Figų salotos saulėtam rugsėjui

Šis įrašas – ne kas kita kaip duoklė rudeniui. Arba turkų parduotuvei už kampo, nes kur kitur rasi maišą prinokusių figų už centus. Arba šviežutėlio fetos sūrio. Ar kalną granatų! Valgomų, žinoma.

Anot landlordo, kuris mūsų namą paveldėjo iš senelių, kažkada čia gyveno galybė į Londoną emigravusių graikų šeimų. Kaip ir prideda graikams, mūsų sodely auga didžiulis figmedis ir galingas vynuogių krūmas. Deja, figos nudžiuvo taip ir neprinokę, o aukštai jo kamienu užsikabaroję vynuogės tedžiugina sparnuočius. O sparnuočiai džiugina mus. Visi laimingi.

Vėliau graikų šeimynas pakeitė, o gal papildė, turkai. Žinau, kad dažnas Londone gyvenantis lietuvaitis mėgsta pabambėti ant tokių kaimynų (nors vietoj turkų čia galim įrašyt  bet kokią tautybę, įskaitant tuos pačius lietuvius!), bet aš negaliu atsidžiaugt – be jau minėtos super-parduotuvės, turim bent pora turkiškų kepyklėlių (baklava saldžioji!), ir prieskoninę-tabakinę. Žodžiu, nors, skirtingai nei Jurga, niekaip nepametu galvos dėl Ottolenghi receptų, pusės puslapio ingredientų sarašas – ne bėda, nes viskas arba (jau) spintelėj, arba tiesiog už kampo.

Taigi ir čia reikės granatų melasos, kurios tikrai turės bet kokių Viduržemio šalių maisto parduotuvė (žinau, kad šį blogą seka daug Londoniečių). Kitu atveju, ją galima pasigaminti pavirinus granatų sultis su cukrumi ir šlakeliu citrinos. Blogiausiu atveju, nesukit galvos ir keiskit tiesiog granatų sultimis, o tada paragaukit ir – jei reikia – užpilą papildykit cukrum ar citrinos sultim.

 

 Figų ir fetos salotos su granatų užpilu

Vienam valgytojui reikės:

Poros saujų salotų (ypač tinka špinatai)

Trejeto figų

Gabalėlio fetos sūrio (galima keisti varškės sūriu, tada salotas reikėtų pasūdyti)

Pusės granato (instrukcijos, kaip patogiausia išgauti sėklytes – čia)

Saujelės lazdyno riešutų (nebūtina)

Poros šaukštų alyvuogių aliejaus

Šaukšto granatų melasos

Gaminame:

Figas supjaustome riekutėmis, suberiame ant salotų lapų. Užtrupiname fetos, suberiame riešutus ir granatų sėklytes.

Alyvuogių aliejų sumaišome su granatų melasa ir gerai išplakame. Supilame ant salotų.

 

Štai ir viskas. Gražios Jums bobų vasaros (pas mus +28!!!!).

Šaltinis: pagal Helen iš Food Stories .

P.S. Kitas laaabai skanus receptas su figomis – Figų ir ožkos sūrio užkandėlė. Kepsiu kai tik atvės! :)

The Corner Room: intriguojanti gastronomija už prieinamą kainą

Šį savaitgalį gal penki skirtingi žmonės, žinantys mano pomėgį skaniai pavalgyti, klausė restorano Londone rekomendacijos net keletui skirtingų progų.

O aš visus nukreipiau į Bethnal Green. Gal, sakau, kas pakvies prisijungti.

Va kodėl => The Corner Room: intriguojanti gastronomija už prieinamą kainą

 

Eiti, jei: vertinate netradicines skonio kombinacijas ir/ar ieškote rafinuoto, tačiau nebrangaus restorano ypatingai progai

Neiti, jei: pirmenybę teikiate tradicinei virtuvei ir/ar nemėgstate eksperimentų lėkštėje

 

The Corner Room

Town Hall Hotel

E2 9NF

London

United Kingdom

Pirmadieniais – penktadieniais: 07:00 – 10:00; 12:00 – 22:30

Šeštadieniais – sekmadieniais: 07:00 – 10:30; 12:00 – 22:30

Rezervacijos nepriimamos

Mamutės receptas: burokėlių ir pomidorų mišrainė žiemai

Tai vat grįžau.

Keistas tas mano vizitas Lietuvoje šiais metais, net nežinau, kodėl. Nuotaikos kitokios.

Visa laimė, kad ėmė ir sugrįžo vasara - ir kaip tik festivaliniam savaitgaliui. Buvo vasariškai ir pasakiškai nuostabu. Saulė, ežeras, draugai (daug daug draugų – kelionė kavos, pasirodo, gali išsitęsti iki valandos ar dviejų, nesvarbu, kad metrų gal 200), muzika, palapinės, gyvas alus, dainos, šokiai pokiai, ir daug daaaug vaikų! Vežimėlių paradai ir ramučių klykučių kaimelis. Ką ten kaimelis – kaimas visas, miestelis beveik! Žodžiu, buvo gera. MJR savo dalyvius vadina gentimi ir, patikėkit, būtent taip ir jautiesi. Tarp gentainių. Savų. Laimingas.

Ir kaime, aišku, buvau. Pas mamutę. Apie mamutę galima parašyti visą įrašą ir du, ir tris, bet apsiribosiu pasakydama, kad mano mamutė yra žmogus, kuris myli per maistą. Viskas pas ją skanu. Mamutė kepa geriausius blynus; žino mano mėgstamiausius patiekalus (viskas iš raugintų kopūstų), vasaras ir rudenius leidžia miške uogaudama bei grybaudama; rūsį pripildo uogienėm ir daržovių mišrainėm; džiovina vaistažoles; veria ilgas storų baravykų girliandas, kurių visada rasim mano lagamine kelyje Vilnius-Londonas.

Va tokia ta mano mamutė. Kuri labai myli, labai rūpinasi ir nuolat pergyvena. Ir skaryte šluostosi akis kaskart lydėdama atgal į miestą.

Visa laimė, kad ji neturi interneto ir nežino apie jokius blogus. Oi, sakytų, ką tu čia įdėjai?! O man šita nuotrauka be galo graži.

Ir ši. Mamutė pakeliui į mišką. Su kibirėliu uogoms ir maišiuku grybams.

 

Ir receptas šiandien visai ne mano, ne knygos ir ne žurnalo. Receptas mamutės! Prieš pora metų nusirašytas nuo kaimynės, bet nesvarbu, nes kaimynė irgi, turbūt, iš kažkur nusirašė, ar ne?

Mat kaime kaip tik vyko akcija ‘Atsargos žiemai’ ir mes didžiuliame puode ant pečiaus virėm burokėlių mišrainę. Žinot, aš burokėlių nemėgstu. Visai. Bet vat šitie burokėliai tokie, jog valgiau net ausys linko. Tikrai!

Žinoma, neapsiėjau be lyrinių nukrypimų – atskirai iškepiau svogūną; ėmiausi trinti pipirus (nesuprantu aš tos lietuviškos cielų pipirų mados – nei skonio, nei kvapo, o perkandus norisi spjauti lauk); bėriau kmynų (mamutė susiėmė už galvos – neparašyta!!, vėliau sakė, oi kaip čia skaniai gavosi, ir papildė receptų sąsiuvinį).

Beje, atsiprašau, bet nenurodysiu, kiek stiklainių mišrainės gausit laikydamiesi duotų kiekių. Nesuskaičiavau. Be to, mes darėm taip – suskynėm visus prinokusius pomidorus, pasvėrėm, o tada proporciškai skaičiavom kiek ir ko pridėti. Skaičių, dėja, nebeprisimenu.

Burokėlių ir pomidorų salotos žiemai

Reikės:

0.5kg svogūnų

200g česnako

4kg virtų burokėlių

1.5kg pomidorų

0.5 kg paprikų

0.5 litro aliejaus

250g acto

200g cukraus

60g druskos

po saujelę šviežiai sutrintų kvapniųjų ir aitriųjų pipirų

saujos kmynų (arba kumino – jei turite)

Gaminame:

Svogūnus smulkiai supjaustome ir iškepame keptuvėje ant nedidelės ugnies su dalimi aliejaus. Būkit kantrūs – tai užtruks. Jei svogūnų daug – verta kepti iš dviejų kartų, antraip svogūnai ne keps, o troškinsis. Į kepimo pabaigą suberiame smulkiai supjaustytą česnaką bei kmynus ir kepame, kol svogūnai taps permatomi ir pakvips karamele. Supilame į puodą su verdančiomis daržovėmis. (šį etapą galite praleisti ir tiek svogūnus, tiek česnakus tiesiog suversti į puodą – būtent taip darydavo mamutė iki mano įsikišimo ir buvo skanu. Visgi visų ragautojų nuomonė šis žingsnis tikrai vertas papildomo laiko).

Likusias daržoves susmulkiname, suberiame į puodą, supilame kitus ingredientus ir užverdame. Verdame apie valandą. Į pabaigą suberiame pipirus, paragaujame. Jei reikia – galima pridėti druskos, pipirų, kmynų ar, jei norisi rūgšties, acto.

Supilstome į sterilizuotus stiklainiukus. Laikom šaltai.

Labai skanu su virtom bulvėm. Oi kaip noriu dar!!

O čia – mamutės kaimas. Gražu, ar ne?