skųstis. Prie reikalo. Antras receptas irgi, sakyčiau, labai vasariškas. Nors nebūtinai. Vasariškas todėl, kad atkeliauja iš knygutes apie barbecue, o tatai, kaip žinia, labiau vasariškas užsiėmimas. Nebūtinai todėl, kad pvz mes jokios kepsninės neturim, todėl šį šedevrą meistraujam tiesiog orkaitės griliaus pagalba..

Beje, šiaip jau esu didelė sezoninio maisto fanė. Bet taip jau gavosi, kad kraunu gana „nesezoninius“ receptus (juk figos geriausios vasaros gale-rudeniop). Viskas todėl, šiuo metu fotoaparatas kuriam laikui iškeliavęs fotografuoti paukščių, tad tegaliu dėti tai ką jau kažkada įamžinau.. Žodžiu, laukiam sugrįžtant :) Gal dar net spėsiu įmest pastaruoju metu baisiai mylimų fusilli makaronų su purple sprouting (purpurinio ūglio?) brokoliais ir ančiuviais receptą. Kažkas nepaprasto.

Taigi, Ožkos sūriu kimštų figų užkandėlė. Labai šauni vakarienės draugų kompanijoje pradžia. Dar šaunesnė barbeque vakarėlio pradžia. Galima patiekti su saujele rukolos salotų, kad neatrodytų tokios vienišos lėkštėje. Bet tikrai nebūtina. Vienok, labai geras būdas sužadinti svečių apetitą. Arba šiaip paužkandžiauti.. be jokiu svečių :)


Reikės:

figų
ožkos sūrio (kiek tilps.. pagal knyga po 10g vienai figai.. bet kasgi matuos?) arba fetos, kuri irgi iš bėdos tinka
prosciutto (džiovinto kumpio) ar kažko panašaus mėsiško ir vyniojamo – po griežinėlį figai

Eiga:

Figos viršūnėj atsargiai padarom pora sukryžiuotų įpjovų, kurios turėtų eiti kiek įmanoma giliau, bet ne iki pat galo, antraip turėsim nebe figą, o keturis jos ketvirčius. Į taip „pradarytą“ figą įdedam sūrio. Figą uždarom, paspaudžiam, apvyniojam prosciutto ir „paduriam ant iešmo“. Aš dažniausiai naudoju porą vadinamųjų „dantų krapštukų“, tada labai gražiai viskas prisitvirtina ir nereikia bijot, kad sūris pabėgs. Lygiai taip pat galima paimti viena ploną iešmą ir ant jo suverti bent keletą figų.

Iešmą arba iešmukos dedam ant griliaus ir kepam kol viršus gražiai apskrus. Tada verčiam aukštyn kojom ir skrudinam kita šoną. „Orkaitiniam griliuje“ veiksmų planas toks pats. Tik gal nereikėtų persistengti su galingumu, nes gaila būtų sudeginti tokį skanėstą. Kiek laiko kepti? Sunku pasakyti. 5 min? 10? Viskas priklauso nuo karščio. Tiesiog žiūrėkit, kad kumpis gražiai paskrustų, o figų vidus imtu čirškėti. Viskas! Nešam išalkusiems draugams! Arba kraunam į savo lėkštę ir slepiamės nuo namiškių. Kas sakė, kad būtina dalintis?

P.S. nežinau kaip jums, bet man šitos nuotraukos kažkodėl primena žvaigždžių karus :) Rodos tuoj ims ir pakils mažieji figų palydovai į dausas.. Five Four Three Two One Go!

Įkvėpimas:

Louise Pickford (2004), Barbecue, (London: Ryland Peters & Small Kirkiman House), p.10.

Pagaliau!!! Blogo atidarymas ir 'Vasariškas desertas su balzaminėm braškėm'

Gera pradžia – pusė darbo. Deja, pradžios teko laukti be galo ilgai.. Nors mintys apie nuosavą blogą kilo „seniai seniai“, kai Lietuvoje tebuvo vos trys-keturi maisto gaminimo „tinklaraščiai“, amžinai stigo arba laiko arba energijos.. mokslai, darbai, reikalai, tingėjimai.. :) O beje pagrindinis kliuvinys dar ir dabar kelia nerimą – kaip prisiversti nufotografuoti mylimą patiekalą... prieš jį suvalgant.. Taigi nors kataloge „blogui“ tėra sąlyginai nedaug padoresniu fotografijų, nusprendžiau kad oficiali pradžia bus geras spyris į minkštą vietą rasti abiejų: tiek laiko, tiek valios.

Kodėl blogas? Priežasčių daug. Ir nevisos jos kulinarinės. Jau kurį laiką negyvenu Lietuvoje, todėl labai maga pasidalinti atradimais ir patyrimais. Be to, jaučiu kaip palengva silpsta mano gebėjimas rašyti (o kartais tiesiog suformuluoti mintį!) gimtąją kalba, turbūt todėl, kad kasdienis jos vartojimas apsiriboja lietuviškų naujienų ir blogų pasiskaitymu.. Negerai! :)

Visgi svarbiausia priežastis – noras pasidalinti kulinariniais atradimais. Per keletą paskutiniųjų metų stryktelėjau nuo beviltiškos virtuvėje iki atradusios ten savą erdvę. „Auginu“ krūvą protingų kulinarinių knygų, svaigstu apie neišbandytus ingredientus, naujas skonių kombinacijas.. Kodėl gi visu tuo nepasidalinus?

Papliurpčiau dar, bet bijau, kad kas nors praras kantrybę ir spustels ‚Back‘ mygtuką, todėl štai pirmasis publikuojamas skanumynas :)

...kuris vis dar neturi pavadinimo.. Originaliame variante jis vadinamas Buttermilk pudding. Alkonas buttermilk verčia į pasukas, deja aš juo visai nesutinku.. Man asmeniškai parduotuvinis buttermilk labiausiai primena lietuviška kefyrą ar veikiau labai liesą rūgpienį. Nes pasukos, kokias jas prisimenu, tėra liesas vandenėlis, kai tuo tarpu buttermilk yra tokios.. na, rūgpieniškos konsistencijos :)

Taigi pavadinkim jį „Vasarišku rūgpienio desertu su balzaminėmis braškėmis“. Juolab kad vasara jau viena koja čia :)

Reikės:

Dviejų žėlė lapelių (aš paprastai naudoju nepilną vokelį paprasto želatino (~6g) t.y. ~ 2 arbatinius šaukštelius)
200ml riebios grietinėlės
125g cukraus
Vanilės ankšties (kadangi tai gana brangus malonumas dažniausiai apsiriboju žiupsneliu vanilinio cukraus arba vanilės ekstrakto)
Pusės citrinos (pageidautina nevaškuotos)
300ml lieso rūgpienio arba kefyro (turintiems galimybę siūlau pabandyti su tikromis lietuviškomis pasukomis ir aprašyti rezultatą. Kirba mintis kad turėtų pavykti, gal net šauniau nei man)

Eiga:

Paruošiam želatiną pagal pakelio instrukcijas (bent jau aš tiesiog užpilu šlakeliu verdančio vandens ir maišau kol ištirpsta).

Į puodą supilam PUSĘ (t.y.100ml) grietinėlės ir cukrų. Suberiam vanilę (naudojant ankštį reikia ją perpjauti per pusę ir peiliu gražiai „išskobti“ sėklytes. Jas suberti į puodą, o pačią ankštį pasilikti – bus galima pasigaminti naminio vanilinio cukraus). Citrinos pusei nutarkuojam žievelę ir išsunkiam sultis. Visa tai supilam į puodą su grietinėle. Leidžiam užvirti ant vidutinės ugnies, tada staigiai primažinam ugnį ir pavirinam maišydami dar kokias dvi tris minutes, kol cukrus visiškai ištirps. Nukeliam nuo ugnies. Supilam želatiną, gerai išmaišom. Perkošiam per sietelį (nors tiesa sakant, dažniausiai nesivarginu..) ir supilam į kitą indą, kad kiek pravėstų.

Tuo tarpu gerai išplakam likusią grietinėlę (100 ml).

Į pravėsusią masę įmaišom liesą rūgpienį (arba pasukas arba kefyrą) ir plaktą grietinėlę. Atsargiai pamaišom ir supilam į formeles. Į keletą mažų arba vieną didelę. Man gražiau į mažas.. Dedam į šaldytuvą ir pamirštam bent keturioms valandoms, kad sustingtų.

Likus valandėlei iki „kviečiu prie stalo“ paruošiam braškes.

„Balzamuotos braškės“ (ha ha!)

Reikės:

Braškių
Cukraus
Balzaminio acto (kiek konkrečiai nerašau nes nežinau.. viska darau iš akies)

Eiga:

Supjaustom braškes kaip tik norim. Užpilam keletu šaukštų cukraus pagal skonį. Šliūkštelim kelis šaukštus balzaminio acto (maždaug perpus mažiau nei cukraus). Viską sumaišom ir paliekam pastovėti kambario temperatūroje bent pusvalandį, kol braškės gražiai išleis savo sultis, kurios susimaišys su balzaminiu actu.. ir viskas bus be galo yum yum!
Gal kažkam kombinacija braškės+balzaminis actas pasirodys kiek keista, tačiau aš primygtinai siūlau ją išbandyti. Pažadu nenusivilsit.

Na teliko viską sukontempliuoti į vieną desertą. Traukiam formeles iš šaldytuvo, įkišam porai sekundžių į karšto vandens vonelę ir verčiam ant lėkštės. Jei nesiverčia – merkinėjam tol kol versis. Ant viršaus užkraunam braškes ir nešam ant stalo.. :)

P.S. Savaime suprantama šis desertas nebūtinai turi būti tiekiamas su balzaminėm braškėm. Galima užbarstyti bet kokių uogių ar vaisių griežinėlių. Rudeniop siūlau papuošti karamelizuotais slyvų ketvirčiais.. žodžiu.. laisvė improvizacijai beribė :) Skanaus!

Įkvėpimas:
Buttermilk pudding autorius yra štai šio restorano vyriausias šefas Chris Gillard (paimta iš The Observer, “Weekend‘s Summer Food Special“, 19/07/08, p.57).
Balzaminių braškių idėja pasiskolinta iš thekitchensinkrecipes.com