Aš – didelė lėto maisto (
slow food) fanė, todėl svarbią vietą mano gyvenime užima ir 'lėtas apsipirkimas'. Kalbu ne apie flegmatišką slinkimą supermarketo alėjom (nors brangusis vis bamba, kad aš maisto parduotuvėj kaip muziejuj), bet apie smagų pasivaikščiojimą po maisto turgų ar specializuotas parduotuvėles besirenkant skaniausius ir šviežiausius produktus.
Dar pernai tam turėjau idealias sąlygas. Gyvenom nedidelio miesto pakrašty, už poros namų – laukai, šalia – nedidukas miestukas (kaimas?) su be galo jaukiu centriuku ir daug daug parduotuvėlių. Čiupt kuprinę, šast ant dviračio ir jau ten! O ten.. pas
butcher‘s apsirūpinu mėsyte, vištiena, kiaušiniais; daržovių parduotuvėj prisirenku laukais kvepiančių vaisių ir daržovių,
bakery – šviežių bandelių,
deli‘je – kitokių skanumynų.. O kur dar
farm shop – tiksliai dvi! – vėlgi laisvai pasiekiama trumpo pasivažinėjimo dviračiu metu.. Arba
Pick Your Own braškynai.. Oi beveik pamiršau paminėti milžinišką obelį (milžiniškame) sode, kurios obuolių užtekdavo visiems draugams, brangiausiojo bendradarbiams ir begalei obuolių pyragų.. Ech.. tai buvo ideali vieta ugdyti aistrą geram maistui ir viskam kas su juo susiję.. BET ne tokia gera ieškantis darbo ir perkant vis brangstančius traukinių bilietus kelionėms į paskaitas.
Todėl dabar esam čia – dideliam mieste. Beveik viską perku supermarkete.. Išskyrus tada, kai randu laisvesnį pusdienį ir važiuoju į centrinį turgų.. Tačiau laisvi pusdieniai pasitaiko vis rečiau. Laimei yra ir kitas išsigelbėjimas. Kartą į mėnesį universiteto miestelyje vyksta
farmers market, kuriame šiaip jau nieko labai ypatingo, bet beveik visada atvažiuoja vienas tūlas ūkininkas su didžiulėmis dėžėmis pačių sezoniškiausių daržovių, kurias parduoda didžiuliais kiekiais (valgom visą savaitę) ir už neįtikėtinai mažą kainą. O kur dar malonumas pirkti iš žmogaus, kuris pats tas daržoves užaugino!
Būtent iš jo pirmą kartą nusipirkau purpurinių brokolių (
purple sprouting broccoli) (kaip tiksliai vadinasi lietuviškai????). Puoliau ieškoti idėjų, ką su jais daryti.. Galiausiai sukompiliavau štai šitą gėrį, kurį, jei galėčiau, valgyčiau kasdien.. Kartais ir valgau ;)
Bazinis receptas iš
čia, tačiau jau ir pirmą kartą rimtai juo nesekiau. Vos paragavus apėmė Eurekos Būsena. Nesikuklinsiu – skonis išties dieviškas. Taigi
Fusilli makaronai su pikantiškaisiais purpuriniais brokoliais ir ančiuviais manaip!
Reikės:
Fusilli ar kitokių makaronų
Šlakelio alyvuogių aliejaus
Dviejų-trijų česnako puselių
Čili pipiro arba
crushed chilli , kurį naudoju kur kas dažniau nei šviežią, nes a) nereikia pjaustyti ir bijoti netyčia paliesti veidą b) ištikimai stovi spintelėj ir negenda
Keleto ančiuvių (būtinai sūdytų!) (jeigu tikrai tikrai neturit ir tingit keliaut į parduotuvę, galima apsieiti ir be jų.. bet aš primygtinai siūlau išbandyt su jais.. pirštus apsilaižysit!)
Purpurinio brokolio
Šlakelio grietinėlės
Kedro riešutų (nebūtina)
Parmezano sūrio pabarstymui (nebūtina)
Žiupsnelio druskos
Eiga:
Paruošiam brokolį – nuo storojo koto nulaužom šakeles; jei ilgos, perpjaunam per pusę; jei stori koteliai – paploninam perpjaudami išilgai. Naudosim būtent šakeles, o storasis sumedėjęs kotas keliauja į šiukšlių arba komposto dėžę.
Makaronus išverdam pagal pakuotės instrukcijas iki
al dente.
Į keptuvę pilam aliejų, įmetam smulkiai supjaustytus česnakus ir čili. Česnakams kiek pakepus įmetam gana smulkiai supjaustytus ančiuvius. Po minutės ar dviejų kraunam brokolius, pamaišom. Kai matysim, kad nebelabai teliko aliejaus, įpilam kelis šaukštus vandens, kad brokoliai nedegtų, o gražiai garintųsi. Aišku, persistengti nereikia, antraip jie nebesigarins, o virs. Procesą pakartojam keletą kartų, kol brokoliai bus beveik
al dente. Tada įpilam šlakelį grietinėlės (TIK šlakelį, nes padažo mums nereikia – reikia tik šiek tiek pamaloninti brokolius, leisti jiems tos grietinėlės trupučiuką pasigerti), gerai išmaišom. „Įmalam“ pipirų (jei naudojant sūdytus ančiuvius druskos nereikia), dar pakepam, kol BEVEIK neliks grietinėlės.
Oi beveik pamiršau kedro riešutus. Žinoma, idealiausias variantas būtų juos pakaitinti karštoje keptuvėje be jokio riebalo, kol gražiai parusvės ir paskleis be galo malonų aromatą. Jei tingim ar neturim laiko – galima tiesiog įmesti pas brokolius prieš pilant grietinėlę.
Makaronus nukošiam ir pilam į keptuvę su brokoliais. TIK TAIP, o ne atvirkščiai. Šitą jums kiekvienas italas pasakys.. na aš ne italė, bet itališkas receptų knygas skaitau, todėl žinau. Ir galiu pasakyt, kad išties taip yra geriausia ir skaniausia :)
Taigis įpilam makaronus, viską šauniai išmaišom, leidžiam pasigerti grietinėlės padažiuko likučių ir
VIOLA! Kraunam į lėkštę, užtarkuojam parmezano ir skanaujam. Tai nereiškia, kad skanauti nebuvo galima iki šiol.. aš pvz kone trečdalį brokolių taip ir suskanauju kol iškepa.. labai jau man jie skanūs...
P.S. Įdomu, ar būna Lietuvoje šitų brokolių? Aš deja nei sykio nemačiau.. Gal pražiūrėjau? Jeigu ką turint daržiukus jų galima ir patiems užsiauginti, štai draugė džiaugėsi, kad jau laikas skinti pirmąjį derlių.. Vadinasi neturėtų būti sudėtinga. O koks efektas!
