Taigi! Pagaliau! Tailando valgiai ir Žiupsnelyje Druskos!
Jau rašiau, kad labai mėgstu šią virtuvę, tad galit įsivaizduot mano džiaugsmą susipažinus su čionykšte tailandietiško maisto pasiūla – galybę restoranėlių ir netgi tailandietiškų maisto produktų parduotuvė visai šalia namų! Wooohoo!
Bet būsiu gera ir neerzinsiu visokiai kaffiro lapais ;-) Skaniom savaitėm parinkau labai paprastą receptuką, kurio sudedamąsias dalis nesunkiai rasit ir didesniame lietuviškame supermarkete. Pasiruošę? Prašom įsispirti į lengvutes šlepetes, susirasti spintos gilumoje užmestus šortukus ir keliauti į mano virtuvę, po kurią jau nuo pietų sklando švelniai kutenantis tailandietiško kario aromatas…
Tailandietiški noodliai su kokosų piene ir žaliajame karyje troškinta vištiena
Reikės:
dviejų-trijų vištienos krūtinėlių arba penkių-šešių kumpelių*
dviejų-trijų nedidučių cukinijų
nemažo baklažano
aliejaus
gabaliuko imbiero šaknies
keleto jaunų svogūniukų (galima keisti puse paprasto svogūno)
poros šaukštų žalios tailandietiško kario pastos (atsižvelgiant į aštrumą!)
skardinės kokosų pieno
pusantro puodelio vištienos sultinio
200g sausų kiaušininių makaronų (angl. egg noodles)
poros saujų šviežios kalendros
šaukšto laimo arba citrinos sulčių
šviežiai malto juodojo pipiro
Gaminam:
Cukiniją ir baklažaną supjaustom vidutinio dydžio griežinėliais, atidedam į šalį.
Smulkiai supjaustom svogūną ir imbierą. Atidedam į šalį.
Vištieną supjaustom kasnio dydžio gabaliukais. Į nemažą puodą (arba gilų woką) pilam pora šaukštų aliejaus, įkaitinam, sumetam pusę arba trečdalį vištienos gabaliukų, taip, kad šie vos dengtų dugną (jei tuoj pat sumesim visus gabaliukus – vištytė ne keps, o troškinsis, todėl žymiai geriau apkepti dalimis). Kepinam, kol gražiai paruduos, išimam kiaurasamčiu, sudedam į lėkštę – kartojam procesą su likusiais vištienos gabaliukais.
Apkepinę ir į šoną atidėję vištieną, į tą patį puodą suberiam supjaustytą svogūną ir imbierą. Pakepinam pora minučių. Suberiam cukiniją, apkepinam. Sudedam žaliojo kario pastą. Išmaišom, pakepinam dar pora minučių.
Supilam kokosų pieną, sultinį, sumetam baklažaną ir vištienos gabaliukus. Verdam apie 10 minučių. Šiuo etapu šiol mūsų patiekaliukas primena sriubą. Neišsigąskite – taip turi būti. Paragaujam. Jei norisi aštriau – įdedam dar kario pastos.
Sudedam makaronus, pamaišom, uždengiam, verdam, kol suminkštės. Bevirdami noodliai sugers beveik visą skystį. Viola sriuba virta troškinuku!
Išjungiam viryklę, įmaišom pasmulkintą šviežią kalendrą, laimo arba citrinos sultis. Jei reikia – įberiam pipirų, druskos.
Valgom pasipuošę kalendros lapeliais. Mintimis keliaujam toli toli..
Skanaus!
* Aš visuomet naudoju kumpelius, nes nemėgstu vištienos krūtinėlės.. Kumpeliai - kur kas sultingesnė ir skanesnė vištos dalis, ypač jei perkam tik laimingų vištų mėsytę – tokia vištytė turi progos pabegioti. Nauda abipusė! Darbo atsikratant kauliukų daugiau, bet – patikėkit – verta!
Šaltinis: pagal Linda Deser (ed.), (2007), Chinese (London: Hermes House). Knyga labai netiksliu pavadinimu, tačiau kupina puikių Azijos šalių receptų.
*****
O dabar komentaras visai ne į temą. Vakar pagaliau pažiūrėjom Avatarą.. Nuostabu! Seniai buvau taip įsijautusi į filmą.. Pastebėjau, kad paskutiniu metu blogosferoje itin populiaru madinga jį kritikuoti - tegul. Kadangi man labai artimos filme aptartos temos (kaip turėjo jaustis mūsų – lietuvių - protėviai, kuomet dėl ateivių religijos buvo kertami šventieji ažuolynai..?), išėjau sukrėsta ir sujaudinta. Lai filmas išties ‘juoda-baltas’, tačiau niekas nepaneigs, kad puikiai atspindi žmonių gobšumą ir aplinkui tebevykstantį gamtos niokojimą.. Deja deja – realiame pasaulyje happy endas nebėra įmanomas.. Visiems prijaučiantiems Gajos teorijai bei supratusiems pagrindinę mintį labai rekomenduoju pažiūrėti ir Princesę Mononokę. Ech.. liūdna ir gėda.
