Medumi glazūruota ėriuko koja su raudono vyno ir obuolių padažu, libanietiškais ryžiais ir žaliomis salotomis

Jau užuodžiu pavasarį! Savaitgalio pasivaikčiojimo metu radome pirmąsias snieguoles! Aplink pumpuruojasi krokai ir narcizai. Ilgėja dienos. Trumpėja naktys. Gerėja nuotaikos. Pavasaris yra gerai!

O štai šiandienos receptas gal ne toks pavasariškas.. bet labai skanus.. Visai atsitiktinau gavau ėrienos, perverčiau krūvą knygų, neradusi nieko, ko norėčiau ‘čia ir dabar’ – sukūriau savo varianta, ir.... mama-mia!.. vieta gardžiausių metų atradimų galerijoje rezervuota! Esate girdėję posakį ‘liežuvį galima praryti’? Man rodos jis čia labai tinka..

Nesuprantu, kodėl ėriena Lietuvoje tokia nepopuliari mėsa. Asmeniškai man ji – viena skaniausių. O šitaip paruošta – ypač. Nė nežinau ką bepridurti ;-)

Medumi glazūruota ėriuko koja su raudono vyno ir obuolių padažu, libanietiškais ryžiais ir žaliomis salotomis

Reikės:

Ėriuko kojos (turėjau pusę – apie 800g)

Šaukštelio cinamono

Šaukštelio kvapniojo pipiro (angl. allspice)

Šaukštelio kumino

Šaukštelio malto muskato

drukos, šviežiai malto pipiro

poros šaukštų alyvuogių aliejaus

šlakelio citrinos sulčių

keturių-penkių skiltelių nelukštento česnako

poros nemažų rūgščių obuolių

kelių šaukštų medaus

pusantros stiklinės raudono vyno (teturėjau butėlaitį raudono vyno su priekoniais (angl. mulled wine), kuris čia tiko idealiai)

pusantro puodelio geros kokybės vištienos sultinio ((jei naudosite sultinio kubelį – dėkite nedaugiau pusės, antraip gali būti per sūru)

Garnyrui:

4 asmenims

Libanietiškiems ryžiams

šlakelio aliejaus

svogūno

100g maltos jautienos

druskos, pipirų

nepilno šaukštelio malto kvapniojo pipiro

nepilno šaukštelio cinamono

nepilno šaukštelio malto imbiero

nepilno šaukštelio malto gvazdikėlio

200g basmati arba ilgagrūdžių ryžių

~300ml geros kokybės vištienos sultinio

saujelės migdolų

saujelės kedro riešutų

Salotoms

žalių salotų lapų (naudojau laukinę gražgarstę (angl. rocket), špinatų ir burokėlių lapelius)

trijų šaukštų alyvuogių aliejaus

nepilno šaukšto balto vyno acto

šaukšto medaus

druskos, šviežiai malto pipiro

Gaminam:

Orkaitę įkaitiname iki 220 laipsnių karščio.

Pasveriam koją, kad žinotumėm apytikslį kepimo laiką (tradiciškai apie pusvalandį 500-čiai gramų + nepilnas pusvalandis, tačiau vadovausimės nuojauta ir reguliariu mėsytės tikrinimu, nes pvz mano dujinė vyryklė nėra labai pajėgi pasiekti aukštas temperatūras, todėl su lentelėmis nors ir pasitariam, bet elgiamės savaip).

Koją įtriname prieskoniais, druska, pipiru, aliejum ir citrinos sultim. Dedam į giloką kepimo indą. Šaunam į orkaitę. Kepam apie 20 minučių.

Obuolius supjaustom ketvirčiais, išimam viduriuką.

Orkaitės temperatūrą pamažinam iki 190 laipsnių. Ištraukiam koją. Palaistom vynu, apverčiam kitą pusę, darsykį palaistom, aptepam šaukštu medaus. Šalia sumetam obuolius ir česnako puseles. Viską šaunam į orkaitę. Kepam toliau*.

Po pusvalandžio veiksmą kartojam – palaistom kepimo inde su mėsos sultimis ir riebaliukais persimaišiusiu vynu (jei atrodys per mažai – galima įpilti dar), atverčiam kitą šoną, užtepam medaus, gražinam į orkaitę dvidešimčiai minučių arba pusvalandžiu, priklausomai nuo kojos dydžio.

Praėjus apskaičiuotam laikui – traukiam koją lauk, smeigiam peilį į šlaunį. Jei išbėgs raudonos ar rausvos spalvos skystis – pakartojam laistymo bei tepliojimo ritualą ir gražiname į orkaitę dar dvidešimčiai munučių.

Jei bėga bespalvis skystis – koja iškepusi. Tokiu atveju išjungiam orkaitę, ištraukiam koją, perkeliam ant didelės lėkštės (idealiu atveju – kiek pašildytos), uždengiam folija ir paliekam pailsėti dešimtčiai minučių, per kurias mėsytė pailsės ir suminkštės.

Tuo metu ruošiam skaniausią pasaulyje padažą.

Kepimo inde likusį skystį supilame į įkaitintą keptuvę. Ten pat per sietelį įtriname iškepusius obuolius ir išspaustas minkštutėles česnako puseles. Supilame vištienos sultinį. Viską užverdame ir nuolat maišydami kaitiname, kol sutirštės. Paragaujame, jei reikia – gardinam druska, pipirais.

Koją nešame ant stalo. Pjaustome. Daliname. Užpilame gardžioju padažu. Valgome su libanietiškais ryžiais, gaiviomis salotomis, užsigerdami taure gero raudono vyno.

*Žinoma, kepant kojai nesėdime rankų sudėję. Ruošiame garnyrą.

Libanietiški ryžiai

Ryžius nuplauname.

Puode įkaitiname aliejų, suberiame smulkiai supjaustytą svogūną, kepame, kol parus.

Sudedame maltą jautieną, gerai išmaišome, kad neliktų didelių mėsos gumulų. Suberiame druską, pipirus ir kitus prieskonius. Gerai išmaišome. Kepame, kol mėsa paskeis spalvą.

Suberiame ryžius. Gerai išmaišome. Supilame sultinį. Užviriname. Verdame uždengtame puode, kol ryžiai išvirs ir sumikštės. Jei matysite, kad trūksta skysčių – įpilkite dar vandens arba sultinio. Jei atrodys, kad per slysta – nudenkite dangtį.

Tuo metu keptuvėje pakepiname kedro ir į kelias dalis supjaustytus migdolo riešutus kol švelniai rustels.

Į išvirusius ryžius suberiame apskudintus riešutus, uždengiame ir paliekame šiltoje vietoje, kol nešime ant stalo.

Žalios salotos su medaus užpilu

Paruošiame salotų užpilą – į nedidelį stiklainėlį supilame aliejų, actą ir medų. Uždarome. Gerai išplakame. Paraugaujame. Koreguojame pagal skonį, įberiame druskos, pipiro. Užpilame paruoštus salotų lapus.

*****

Skanaus! Viskas taip tarpusavyje dera, kad geresnės kombinacijos tikrai negalėčiau įsivaizduoti. Mėsa – ne itin dažnas svečias ant mūsų stalo, bet kai jau pasisvečiuoja tai stengiamės padoriai priimti.. ;-)

*****

Šaltiniai:

Libanietiški ryžiai – Claudia Roden (2005), Arabesque (London: Penguin group) (nuostabi knyga!)

Ėriena – kelių receptų mikstūra su dideliais pakeitimais, tad autorystę prisiimu sau.

Salotos – kokie dar šaltiniai?

Jautiena kiniškai. Tigrams pamalonint.

Ar pastebėjote, kad šiomis dienomis į krūvą subėgo net keturios šventės? Štai šiandien Valentino diena ir kinų naujieji metai, antradienį – užgavėnės (čia vadinamos tiesiog pancake day – liet. blynų diena) ir Lietuvos Nepriklausomybės diena. Taigi kiekvienas gali atsirinkti ir pasirinkti.

Mes pasirinkom. Valentiną ignoruojam, nes kur kas arčiau širdies lietuviška jos versija – meilės deivės Mildos diena gegužės tryliktąją. Be visa ko tada net ir oras meilei oi kaip artimesnis! Vadinasi, švenčiam kinų naujuosius metus. Tik toks ten ir šventimas, kai mano žmogus parimęs prie eilinio kursinio, o visi viešieji šios šventės renginiai numatyti kitam savaitgaliui. Užtat galima eiti pasivaikščioti po dailiai išpuoštas kinietiško maisto parduotuvėles, paveizėti į šventiškai išsidabinusias jų darbuotojas ir mandagiai atsisakyti siūlomo šampano, bet užkrimsti baltutėlių krekerių. O grįžus vakarienei prisivirti kinietiškųjų makaronų arba noodlių. Viena ausim girdėjau, kad šiomis dienomis būtina valgyti ilgus makaronus ir jokiais būdais negalima jų pjaustyti ar laužyti. Neprisimenu, kas nutiks antraip, bet ėmiau ir patikėjau. Todėl ir Jus šiandien vaišinu kiniškais makaronais su baisingai skaniu jautienos … oi dievulėliau – kaip lietuviškai verčiasi stir fry???

Kiniška jautiena su žalumynais

Reikės:

300-400g jautienos

Dviejų šaukštų sojos padažo

Dviejų šaukštų ryžių vyno arba sausio šerio (štai čia perskaičiau, kad iš bėdos galima keisti ir baltu vynu – nebandžiau, tad negaliu pakomentuoti, bet siūlau išbandyti)

Šaukšto rudojo cukraus

Šaukšto kukuružų krakmolo

Šlakelio sezamų arba augalinio aliejaus

Skiltelės česnako

Gabalėlio imbiero

Gabalėlio čili (nebūtina)

Svogūnų laiškų (nebūtina)

Daržovių: idealiai tinka brokoliai ir nelukštentos jaunų žirnių ankštys (tikrai žinau, kad būna didžiosiose Maximose), šparaginės pupelės; galima įmesti šiaudeliais supjaustytų morkų, taip pat paprikų, kopūsto. Konkrečiai nuotraukoje matote brokolį, žirnių ankštis, pak choi, raudonąjį kopūstą, kalendrą ir bambukų ūglius. Siūlau paeksperimentuoti su turimomis daržovėmis, bet labai LABAI rekomenduoju įdėti brokolio. Jis čia kone privalomas.

Keturių šaukštų ar daugiau austrių padažo (angl. oyster sauce – tikrai tikrai būna Maximoje – ieškokite kinų maisto skyriuje; beje, ten užmačiau ir šitą padažiuką. Jis čia taip pat labai tinka – tiesiog supilkit visą pakuotę ramia galva)

Poros šaukštų vandens

Virtų kiaušininių makaronų arba ryžių patiekimui

Gaminam:

Mėsą supjaustome nedidelėmis kasnio dyžio juostelėmis. Iš sojos, ryžių vyno, rudojo cukraus ir krakmolo sumaišom marinatą. Pamarinuojam jautieną bent pusvalandį, o geriausia – kaip visada – pernakt.

Keptuvėje įkaitiname aliejų, suberiam smulkiai supjaustytą arba sutarkuotą imbierą su česnaku. Pakepam, kol rustels. Metam stambiai supjaustytus svogūnų laiškus ir čili. Pamaišom. Suberiam visas daržoves. Išmaišom. Suberiam jautieną ir jos marinatą. Kepam nuolat maišydami ant didokos ugnies, kol iškeps mėsa (niekada nežiūriu į laikrodį, bet sakyčiau, kad 5-8 minutes). Jei ims svilti – įpilkite kelis šaukštus vandens.

Supilam austrių padažą ir vandenį. Pamaišom. Pakepam, kol padažas ims tirštėti (minutę ar dvi).

Valgom užsidėję ant kiniškų makaronų arba ryžių. Skaniausia, jei išvirtus makaronus sumesite į keptuvę vos sutirštėjus padažui ir tuoj pat gerai išmaišysite. Galima užberti grubiai supjaustytų svogūno laiškų.

Skanaus! Laimingų baltojo tigro metų!

Šaltinis: adaptuota pagal keletą receptų knygoje Linda Deser (ed.), (2007), Chinese (London: Hermes House).

Lipnūs kiaulienos šonkauliukai mėsėdžiams palepinti

Gerbiami mėsėdžiai ir mėsėdės! Šiandien išaušo Jūsų diena! Šiandien Žiupsnelyje labai – net labai – mėsinis patiekalas, ir jei tokio dar nė sykio neragavote, siūlau tuč tuojau lėkti į artimiausios parduotuvės mėsos skyrių! Nes aš žinau, kas šiandien garuos ant jūsų stalo.. ;-)

Ir nė neketinu gaišinti laiko blevyzgom. Receptas. Tuoj pat. Čia pat. Ponios ir ponai Jūsų dėmesiui - lipnių lipniausi glazūruoti kiaulienos šonkauliukai!

Reikės (dviems valgytojams):

~ Šešių mėsingų kiaulienos šonkauliukų

Pusės puodelio geros kokybės pomidorų padažo

Dviejų šaukštų medaus

Šaukšto tamsiai rudo cukraus (jei neturit – įdėkit kiek daugiau medaus. Baltas cukrus čia netiks)

Šaukšto baltojo vyno acto (galima keisti ryžių actu)

Šaukšto čili padažo arba Worčesterio padažo (ar kitokio aštraus padažo)

Trijų-keturių šaukštų sojos padažo

Galima patarkuoti imbiero ar česnako, įberti čili miltelių arba maltos rūkytos paprikos

Eiga:

Šonkauliukus suverčiam į puodą, apipilam šaltu vandeniu, dedam ant ugnies, užverdam ir pavirinam apie pusvalandį.

Praėjus maždaug 20 min ruošiam padažą – į nediduką puodą supilam pomidorų padažą, medų, cukrų, actą, aštrų padažą, sojos padažą. Jei norit – galit įtarkuoti česnako (kuris čia labai labai tinka) arba imbiero, įberti kitokių prieskonių. Užvirinam. Paragaujam. Tobulinam atsižvelgdami į pageidavimus – galima įpilti kiek daugiau sojos ar čili padažo BET galutinis variantas turi būti gana saldus, neišsigaskite – saldumo tikrai nebus per daug! Paburbuliavus pora minučių nukeliam nuo ugnies.

Įkaitinam orkaitę. Kepimo skardą (nevisai plokščią, o kiek gilesnę) užtiesiam folija, sudedam išgriebtus šonkauliukus. Šaukštu užtepam padažą. Apverčiam. Aptepam kitą pusę. Šaunam į iki 180 laispnių įkaitintą orkaitę ir kepam, kol šonkauliukai gražiai parus. Bet ne per daug. Apverčiam. Kepinam kitą pusę. Viskas užtruks apie 30-40 min, gal mažiau – priklausomai nuo orkaitės karštumo.

Viskas! Traukiam lauk! Šaukiam mėsėdžius. Valgom rankom godžiai aplaižydami pirštukus.. Jei atliko paskutinis neporinis šonkauliukas – laukia kautynės ;-) Skanaus!

p.s. Tik nepamirškit į pirkinių sąrašą įrašyti servetėlių. Jų čia tikrai prireiks! ;-)

Šaltinis: iš visur po truputį. Be to, spėju, kad kiekviena(s) šeimininkė(-as) turi savo lipnių šonkauliukų receptą. O koks jūsiškis?

Žieminė kapituliacija, arba Šiltas kiaulienos dešrelių troškinys

Kas čia dabar vyksta – nesuprantu.. Jau lapkričio pabaiga? O kur prapuolė pradžia ir viduriukas? Na tikrai, kažkas vagia laiką! Ką aš per paskutinį mėnesį nuveikiau? Ogi nieko! Darbo neturiu. Stažuotės neturiu. Mašiniukas neparduotas. Netgi Londoną nepasakyčiau, kad spėjau pažint.. O vat jau beveik žiema ir jau ketvirtą valandą po pietų tamsų tamsiausia.. Mano galva, britai smarkiai apsiriko su savo laiko juosta. Tikrai, kur tai matyta taip anksti temt! O kadangi prie viso kito esu mėgėja ilgiau pamiegot, man belieka vos kelios šviesos valandos.. Tai kas bus gūdžiam gruodį? Brr nepatinka man šitaip.

Beje šiandieną išviso galima skelbti oficialia žiemos pradžia, nes po ilgų įkalbinėjimu sutikau pradėti šildymo sezoną. Nors nešalta man. Bet vat mano pietietis pašonėj nesutinka.. OK, kuriam pečių. Kapituliuoju. Nebegaliu pasilikti rudeny amžiams.

Kapituliacijos puotai dedu ant stalo žiemiškai šildantį dešrelių ir pupelių troškinį. Patinka man toks maistas.. Sumeti viską į dengtą-puodą-troškinimui-orkaitėje (šitaip internetinis žodynas verčia casserole) ir pamiršti valandai, pusantros. Ir viskas! Belieka kviest šeimyną prie stalo, o mintyse organizuot kalėdinę vakarienę. Nors ne, nereikia. Anksti juk dar!

Žieminis pupų ir dešrėlių troškinys

Reikės:

Dviejų skardinių (~800g) konservuotų baltųjų (cannellini) pupelių (galima naudoti ir džiovintas, tik tada reikės iš vakaro pamerkti vandenyje ir prieš dedant į troškinį apvirti kol suminkštės)

Skardinės konservuotų pomidorų savose sultyse (gali būti pjaustyti arba ne)

Poros šaukštų koncentruotos pomidorų piurė (nebūtina)

4-5 pomidorų (skaniausia su slyviniais, bet tinka ir kitokie)

2-3 saliero stiebų

5-6 česnako skiltelių

2-3 lauro lapų

Stiklinės sauso balto vyno (galima pakeisti sultiniu, tik nepatarčiau naudoti kubelio, nes nuvirus gali būti per sūru)

druskos, šviežiai malto pipiro

prieskoninių žolelių (tinka petražolė, šalavijas, rozmarinas)

8 geros kokybės kiaulienos dešrelių

saujos šviežių petražolių

(Galima įdėti morkų, kopūstų, kitų mėgstamų/turimų daržovių. Kitaip tariant, siūlau į receptą žiūrėti lanksčiai ir improvizuoti pagal norus bei galimybes)

Eiga:

Paprasčiau nebūna: pupeles, konservuotus pomidorus, pomidorų piure verčiam į orkaitei tinkamą troškinimo indą (pageidautina, kad būtų su dangčiu, jei tokio neturim – galima dengti folija). Ten pat sumetam stambiai supjaustytus pomidorus, salierus, česnaką. Supilam vyną, įmetam lauro lapus, beriam druskos, įmalam pipirų, sumetam prieskonines žoleles.

Dešreles pabadom šakute ir apkepinam keptuvėje, kol ims ruduoti. Tuomet supjaustom į 3-4 dalis ir įmetam į puodą ‘pas’ daržoves. Pamaišom.

Puodą uždengiam ir šaunam į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę pasikaitinti bent valandai su puse.

Valgom su bulvių koše pasibarstę šviežiom petražolėm.

Prisivalgę vaikom žieminę letargiją, pasižadam baigt tinginiaut ir imtis prasmingos veiklos. Nuo rytojaus. Arba pirmadienio. Jap, pirmadienis skamba gerai.

Skanaus!

Šaltinis: Marie Claire: Comfort. Real simple food. by Michele Carnston (London: Murdoch Books)

P.S. O Vygantas iš skaniai.lt vakar pasiūlė akciją/atrakciją 'Kas mano šaldytuve..' Na pasityčiojimas, ne kitaip! Mūsų neveikiančiame šaldytuve gyvena ponas niekas, o pienas ir jo produktai laikinai ištransportuoti į laiptinę! Va taip vat :D

Kiaulienos kepsneliai su gnocchi sidro ir garstyčių padaže skubantiems (skaitovams)

Visi manantys, kad teleportacija tėra prasimanytas, neįgyvendinama svajonė ar kažkas, kuo galbūt galėsime pasinaudoti ateityje.. tiesiog nėra skaitę geros knygos. Turiu omenyje, LABAI geros knygos, kuri priverčia palikti savo 'žemiškąjį' kūną, keliauti po tolimiausius kraštus, laikmečius, gal net kitus pasaulius.. Svarbiausia gyventi KITĄ gyvenimą. Su kitais rūpesčiais, džiaugsmais, mintimis, pojūčiais..

Vat šitaip aš gyvenu visą šią savaitę - keistame, siurrealistiniame Murakami pasaulyje.. Kur katės uodegos forma turi paslėptą reikšmę, o už lango keistai giedantį paukštį girdi tik tie, kurių laukia ypatingi dalia; kur galima turėti amą atimančio grožio ausis ir kur gyvybės ar mirties klausimą lemia ypatingos avys.. Tokioje hipnozės stadijoje poreikį rašyti čia slopina begalinis noras pasinerti ten dar ir dar.. Kone narkomanija?

Visgi tokią skaitymo savaitę privalu pasidalinti paprastu ir brangų laiką (skaitymui) taupančiu receptu. Lyg tyčia net ir 52 skanios savaitės šias dienas paskyrė greitam maistui. Kas belieka kaip tik įkelti receptą iš 'naminės deivės' Nigellos Lawson knygos Nigella Express, pilnutėlės skanių, dažnai šiek tiek nuodėmingų, laiką taupančių patiekalų receptų. Taigi važiuojam :))

Kiaulienos kepsneliai su gnocchi sidro ir garstyčių padaže

Reikės (dviems asmenims):

Poros kiaulienos kepsnelių
Dviejų šaukštų paprasto arba česnakinio alyvų aliejaus (labai geras dalykas, bet jei nėra parduotuvėse galima pasigamint į stiklainiuką su alyvuogių aliejum įdėjus keletą patraiškytų česnakų skiltelių ir palaikius bent pusvalandį)
Šakelės rozmarino (nebūtina)
Druskos, pipirų
125 ml sidro (TIKRO sidro, o ne gazuoto limonado su laipsniais ;-) Man pats pačiausias šitas) Jei gero nerasit, galima pakeist baltu vynu)
Šaukštas ar kiek daugiau grūdėtų garstyčių
75 ml riebios grietinėlės
Trejeto saujų šviežių gnocchi (tarti njoki ;-) (pirktinių arba naminių)

Eiga:

Kiaulienos kepsnelius įvelkam į maistinę plėvelę ir išliejam per dieną susikaupusį pyktį įnirtingai mušdami kočėlu ar kitu tam tikslui pritaikyti įrankiu (ne tik greita bet ir sveika!). Šitai labai paminkštins mėsytę..
Į keptuvę pilam česnakinį aliejų, dedam rozmarino šakelę, įkaitinam ir kraunam kepsnelius. Pabirinam druska ir pipirais, apkepam ant vidutinės ugnies, ne daugiau kaip po penkias minutes iš abiejų šonų (nėra nieko neskaniau už perkepusią kiaulieną... )
Tuo pat metu puode išverdam gnocchi – supilam į verdantį pasūdytą vandenį ir palaukiam, kol išplauks į paviršių.
Iškepusius kepsnelius išimam iš keptuvės, padedam kur nors šiltai.
Į tą pačią keptuvę su visais aliejaus likučiais supilam sidrą arba vyną ir leidžiam paburbuliuoti, kol nugaruos alkoholis. Dedam garstyčias, pilam grietinėlę, pavirinam maišant, kol ims tirštėti. Išjungiam. Paragaujam. Apsilaižom.
Į keptuvę su padažu supilam išvirusius gnocchi, pamaišom ir kraunam ant lėkštės. Šalia padedam kepsniuką, ant kurio užpilam padažo likučius.
Valgom!

Pagiriamasis žodis:

Nuo pražios iki galo užtrunka daugų daugiausiai 15 min (čia jau su stalo padengimu).
Gaminu kaskart neturėdama laiko ar ūpo ilgai suktis virtuvėje – rezultatas neatspindi įdėtų pastangų - labai, tiesiog LABAI skanu.