2010 m. liepos 18 d., sekmadienis

I scream, you scream.. KAM LEDŲ???

Taip, žinau, kad karšta. Ir nėra čia ko tokiu oru sėdėti prie kompiuterių, arba suktis karštoje virtuvėje. Na nebent.. gaminam ledus!

Naminiai braškiniai ledai

Reikės:

riebaus natūralaus jogurto (10% riebumo, jei nerasit – imkit paprastą jogurtą – tik jokiu būdu ne beriebį – ir įmaišykit kelis šaukštus grietinėlės)

braškių (ar kitokių uogų)

cukraus

Gaminame:

Braškes supjaustome, sudedame į puodą, užpilame cukrumi ir paviriname 5-10 minučių, kol suminkštės. Nukeliame nuo ugnies, sutriname blenderiu ar tiesiog sutraiškome kočelu. Atvėsiname.

Šį etapą galima pakeisti paprasčiausiu uogiene. Bet su šviežiom uogom skaniau, tiesa?

Pusę braškių įmaišome į jogurtą, paragaujame, jei reikia – įdedame daugiau cukraus (svarbu! – jorturtas turi būti šiek tiek per saldus, ledai visada mažiau saldūs, kol šalti). Sudedame į indą ir dedame į šaldymo kamerą. (Turintieji ledų gamybos aparačiuką jogurto-braškių mišinį pila tiesiai į šaldiklio dubenį ir seka gamintojo instrukciją, neturintieji - skaito toliau)

Maždaug po pusvalandžio traukiam lauk ir gerai išmaišome šakute nepamiršdami suledėjusių kraščiukų. Grąžiname į šaldiklį.

Procesą pakartojame po valandos. Ir dar po valandos. Šitaip sutraiškysime ledukus ir suteiksime mūsų jogurtui ‘ledinę’ konsistenciją.

Viskas! Paliekamame šaldiklyje per naktį arba ilgiau. Kažkur skaičiau, kad šaldiklyje naminiai ledai gali gyventi apie dvi savaites, nors aš nematau priežasties, kodel ne ilgiau. Antra vertus – tiek neišlauksit. Pažadu.

Sukaitom? Traukiam lauk, palaikom kambario temperatūroje apie 10 minučių, kabiname, valgome papuošę likusiu šviežių braškių užpilu. Skanaus!

Beje, skonis kaip tikrų tikriausių ledų. Visai nejogurtiška!

P.S. O aš pradedu dar vieną 37.5 valandų darbo savaitė šaldiklyje. Taip, ilgos kelnės, kojinės, batukai, vilnonis megztinis.. ir nesvarbu, kad už aklinai uždaryto lango +27. Kolėgė dar ir šalikėliu apsimūturiuoja..

Bet sotus alkano neužjaučia, ar ne? ;-)

2010 m. birželio 30 d., trečiadienis

Sriuba-greituolė tingiems darbadieniams

 

Tram pam pam, net nežinau, ką dar papasakot! Puikūs orai, jaukios Rasos, nuostabi maudynių vieta po mėlynu dangum gana netoli namų, vakarinės saulės glostomi parkai, geros knygos, filmai vakare ant sofos, po ilgos pertraukos gautas atlyginimas, aktyvi kultūrinė programa. Ko dar bereik? Laiko!

Nežinau, kaip jūs, bet aš po ilgos darbo dienos nesu nusiteikusi valandų valandas suktis virtuvėje – ypač kai temperatūra joje pavakary tikrai perkopia trisdešimt. Aš tiesiog Noriu Valgyt Dabar. Todėl šita baisiai paprasta sriuba man tapo itin maloniu atradimu. Sumetam viską į puodą, ir jau už penkių minučių čiumpam šaukštus ir sriūbinam apsilaižydami. Siūlau ir jums!

‘Sriuba greituolė’

Reikės:

daržovių sultinio

šviežių tortellini (ieškoti supermarketų šaldytuvuose, jei nerasit – galima naudoti ir džiovintus, kurie – atkreipkite dėmesį – virs kur kas ilgiau) (jei esate toje pačioje balos pusėje, kaip ir aš, dairykitės spinach & ricotta tortellini)

žalio kopūsto (mano kaimynai – dairykitės sping greens, jie čia idealūs)

žirnelių (šviežių arba šaldytų)

geros kokybės pesto (dairykitės specializuotuose gurmanų parduotuvėlėse arba gaminkitės patys, pavyzdžiui taip, – aš naudoju Sainsbury’s Taste the Difference bazilikų ir kedro riešutų Pesto alla Genovese)

Gaminame:

Užviriname sultinį, suberiame tortellini, paviriname pora minučių. Suberiame plonom juostom supjaustytą kopūstą, paverdame minutę. Suberiame žirnelius, paverdame dar minutę. Išjungiame ugnį, įmaišome pora šaukštų pesto.

Viskas! Pilame į dubenėlius, gardiname šaukšteliu pesto, nešame ant stalo, švenčiame prailgusios darbo dienos pabaigą. Skanaus!

Šaltinis: BBC Good Food, May 2010.

P.S. Taste of London reportažas bus, kai atvės orai ir aš prisiversiu prisėst prie kompiuterio :-P

2010 m. birželio 19 d., šeštadienis

And the winner is….

Šiandien žvaigždės šypsosi…

…kam?

Sveikinimai Aušrai!

Loterijų dar bus. Man visai patiko :)

2010 m. birželio 13 d., sekmadienis

Mano knygų kalnas ir mažytė loterija

Indrės paskleistas virusas pasiekė kone didžiąją dalį lietuvių maisto tinklaraštininkų. Rodomės knygų lentynas, sako ji. Kodėl gi ne, atsiliepiu aš. Tiesa, lentynos neturiu, knygos be jokios tvarkos išdėliotos krūvelėse virš šaldytuvo, spintelių ir net svetainėje ant grindų. Bardakas!

Ir nėra jų tiek, kiek norėčiau.. Nes – amžina bėda – nėra vietos. Praėjo tie laikai, kai pamačiusi patikusią knygą čiupdavau pernelyg negalvodama. Dabar gi kaskart labdaros parduotuvėj ar knygyne mindžiukuoju prie kulinarinių knygų lentynos gerą pusvalandį, vartau, mąstau ir šimtą kartų savęs klausiu – ar baisiai reikia. Na, nebaisiai.. Dedu atgal. Būna, kad nusinešu prie kasos ir vėl grįžtu atgal. Nebaisiai.

Visgi, kartais reikia baisiai. Pavyzdžiui, to, ką rašo žavioji Nigella.

Arba Metų už stalo, kurios taip gyrė visi virtualūs ir realūs draugai. O taip! Giriu ir aš!

Jei kur užmatysit – čiupkit ir Delios Smith Complete Cookery Course. Geriau už googlą!

O šiaip, kiekviena knyga mano kolekcijoj mylima ir skaitoma. Apie kiekvieną šiandien nerašysiu, nes užtruktų pernelyg ilgai, o be to seniai ketinu ‘atidaryti’ knygų skyrelį, kur – kada nors - išsamiai pristatysiu labiausiai patikusias kulinarines knygas.

Beje, pripažinsiu, kad turiu dar vieną išrankumo kaltininką. Biblioteką. Domina kažkokia knyga? Keliauju į nuo vaikystės mylimą vietą, narstau lentynas, prisirenku glėbį ir vartau vartau.. Kadangi čia pasiskolintą knygą galima turėtis beveik pusę metų, to tikrai užtenka, kad perskaityčiau nuo viršelio iki viršelio, išbandydžiau labiausiai dominančius receptus, nusikopijuočiau ar nusirašyčiau itin patikusius. Nors būna ir taip, kad skaitydama suprantu, kad noriu VISKO. Tada telieka užsiminti savo žmogui.. Gimtadieniai ir kalėdos mūsų namuose labai knyginiai.. ;-)

Ir būtent bibliotekos dėka atradau Nigel Slater, kurio rašymo stilius užburiantis ir įkvepiantis, o receptai paprasti, bet anaiptol neprasti. Arba Claudia Roden, kurios kelionės po Rytus veja į vietines arabų parduotuvėles.. O kur dar Simon Hopkinson patarimų kupinus rašinėlius, kuriuos norisi skaityti vėl ir vėl!

Nukopijuoti pasiskolintų knygų puslapiai gula į dryžuotą segtuvą drauge su iš kitų tinklraščių atspauzdintais receptais (nors paskutiniu metu kur kas dažniau naudojuosi delicious ir taupau medžius!)  ir laikraščių bei žurnalų išplėšom ir iškarpom. Šeštadieninio Guardian maisto skyrelis – tikras lobis. Nors, visų laimei, beveik viską galima rasti ir internete.

Žurnalai? Perku, bet ne nuolat. Visgi tapau šiokia tokia reklamos auka ir pusvelčiui užsiprenumeravau BBC Food Food. Nesigailiu! Mano nuomone, puikus žurnalas, lenkiantis Olive ar Delicious, kuriuos skaitydavau iki šiol. Štai jums ir rekomendacija!

‘Kulinarinių romanų’ ir panašaus tipo knygų skaitau nedaug. Tiksliau, neskaitau. Mane erzina lėkštokos novelės, dėl herojės pomėgio kepti pyragus tituluojamos ‘maistinėmis’. Next!

Bet kartais padarau išimtį. Štai šiuo metu su didžiuliu malonumu skaitau Anthony Bourdain Kitchen Confidential: Adventures in the Culinary Underbelly ir niekaip nesuprantu, kaip ją galima buvo išversti į lietuvių kalbą! Arba vertėja(s) ignoravo milijoną įvairiausių atspalvių keismažodžių, arba linksminosi juos lietuvindamas! Nagi pasakykit, kaip! Ar – dar geriau – pacituokit ką nors iš skyriaus apie profesionalios virtuvės diskursą. Degu iš nekantrumo!

 

O štai prieš keletą mėnesių į rankas pakliuvo ne mažiau garsi, netgi ekranizuota Julie & Julia. Suskaičiau visai skaniai. Ne šedevras, žinoma, bet rašyti Julie (beje, jos tikrasis vardas irgi yra Julia!) tikrai moka. Tiesa, kiek mažiau žavėjo nukrypimai apie jos draugių ir draugų meiles, bet bloginimo ir gaminimo dalis man patiko.

Taip taip, knyga ir filmas gerokai skiriasi, tad skaitysis ir mačiusiems pastarąjį. Norit pabandyti? Prašau. Palikit komentarą po šiuo įrašu iki trečiadienio (16d.) ir sudalyvaukit mažytėje loterijoje. Jei nežinot, ką papasakoti, pasisakykit, kokią knygą – jei būtų galimybė – ‘pagamintumėt’ nuo viršelio iki viršelio ir kodėl.

Ir dar – jei nesate vienas iš blogiečių – įrašykite savo elektroninio pašto adresą, kad vėliau nekiltų neskladumų atsiimant laimėjimą, kurį atsiųsiu paštu. 

Sekmės!

* Knyga ne nauja, o skaityta, tačiau tebėra puikios būklės.

2010 m. birželio 7 d., pirmadienis

Rūkytos skumbrės užtepėlė


Rūkytos skumbrės užtepėlė

Reikės:

~ 200g šaltai rūkytos skumbrės

~ 150g kreminės varškės (Philadelphijos tipo, bet tikrai neverta išlaidauti, imkit pigiausią jos giminaitį lentynoje, o jei gyvenat angliakalbėje valstybėje ieškokite ieškokite soft cheese)

šaukšto ar dviejų grietinės (jei per tiršta)

~ poros šaukštelių trintų krienų (priklausomai nuo stiprumo: krienai neturėtų vyrauti, tiesiog priduoti skanų akcentą - jei esat kur nors 'už balos' labai rekomenduoju creamy horseradish sauce arba creamed horseradish, kurio čia reikės dviejų-trijų šaukštų)

poros šaukštų citrinos sulčių

žiūpsnio šviežiai maltų pipirų

žiupsnelio kajeno pipiro (jei turime)

druskos (nedaug, nes žuvis jau sūroka)


Gaminame:

Visas sudedamąsias dalis sudedame į indą ir sutriname blenderiu. Paragaujame, jei reikia - dedame daugiau krienų, beriame druskos ar pipirų, spaudžiame citrinos sulčių. Jei per tiršta - dedame grietinės ar net natūralaus jogurto.


Labai skanu ant skrebučio duonos. Arba sūrių sausainių - nepamainomas vakarėlių užkandis!

Šaltinis: kažkur kažkada kažką panašaus nužiūrėjau. Nuo tol - improvizacijos.

**********

O rytoj į darbą.....