Figų salotos saulėtam rugsėjui

Šis įrašas – ne kas kita kaip duoklė rudeniui. Arba turkų parduotuvei už kampo, nes kur kitur rasi maišą prinokusių figų už centus. Arba šviežutėlio fetos sūrio. Ar kalną granatų! Valgomų, žinoma.

Anot landlordo, kuris mūsų namą paveldėjo iš senelių, kažkada čia gyveno galybė į Londoną emigravusių graikų šeimų. Kaip ir prideda graikams, mūsų sodely auga didžiulis figmedis ir galingas vynuogių krūmas. Deja, figos nudžiuvo taip ir neprinokę, o aukštai jo kamienu užsikabaroję vynuogės tedžiugina sparnuočius. O sparnuočiai džiugina mus. Visi laimingi.

Vėliau graikų šeimynas pakeitė, o gal papildė, turkai. Žinau, kad dažnas Londone gyvenantis lietuvaitis mėgsta pabambėti ant tokių kaimynų (nors vietoj turkų čia galim įrašyt  bet kokią tautybę, įskaitant tuos pačius lietuvius!), bet aš negaliu atsidžiaugt – be jau minėtos super-parduotuvės, turim bent pora turkiškų kepyklėlių (baklava saldžioji!), ir prieskoninę-tabakinę. Žodžiu, nors, skirtingai nei Jurga, niekaip nepametu galvos dėl Ottolenghi receptų, pusės puslapio ingredientų sarašas – ne bėda, nes viskas arba (jau) spintelėj, arba tiesiog už kampo.

Taigi ir čia reikės granatų melasos, kurios tikrai turės bet kokių Viduržemio šalių maisto parduotuvė (žinau, kad šį blogą seka daug Londoniečių). Kitu atveju, ją galima pasigaminti pavirinus granatų sultis su cukrumi ir šlakeliu citrinos. Blogiausiu atveju, nesukit galvos ir keiskit tiesiog granatų sultimis, o tada paragaukit ir – jei reikia – užpilą papildykit cukrum ar citrinos sultim.

 

 Figų ir fetos salotos su granatų užpilu

Vienam valgytojui reikės:

Poros saujų salotų (ypač tinka špinatai)

Trejeto figų

Gabalėlio fetos sūrio (galima keisti varškės sūriu, tada salotas reikėtų pasūdyti)

Pusės granato (instrukcijos, kaip patogiausia išgauti sėklytes – čia)

Saujelės lazdyno riešutų (nebūtina)

Poros šaukštų alyvuogių aliejaus

Šaukšto granatų melasos

Gaminame:

Figas supjaustome riekutėmis, suberiame ant salotų lapų. Užtrupiname fetos, suberiame riešutus ir granatų sėklytes.

Alyvuogių aliejų sumaišome su granatų melasa ir gerai išplakame. Supilame ant salotų.

 

Štai ir viskas. Gražios Jums bobų vasaros (pas mus +28!!!!).

Šaltinis: pagal Helen iš Food Stories .

P.S. Kitas laaabai skanus receptas su figomis – Figų ir ožkos sūrio užkandėlė. Kepsiu kai tik atvės! :)

Kosminė ožkos sūriu kimštų figų užkandėlė

Na ir sunkus darbas tas bloginimas.. Baisiai daug laiko sugaišau kol pirmąjį postą įdėjau.. Kažko labai jau nepatogus tas blogger.com.. Gal reikės kažkur kitur persikelt? Juolab, kad dar ir dabar šablonas labai nevykusiai atrodo – kadangi blogger vis nukąsdavo nuotraukų dešinįjį šoną, o ir šiaip tas baisiai siauras tekstas man nelabai, teko viską platinti, ko pasekoje tiek antraštė, tiek puslapio apačia dabar tokie.. dadurti.. Gal kas žino kaip tai pataisyti ir ar apskritai įmanoma?

OK. Gana skųstis. Prie reikalo. Antras receptas irgi, sakyčiau, labai vasariškas. Nors nebūtinai. Vasariškas todėl, kad atkeliauja iš knygutes apie barbecue, o tatai, kaip žinia, labiau vasariškas užsiėmimas. Nebūtinai todėl, kad pvz mes jokios kepsninės neturim, todėl šį šedevrą meistraujam tiesiog orkaitės griliaus pagalba..

Beje, šiaip jau esu didelė sezoninio maisto fanė. Bet taip jau gavosi, kad kraunu gana „nesezoninius“ receptus (juk figos geriausios vasaros gale-rudeniop). Viskas todėl, šiuo metu fotoaparatas kuriam laikui iškeliavęs fotografuoti paukščių, tad tegaliu dėti tai ką jau kažkada įamžinau.. Žodžiu, laukiam sugrįžtant :) Gal dar net spėsiu įmest pastaruoju metu baisiai mylimų fusilli makaronų su purple sprouting (purpurinio ūglio?) brokoliais ir ančiuviais receptą. Kažkas nepaprasto.

Taigi, Ožkos sūriu kimštų figų užkandėlė. Labai šauni vakarienės draugų kompanijoje pradžia. Dar šaunesnė barbeque vakarėlio pradžia. Galima patiekti su saujele rukolos salotų, kad neatrodytų tokios vienišos lėkštėje. Bet tikrai nebūtina. Vienok, labai geras būdas sužadinti svečių apetitą. Arba šiaip paužkandžiauti.. be jokiu svečių :)


Reikės:

figų
ožkos sūrio (kiek tilps.. pagal knyga po 10g vienai figai.. bet kasgi matuos?) arba fetos, kuri irgi iš bėdos tinka
prosciutto (džiovinto kumpio) ar kažko panašaus mėsiško ir vyniojamo – po griežinėlį figai

Eiga:

Figos viršūnėj atsargiai padarom pora sukryžiuotų įpjovų, kurios turėtų eiti kiek įmanoma giliau, bet ne iki pat galo, antraip turėsim nebe figą, o keturis jos ketvirčius. Į taip „pradarytą“ figą įdedam sūrio. Figą uždarom, paspaudžiam, apvyniojam prosciutto ir „paduriam ant iešmo“. Aš dažniausiai naudoju porą vadinamųjų „dantų krapštukų“, tada labai gražiai viskas prisitvirtina ir nereikia bijot, kad sūris pabėgs. Lygiai taip pat galima paimti viena ploną iešmą ir ant jo suverti bent keletą figų.

Iešmą arba iešmukos dedam ant griliaus ir kepam kol viršus gražiai apskrus. Tada verčiam aukštyn kojom ir skrudinam kita šoną. „Orkaitiniam griliuje“ veiksmų planas toks pats. Tik gal nereikėtų persistengti su galingumu, nes gaila būtų sudeginti tokį skanėstą. Kiek laiko kepti? Sunku pasakyti. 5 min? 10? Viskas priklauso nuo karščio. Tiesiog žiūrėkit, kad kumpis gražiai paskrustų, o figų vidus imtu čirškėti. Viskas! Nešam išalkusiems draugams! Arba kraunam į savo lėkštę ir slepiamės nuo namiškių. Kas sakė, kad būtina dalintis?

P.S. nežinau kaip jums, bet man šitos nuotraukos kažkodėl primena žvaigždžių karus :) Rodos tuoj ims ir pakils mažieji figų palydovai į dausas.. Five Four Three Two One Go!

Įkvėpimas:

Louise Pickford (2004), Barbecue, (London: Ryland Peters & Small Kirkiman House), p.10.