Išties tai šis įrašas vėluoja maždaug savaitę. Ką tik perskaičiau apie Lietuvą padengusį sniegą, o juk rašyti ketinau apie rudenį! :)
Ar pastebėjote, kad kone visuose maisto tinklaraščiuose bene nuo rugsėjo galima jau užuosti Kalėdas? Cinamonas? Imbieras? Raudonos juostelės? Kalėdinės dekoracijos? Padūsavimai apie tai, kad rudenį ištversim Kalėdų laukimu..
Vakar norėjau nusipirkti žurnalą, tačiau lentynose jau karaliauja Kalėdiniai numeriai: ‘Kaip iškepti kalėdų kalakutą!’ ‘Geriausi kalėdiniai receptai!’ ‘'Kuris šefas jau keturiolikos savarankiškai suruošė Kalėdų pietus!’ O juk dar ruduo!!! Aš pabūsiu balta varna, bet mano galva ruduo yra žavus ir mylėtinas pats savaime, o Kalėdas palikim žiemai :)
Kodėl aš myliu rudenį?
Dėl įvairiausiomis spalvomis nusidažiusių medžių (žr. nuotrauka pro miegamojo langą), rudeninės saulės žaismo juose ir lapų šniurenimo po kojom..
Dėl parduotuves ir turgus užplūdusių rudeninių daržovių ir vaisių – slyvos, obuoliai, kriaušės, moliūgai, morkos, briuselio kopūstai, kalafijorai…! Ir, žinoma, ne tik parduotuves! Prisimenu, kaip rugsėjo-spalio mėnesiais kaskart iš kaimo parsiveždavom maišus rudens gėrybių.. kaip patikdavo eiti į mamutės daržą ‘pasiskinti’ kopūstų ‘miestui’'. Gal aš senstu, bet retrospektyviai žiūrint man net bulviakasis sukelia labai malonius prisiminimus! Didelė šeimyna ir milžiniškas puodas cepelinų pabaigtuvėse!
Dėl keptų kaštainių gatvėse ir virtuvėje.. Uch jau vien dėl jų verta mylėti rudenį!
Dėl Vėlinių.. kaip gera būna(-davo) vakare sugrįžus iš kapinių lankymo maratono susėsti su didele šeimyna ir šildytis mamutės krupniku bei nesibaigiančiomis diskusijomis apie politiką.. O jau sutemus pakilti nuo stalo eiti pasivaikčioti po liepsnelėmis apšviestas kapines.. ir prisiminti tuos, kurių nebėra čia, bet yra kažkur. Ir būtent vėlinių (kaip ir kūčių) metu aš tikrai jaučiu, kaip ‘čia’ ir ‘kažkur’ suartėja.. nepaprasta, ar ne?
Dėl to, kad ruduo – neatsiejama metų rato dalis.. Dėl to, kad jis yra, nes turi būti.
Turbūt todėl pasirodžius pirmam sniegui vaikystėj bėgdavau į lauką ir trypdavau jį kojom.. Kad jis kuo greičiau ištirptų. Nes aš jau tada labai mylėjau rudenį!
O Kalėdos? Kalėdos irgi yra gerai. Bet savu laiku. (o jei jau gvildent tą temą, tai man Kūčios - milijoną kartu geriau.. sakiau, balta varna aš kalėdų klausimu ;-)
Štai tokių rudeninių pamąstymų proga siūlau pasigaminti labai rudeniškų ir žiema anei kalėdom nė nekvepiančių šiltų ožkos sūrio ir keptų daržovių salotų ;-)
Salotoms reikės:
paprikų
cukinijos (jei kitos daržovės čia nėra būtinos ir neturint po ranka galima ramiai apsieiti, cukinijos čia tikrai tikrai reikia, nes ji tiesiog dieviškai dera su ožkos sūriu..)
baklažano
moliūgo
ožkos sūrio (išbandžiau keleta skirtingų rūšių, bet turiu pasakyti, kad skaniausia man su Somerset goat cheese, kurį čia galima rasti Sainsburys supermarketuose)
graikiškų riešutų
salotų lapų (paprastai naudoju gražgražtės, jaunų burokėlių lapų ir kitokių žolyčių mišinį)
Eiga:
Daržoves supjaustom, sumetam į skardą, pašlakstom alyvuogių aliejum, druska, pipirais ir šaunam į 180 laipsnių karštumo orkaitę, pamirštam bent pusvalandžiui arba ilgiau – kol daržovės iškeps ir suminkštės (beje kadangi mano blėka nėra didžiulė, paprastai moliūgo gabaliukus sudedu į kitą skardą.. tada jie mažiau suglemba, nei mirkdami kitų bendradalių sultyse.. o dalis pasidengia skaniom skūrelėm.. niam..).
Belaukdami pasigaminam salotų užpilą. Daržovių kepimui artėjant į pabaigą salotų lapus suberiam į lėkštes ir dosniai pašlakstom užpilu. Užberiam iškepusiom daržovėm.
Tuoj pat įkaitinam keptuvę su lašeliu alyvuogių aliejaus centre. Sūrį perpjaunam pusiau (nors tai – žinoma priklauso nuo sūrio, kurį naudosite.. ) ir dedam į keptuvės vidurį skūrele į apačią (vėlgi priklauso nuo sūrio). Pakraščiukus apkraunam graikiškais riežutais (idealiu atveju, riešutus reikėtų paskrudinti orkaitėje arba sausoje keptuvėje, kol gražiai paruduos.. bet aš paprastai tiesiog sumetu juos čia.. greičiau ir patogiau). Nesitraukiam nuo viryklės, nes parudavus sūrio skūrelei apverčiam aukšyn kojom ir pakepam dar šiek tiek, kol ims lydytis. Išjungiam ugnį, čiumpam sūrį iš keptuvės ir dedam ant daržovių salotų išsilydžiuse puse į apačia. Viską apibarstom paskrudintais riešutais ir likusiais lašeliais užpilo.
Viskas! Nešam ant stalo! Geru žodžiu minim rudenį ir jo gėrybes. Skanaus!
Salotų užpilui reikės:
Trijų šaukštų alyvuogių aliejaus
Dviejų šaukštų citrinų sulčių
Šaukšto medaus
Šaukšto su puse grūdėtų garstyčių (arba mažiau - priklauso nuo aitrumo)
Druskos
Pipirų
Gamyba:
Viska sudedam į stiklainiuką ir pakratom, kol pataps vientisu užpilu. Paragaujam. Jei trūksta rūgštumo – įpilam kiek daugiau citrinos, jei saldumo – medaus, jei kažko kito – garstyčių. Jei atrodys per rūgštu – galima pridėti daugiau aliejaus, Žodziu, pasikliaujam savo skonio receptoriais!
Šaltinis: ant pečių.
O Jūs? Kokias mintis Jums sukelia praeinantis ruduo? Kaip manote, kodėl taip skubame laukti Kalėdų?
P.S. Šiuo įrašu tikrai nenorėjau įžeisti kalėdinėmis nuotaikomis gyvenančių blogerių ;-) Tik pasiūlyt nors trupučiuką pasidžiaugti rudeniu..
