Chalviniai javainiai (dar vienam lietingam savaitgaliui?)

Kai nėra apie ką kalbėti, visada galima pakalbėti apie orą.

Tai štai Londone lyja. Jau turbūt dvi savaites. O gal tris. KASDIEN. Labai smagu stebėti upėmis pavirtusiais keliais besitaškančius autobusus su užrašu ‘We Are Now In Drought’. Nes po itin sausos žiemos Britanijoje oficialiai paskelbta sausra ir uždrausta naudoti laistymo žarnas. Sako, kad reikia bent mėnesį besitęsiančio lietaus, kad susinormalizuotų upių ir kitų vandens telkinių lygis. Tai ką – dar savaitė ir plakatų nebeliks?

Sausra ir mano virtuvėj, nes paskutiniu metu neturiu jokio noro, nei įkvėpimo gaminti. Nežinau, kas čia yra, bet kaltinu virtuvę, kuri šitam name tamsi ir šalta. Dar prieš savaitę kaltinau nuovargį, bet dabar nebegalioja, nes po pusės metų žiauraus krūvio darbe nebeturiu ką veikti (bet niekam nesakykit o tai atleis – arba mane, arba mano asistentus, kurių dabar turiu visus du, na negi paliksi žmones be darbo!). Nors gal reikėtų kaltinti vidinį tinginį, nes, pavyzdžiui, šiandien galvoju ‘o kaip seniai ką nors kepiau, gal ką iškept, a?’ ‘Ne, – savo Vidinis Tinginys, – nekepk, o tai cukrus, sviestas, žinai, apsunkėsi, tada reikės sportuoti, geriau eik va paskaityk knygą arba filmą kokį pažiūrėk’.

Dar man atrodo, kad tikrai gaminčiau, jei kas nors nueitų supirkti produktus, o paskui sutvarkytų virtuvę.

Bet radau šiandien archyve receptą – labai seniai gamintą, bet nuo to ne prastesnį. Kepiau aš jį Pyragų Dienai, šiek tiek rizikuodama, nes čia chalva nėra tokia populiari, kaip Gimtinėj, bet buvo suvalgyta iki paskutinio trupinio. O dienos pabaigoje kolegė iš kito skyriaus parašė meilą, kad jų direktorius pats vienas suvalgė daugiau nei pusę padėklo. Man irgi patiko.

 

Avižiniai chalvos kvadratėliai

Reikės:

100g sviesto

75g rudojo cukraus

200g saldyto kondensuoto pieno

75g sezamų pastos (tahini)

50g medaus

100g džiovintų datulių

100g graikiškų riešutų

25g sezamų sėklų

200g avižų

Gaminame:

Prikaistuvėje ištirpiname sviestą, cukrų ir kondensuotą pieną. Nukeliame nuo ugnies, įmaišome sezamų pastą, medų ir gerai išmaišome. Suberiame smulkiai supjaustytas datules, riešutus ir sezamo sėklas, išmaišome. Galiausiai įmaišome avižas, turėtų būti būti gana tiršta, jei reikia – įberiame kiek daugiau avižų.

Kepimo formą išklojame sviestiniu popieriumi, suberiame avižų mišinį, tvirtai apspaudžiame.

Šauname į iki 180C įkaitintą orkaitę, kepame 15-20 minučių, kol viršus švelniai parus.

Pilnai atvėsiname, supjaustome (nerekomenduoju pjaustyti dar šilto, nes subyrės į gabalėlius), suvalgome!

 

Šaltinis: Dan Lepard

P.S. Jei nežinot, ką daryti su likusia sezamų pastą – visada galit išsikepti sezaminių sausainių!

Avižiniai sausainiai su razinom ir imbieru. Tingiems sekmadieniams.

Šiandien buvo tingus sekmadienis. Tingūs sekmadieniai yra gerai. Galima miegoti iki pietų; pusryčiams suvalgyti begalinio skanumo medaus torto (ačiū R.!); išgerti puodą kavos; pasivaikščioti saulėkaitoje; sugalvoti, kad vaikščiojimas tokiu oru (t.y. apšvietimu) - pernelyg didelė prabanga; grįžti namo; atsidaryti šaldiklį; ištraukti sausainių dešrą; padėti saulytėj, kad atšiltų; pasidaryti dar vieną puodą kavos, įjungti orkaitę, supjaustyti dešrą; čiupti kepimo skardą; šauti į orkaitę; traukti krūvą traškių sausainių.

Belieka tik: 1) susirasti fotoaparatą, 2) pažaisti fotografę; 3) (su)valgyti.

Lobis. Šitie sausainiai yra lobis.

Ar jums nebūna vakarų, kad norisi atsiraiti rankoves ir eiti maišyti tešlos, nesvarbu, kad jau 1) 23val+ 2) ką tik sodorojai skaniausią vakarienę ir nesi nė truputėlio alkana. Va tada mano virtuvėje gimsta šie sausainiai. Tiksliau, jų dešra. Kuri keliauja į šaldiklį ir laukia savo valandos, kai

• užklumpa netikėti svečiai
• nusprendi pati pabūti netikėtu svečiu - leki pas draugę, jungi jos orkaitę, kaiti arbatą, kepi sausainius (žinokit, aš toks svečias, kurį labai sunku išprašyti iš virtuvės!)
• nori ko-nors-skanaus, bet nenori išlįsti iš pižamos
• pagaliau iš po sunkių debesų išlenda saulė ir norisi pažaisti fotografę.

Tai štai. Avižiniai sausainiai su imbieru ir razinom. Patiks net ir tiems, kurie, kaip ir aš, nemėgsta razinų (ir šilto pieno).

Avižiniai sausainiai su imbieru ir razinom

Reikės:

100g kambario temperatūros sviesto

145g šviesiai rudo cukraus

šaukšto auksinio sirupo (galima keisti medumi)

kiaušinio

200g miltų

pusės šaukštelio kepimo miltelių

70g avižų

70g kristalizuoto imbiero (štai čia minėjau visai neblogą alternatyvą, jei nerasite parduotuvėse)

70g geros kokybės razinų

Gaminame:

Sviestą ištriname su cukrumi iki purumo. Supilame sirupą arba medų, įmušame kiaušinį. Išmaišome.

Supilame miltus, kepimo miltelius ir avižas. Įberiame gabalėliais supjaustytą kristalizuotą imbierą.

Suformuojame dešrą. Suvyniojame į maistinę plėvelę ir paliekame šaldytuve valandai arba šaldiklyje 10-20 minučių, jei skubame.

(Jei sausainius kepsite ateityje, suvyniokite į maistinę plėvelę ir aliuminio foliją. Prieš kepdami, palikite kambario temperatūroje apie 15 minučių. )

Dešrą supjaustome ~2cm storio riekutėmis. Dedame ant kepimo popieriumi užtiestos kepimo skardos, Kepame 20-25 minutes 170 laipsnių karščio orkaitėje, kol švelniai paruduos.

Dar karšti sausainiai bus labai trapūs, bet vėsdami sukietės. Skanūs tiek šilti, tiek šilti!

Tik kaip gaila, kad tingius sekimadienius seka darbadieniai-pirmadieniai….

Šaltinis: adaptuota pagal Isidora Popovic, Popina book of baking (London: Ryland Peters & Small, 2010).

Geros Nuotaikos Granola

Pakalbėkim apie nuotaiką.

Ar jums reikia ypatingos nuotaikos maisto gaminimui?

Man – taip. Galiu visą savaitę svajoti apie laisvą vakarą, kurio metu išbandysiu seniai nusižiūrėtą granolos receptą, bet kai tas vakaras visai netikėtai ima ir išpuola – tiksliau, dėl kažkieno kaltės pranyksta seniau numatyti planai, – mane pakeri dėdė apmaudas ir iki virtuvės man kaip iki mėnulio. Nenoriu.

Maisto gaminimui man reikia nuotaikos. Kai ryte už lango žadina patarškos paukščiai, kai geriausia draugė pažeria visą glėbį komplimentų (R., tu nereali!!!), kai pusę nakties prasisukus šokių aikštelėj naktiniame autobuse susipažįstu su žaviais kaimynais, tada man labai norisi atsiversti mylimiausią tinklaraštį/knygą/žurnalą, besti pirštu į kažkada seniai seniai pasižymėtą receptą, bėgti į virtuvę ir, skambant regio muzikai (mūsų senas magiukas tepagauna regio radijo stotį, kuri kas pusvalandį groja mano mėgstamiausią reklamą ‘come back to Jamaaaaica… come back to your peeeeopleee.. your country neeeeeds you…’), pjaustyti, berti, maišyti, žerti, uosti….

Ir tada po namus pasklinda (kartojuosi, bet gi tikrai – sklinda!) labai pyragiškas kvapas, o kaimynai trina rankas ir kaičiasi arbatą (oops!). Aš gi traukiu lauk didžiulę skardą šviežutėlės granolos ir dar šiltą vėsinu gaiviu jogurtu. Ummmhhh… štai koks geros nuotaikos skonis.

Geros Nuotaikos Granola

Visų ingredientų kiekiai iš akies, o ir patys ingredientai (na, gal išskyrus avižas, aliejų ir klevų sirupą) - jokiu būdu neprivalomi. Siūlau eksperimentuoti, dėti ką mėgstat ir turit, praleisti ko nemėgstat arba neturit. Kitaip tariant, begalinė erdvė improvizacijai!

Reikės:

stiklinės avižų, skirtų avižų košei

3/4 stiklinės grubiai (į dvi – tris dalis) supjaustytų migdolų (arba kitokių riešutų)

3/4 stiklinės kokoso drožlių

po porą šaukštų moliūgų, saulėgrąžų ir linų sėklų

šaukštelio cinamono

žiupsnelio rupios druskos

dviejų – trijų šaukštų alyvuogių aliejaus

dviejų – trijų šaukštų klevų sirupo

stiklinės džiovintų abrikosų

stiklinės džiovintų vyšnių (siūlo recepto autorius) arba spanguolių (siulau aš)

Gaminame:

Avižas, riešutus, kokosą, moliūgų, saulėgrąžų ir linų sėklas sumaišome, įberiame cinamo ir druskos.

Puodelyje sumaišome aliejų ir klevų sirupą, pilame ant avižų mišinio, gerai išmaišome.

Mišinį pilame ant kepimo popieriumi uždengtos skardos, šauname į iki 175 laispnių karščio įkaitintą orkaitę ir kepame apie pusvalandį, arba kol gražiai parus. Karts nuo karto pamaišome.

Traukiame iš orkaitės, įmaišome vyšnias ir/arba spanguoles bei gabaliukais sujaustytą abrikosą.

Viskas! Čiumpame dubenį, pilame jogurtą, kabiname granolą. Likusią atvėsiname ir supilame į granolos indą. Gausime maždaug vieną didelį litrinį stiklainį.

Pradedame geros nuotaikos savaitę!

Šaltinis: Jamie Oliver Jamie’s Food Revolution per Sweet Almandine (fantastiškas tinklaraštis!)

Patys pačiausi blynai. Avižų. Žiema, ateik į mano kiemą!

Su Nepriklausomybės diena, mieli tautiečiai!

Su užgavėnėm sveikinti kaip ir nepriklauso. Reikia pašūkaut. Žiemą lauk varyt. Bet skirtingai nei Lietuvoje, čia nėra ko varyt. Lyja jau turbūt savaitę. Žalia. Tai argi čia žiema?

Bel šventės lieka šventėm. Reikia švęsti. Gaila, bet kaukių, laužų ir kitų linksmybių šiemet nebuvo. Užtat buvo blynų. Ir dar kokių! Kad jau visą facebooką apskalambijau savo radybom, nėra kur trauktis – reikia rėžt receptą. Bet jei labai nesupyksit dar pablevyzgosiu truputį. Apie blynus.

Nesu blynų didelė blynų gerbėja. Nežinau kodėl. Gražu pažiūrėti. Gražu pasvajoti apie romantiškus pusryčius su garuojančiais blynais ir stikline šviežiai spaustų apelsinų sulčių. Bet realybė yra tokia, kad rytais esu labai nuobodi persona. Rytais man patinka rutina. Rytais man nesinori galvoti ką suvalgyti. Rytais man norisi tiesiog suvalgyti.

O blynai? Blynus kepti smagu, kai namuose didelė gauja alkanų žmonių. Tada galima sukrauti didelį kalną blynų, atsinešti porą stiklainiukų naminės uogienės, grietinės, padažų padažiukų ir ramiai besišekučiuojant apturėti be galo smagius brunchus (lietuviškai turbūt - pusrytpiečiai).

Bet žinot ką? Šiandien išbandytus blynus galėčiau valgyti kasdien. Be jokios progos. Ką jau kalbėti apie kompaniją – sunkiai nuvijau mintį viską suvalgyti pačiai, o savo žmogui iškept paprastų miltinukų! (nes padariau labai didelė klaidą gamindama tik pusė normos – juk sakiau – ne blynelių persona aš, ne..) Bet nuvijau. Ir netgi nupaveikslavau. Kad ir labai paskubom, bet tokiu lobiu negaliu nesidalinti.

Ar esate kada girdėję apie avižinius blynelius? Aš – niekada. Koks praradimas! Ir aš tikrai nesu iš tų kur spygauja atradus naują receptą. Bet šie.. pamėginkit ir pasakykit, kad ne blynų blynai! Traškus viršus, minkštutėlis purus viduriukas. Aš – blynelių rojuj!

Avižiniai blynai

(sakyčiau, trims-keturiems asmenims sočiai pavalgyti)

Reikės:

dviejų stiklinių avižų (tokių, iš kurių verdam košę)

dviejų stiklinių kefyro (arba buttermilk, jeigu esate toli už Lietuvos ribų; arba natūralaus jogurto, jeigu neradote nei to, nei ano)

dviejų didelių kiaušinių

~110g sviesto

pusė stiklinės miltų

dviejų šaukštų cukraus

šaukštelio kepimo miltelių

šaukštelio sodos

žiupsnelio druskos

augalinio aliejaus kepimui

Gaminam:

Vakarą prieš sumaišom avižas su kefyru, uždengiam ir pernakt palaikom šaldytuve.

Susiruošę kepti traukiam iš šaldytuvo (avižos bus gerai išbrinkusios, tad viskas panašės į avižinę košę).

Stiklinėje ar kitame dubenyje kiek paplakam kiaušinius. Supilam į avižų mišinį. Išmaišom. Mikrobangų krosnelėje ištirpinam sviestą, supilame į avižų mišinį. Dar sykį gerai išmaišom.

Suberiam miltus, cukrų, kepimo miltelius, sodą ir druską. Viską gerai išmaišom. Gausime gerokai tirštesnę už tradicinę blynų tešlą.

Į gerai įkaitintą keptuvę pilam šlakelį aliejaus, jį gerai paskirstom. Šiam reikalui idealiai tinka švari medžiagos skepetėlė užrišta ant šakutės. Labai veiksmingas būdas tolygiai padengti keptuvę aliejumi, neturint specialaus aliejaus purkštuvo. Itin rekomenduoju, nes pripylus per daug aliejaus bus gerokai per riebu, o pamažinus – blynai svils.

Dedam po šaukštą blynų tešlos, ją kiek paplodami. Kepam, kol į viršų prasibraus burbuliukai ir rustels blyno krašteliai. Verčiam ant kito šono. Pakepam dar minutelę ir verčiam į lėštę, šalia kurios jau laukia alkana namiškių armija.

Viskas! Labai skanu su klevų sirupu ;-) Kai visada, skaniausi blynai – ką tik iš keptuvės, bet šie puikūs ir šalti. Skanaus! Ir tegul žiema pagaliau traukiasi iš lietuvaičių kiemo ir ateina čia! Blynais pavaišinčiau.. ;-)

Šaltinis: žavioji Orangette.

P.S. Beje, Molly sugalvojo labai įdomų blynų suuoginimo būdą. Vietoj to kad mest uogas į tešlą, kurią maišant šios neabejotinai patrūkinės keisdamos blynelių spalvą, ji jas siūlo po vieną įspausti į jau kepantį blyną. Nebandžiau, buvo skanu ir taip, bet kitąsyk tikrai išmėginsiu. Jau vien dėl pavadinomo – mėlynėm prismaigstyti avižų blyneliai. Noriu!